Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl antstolio M. P. nušalinimo vykdomosiose bylose Nr. 0123/18/00655, 0123/13/00937, suinteresuoti asmenys – J. B., antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis M. P. 2021 m. vasario 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl antstolio nušalinimo ir persiuntė pareiškimą kartu su vykdomąja byla teismui. Nurodė, kad nėra įstatyme nustatytų pagrindų nusišalinti ar nušalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas jo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl nutarties, kuria netenkintas pareiškimas nušalinti antstolį, apskundimo apeliacine tvarka

10. Pagal CPK 636 straipsnio 1 dalį antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad šis spręstų nušalinimo klausimą. CPK 637 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas D. S. pateikė antstoliui M. P. pareiškimą dėl antstolio nušalinimo. Antstolis 2021 m. vasario 2 d. patvarkymu atsisakė nusišalinti ir persiuntė pareiškimą dėl nušalinimo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl antstolio M. P. nušalinimo. Taigi, tokia proceso eiga atitinka CPK 636 straipsnyje ir 637 straipsnyje nustatytą pareiškimų dėl antstolio nušalinimų nagrinėjimo tvarką. Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi, kuria netenkintas jo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, pateikė atskirąjį skundą, kurį skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi (2021 m. vasario 18 d.) atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, jog 2021 m. vasario 8 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu.

12. Pažymėtina, kad būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 612 straipsnyje numatyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Akcentuotina, kad tokia taisyklė skiriasi nuo ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais taisyklių, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pastarosios taisyklės vykdymo procese netaikytinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-848-186/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018). Taigi, vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai nurodytais atvejais.

13. CPK 636-637 straipsniuose, reglamentuojančiuose antstolio nušalinimo pagrindus ir tvarką bei šio klausimo išsprendimo tvarką, nenumatyta teisė apskųsti teismo nutartį dėl antstolio (ne)nušalinimo. Konkrečios CPK normos, kurioje būtų numatyta tokia teisė, nenurodo ir pats pareiškėjas. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl antstolio nušalinimo, yra neskundžiama ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

14. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, gausią teismų praktiką analogiškose bylose, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, t. y. ji negali būti apeliacijos objektu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-103-603/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1288-232/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1274-577/2018; Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-447-555/2020; Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1201-259/2019; Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2367-254/2015 ir kt.).

16. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi CPK 334 straipsnio 3 dalimi, nors atskirąjį skundą turėjo atsisakyti priimti vadovaudamasis CPK 338 straipsniu ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tačiau netinkamas procesinės teisės normos pritaikymas, kuomet apelianto atskirasis skundas buvo atsisakytas priimti pagrįstai, nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kitų procesinių prašymų

19. Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, ar CPK 636 straipsnio 1-5 dalys, 637 straipsnio 1 ir 2 dalys ta apimtimi, kuria neleidžiama apeliacija bendrosios kompetencijos teisme dėl antstolio (ne)nušalinimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18, 21, 22, 23, 29, 30, 102, 105, 106, 107, 109, 110, 111, 138, 150 straipsnių normoms, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, pacta sunt servanda, papročio principams, o pagal reguliavimo apimtį – neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.

20. Pagal įstatymą nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui, šiam nenusišalinus, įstatymo leidėjas įtvirtino nuostatą, kad klausimą išsprendžia teismas. Vien šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas neteikia pagrindo daryti išvados, kad įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas (CPK 3 straipsnio 3 dalis). Taip pat netenkinami pareiškėjo procesiniai prašymai dėl duomenų išreikalavimo iš PLAIS, kreipimosi į prokuratūrą, kadangi jie nėra susiję su apeliacijos dalyku.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.