- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1201-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01406-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties ir 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – antstolis A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“, L. M., A. J., D. B. ir A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas 2018 m. spalio 16 d. skunde prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai), pirmosios varžytynės atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei priimti naują patvarkymą, kuriuo minėtos varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis; sudaryti sąlygas pareiškėjui per 20 dienų terminą iki varžytynių pasiūlyti žemės sklypų pirkėją; informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) apie galimybę Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems subjektams pirmumo teise įsigyti žemės sklypus ir tik per nustatytą terminą nesulaukus pasiūlymų įsigyti žemės sklypus iki varžytynių, skelbti žemės sklypų varžytynes (b. l. 7–10).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atlieka 233 077,50 Eur išieškojimą iš jo išieškotojos UAB „Žvalguva“ naudai. Priverstinį skolų išieškojimą antstolis nukreipė į jam priklausančius žemės sklypus. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 2018 m. rugsėjo 19 d. vykusių pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) metu žemės sklypus pardavė. Antstolis turtą pardavė neteisėtai, pažeidžiant subjektų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, teises, bei nesudarant sąlygų jam pasiūlyti turto pirkėją iki varžytynių. Jis apie faktą, kad turtas parduodamas varžytynėse, sužinojo iš elektroninės varžytynių sistemos www.evarzytynes.lt. Antstolis pirmąsias varžytynes galėjo skelbti tik praėjus 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo jam dienos. Antstolis, skelbdamas varžytynes bei neišlaikydamas teisės aktuose numatyto 20 dienų termino, neinformuodamas apie būsimas varžytynes ir nesilaikydamas 20 dienų termino, pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą, CPK 704 straipsnio nuostatas ir nesudarė sąlygų jam pasiūlyti savo pirkėją. Pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018, pareiškėjas nurodo, kad net turtą parduodant iš varžytynių, šio turto bendrasavininkams turi būti sudarytos sąlygos pirmumo teise turtą įsigyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui būdu. Analogija turi būti taikoma ir besiribojančių žemės sklypų su parduodamu žemės sklypu savininkams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama ir tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, eilės tvarka turi šiame straipsnyje nurodyti asmenys. Šiuo konkrečiu atveju pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui būdu turi besiribojančio su parduodamu žemės sklypu savininkai. Todėl antstolis turėjo elgtis taip: prieš skelbiant varžytynes kreiptis į NŽT su pranešimu, kad planuojama skelbti varžytynes ir pirmenybės teisę turintys subjektai turi teisę per nustatytą terminą įsigyti žemės sklypus; pirmenybės teisę turintiems subjektams nepareiškus noro įsigyti žemės sklypus, skelbti varžytynes.
3. Pareiškėjas 2018 m. spalio 11 d. taip pat pateikė antstoliui prašymą dėl antstolio nusišalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš jo žemės sklypų, nesudarė jam sąlygų padengti skolą per 6 mėnesius, o tokie veiksmai kelia įtarimų dėl antstolio šališkumo. CPK 663 straipsnio 1 dalis, 736 straipsnis sudaro galimybę skolininkui per 6 mėnesius padengti skolą. Jis nuolat dengia skolą kreditorei UAB „Žvalguva“ ir yra pajėgus su ja atsiskaityti per 6 mėnesius. Todėl išieškojimas iš jo žemės sklypų negalėjo būti vykdomas. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, veikė neišlaikant skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, neįsitikino, ar skola gali būti padengta per 6 mėnesius. Pareiškėjui kyla pagrįstų įtarimų, kad antstolis neteisėtai siekė kuo greičiau realizuoti jo žemės sklypus, nesilaikant vykdymo proceso normų. Tai, pareiškėjo nuomone, galėjo nulemti galimai antstolio susitarimas su būsimu žemės sklypo pirkėju, todėl prašė antstolio nusišalinti nuo vykdomosios bylos.
4. Antstolis A. M. 2018 m. spalio 22 d. patvarkymu Nr. S-18-135-16668 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad nors skolininkas teigia, jog nežinojo apie varžytynes, tačiau patvarkymai dėl ekspertizės, dėl varžytynių paskelbimo jam ir jo sutuoktinei buvo siųsti registruota pašto siunta. Apie galimybę atsivesti savo pirkėją skolininkas buvo informuotas raštu ir žodžiu. Skolininkas mini specialiąją teisę į bendraturčio turtą, parduodamą iš varžytynių, tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nurodoma, jog šia teise gali naudotis tik skolininkas, nurodydamas savo pirkėją. Antstolis neprivalo ieškoti pirkėjų ir siūlyti skolininkui juos atsivesti kaip įkeisto parduodamo turto pirkėjus.
5. Antstolis A. M. 2018 m. spalio 22 d. patvarkymu Nr. S-18-135-16669 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl antstolio nusišalinimo ir persiuntė jį Marijampolės apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad pagal CPK 636 straipsnį prašymas dėl nusišalinimo gali būti pareikštas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi vykdomojoje byloje jau yra realizuojamas įkeistas turtas, pareiškėjas praleido terminą pareikšti antstoliui nušalinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. M. 2018 m. spalio 16 d. skundą dėl antstolio veiksmų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; 2019 m. balandžio 8 d. papildoma nutartimi atmetė pareiškėjo 2018 m. spalio 11 d. prašymą dėl antstolio nusišalinimo.
7. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus, padarė išvadą, kad antstolis laikėsi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų terminų, tvarkos ir pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasiūlyti areštuoto turto pirkėjus. Be to teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad antstolis pažeidė subjektų, galimai turėjusių pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, teises. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti antstolio 2018 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą ir paskelbti žemės sklypų varžytynes neįvykusiomis.
8. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad antstolio 2018 m. balandžio 26 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. 2018 m. gegužės 16 d. surašytas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, kuriame nurodytos įkeistų ir areštuotų žemės sklypų vertės. Turto ekspertizės aktų nuorašai pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo išsiųsti 2018 m. birželio 1 d. ir įteikti asmeniškai 2018 m. birželio 2 d. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto vertės, šių prieštaravimų antstolis netenkino ir persiuntė juos nagrinėti teismui. Teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5161-831/2018 pareiškėjo ir jo sutuoktinės prieštaravimų (skundo) netenkino. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 25 d. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbė pirmąsias žemės sklypų varžytynes 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir kuriuo išaiškino skolininkui teisę iki varžytynių dienos pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.
9. Teismas vertino, kad antstolis pirmąsias žemės sklypų varžytynes paskelbė ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad antstolis laikėsi CPK 704 straipsnio 1–2 dalyse ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkte nustatytų terminų ir tvarkos, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasiūlyti areštuoto turto pirkėjus, teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas sudaryti sąlygas jam vėl pasiūlyti žemės sklypų pirkėjus, yra nepagrįstas.
10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta išimtis, kad šioje dalyje nustatyta pirmumo teisė netaikoma tuo atveju, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Antstoliui pradėjus pardavinėti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus viešosiose varžytynėse, nurodytoje normoje numatyti subjektai neteko pirmumo teisės.
11. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas informuoti NŽT apie galimybę Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems subjektams pirmumo teise įsigyti žemės sklypus ir tik per nustatytą terminą nesulaukus pasiūlymų įsigyti žemės sklypus iki varžytynių, skelbti žemės sklypų varžytynes, taip pat yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai supranta LAT 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018 formuojamą praktiką. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad turto priverstinio pardavimo atveju žemės sklypo bendraturčiai išsaugo pirmumo teisę, jeigu turtas parduodamas kitais būdais, nei varžytynės, pvz., pirmenybės teisę skolininko pasiūlyto pirkėjo atžvilgiu. Turtą parduodant iš varžytynių, pats bendraturtis turi teisę dalyvauti varžytynėse. Pagal teismų praktikoje pateiktą CK 4.79 straipsnio 1 dalies aiškinimą vykdymo procese, priverstinai realizuojamo turto bendraturtis turi pirmenybės teisę įsigyti realizuojamą turtą skolininko siūlomo pirkėjo atžvilgiu, bet neturi pirmenybės teisės tuo atveju, jeigu organizuojamos varžytynės turtui parduoti.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad iki ginčijamo patvarkymo priėmimo siūlė antstoliui turto pirkėją, prieš kurį pirmenybės teisę, vadovaujantis pareiškėjo pateikiamu kasacinio teismo praktikos aiškinimu, būtų turėję gretimų sklypų savininkai. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad egzistavo pirmenybės teisę pagal įstatymą turėjęs subjektas, pageidaujantis tokią teisę įgyvendinti.
13. Teismas pažymėjo ir tai, kad teisės aktai nenustato antstoliui pareigos vykdyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyto procedūros. Todėl sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad antstolis pažeidė subjektų, galimai turėjusių pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, teises.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad priimant 2019 m. balandžio 4 d. nutartį, antstolio nušalinimo klausimas išspręstas nebuvo, teismas savo iniciatyva priėmė 2019 m. balandžio 8 d. papildomą nutartį dėl antstolio nušalinimo klausimo išsprendimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Teismas papildomoje nutartyje nurodė, kad šiuo atveju antstoliui nušalinimas pareikštas jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Pareiškėjas nušalinimo būtinumą grindė antstolio nesudarymu jam galimybių per 6 mėnesius padengti skolą išieškotojai UAB „Žvalguva“ ir vykdymo išlaidas, kas pareiškėjui kelia įtarimus dėl antstolio šališkumo. Šis antstolio neveikimas pasireiškė pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Teismas vertino, jog pareiškėjui įtarimai dėl antstolio šališkumo kilo pradėjus vykdymo veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepraleido CPK 636 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino nušalinimui pareikšti.
16. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8490-503/2018, konstatavo, kad nenustatyta antstolio neteisėtų veiksmų, nepasiūlant V. M. per 6 mėnesius padengti skolą išieškotojai UAB „Žvalguva“ ir antstolio patirtas vykdymo išlaidas, bei konstatavo, kad skolininkas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 6 mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. Teismas pareiškėjo skundo dalis dėl vykdomosios bylos sustabdymo, sudarant jam sąlygas per 6 mėnesius padengti skolą ir vykdymo išlaidas, netenkino.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis yra konstatuota, jog antstolis, nepasiūlydamas V. M. per 6 mėnesius padengti skolą išieškotojai UAB „Žvalguva“ ir antstolio patirtas vykdymo išlaidas, neteisėtų veiksmų neatliko, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta antstolio nušalinimų pagrindų (CPK 65, 636 straipsniai), todėl pareiškėjo 2018 m. spalio 11 d. prašymą atmetė.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
18. Atskirajame skunde dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties pareiškėjas V. M. prašo šią nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas apie visus vykdymo veiksmus antstolio buvo informuotas, dėl ko nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Apie faktą, kad turtas yra parduodamas varžytynėse, pareiškėjas sužinojo iš elektroninės varžytynių sistemos www.evarzytynes.lt., procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti nebuvo. Todėl teismas turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjas iš tikrųjų buvo informuotas apie varžytynes bei galimybę pasiūlyti pirkėją. Pagal LR CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, pirmąsias turto varžytynes antstolis galėjo skelbti tik praėjus 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Šiuo atveju antstolis, skelbdamas varžytynes bei nesilaikydamas teisės aktuose numatyto 20 dienų termino, pažeidė LR CPK 704 straipsnio nuostatas, leidžiančias skolininkui iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti.
18.2. Nagrinėdamas klausimą dėl sąlygų įsigyti turtą pirmenybės teise nesudarymo, teismas apsiribojo tik formaliu aplinkybių vertinimu. Pareiškėjo nuomone, jis pateikė teismui aiškų ir motyvuotą teisinį pagrindą, kuris leidžia daryti išvadą, kad net turtą parduodat iš varžytynių, šio turto bendrasavininkams turi būti sudarytos sąlygos pirmumo teise turtą įsigyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui būdu. Analogija turi būti taikoma ir besiribojančių žemės sklypų su parduodamu žemės sklypu savininkams. Teismas, nagrinėdamas šį aspektą, padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis nepažeidė jokių teisės aktų normų. Šiuo atveju antstolis paskelbė turto varžytynes nesudaręs galimybės Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems subjektams įsigyti pareiškėjo žemės sklypus pirmumo teise. Pareiškėjo įsitikinimu, tokie antstolio veiksmai yra neteisėti ir turėjo būti panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Atskirajame skunde dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties pareiškėjas V. M. prašo šią nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas, skundžiama papildoma nutartimi, padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolis, nepasiūlydamas pareiškėjui skolos padengti per 6 mėnesius, nepadarė jokio pažeidimo, dėl ko nėra pagrindo nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos. Pareiškėjui įtarimų dėl antstolio šališkumo kilo dėl to, kad antstolis, žinodamas pareiškėjo finansinę situaciją, nesudarė sąlygų pareiškėjui geranoriškai per 6 mėnesių terminą padengti skolas, ir vietoj to prioritetą suteikė nekilnojamojo turto pardavimui iš varžytynių, kas prieštarauja LR CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pareiškėjas nuolat dengia skolą išieškotojui UAB „Žvalguva“ - per 2018 m. liepos mėn. sumokėjo 32 891,65 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 12 599,29 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. – 20 000,00 Eur. Pareiškėjo nuomone, tokie antstolio veiksmai leidžia manyti, kad jo turtą buvo siekiama kuo greičiau parduoti, nepaisant to, kad pareiškėjas yra pajėgus padengti skolas per 6 mėnesius. Tai gali būti nulemta galimai esančių antstolio susitarimų su būsimu žemės sklypų pirkėju ir pan.
19.2. Teismas, netyręs dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis vykdomąjį bylą vedė tinkamai, nors antstolio veiksmai akivaizdžiai kelia įtarimų dėl jo šališkumo ir suinteresuotumo kuo greičiau pardavinėti pareiškėjo turtą.
Atsiliepimas
20. Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Neatitinka tikrovės pareiškėjo nurodyti teiginiai, jog apie tai, kad žemės sklypai yra parduodami varžytynėse, jis sužinojo iš elektroninės varžytynių sistemos, kad pareiškėjui procesiniai dokumentai įteikti nebuvo bei pareiškėjas nebuvo informuotas apie galimybę pasiūlyti žemės sklypų pirkėją. Antstolis 2018 m. kovo 19 d. areštavo žemės sklypus, 2018 m. balandžio 26 d. paskyrė ekspertizę žemės sklypų vertei nustatyti, 2018 m. gegužės 16 d. surašyti nekilnojamojo turto ekspertizės aktai Nr. MIV-174 (17684454), Nr. MIV-175 (17684451), Nr. MIV-173 (17684443), apie kuriuos skolininkas buvo informuotas 2018 m. gegužės 30 d. V. M. ir L. M. pateikė prieštaravimus dėl turto rinkos vertės ir prašė skirti pakartotinė ekspertizę. Antstolis 2018 m. birželio 11 d. patvarkymu dėl prieštaravimo netenkinimo Nr. S-18-135-9353 nesutiko su skolininko prieštaravimu (skundu) dėl turto vertinimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo bei vykdomąją bylą persiuntė teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5161-831/2018, kuri per nustatytą terminą nei V. M., nei L. M. nebuvo apskųsta, atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų. Taigi teismui priėmus 2018 m. liepos 12 d. nutartį, buvo patvirtintos žemės sklypų vertės. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. S-18-135-12503, kuris V. M. įteiktas 2018 m. rugpjūčio 9 d., paskelbė 2018 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypų pirmąsias varžytynes ir nurodė, kad skolininkas iki varžytynių dienos turi teisę susirasti savo pirkėją bei, kad tokiu atveju iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto kaina, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimus ir vykdymo išlaidas. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko tam, kad galėtų pasinaudoti savo teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje surasti ir pasiūlyti žemės sklypų pirkėją, tačiau to nepadarė, dėl ko nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. vykusiose varžytynės buvo baigtos 2018 m. rugsėjo 19 d., o žemės sklypai parduoti. Antstolis, priimdamas 2018 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą, nepažeidė nei Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto, nei CPK 704 straipsnio, ką teisingai konstatavo ir teismas skundžiamojoje nutartyje.
20.2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad antstolis prieš skelbdamas varžytynes, turėjo kreiptis į NŽT su pranešimu, kad planuojama skelbti pareiškėjo turto varžytynes ir pirmenybės teisę turintys subjektai turi teisę per nustatytą terminą įsigyti žemės sklypus, o pirmenybės teisę turintiems subjektams nepareiškus noro įsigyti žemės sklypus, skelbti turto varžytines už 80 proc. nustatytos rinkos vertės. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš areštuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, antstolis privalo informuoti NŽT apie tai, kad planuojama skelbti tokio žemės sklypo varžytynes ir kad pirmenybės teisę turintys subjektai turi teisę per nustatytą terminą įsigyti nurodytą žemės sklypą. Tokio reikalavimo neįtvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Taigi CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje išvardinti subjektai neturi pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kai žemės sklypas yra parduodamas iš varžytynių, kadangi tokie asmenys turi galimybe netrukdomai su kitais asmenimis dalyvauti paskelbtose varžytynėse ir šia galimybe pasinaudojant nusipirkti žemės sklypus. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl sąlygų įsigyti turtą pirmenybės teise nesudarymo, apsiribojo formaliu aplinkybių vertinimu.
21. Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad antstolis, nepasiūlydamas V. M. per 6 mėnesius padengti skolą išieškotojai UAB „Žvalguva“ ir vykdymo išlaidas, neteisėtų veiksmų neatliko, nepažeidė teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą ir, kad antstolis turėjo teisę realizuoti V. M. ir jo sutuoktinei priklausančius žemės sklypus. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės - ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl šiuo konkrečiu atveju antstolis A. M. negali būti nušalintas dėl pareiškėjo nurodytų pagrindų, ką teisingai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. balandžio 8 d. papildomą nutartį.
21.2. Pareiškėjas nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, kadangi nuolat teikia akivaizdžiai nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų bei tokiais savo veiksmais siekia vilkinti vykdomosios bylos vykdymą ir skolos UAB „Žvalguva“ sumokėjimą. Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjas deklaruoja savo siekį atsiskaityti su UAB „Žvalguva“ per 6 mėnesius, jis iki šios dienos to nėra padaręs, nes vienintelis pavedimas, kurį gavo UAB „Žvalguva“ ir kuris buvo skirtas skolos pagal vykdomąjį įrašą dengimui, yra 2018 m. rugsėjo mėn. atliktas 20 000 Eur mokėjimas. Be to, UAB „Žvalguva“ 2019 m. vasario 11 d. gavo V. M. 2019 m. vasario 4 d. pranešimą apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, kas tik patvirtina pareiškėjo teiginių nepagrįstumą bei jo galimybę apskritai sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas.
22. Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį palikti nepakeistą, priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. CPK 663 straipsnio 1 dalies norma nesuponuoja antstoliui pareigos pačiam siūlyti skolininkui padengti skolą per kokį nors terminą. Skolininkas, būdamas suinteresuotas kaip įmanoma greitesniu skolos padengimu, pats turi imtis priemonių ir vykdyti skolos grąžinimą nedelsiant arba teikti įrodymus antstoliui, kad per 6 mėnesių terminą bus pajėgus visą skolą padengti. Pareiškėjas atskirajame skunde siekia teisę teikti prašymą bei įrodymus dėl galimybės skolą padengti per 6 mėnesių laikotarpį, kurią įstatymas suteikia jam pačiam, transformuoti į pareigą antstoliui reikalauti tokių įrodymų, nenukreipiant išieškojimo į skolininko turtą.
22.2. Pareiškėjo padengta skolos dalis sudaro tik kiek daugiau nei 1/6 dalį viso įsiskolinimo. Duomenų, kaip planuoja įvykdyti likusį įsipareigojimą ir iš kokių finansinių šaltinių tai bus vykdoma, antstoliui pateikta nebuvo, nors tokią pareigą skolininkui suponuoja LR CPK 663 straipsnio 1 dalis. Todėl antstolis, neturėdamas nei pareiškėjo prašymo, nei pateikiamų įrodymų dėl skolos išmokėjimo per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą, vykdė savo pareigą - nukreipė išieškojimą į skolininko turtą.
22.3. Klausimas dėl antstolio šališkumo negali būti nagrinėjamas atsietinai nuo kitų šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, tai yra spręsti klausimą apie antstolio veiksmų neteisėtumą, o juo labiau - šališkumą, galima tik konstatavus jo veiksmuose atitinkamus požymius, jog buvo veikiama pažeidžiant teisės normas, išimtinai kreditoriaus interesais ir piktybiškai pažeidžiant skolininko teisę į teisingą skolos išieškojimo procesą. Šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra nustatyta jokių antstolio veiksmų pažeidimų. Pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų dėl antstolio suinteresuotumo ar šališkumo, taip pat nesant duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymo jam suteikta teise padengti skolą per nustatytą laikotarpį, šį klausimą suderinus su išieškojimą vykdančiu antstoliu, ar bent jau bandęs ja pasinaudoti, tačiau ši teisė jam būtų neteisėtai ribojama, atskirasis skundas atmestinas.
23. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį palikti nepakeistą, priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais, nurodytais suinteresuoto asmens D. B. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties, todėl pakartotinai apeliacinės instancijos teismas jų nenurodo.
24. Daugiau atsiliepimų atskiruosius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
26. Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taip pat atskiruoju skundu keliamas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl antstolio nušalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
27. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
28. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis A. M. vykdo Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro D. J. 2018 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos UAB „Žvalguva“ naudai, skolos suma – 230 619,49 Eur, palūkanos – 2 155,35 Eur, notaro paimtas atlygis ir kitos išlaidos – 302,66 Eur, iš viso – 233 077,50 Eur. Notaro vykdomasis įrašas išduotas pagal tarp V. M. ir UAB „Žvalguva“ 2018 m. gruodžio 18 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, pagal kurį UAB „Žvalguva“ naudai buvo įkeisti pareiškėjui V. M. ir jo sutuoktinei L. M. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai – 7,500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 14,00 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 17,92 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
29. 2018 m. kovo 19 d. antstolis parengė V. M. ir L. M. raginimą įvykdyti notaro vykdomąjį įrašą per 30 dienų nuo raginimo gavimo ir 2018 m. kovo 19 d. turto arešto aktu areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą. Antstolio 2018 m. balandžio 26 d. patvarkymu paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. 2018 m. gegužės 16 d. surašyti Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktai Nr. MIV-174(17684454), Nr. MIV-175(17684451) ir Nr. MIV-173(17684443), kuriuose nurodytos įkeistų ir areštuotų žemės sklypų vertės (atitinkamai 11 700 Eur, 45 300 Eur ir 58 900 Eur). Turto vertės ekspertizės aktų nuorašai pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo išsiųsti 2018 m. birželio 1 d. ir įteikti asmeniškai 2018 m. birželio 2 d. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2016 m. birželio 5 d. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, šių prieštaravimų antstolis netenkino ir 2018 m. birželio 11 d. patvarkymu persiuntė juos nagrinėti teismui, bei kitu tos pačios dienos patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-5161-831/2018, pareiškėjo ir jo sutuoktinės prieštaravimų (skundo) netenkino. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 25 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, civilinė byla Nr. 2YT-5161-831/2018). Vykdomąją bylą iš teismo grąžinus antstoliui, pastarojo 2018 m. liepos 30 d. patvarkymu vykdomoji byla atnaujinta.
30. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė patvarkymą, kuriuo patvarkė paskelbti pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes 2018 m. rugpjūčio 20 d., kartu nurodydamas ir pradines turto pardavimo iš varžytynių kainas. Jame taip pat išaiškinta, kad iki varžytynių paskelbimo dienos skolininkas gali pats surasti turto pirkėją ir, kad tokiu atveju iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto kaina, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnis). Aptartas patvarkymas pareiškėjui ir jo sutuoktinei įteiktas 2018 m. rugpjūčio 9 d. Internetiniame puslapyje www.evarzytynes.lt nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už pradinę turto pardavimo kainą – atitinkamai 14,00 ha žemės sklypas už 36 240 Eur, 7,5 ha žemės sklypas – už 9 360 Eur, 17,92 ha žemės sklypas – už 47 120 Eur. Varžytynės baigėsi 2019 m. rugsėjo 19 d., paskelbti jas laimėję dalyviai, atitinkamose varžytynėse 14,00 ha žemės sklypas buvo parduotas už 42 000 Eur, 7,5 ha žemės sklypas – už 12 599 Eur, 17,92 ha žemės sklypas – už 72 000 Eur.
31. Pareiškėjas V. M. 2018 m. spalio 11 d. pateikė antstoliui prašymą dėl antstolio nusišalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, pažeidė CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nesudarė jam sąlygų padengti skolą per 6 mėnesius, o tokie antstolio veiksmai kelia jam įtarimų dėl antstolio šališkumo. Taip pat pareiškėjas pateikė antstoliui 2018 m. spalio 16 d. skundą, prašydamas panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, ir paskelbti jas neįvykusiomis. Skundą grindė tuo, kad antstolis žemės sklypus pardavė neteisėtai, nes pažeidė subjektų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, teises, bei pareiškėjui nesudarė sąlygų pasiūlyti žemės sklypų pirkėją iki varžytynių. Antstolis 2018 m. spalio 22 d. patvarkymais pareiškėjo prašymo dėl nusišalinimo ir skundo dėl antstolio veiksmų netenkino bei juos persiuntė teismui.
32. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, konstatavęs, jog antstolis laikėsi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų terminų, tvarkos ir pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasiūlyti areštuoto turto pirkėjus. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad antstolis pažeidė subjektų, galimai turėjusių pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, teises. Papildoma 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl antstolio nušalinimo, nenustatęs CPK 65, 636 straipsniuose numatytų antstolio nušalinimų pagrindų.
Dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties
33. Pareiškėjas V. M. atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo išsamiai aplinkybių ir padarė formalią išvadą, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie skelbiamas varžytynes ir turėjo galimybę pasiūlyti pirkėją. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.
34. Pagal CPK 604 straipsnį, vykdymo proceso dalyviams procesiniai dokumentai siunčiami registruotąja pašto siunta ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Apie varžytynes antstolis skelbia interneto svetainėje www.evarzytynes.lt ir antstolio kontoros skelbimų lentoje. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto (Sprendimų vykdymo instrukcijos 94 punktas).Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, kad realizuojamo nekilnojamojo turto vertės ekspertizės aktai su juose nurodytomis įkeistų ir areštuotų žemės sklypų vertėmis pareiškėjui buvo išsiųsti registruota pašto siunta 2018 m. birželio 1 d. ir įteikti adresatui asmeniškai 2018 m. birželio 2 d. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto nuostatomis, antstolis gali skelbti areštuoto turto varžytynes ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Taigi, šiuo atveju antstolis galėjo skelbti varžytynes jau 2018 m. birželio 21 d., tačiau pareiškėjui pateikus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo ir 2018 m. liepos 25 d. įsiteisėjus Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarčiai, kuria jie buvo atmesti, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, antstolis pagrįstai tęsė vykdymo veiksmus – 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbė pirmąsias pareiškėjui priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto varžytynes. Pareiškėjui buvo išsiųsta informacija apie areštuoto turto įkainojimą dar 2018 m. birželio 1 d., todėl vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktu, antstolis neprivalėjo skelbti apie varžytynes tik tada, kai praeis dvidešimt dienų po vykdymo veiksmų atnaujinimo.
35. Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymo turinio, jame yra išaiškintos skolininko (pareiškėjo) teisės iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, nors aptartas patvarkymas pareiškėjui taip pat įteiktas asmeniškai 2018 m. rugpjūčio 9 d. Taigi, apie vykdymo veiksmus pareiškėjas buvo informuotas, jis turėjo žinojo apie turto realizavimo procedūrą, tačiau pareiškėjas vykdymo proceso eiga nesidomėjo, pirkėjo parduodamam turtui nesurado. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apie varžytynes pareiškėjas buvo informuotas, o atskirojo skundo argumentai, kad antstolis skelbdamas varžytynes nesilaikė teisės aktuose numatyto 20 dienų termino ir nesuteikė pareiškėjui iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją, pripažintini nepagrįsti, kadangi pats pareiškėjas nepasinaudojo jam įstatyme suteiktomis teisėmis.
36. Atskirajame skunde pareiškėjas pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumą sieja ir su tuo, kad teismas neįvertino, jog antstolis nesudarė sąlygų subjektams, turintiems pirmumo teisę įsigyti pareiškėjo turtą iki varžytynių, apie turto realizavimą nepranešė Nacionalinei žemės tarnybai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Akcentuotina, kad prasidėjus priverstinio vykdymo procesui į skolininko turtą pagal kreditoriaus antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškojimas iš skolininko turto vyksta CPK normų ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą ir realizuodamas pareiškėjui priklausančius įkeistus žemės sklypus, neprivalėjo vykdyti LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir pranešti Nacionalinei žemės tarnybai apie sprendimą parduoti žemės sklypus, nes ši pareiga neįtvirtinta vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose.
37. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Taigi, pradinėje vykdymo proceso stadijoje skolininkas turi teisę susirasti pirkėją ir tarpusavio susitarimu nurodyti pageidaujamą savo priverstiniu būdu parduotino turto kainą. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju skolininkas iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., prieš paskelbiant turto varžytynes, galėjo siūlyti savo pirkėją, tame tarpe ir nurodytus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, tačiau to nepadarė ir įstatyme įtvirtintos pareigos neįvykdė.
38. Pareiškėjas tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek ir atskirąjį skundą grindžia kasacinio teismo praktikoje pateiktu CK 4.79 straipsnio 1 dalies aiškinimu, pagal kurį vykdymo procese priverstinai realizuojamo turto bendraturtis turi pirmenybės teisę įsigyti realizuojamą turtą skolininko siūlomo pirkėjo atžvilgiu, bet neturi pirmenybės teisės tuo atveju, jeigu organizuojamos varžytynės turtui parduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018). Apeliantas nurodo, kad toks reglamentavimas parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą turėtų būti taikomas ir gretimų sklypų savininkams. Tačiau skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas ginčija antstolio patvarkymą, kuriuo paskelbtos varžytynės, o jos baigėsi 2019 m. rugsėjo 19 d. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad skundo padavimo metu jau buvo pasibaigęs CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skolininkui pasiūlyti parduodamo turto pirkėją. Pareiškėjas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad iki ginčijamo patvarkymo priėmimo skolininkas siūlė antstoliui turto pirkėją, prieš kurį pirmenybės teisę, vadovaujantis pareiškėjo pateikiamu kasacinio teismo praktikos aiškinimu, būtų turėję gretimų sklypų savininkai. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad egzistavo pirmenybės teisę pagal įstatymą turėjęs subjektas, pageidaujantis tokią teisę įgyvendinti. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad antstolis pažeidė subjektų, galimai turėjusių pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, teises.
39. Tuo pačiu pažymėtina, jog pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypų varžytynės, ir priimti naują patvarkymą, kuriuo varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 717 straipsnyje įtvirtintas varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindų sąrašas yra baigtinis, todėl varžytynės negali būti paskelbiamos neįvykusiomis tuo pagrindu, kad antstolis paskelbė varžytynes pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto nuostatas, taip nesudarydamas sąlygų pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėją iki varžytynių (CPK 704 straipsnis).
40. Įvertinus įstatymines nuostatas ir visumą nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad antstolio A. M. 2018 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
41. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties
42. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties, kuria buvo netenkintas jo 2018 m. spalio 11 d. pareiškimas dėl antstolio A. M. nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
43. CPK 612 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Antstolio nušalinimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja CPK 636 straipsnio nuostatos, o CPK 637 straipsnyje nustatyta antstolio nušalinimo ir nusišalinimo klausimų sprendimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK 636 straipsnio, nei CPK 637 straipsnio nuostatose nenumatyta, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo arba atsisakymo jį nušalinti būtų skundžiama atskiruoju skundu. Dėl to galima daryti išvadą, kad teismo nutartis, kuria yra išsprendžiamas antstolio nušalinimo klausimas, nėra skundžiama atskiruoju skundu ir neužkerta kelio tolesnei vykdomosios bylos eigai (CPK 612 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo ar atsisakymo jį nušalinti atskiruoju skundu nėra skundžiama (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1286-590/2018, 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1032-254/2015 ir kt.).
44. Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje papildomos nutarties dalyje ir nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau šis nurodymas prieštarauja CPK 612 straipsnyje numatytoms taisyklėms ir negali dalyvaujantiems byloje asmenims sukelti daugiau teisių, negu numatyta įstatyme.
45. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
46. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, o šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Atskiruosiuose skunduose pareiškėjas neprašė priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė teismui turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, jų atlyginimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
48. Suinteresuoti asmenys A. J. ir D. B. pateikė byloje duomenis, kad už atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties surašymą jie turėjo po 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašo šias išlaidas priteisti iš apelianto (b. l. 135, 141).
49. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių procesinį elgesį, nenustatė aplinkybių, kad atskirąjį skundą pateikęs pareiškėjas būtų netinkamai naudojęsis procesinėmis teisėmis arba, kad minėtų suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidos susidarė ar padidėjo būtent dėl pareiškėjo kaltės. Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nutraukus apeliacinį procesą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties, ji nėra išskirtinai palanki kuriai nors vienai šaliai. Todėl suinteresuotų asmenų A. J. ir D. B. bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
50. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėta 33,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 159). Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria byla išnagrinėta dėl ginčo esmės, šios išlaidos valstybei priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties nutraukti.
Priteisti iš pareiškėjo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,17 Eur (trisdešimt tris eurus, 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.