- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 2YT-5161-831/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00739-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- V. M., L. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir L. M. skundą dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Uždaroji akcinė bendrovė „Ž.“, antstolis A. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai skundžia antstolio A. M. 2018-06-11 patvarkymą Nr. S-18-135-9353 dėl atsisakymo tenkinti prieštaravimą vykdomojoje byloje Nr. 0135/18/00470, kuriuo antstolis netenkino skolininko V. M. 2018-06-04 prieštaravimo dėl turto vertės nustatymo ir prašymo dėl pakartotinės turto vertės nustatymo. Pareiškėjas prašo paskirti pakartotinį nepriklausomą turto vertinimą nekilnojamojo turto - 7,500 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 14,000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo 17,920 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - vertės įvertinimui.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad 2018 m. birželio 2 d. V. M. ir jo sutuoktinė L. M. gavo antstolio A. M. 2018-05-30 d. patvarkymų Nr. 0135/18/00470, kuriuo buvo informuoti, kad atlikus ekspertize turto, t.y. 7,5000 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).), kuris yra bendra nuosavybė, esančio K. R. sav., (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta jog žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 11700 (vienuolika tūkstančių septyni šimtai) Eurų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 58900 (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai) Eurų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 45300 (keturiasdešimt penki tūkstančiai trys šimtai) Eurų. Šie duomenys yra gauti ir patvirtinti 2018-05-16 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)17684454), kurį pasirašė VĮ „Registrų Centras“ Direktoriaus pavaduotojas Ž. Č., bei vertintoja A. C..
Su šiuo nekilnojamojo turto vertės nustatymo aktu nesutinka, kadangi jame nurodyta aukščiau nurodyto žemės sklypo vertė yra nustatyta akivaizdžiai per maža ir neatitinka tikrosios šiandienos žemės pardavimo kainos, kuri yra aukštesnė. Šiuo ekspertizės aktu yra nustatyta, kad 1 (vieno) ha kaina yra 1560 (vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt) Eur.
Išanalizavus esamų situacijų žemės pardavimo rinkoje, bei įvertinus žemės pardavimo kainas bei tendencijas, žemės našumo koeficientą mano, kad žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 (vieno) ha pardavimo vertė yra ne 1560 (vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt) Eur, o 5000 ( penki tūkstančiai) Eurų už 1 (vienų) ha. Tokiu būdu viso sklypo vertė yra ne 11700 (vienuolika tūkstančių septyni šimtai) Eurų o 37500 (trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai) Eurų, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė ne 58900 Eurų o 89600 Eurų, o žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė ne 45300 Eurų o 70000 Eurų.
Be to, kaip matyti iš pateiktos vertinimo išvados dėl turto vertės, turtas yra įvertintas lyginamuoju metodu. Iš pateiktų išvadų nėra aišku, kodėl pasirinktas tik šis metodas, kokie buvo paimti lyginamieji pavyzdžiai, ar jie atitiko žemės sklypų kriterijus.
Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatymo (Žin.,1999, Nr. 52- 1672; 2011, Nr. 86-4139) 5 str. l d. nustatyta, jog turto arba verslo vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teisės principu, taip pat taikant teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijais.
LR finansų ministro 2012-04-27 d. įsakymu “Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 55 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad turto vertinimas turi būti atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Ginčo atveju, akivaizdu, jog turto, t.y. sklypo vertinimas atliktas tik vienu lyginamuoju metodu, todėl toks turto vertinimas jau vien šiuo pagrindu yra netinkamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbus. Antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotų turų, atsižvelgti tiek į ieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškia, kad nesutinka su antstolio A. M. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0135/18/00470 dėl turto vertės nustatymo 2018-05-16 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)17684454) ir prašo paskirti pakartotinę ekspertizę 7,500 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 14,000 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo 17,920 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertės įvertinimui.
Antstoliui A. M. atsisakius paskirti pakartotinę ekspertizę, prašo laikyti šį prieštaravimų skundu dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio 2018-04-26 d. patvarkymų Nr. S-18-135-6595 vykdomojoje byloje Nr. 0135/18/00470 dėl turto vertės nustatymo 2018-05-16 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)17684454).
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis A. M. pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams. Antstolis patvarkyme nurodė, kad antstolio A. M. kontoroje vykdyme yra vykdomoji byla Nr. 0135/18/00470 dėl įkeisto turto, priklausančio V. M. ir L. M. pardavimo.
Skolininkams byloje buvo duotas terminas - 30 dienų įvykdyti hipoteką. Per įstatymo nustatytą terminą, skolininkai to nepadarė.
Byloje buvo pradėtas priverstinis hipotekinio reikalavimo vykdymas. LR CPK str. numatyta, jog antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Kadangi pateikto ieškinio suma yra didelė, areštuoto turto mastas taip pat yra didelis, siekiant išvengti netinkamo turto vertinimo, antstolis vykdymo procese gali kreiptis į turto vertintojus, kad būtų tinkamai nustatyta turto vertė. Šiuo atveju antstolis, pasinaudojo LR CPK 681 str. numatyta teise ir 2018-04-26 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ turto vertintojus dėl ekspertizės areštuotam turtui atlikimo.
Skolininkams patvarkymai dėl ekspertizės paskyrimo buvo įteikti, jokių prieštaravimų ar skundų dėl kreipimosi į ekspertus nebuvo gauta.
2018-05-30 gavus iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turo ekspertizės aktus dėl įkeistų ir areštuotų turtų vertės juose buvo nurodytos tokios:
1. 7,500 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., K. R. sav. - 11700,00 Eur:
2. 14,00 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., K. R. sav. - 45300,00 Eur.;
3. 17,92 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., K. R. sav. - 58900,00 Eur.
Apie atliktas ekspertizės skolininkai ir išieškotojas buvo informuoti 2018-05-30.
Žemesnės instancijos teismas
2018-06-05 buvo gautas skolininkų V. M. ir L. M. prieštaravimas dėl turto rinkos vertes ir prašymas skirti pakartotine ekspertizę. Skolininkai skunde nurodo, jog jų nuomone, nustatytos vertės yra per mažos, jog žemės sklypų vertės pardavimo atveju būtų didesnės, jog turtas vertintas lyginamuoju metodu, kuris jiems nėra priimtinas.
Antstolis neturi kompetencijos vertinti eksperto pateiktos išvados, turtas buvo vertinamas laikantis LR CPK 681 str., 682 str. nustatytos tvarkos, todėl antstolis nesutinka su skolininkų pateiktais prieštaravimais.
Pažymėtina, jog turtas bus parduodamas priverstinai, skolininkai turėjo ir vis dar turi teisę patys susirasti savo pirkėją vadovaujantis LR CPK 704 str. Kokius metodus turto vertintojas taiko savo darbo metu, antstolis neturi kompetencijos komentuoti.
Skolininkas savo skunde pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos poziciją, jog areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbus, jog antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įvertinti įkainotą areštuotą turtą, atsižvelgiant tiek į išieškotojo, tiek ir į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pažymėtina, jog būtent dėl šitos išsakytos pozicijos, antstolis byloje ir kreipėsi į ekspertus dėl turto vertinimo. Antstolis nurodė, kad nesutinka su 2018-06-05 kontoroje gautu skolininkų prieštaravimu (skundu) dėl turto vertinimo ir pakartotinės ekspertizes skyrimo
Suinteresuotas asmuo UAB „Ž.“ atsiliepimų į skundą nepateikė.
Pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais bei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2018-06-19 paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus (LR Antstolių įstatymo 21 straipsnis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Susipažinus su civilinės bylos bei prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0135/18/00470 medžiaga, nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje 2018-03-19 priimtas patvarkymas vykdyti Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro D. J. 2018-03-02 vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1020, skolininkas V. M., išieškotojas UAB „Žvalguva“, skolos suma – 230619,49 EUR, palūkanos 2155,35 EUR, žyminis mokestis – 302,66 Eur. 2018-03-19 paskaičiuotos vykdymo išlaidos – 425,47 Eur.
2018-03-19 turto arešto aktu areštuotas nekilnojamasis turtas: 17,92 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., K. R. sav. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7,500 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., K. R. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 14,00 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., K. R. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2018-04-26 antstolio patvarkymu paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti VĮ „Registrų Centras“ turto vertintojams, minėtas patvarkymas L. M. ir V. M. įteiktas 2018-04-28. Duomenų, jog vykdymo proceso šalys būtų reiškę nušalinimą ekspertui, vykdomojoje byloje nėra.
2018-05-16 surašytas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)17684454), kuriame nurodyta, jog įkeistų ir areštuotų sklypų vertės yra tokios - 7,500 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., K. R. sav. - 11700,00 Eur.; 14,00 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., K. R. sav. - 45300,00 Eur.; 17,92 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., K. R. sav. - 58900,00 Eur.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
VĮ „Registrų Centras“ 2018 m. gegužės 16 d. surašytas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)17684454), kuriame nurodyta, jog bendra vertinamo turto vertė yra 115.900,00 EUR. Areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis), ir antstolis privalo ja vadovautis.
Pareiškėjai nei antstoliui, nei teismui nėra pateikę turto vertintojų išvados ar kitų duomenų, patvirtinančių jo teiginius, jog parduodama turto vertė, nustatyta 2018-05-16 ekspertizės aktu, šiuo metu yra pasikeitusi t.y. neatitinka realios rinkos kainos. Pareiškėjai savo išvadas dėl žemės sklypų vertės iš esmės grindžia savo asmeniškai atliktu tyrimu.
Pareiškėjų nurodomą argumentą, kad turto vertė yra nepagrįstai maža ir neatitinka rinkos vertės, teismo vertinimu, paneigia ir tas faktas, kad pareiškėjui išaiškinta skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, tačiau šia teise iki šiol nepasinaudojo, todėl tikėtina, kad potencialiems pirkėjams pareiškėjo nurodoma turto kaina atrodė per didelė.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog turtas šiuo metu yra įvertintas daug mažiau, nei yra vertas nesudaro pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais, nes nepagrindžia neteisingos ar nepagrįstai nustatytos turto vertės bei nesudaro pagrindo konstatuoti nustatytos vertės neatitikimo rinkos vertei. Areštuotas turtas yra vertinamas rinkos kainomis, neatsižvelgiant į įsiskolinimo dydį ar kitų skolininko finansinių įsipareigojimų egzistavimą.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė pakankamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti vykdomojoje byloje jau atlikta ekspertize. Todėl antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo, kuriame suformuluotas reikalavimas paskirti pakartotinį nepriklausomą turto vertinimą.
Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas, visi šalių veiksmai, tame tarpe ir antstolio, turi būti atliekami vadovaujantis įstatymo nuostatomis, šalys negali laisvai ir nevaržomai atlikti ar neatlikti tam tikrus veiksmus. Jeigu skolininkas nevykdo vykdomojo dokumento geruoju ir pradedamas priverstinis vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių teismas daro išvadą, kad antstolis vykdomojoje byloje jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Todėl skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 443 straipsnio 1 dalis; 513 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 681 - 682 straipsniais,
nutarė:
Pareiškėjų V. M. ir L. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui A. M. grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0135/18/00470.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.