Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-31174-713/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ pareiškimą dėl antstolio R. B. nušalinimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo V. A. Č., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Pareiškėja UAB „Strategy and management group“ pateikė teismui prašymą klausimą dėl antstolio nušalinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, be to, nenustatyta ir jokių aplinkybių galinčių pagrįsti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinumą. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėja prašo žodinio proceso tvarka nagrinėti klausimą, kuris nėra apeliacijos objektas. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, o ne nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl antstolio nušalinimo. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjos prašymas klausimą dėl antstolio nušalinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

11. Atskirajame skunde pareiškėja taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo ir įsiteisės sprendimas šioje byloje, uždrausti antstoliui atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl antstolio nušalinimo, priešingai, apeliacijos objektas tėra nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais šioje byloje reikalavimais ir niekaip neužtikrins teismo sprendimo įvykdymo, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Dėl ginčo esmės

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Vadovaujantis CPK 636 straipsnio 1 dalimi, antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad šis spręstų nušalinimo klausimą. CPK 637 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas.

14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė antstoliui pareiškimą dėl antstolio nušalinimo. Antstolis 2019 m. gruodžio 5 d. patvarkymu atsisakė nusišalinti ir persiuntė pareiškimą dėl nušalinimo nagrinėti Kauno apylinkės teismui (teisme gauta 2019 m. gruodžio 5 d.). Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos pareiškimo. Taigi, tokia proceso eiga atitinka CPK 636 straipsnyje ir 637 straipsnyje nustatytą pareiškimų dėl antstolio nušalinimų nagrinėjimo tvarką. Tuo tarpu, pareiškėja, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, pateikė atskirąjį skundą, kurį skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi (2019 m. gruodžio 27 d.) atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis nėra apskundimo objektu.

15. Pažymėtina, kad būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 612 straipsnyje numatyta, jog vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Akcentuotina, kad tokia taisyklė skiriasi nuo ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais taisyklių, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pastarosios taisyklės vykdymo procese netaikytinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-848-186/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018). Taigi, vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai nurodytais atvejais.

16. CPK 636-637 straipsniuose, reglamentuojančiuose antstolio nušalinimo pagrindus ir tvarką bei šio klausimo išsprendimo tvarką, nenumatyta teisė apskųsti teismo nutartį dėl antstolio (ne)nušalinimo. Konkrečios CPK normos, kurioje būtų numatyta tokia teisė, nenurodė ir pati pareiškėja. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl antstolio nušalinimo yra neskundžiama, todėl pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, gausią teismų praktiką analogiškose bylose, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, t. y. ji negali būti apeliacijos objektu (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-103-603/2020; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1288-232/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1274-577/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1201-259/2019; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2367-254/2015 ir kt.).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

19. Pareiškėja atskiruoju skundu taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, ar CPK 636 straipsnio 1-5 dalys, 637 straipsnio 1 ir 2 dalys ta apimtimi, kuria neleidžiama apeliacija bendrosios kompetencijos teisme dėl antstolio (ne)nušalinimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18, 21, 23, 29, 30, 150 straipsnių normoms, CPK 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 daliai, 5 straipsnio 1, 2, 3 daliai, 6 straipsniui, 301 straipsnio 1 daliai, 3 daliai, 305 straipsniui, 334 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui. Pagal įstatymą nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui, šiam nenusišalinus, įstatymo leidėjas įtvirtino nuostatą, kad klausimą išsprendžia teismas. Vien šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai nepalankus teismo sprendimas neteikia pagrindo daryti išvados, kad įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjos nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos baigties

20. Į esminius atskirojo skundo klausimus atsakyta. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog apskųstas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektas, kiti atskirojo skundo argumentai, kuriais akcentuojamas, be kita ko, ir pirmosios instancijos teismo kito procesinio sprendimo (nutarties dėl antstolio nušalinimo) nepagrįstumas, tampa neaktualūs. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Priėjus prie išvados, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo negali būti apeliacijos objektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti tokio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.