Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. pareiškimą dėl antstolio D. K. nušalinimo, suinteresuoti asmenys: antstolis D. K., BUAB „FF lizingas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas jo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo. Apeliantas teigia, jog 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis yra ne tarpinė šioje civilinėje byloje; jai įsiteisėjus bylos nagrinėjimas baigiamas, t. y. ši nutartis užkerta galimybę bylos eigai, todėl nėra jokių teisinių kliūčių taikyti CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai paminėjo CPK 334 straipsnio nuostatas, numatančias, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje pasisakoma, kad paminėta teisės norma vykdymo procese netaikytina (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-848-186/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018). CPK 612 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai nurodytais atvejais. CPK 636-637 straipsniuose, reglamentuojančiuose antstolio nušalinimo pagrindus ir tvarką bei šio klausimo išsprendimo tvarką, nenumatyta teisė apskųsti teismo nutartį dėl antstolio (ne)nušalinimo. CPK normos, kurioje būtų numatyta tokia teisė nenurodė ir apeliantas. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl antstolio nušalinimo yra neskundžiama, todėl pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria netenkintas jo prašymas dėl antstolio nušalinimo, užkerta galimybę tolesnei vykdomosios bylos eigai. Nenušalinus antstolio, išieškojimas vykdomojoje byloje tęsiamas, o pareiškėjas ginti jo manymu pažeistas teises gali apskųsdamas konkrečius antstolio veiksmus CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, vertinami išimtinai procesinio pobūdžio klausimai (nustatoma, ar atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri gali būti apeliacijos objektas, ar laikytasi procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (ar nepraleisti skundo padavimo terminai, ar skundą pasirašė tinkamas subjektas ir pan.)). Nustačius, kad atskirasis skundas apskritai negalėjo būti paduotas, pasisakyti dėl jame išdėstytų motyvų ir prašymų, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, atskirasis skundas pateikiamas aukštesnės instancijos teismui, todėl argumentai, kad nutartis neteisėta, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atitinkamų skundo motyvų, taip pat prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, bylų prijungimo ir kt., nepagrįsti. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl CPK 21 straipsnyje numatyto civilinio proceso principo (teisėjo nešališkumo bei nepriklausomumo) pažeidimo.Iš skundžiamos nutarties turinio yra aišku, kokiu pagrindu buvo atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atitinkamo procesinio sprendimo (nutarties) apskundimo galimybė civilinio proceso įstatyme nėra siejama su skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto teiginiai, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes ji priimta neišnagrinėjus konkrečios bylos medžiagos, yra nemotyvuota, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos nėra taikomos tada, kai teismo sprendimo motyvai yra, tačiau jie ginčo šaliai atrodo neišsamūs, klaidingi ar netinkami (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-63/2014). Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikomas tik tokiu atveju, kada teismo procesinis sprendimas yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų), o visiško motyvų nebuvimo byloje aptariamu atveju nėra. Dėl netinkamos Vilniaus miesto apylinkės teismo praktikos priimant identiškas ir be motyvų nutartis pareiškėjas atskirajame skunde prašo šią bylą, civilines bylas Nr. 2VP-48013-820/2017 ir Nr. e2VP-49021-294/2017 kitas šio pobūdžio civilines bylas šiame teisme patikrinti administracine tvarka bei nustatyti, ar tokia teismo praktika taikoma tik dėl Z. V., tikrinimo medžiagą perduodant Lietuvos apeliaciniam teismui, formuojančiam teismų praktiką procesiniais teisės taikymo klausimais. Pažymėtina, kad šis prašymas nėra susijęs su skundžiamos nutarties pagrįstumo bei teisėtumo vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar formuojama teismų praktika dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmetamas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio reikalavimus ir Konstitucinio teismo išaiškinimus dėl asmens teisės į skundą dėl pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto bent vienos aukštesnės instancijos teismui.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 102 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 63 straipsniuose nustatyta, jog Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl teismų praktikos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šio klausimo sprendimas paliktas teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl taikytų proceso teisės normų konstitucingumo nekyla. Taigi, šis pareiškėjo prašymas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.Kadangi ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0174/16/03054, Nr.0174/16/03055, Nr.0174/17/01297, Nr.0174/17/01298, Nr. 0174/17/01351, Nr. 0174/17/01513, Nr.0174/17/01602 ir Nr. 0174/17/02509 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje netikslinga, todėl prašymas netenkintinas. Apibendrinus išdėstytus argumentus, pripažintina, kad atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti pareiškėjo (apelianto) Z. V. prašymus dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.