- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-103-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01108-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. kreipėsi į antstolę T. G. dėl jos nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0045/19/00247 vykdymo. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties pareiškėjas sužinojo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose civilinę bylą Nr. 2-534-604/2019 nagrinėja teisėjas M. G. (M. G.), o jo priimtos nutarties minėtoje byloje vykdymą vykdo antstolė T. G., kuri yra minėto teisėjo sutuoktinė, todėl pareiškėjui kilo abejonių dėl antstolės nešališkumo.
2. Antstolė T. G. 2019 m. spalio 11 d. patvarkymu Nr. S-19-45-19763 netenkino pareiškėjo prašymo dėl antstolės nušalinimo nuo minėtos vykdomosios bylos. Antstolė nurodė, kad pareiškėjo nurodytos abejonės dėl galimo antstolės šališkumo ir suinteresuotumo yra grindžiamos tik prielaidomis, subjektyvia pareiškėjo nuomone ir nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolė subjektyviąja ar objektyviąja prasme būtų suinteresuota vykdomosios bylos baigtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo G. Š. pareiškimo dėl antstolės T. G. nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0045/19/00247 vykdymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisėjas byloje nėra nei šalis, nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kitas proceso dalyvis, todėl pagal CPK 65 straipsnį, antstolė neturi pareigos nusišalinti ar būti nušalinta nuo minėtos vykdomosios bylos vykdymo. Teismo vertinimu, antstolė neturėjo pareigos nusišalinti, ar būti nušalinta ir pagal CPK 66 straipsnį, nes pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, ar objektyvių duomenų, jog antstolė yra subjektyviai šališka, ar turi išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, ar yra tendencinga vykdymo procese.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas G. Š. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir antstolės T. G. nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0045/19/00247 klausimą išspręsti iš esmės arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-10071-419/2019 (pagal antstolės T. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo G. Š.) siekiant išvengti šališkumo dėl antstolės T. G. kreipimosi į teismą, kuriame dirba jos sutuoktinis teisėjas M. G., teismas atsisakė nagrinėti klausimą ir bylą perdavė nagrinėti kitiems Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmams. Vadinasi, jau šioje nutartyje konstatuotas faktas dėl galimo šališkumo, sprendžiant antstolės kreipimusis vykdant jos sutuoktinio teisėjo M. G., priimtas nutartis.
4.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjo M. G. priimtas nutartis, vykdo jo sutuoktinė antstolė T. G., todėl kyla pagrįstų abejonių, ar antstolė veikia objektyviai – pagal nutartyje išdėstytus motyvus ir nutarties rezoliucinę dalį, ar pagal teisėjo – sutuoktinio, suformuotą nuomonę (teisėjo įsitikinimus).
4.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje neteisingai taikė CPK normas dėl įrodinėjimo ir motyvavimo, jog apeliantas nenurodė aplinkybių ir objektyvių duomenų dėl antstolės T. G. šališkumo, taip pat neteisingai aiškino CPK 66 straipsnį dėl antstolės nušalinimo, nes esamos aplinkybės kelia abejonių dėl jos nešališkumo (sieja santuokiniai santykiai).
Atsiliepimas
5. Antstolė T. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teisėjas M. G. byloje nėra nei šalis, nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kitas proceso dalyvis, todėl antstolė neturėjo pareigos nusišalinti ar būti nušalinta nuo vykdomosios bylos vykdymo. Apeliantas teismo nutarties nepagrįstumą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias jau vertino teismas. Apeliantas nepateikia duomenų apie tai, kurioje byloje teismas buvo konstatavęs ir pripažinęs antstolės suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis).
7. CPK 612 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Antstolio nušalinimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja CPK 636 straipsnio nuostatos, o CPK 637 straipsnyje nustatyta antstolio nušalinimo ir nusišalinimo klausimų sprendimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK 636 straipsnio, nei CPK 637 straipsnio nuostatose nenumatyta, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo arba atsisakymo jį nušalinti būtų skundžiama atskiruoju skundu. Dėl to galima daryti išvadą, kad teismo nutartis, kuria yra išsprendžiamas antstolio nušalinimo klausimas, nėra skundžiama atskiruoju skundu ir neužkerta kelio tolesnei vykdomosios bylos eigai (CPK 612 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo ar atsisakymo jį nušalinti atskiruoju skundu nėra skundžiama (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1286-590/2018, 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1425-430/2018, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1032-254/2015, 2019 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1201-259/2019 ir kt.).
8. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau ši aplinkybė prieštarauja CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytoms taisyklėms, kadangi ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nutartis skundžiama, priėmė paduotą atskirąjį skundą ir jį kartu su byla išsiuntė apeliacinės instancijos teismui.
9. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu ir ši aplinkybė paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d., kuria atmestas pareiškėjo prašymas nušalinti antstolę, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d., kuria atmestas pareiškėjo prašymas nušalinti antstolę, nutraukti.