Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4919-819/2018 pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, suinteresuoti asmenys: antstolis A. N., UAB „B. A.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4919-819/2018 atsisakė priimti pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą, kuriuo pareiškėja skundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį.

Atsisakydamas priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teismas konstatavo, kad teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo ar atsisakymo jį nušalinti atskiruoju skundu neskundžiama, ši nutartis negali būti apeliacinio skundo objektas, dėl to, remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjos atskirasis skundas nepriimamas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja R. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4919-819/2018, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar teismų praktika, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmetamas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, neskundžiama, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl asmens teisės į apeliaciją.

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismo nutartis dėl atsisakymo priimti skundą nemotyvuota, nes vien aplinkybė, jog teismas nurodo, kad nutartis neskundžiama, nereiškia, jog apeliacija negalima. Proceso dalyviai turi turėti galimybę patikrinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą apeliacine tvarka.

Apeliantei nėra aiškūs teismo nutarties motyvai, kuriais nurodoma, jog teismo nutartimi neužkertamas kelias tolesnei bylos eigai. Teismui nurodžius, kad nutartis neskundžiama, užkertamas kelias apskųsti teismo nutartį. Apeliantės įsitikinimu, Lietuvoje formuojama ydinga praktika dėl antstolio nušalinimo nutarčių apskundimo negalimumo. Tokia praktika neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, bet realiai ir veiksmingai, tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų, o asmeniui turi būti suteiktos visos galimybės kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-4919-819/2018, kuria pirmos instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties. 2018 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4919-819/2018 teismas išsprendė pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl antstolio A. N. nušalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr. 0157/17/03584 bei Nr. 0157/17/03585 vykdymo ir šį pareiškimą atmetė.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis numato, kad nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad šis spręstų nušalinimo klausimą.

Nagrinėjamoje byloje skolininkė pateikė antstoliui pareiškimą dėl antstolio nušalinimo. Antstolis 2017 m. gruodžio 28 d. patvarkymu atsisakė nusišalinti ir persiuntė pareiškimą dėl nušalinimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą. Tokia proceso eiga atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytą pareiškimų dėl antstolio nušalinimų nagrinėjimo tvarką.

Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 612 straipsnis numato, jog vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Nei (duomenys neskelbtini) straipsnis, nei CPK 637 straipsnis, reglamentuojantys antstolio nušalinimo pagrindus ir nušalinimo klausimų išsprendimo tvarką, nenumato kitaip, negu numatyta CPK 612 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką analogiškose byloje, sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo neskundžiama atskiruoju skundu, t. y. ji negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-779-163/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1103-881/2018). Pažymėtina ir tai, kad atsisakymas nušalinti antstolį, neužkerta kelio pareiškėjai realizuoti jos manymu pažeistų teisių gynybos mechanizmą kitomis proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei atlikti, ar formuojama teismų praktika dėl nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, neskundžiamumo neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms ir Konstitucinio teismo išaiškinimams dėl asmens teisės į skundą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstitucinės justicijos institucija, vykdanti konstitucinį teisingumą, garantuojanti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas neturi locus standi (teisė kreiptis į teismą) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d. sprendimai, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, 2009 m. spalio 29 d. sprendimas, 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutarimai). Šiuo atveju, pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ne dėl teisės akto ar jo dalies, o teismų praktikos taikymo atitikties Konstitucijos nuostatoms ir Konstitucinio teismo išaiškinimams. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nenagrinėja teismų praktikos konstitucingumo klausimų, prašymas atmetamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4919-819/2018 palikti nepakeistą.

Prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti.