Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. rugpjūčio 21 d. teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2023 metų liepos 29 d. apie 22.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje vartojant alkoholinius gėrimus, neblaivus, kai nustatytas 1,44 promilių neblaivumas, tėvas J. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., vieną kartą rankos kumščiu trenkė savo neblaiviam, kai nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., į veidą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą ir nubrozdindamas dešinįjį žandą.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 224 straipsniu, 226 straipsnio 1 dalimi daroma išvada, kad baudžiamoji byla teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rajono rūmams, tačiau vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-11 (1.2) „Dėl bylų skirstymo tvarkos, kai neužtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų, nustatymo“, byla perduotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

3. Teismas pažymi, kad BPK 418 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per 7 (septynias) dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi nusprendus procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, vienintelė nukentėjusiojo procesinė garantija užtikrinanti jo teises (įskaitant ir teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo) – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

4. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo surašytas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras 2023 rugpjūčio 21 d. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kreipėsi į teismą. Iš pranešimo turinio matyti, kad šis dokumentas buvo siunčiamas paštu nukentėjusiajam adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo įteiktas nukentėjusiajam. Nors prokuroro pareiškimas teisme gautas tik 2023 m. rugpjūčio 21 d., nesant duomenų, kada pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo įteiktas nukentėjusiajam, teismas neturi galimybės įvertinti ar nebuvo pažeistas BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatytas 7 (septynių) dienų terminas, per kurį nukentėjusysis turi teisę šį procesinį sprendimą skųsti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuojama, kad prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nesibaigus BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatytam terminui. Apie šio procesinio termino laikymosi svarbą ne kartą yra pasisakę aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-268-885/2019; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-13-300/2019; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-19-332/2019; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-112-932/2023). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. e1S-112-932/2023, be kita ko, pabrėžė, kad prokurorui, tinkamai vykdant įstatymo pavestą pareigą informuoti nukentėjusįjį apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalu nurodytus duomenis apie nukentėjusiojo informavimą pateikti iš karto su bylos medžiaga.

5. Siekdamas ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio pageidauja įtariamasis. Tokiais savo veiksmais prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y., be pagrįsto reikalo trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas, neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pavyzdžiui, reikalingos teisinei pagalbai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. e1-525-913/2022).

6. Nors BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką tokiu atveju daryti, kai prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dar nepasibaigus BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatytam terminui, teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiais atvejais būtina vadovautis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Pavyzdžiui, BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 1S-156-1020/2020, 1S-77-318/2018, 1S-142-318/2019, 1S-156-1020/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-333-397/2022; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-307-1121/2021; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-268-885/2019; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016).

7. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. kovo 18 d. įsakymu patvirtinto Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo 32 punktą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolai tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimui turi būti rašomi elektronine forma IBPS. IBPS rengiami dokumentai – tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo protokolai, kuriuos turi pasirašyti proceso veiksme dalyvavę asmenys, gali būti pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu arba specialiame protokolo priede (protokolo šaknelėje), kuris skaitmeninamas ir įkeliamas į IBPS. IBPS rengiamiems dokumentams, kurie yra įteikiami arba pasirašytinai skelbiami, taikomas šiame punkte nurodytas pasirašymo būdas arba jie gali būti perduodami proceso dalyviams pasirašyti į IBPS EPP, tuo tarpu ne visi teismui pateiktoje elektroninėje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys dokumentai yra pasirašyti proceso veiksme dalyvavusio asmens. pavyzdžiui, liudytojai A. V. 2023 m. rugpjūčio 16 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas, liudytojos A. V. 2023 m. rugpjūčio 16 d. apklausos protokolas ir kt. dokumentai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismui pateiktoje medžiagoje neužtenka procesinio veiksmo specialiame protokole nurodyti datą šalia procese dalyvavusio asmens vardo ir pavardės, nes tai nėra tinkamas procesinio veiksmo fiksavimo būdas, patvirtinantis, kad asmuo buvo pasirašytai supažindintas su protokolu, jo turiniu. Be to, pavyzdžiui pranešimas apie įtarimą J. V. – kaip skaitmenizuotas dokumentas visai nėra pateiktas su bylos medžiaga, kaip ir įtariamojo sulaikymo protokolas, nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas, nutarimas skirti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju ir kt. Sprendžiama, kad teismui pateiktoje medžiagoje neužtenka pateikti lenteles su nurodytais dokumentų pavadinimais ir lapų skaičiumi, nes tai nėra tinkamas procesinio veiksmo fiksavimo būdas, patvirtinantis, kad asmuo buvo pasirašytai supažindintas su procesiniu dokumentu, jo turiniu. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. e1S-111-365/2023 pabrėžiama, kad pagal dabartinę teismų praktiką, dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui popierinė bylos medžiaga nesiunčiama, todėl netinkamas dokumentų įkėlimas į IBPS sistemą gali lemti neigiamas pasekmes, nes bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės susipažinti su pateiktais dokumentais.

8. Įvertinus tai, kad įvykio aplinkybės yra aiškios, nėra aplinkybių, dėl kurių procesas BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje nustatyta tvarka negalimas, daroma išvada, kad nėra pagrindo bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl pagal analogiją taikytinos BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatos ir byla perduotina prokurorui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 253 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduoti Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorui Dainiui Dambrauskui baudžiamąją bylą, kurioje J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, baudžiamojo proceso trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.