Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Simonos Naskauskaitės (toliau – prokurorė) skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. e1-1703-946/2022 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10362-22) grąžinta prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės 2022 m. gegužės 16 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismo baudžiamojoje byloje, kurioje V. P. (V. P.) kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Ši byla teismui buvo perduota tik elektronine forma.

2. V. P. šioje byloje kaltinamas tuo, kad 2022 m. kovo 27 d. apie 00.50 val., ties pastatu, esančiu Varnių g. 33, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0338, patikros sertifikato Nr. 1542106, 01.46 val. nustatytas mažiausias 1,68 promilių neblaivumas.

3. Kauno apylinkės teismas susipažinęs su pateiktu prokurorės 2022 m. gegužės 16 d. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei nustatęs, kad byloje yra padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai bei nustatyti trūkumai negali būti ištaisyti teisme ir trukdo nagrinėti bylą, 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi, nusprendė bylą grąžinti prokurorui bei nustatė terminą pažeidimams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, jog nors teismui pateiktame prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog V. P. pritarė, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, V. P. su protokolu susipažino ir pastabų jam neturi, šiame proceso veiksme dalyvavo kaltinamojo gynėjas, vertėja ir tyrėja, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis dokumentas buvo pasirašytas nurodytų procese dalyvavusių asmenų kvalifikuotu elektroniniu parašu arba specialiame protokolo priede (protokolo šaknelėje), kuris turi būti skaitmeninamas ir įkeliamas į IBPS. Teismo vertinimu, nesant tokio suskaitmeninto dokumento negalima įvertinti, ar procesiniame dokumente nurodytas veiksmas buvo atliktas ir ar jame dalyvavo visi nurodyti asmenys, o svarbiausia, patikrinti, ar kaltinamajam viskas buvo išaiškinta ir (ar) išversta į jam suprantamą kalbą, ar jo valia dėl prokuroro sprendimo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, taip pat dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, neturi trūkumų. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog šioje byloje pranešimas apie įtarimą turėjo būti įteiktas V. P., prieš tai pranešimą apie įtarimą išvertus į jam suprantamą rusų kalbą, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad pastarasis yra ne lietuvis ir nemoka lietuvių kalbos. Tokiu būdu negalima nustatyti, ar toks procesinis veiksmas realiai buvo atliktas, o jeigu buvo atliktas, tai nėra galimybės nustatyti aiškios kaltinamojo V. P. valios ir atitinkamai jo sutikimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kas yra būtina sąlyga kreipimuisi su pareiškimu į teismą dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo. Teismo vertinimu, nustatyti esminiai BPK pažeidimai negali būti ištaisyti teisme, todėl šiuo metu trukdo nagrinėti bylą teisme.

4. Kauno apygardos teisme gautas skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti prokurorės pareiškimą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

4.1. Skunde pažymima, jog iš pateiktos bylos matyti, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius - vieta, laikas, būdas ir padariniai, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodytas BK straipsnis, reglamentuojantis kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie kaltinamąjį, jo pozicija, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Vertinant šioje baudžiamojoje byloje surašytą pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, esminių jo trūkumų BPK 419 straipsnio kontekste nenustatyta.

4.2. Skunde sutinkama su apylinkės teismo nustatytu trūkumu, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnė nesuskaitmenino specialaus protokolo priedo prie paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo ir jo neįkėlė į IBPS, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog atliekant visus ikiteisminio tyrimo veiksmus su įtariamuoju V. P., dalyvavo advokatas bei vertėjas. Tai patvirtina (popierinėje) byloje specialiajame protokolo priede esantys tiek įtariamojo, tiek advokato Gintaro Platūkio, tiek vertėjos L. B. parašai. Todėl, prokuroro nuomone, tai nekliudo teismui surengti posėdį ir pareikalavus (popierinę) bylą įsitikinti, jog įtariamajam buvo tinkamai užtikrinta teisė į gynybą bei teisė turėti vertėją ir nemokamai naudotis jo paslaugomis, t. y. ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai užtikrintas procesinių dokumentų vertimas į rusų kalbą.

4.3. Skunde taip pat sutinkama su teismo konstatuotu baudžiamojo proceso pažeidimu, jog įtariamajam V. P. nebuvo įteiktas jam suprantama kalba išverstas pranešimas apie įtarimą. Tačiau šį baudžiamojo proceso pažeidimą, prokuroro nuomone, taip pat galima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu. Atkreipiamas dėmesys, jog BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta galimybė teisėjui gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylą perduoti nagrinėti teisme. Toks sprendimas turėtų būti priimamas tuo atveju, kai teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Skunde pažymima, jog pranešimo apie įtarimą įtariamajam suprantama kalba neįteikimas ir suskaitmeninto specialaus protokolo priedo neįkėlimas į IBPS savaime nereiškia, kad pats pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra su trūkumais ir dėl to bylos negalima nagrinėti teisme. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui vien dėl šių priežasčių kaip tik lemtų formalų teismo sprendimą ir nepagrįstai ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmestinas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, elektronine forma pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl ją naikinti prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo

7. BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Prokurorė skunde aukštesniajam teismui nurodo, kad BPK 420 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimų, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašas yra baigtinis, t. y. teismas, įvertinęs bylos medžiagą, gali priimti tik vieną iš aukščiau nurodytų sprendimų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks prokurorės skundo motyvas nepagrįstas.

8. Nagrinėjamo skundo kontekste būtina pažymėti, kad, nors BPK 420 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nenumato galimybės teisėjui perduoti bylą prokurorui, nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau atskirų BPK straipsnių ar jų dalių negalima aiškinti atsietai nuo jų visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. Todėl nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 234 straipsnio nuostatas byla prokurorui gali būti perduodama ne tik, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, bet ir nustačius, jog yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-156-1020/2020, 1S-77-318/2018, 1S-142-318/2019, 1S-156-1020/2020). Šio straipsnio nuostatos aktualios ir nagrinėjamoje situacijoje, kai apylinkės teismas konstatavo esant priežastį, trukdančią teismui priimti baudžiamąjį įsakymą – byloje nėra duomenų, kad Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas buvo pasirašytas nurodytų procese dalyvavusių asmenų kvalifikuotu elektroniniu parašu arba specialiame protokolo priede (protokolo šaknelėje), kuris turi būti skaitmeninamas ir įkeliamas į IBPS, dėl ko negalima įvertinti, ar procesiniame dokumente nurodytas veiksmas buvo atliktas ir ar jame dalyvavo visi nurodyti asmenys, o svarbiausia, patikrinti, ar V. P. viskas buvo išaiškinta ir (ar) išversta į jam suprantamą kalbą, ar jo valia dėl prokuroro sprendimo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, taip pat dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, neturi trūkumų. Be to, byloje nėra duomenų, jog pranešimas apie įtarimą V. P., buvo įteiktas jį išvertus į jam suprantamą rusų kalbą, dėl ko negalima daryti išvados, jog jam buvo užtikrinta teisė gauti dokumentus ta kalba, kurią kaltinamasis supranta ir neribojama teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas bei gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nustatyti trūkumai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, trukdo nagrinėti bylą teisme bei priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų.

10. Pažymėtina, jog teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016). Nors prokurorės vertinimu teismo nustatytus baudžiamojo proceso pažeidimus, galima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu bylą perdavus nagrinėti teisme, tačiau su tokiomis prokurorė išvadomis nesutiktina. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam nėra įteikiamas kreipiantis į teismą dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl tiek pranešimas apie įtarimą, tiek Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas ir Pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra vieni iš esminių dokumentų, leidžiančių kaltinamajam žinoti, kuo jis kaltinamas, kokia jam už tai gali būti paskirta bausmė. Taigi, kaltinamasis teisingą ir nešališką teismo procesą galėtų turėti ir galėtų tinkamai gintis šiame baudžiamajame procese tik turėdamas pranešimo apie įtarimą vertimą į jam suprantamą kalbą, o ne tik žinodamas jo turinį, taip pat užtikrinant jam realią galimybę naudotis vertėjo paslaugomis atliekant proceso veiksmus, kurių metu surašomi dokumentai jam privalomai neturi būti įteikiami, tačiau turi būti žodžiu išverčiami.

11. Sutiktina su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog šioje situacijoje, anksčiau minėtas pranešimas apie įtarimą, kiti procesiniai dokumentai ar procesinių veiksmų atlikimo metu surašomi kiti dokumentai turi būti išversti ir(ar) įteikti kaltinamajam tik ikiteisminio tyrimo metu, todėl tik ištaisius konstatuotus trūkumus ir vis dar esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms bei prokurorui priėmus naują sprendimą, įmanomas yra ir pakartotinis prokuroro kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės rodo, kad prokuroras ištaisyti nustatytus pažeidimus ir priimti reikalingus naujus sprendimus byloje po to, kai joje ikiteisminis tyrimas baigtas, galės tik tuomet, kai byla jam bus grąžinta.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad nustatyti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai trukdo priimti baudžiamąjį įsakymą, todėl byla perduotina prokurorui, yra pagrįsta, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis nekeistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Simonos Naskauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 25 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.