- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-101-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00509-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.2.1.3.3Bylos perdavimas ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 234 str. 3 d., 254 str. 3 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.14.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties baudžiamąją bylą, kurioje A. T. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 243 straipsnį, perduoti prokurorui tyrimui papildyti, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Prokurorė 2020 m. kovo 16 d. kartu su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 243 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi (past. – bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) baudžiamąją bylą perdavė prokurorui tyrimui papildyti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą (past – skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos) pažeidimams pašalinti ir tyrimui papildyti. Sprendimas motyvuotas tuo, kad nėra galimybės nustatyti, ar už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra baudžiama tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Latvijos Respublikoje. Nurodoma, kad prokurorės pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tiksliai nenurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikaltimą, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo apygardos teismui argumentai
3. Teikiamu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį, nes ji yra neteisėta ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pasak prokurorės, nutartyje nepasisakyta, kodėl apylinkės teismo nustatytų pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vienintelis ir, jo nuomone, tuo pačiu esminis BPK pažeidimas – kartu su baudžiamąja byla nebuvo pateikta duomenų, ar už A. T. pareikštuose kaltinimuose nurodytą BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra baudžiama ir Latvijos Respublikoje, ir jeigu taip, tai kokios rūšies ir dydžio bausmės už tokią nusikalstamą veiką yra numatytos. Šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.
5. Skunde pabrėžiama, kad 2020 m. kovo 16 d. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nurodyti visi duomenys, kurie atitinka šiam dokumentui keliamus BPK 419 straipsnyje nurodytus reikalavimus, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas negali būti pripažintas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismui nebūtų galimybės priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.
6. Skunde akcentuojama, kad nors apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog neatlikus papildomų tyrimo veiksmų ir nepašalinus baudžiamojoje byloje esančių prieštaravimų, negalima priimti teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo, tačiau pirmosios instancijos teismas turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ir neaiškumus. Įstatymas suteikia pakankamai plačias galimybes pirmosios instancijos teismui būti aktyviam, siekiant ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nekyla jokių abejonių, kad teismui iškilę neaiškumai gali būti išspręsti baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos negrąžinus prokurorui.
7. Pasak prokurorės, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad surengus teisiamąjį posėdį bus aiškiai ilgesnis baudžiamosios bylos nagrinėjimas, dėl ko būtų pažeisti kaltinamojo teisėti lūkesčiai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, be to, tai nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio pageidauja proceso šalys. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje yra tik vienas proceso dalyvis, t. y. A. T., todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog surengus teisiamąjį posėdį be pagrindo bus trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas, neracionaliai eikvojamos valstybės lėšos. Priešingai, baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui prieštarautų operatyvumo principui. Grąžinus baudžiamąją bylą į prokuratūrą nepagrįstai būtų pažeista kaltinamojo teisė į baudžiamosios bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką. Įvertinus galimybę atitinkamus proceso veiksmus atlikti bylą nagrinėjant teisme, manytina, kad sprendimas grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti prieštarauja baudžiamojo proceso greitumo principui.
8. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į kaltinimo turinį, neanalizavo bylos aplinkybių, t. y. padarytų nusikalstamų veikų susietumo, kas iš esmės ir lėmė pareikšto kaltinimo formą. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas yra susijęs su teisinių faktinių aplinkybių įvertinimu ir tai yra teismo prerogatyva, o ne kaltinamojo akto trūkumas.
9. Atsiliepimų į prokurorės skundą negauta.
III. Teismo išvados ir argumentai
Prokurorės skundas atmestinas
10. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokurorės skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
11. BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais (past. – kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu); 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.
12. Sutiktina su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad BPK 420 straipsnyje (past. – reglamentuojančiame teisėjo sprendimus, kai teisme yra gautas prokuroro pareiškimas procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu) tiesiogiai nėra numatyta galimybės teisėjui perduoti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams ištaisyti. Dėl to šiame kontekste yra svarbi teismų formuojama praktika, kurioje išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai, todėl nustačius BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindus, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui ir tuo atveju, kai yra kreipiamasi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018).
13. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamoji byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (past. – šiuo atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 419 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. To nenurodžius, nėra aiškios kaltinimo apimtis ir ribos. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra pats svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas.
14. Iš prokurorės skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė esminį prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumą, trukdantį išnagrinėti baudžiamąją bylą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, – pareiškime nėra nurodyta, ar už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką asmeniui gali kilti baudžiamoji atsakomybė (o jei taip – kokia) Latvijos Respublikoje. Aukštesniojo teismo nuomone, tai yra esminis trūkumas, kuris turi būti pašalintas prokuroro, iki bylai atsiduriant teisme. BK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš esminių baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus taisyklių: „Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio.“
15. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymą, kuriuo buvo prašoma perimti A. T. baudžiamąjį persekiojimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dokumento, antspaudo ir spaudo klastojimo ir suklastoto dokumento, antspaudo ir spaudo realizavimo bei panaudojimo (b. l. 1, 2–3, 9, 10–14, 15–19). Atliekant ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikoje, A. T. veiksmai taip pat buvo įvertinti kaip galimai nusikalstami BK 243 straipsnio prasme (b. l. 6–8). Iš apygardos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos nenustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo institucijos būtų kreipęsi į Latvijos Respublikos kompetentingas teisėsaugos institucijas su teisinės pagalbos prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar A. T. papildomai inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje (past. – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones), kriminalizuota ir Latvijos Respublikoje, nors šią aplinkybę yra būtina išsiaiškinti, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK, kai jis padaro nusikalstamą veiką užsienio valstybėje.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, ar už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra baudžiama tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Latvijos Respublikoje (o jei baudžiama – kokios sankcijos ribos). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nėra tiksliai nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, dėl ko buvo pažeistas BPK 419 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas reikalavimas, kuris iš esmės trukdo nagrinėti bylą.
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą prokurorui perdavė pagrįstai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o prokurorės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nutartyje nustatytiems pažeidimams pašalinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.