Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-16 nutarties grąžinti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo D. T. (D. T.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorui procesiniams trūkumams šalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Prokurorė skunde prašo panaikinti 2018-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Prokurorė nurodo, kad 2018-04-09 apklausos protokole yra išdėstyta nukentėjusiosios L. J. valia užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Taip pat, anot prokurorės, BPK 420 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos priima teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu teismui nėra aiškios bylos aplinkybės, kilusias abejones galima pašalinti perdavus bylą nagrinėti teisme, o ne grąžinti ją prokurorui, nes tokio sprendimo BPK 420 straipsnis nenumato.Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas netenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-16 nutartis yra teisėta bei pagrįsta.BPK 418 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK numatytas pranešimas nukentėjusiajam apie prokuroro sprendimo užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu priėmimą aiškiai ir nevienareikšmiškai suformuluotas kaip prokuroro pareiga, o ne teisė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas visiškai teisingai nustatė, jog prokurorė neįvykdė jai įstatymo numatytos pareigos.Prokurorė skunde nurodo, kad jei teisėjui 2018-04-09 apklausos protokole išdėstyta nukentėjusiosios L. J. valia užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu nėra pakankamai aiški, teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali bylą perduoti nagrinėti teisme. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, toks prokurorės motyvas yra visiškai nepagrįstas.Nepritartina tokiai praktikai, kai nuomonės apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiojo paklausiama jo apklausoje, o apie patį sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam nepranešama. Juo labiau, kad tokio pranešimo gavimo diena yra termino nukentėjusiajam apskųsti prokuroro sprendimą pradžia. Tokiu būdu iš esmės kompromituojamas pats baudžiamojo įsakymo išdavimo institutas, nes vien dėl to, kad prokuroras tinkamai nevykdo savo pareigos, teismas vietoje supaprastinto bylos proceso verčiamas bylą nagrinėti įprastine tvarka.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio galbūt pageidauja nukentėjusioji ir tikrai įtariamasis (b. l. 64, 65). Tokiais savo veiksmais prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y., be pagrįsto reikalo trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas (atitraukiant juos nuo kitos veiklos), neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai).BPK 420 straipsnio 1 dalis 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Šiuo atveju nelaikytina, kad prokuroro neįvykdyta BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga reiškia, kad neaiškios bylos aplinkybės. Yra visiškai aišku, kad nebuvo laikytasi BPK XXXI skyriuje numatytos procedūros ir, įvertinus nukentėjusiosios galimybes ateityje ginčyti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Tai laikytina ne BPK 423 straipsnyje numatytu bylos perdavimo nagrinėti teisme pagrindu (neaiškios bylos aplinkybės), o procesine kliūtimi, trukdančia bylos nagrinėjimą teisme.Prokurorė skunde nurodo, kad BPK 420 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimų, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, baigtinis. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos medžiagą, gali priimti tik vieną iš aukščiau nurodytų sprendimų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks prokurorės motyvas nepagrįstas.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y., visada reikia turėti omenyje, kad BPK turi būti taikomas sistemiškai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šie straipsniai yra BPK V dalyje, reglamentuojančioje bylų procesą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjas, nustatęs, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, visiškai pagrįstai sistemiškai vertino BPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų supaprastintą procesą, įtvirtintas teisės normas (BPK 420 ir 418 straipsnius), ir pagal analogiją, nustačius procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, vadovavosi BPK 234 straipsnio 2 dalimi, kuria remdamasis pagrįstai grąžino pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorei.Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad pagal BPK 234 straipsnio 3 dalį, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, teismas turi nustatyti konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šios nuostatos aktualios ir nagrinėjamoje situacijoje, kai teismas konstatavo esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, trukdantį teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas tokio termino nenustatė, nustatytinas 1 mėnesio terminas esminiam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti. Prokurorui ištaisius padarytą pažeidimą ir nesant procesinių kliūčių bylai nagrinėti teisme, šiuo atveju – priimti baudžiamąjį įsakymą, prokuroro pareiškimą, siekiant užtikrinti maksimaliai greitą procesą, gali nagrinėti tos pačios sudėties teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės skundą atmesti.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.