Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-06-16 · Byla Nr. e1S-65-354/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e1S-65-354/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18239-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Baudžiamoji byla Nr. e1S-65-354/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18239-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.9.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių apylinkės teisme 2020 m. gegužės 19 d. gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės 2020 m. gegužės 19 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju teismo įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2020 m. gegužės 12 d., apie 24 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,35 promilių girtumas), tyčia įkando gyvenimo partneriui A. S. į veido sritį, t. y. kairį skruostą, tuo sukėlė A. S. fizinį skausmą.

2. Skundžiama Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodant trūkumus pašalinti per vieną mėnesį. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pateiktas dar nepasibaigus šio procesinio sprendimo apskundimo terminui, taip nesudarant nukentėjusiajam realios galimybės pasinaudoti savo teise apskųsti minėtą sprendimą, be to, pabrėžė, jog nukentėjusysis neturi teisės apskųsti jau priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą, o surengus teismo posėdį, siekiant ištaisyti prokurorės klaidą, nebus galimybės taikyti supaprastintą procesą, kurio pageidauja kaltinamasis, taip pat nutartyje atkreiptas dėmesys dėl galimai netinkamos veikos kvalifikavimo.

3. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė L. Sabaliauskienė skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti 2020 m. gegužės 20 d. Telšių apylinkės teismo nutartį ir 2020 m. gegužės 19 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. R. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodoma, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnio reikalavimus, reglamentuojančius teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese teisėjo priimamus sprendimus, bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, nes BPK 420 straipsnyje yra numatyti trys teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese galimi teisėjo sprendimų variantai ir nenumatyta galimybė priimti sprendimą perduoti bylą prokurorui. Šiuo atveju teismas, priimdamas 2020 m. gegužės 20 d. nutartį, neteisingai pritaikė teisės normas, kurios reglamentuoja bylų procesą pirmos instancijos teisme ir kurios visiškai nesusijusios su teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesu (BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis), bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą grąžinti bylą prokurorei.

3.2. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismas, priimdamas sprendimą grąžinti prokurorei bylą, iš esmės neišnagrinėjęs bylos, išdėstė savo išankstinę nuomonę dėl kaltinamojo J. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šis teismo sprendimas laikytinas neobjektyviu ir šališku.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

6. BPK 418 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis A. S. apskritai gavo prokurorės pranešimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Tuo pačiu nėra aišku, kada pranešimas buvo gautas, nors tai lemia minėto termino skaičiavimo pradžią. Pastebėtina, jog tokiu būdu prokurorė nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuostatomis, kuriose rekomenduojama tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių pranešimo gavimą, todėl laikytina, jog nukentėjusysis netinkamai informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Pažymėtina ir tai, jog prokurorė pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam išsiuntė 2020 m. gegužės 15 d., o 2020 m. gegužės 19 d. perdavė baudžiamąją bylą su pareiškimu užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu teismui, kai dar nesibaigė nustatytas 7 dienų terminas apskųsti prokuroro sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija, užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Pritartina apylinkės teismo argumentams, jog siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio pageidauja įtariamasis.

8. Nepagrįstas skundo argumentas, jog skundžiama nutartimi teismas pažeidė BPK 420 straipsnio nuostatas, t. y. grąžino pareiškimą prokurorei, nors tokio sprendimo nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato. BPK 420 straipsnio 1 dalis 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Šiuo atveju nelaikytina, kad prokuroro netinkamai įvykdyta BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga reiškia, kad neaiškios bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju aišku, jog nukentėjusysis negavo pranešimo apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, toks pareiškimas su baudžiamąją byla teismui buvo perduotas nepasibaigus 7 dienų apskundimo terminui. Tokiu būdu buvo suvaržytos nukentėjusiojo teisės ir padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Tai laikytina ne BPK 423 straipsnyje numatytu bylos perdavimo nagrinėti teisme pagrindu (neaiškios bylos aplinkybės), o procesine kliūtimi, trukdančia bylos nagrinėjimą teisme.

9. Atsižvelgiant į tai, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką tokiu atveju daryti, todėl teismas pagrįstai rėmėsi bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y. visada reikia turėti omenyje, kad BPK turi būti taikomas sistemiškai. Pavyzdžiui, BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-208-891/2018, 1S-268-885/2019, 1S-101-1121/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-13-300/2019, 1S-19-332/2019, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016). Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir baudžiamąją bylą grąžino prokurorei.

10. Nesutiktina su prokurorės pozicija, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas galimus kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo netikslumus ir trūkumus parodė savo išankstinę nuomonę, šališkumą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nurodydamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo ydingumą, tik atkreipė prokurorės dėmesį į akivaizdų J. R. pateiktų kaltinimų prieštaringumą, kurių byloje neturėtų būti, tai šiuo atveju nelaikytina teismo šališkumu. Pritartina apylinkės teismo argumentams, jog prokurorės pareiga yra tiksliai kvalifikuoti asmenų padarytas veikas, nenukrypstant nuo BK suformuluotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Šiuo atveju prokurorės pareiškime nurodoma, kad fizinis skausmas buvo sukeltas gyvenimo partneriui, tačiau nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, nurodančių, kas šiuo atveju nulėmė tokį prieštaringą J. R. galimai atliktų veiksmų teisinį vertinimą. Pastebėtina, jog esant situacijai, kai smurtiniai veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu ir dėl to pastarajam yra sukeliamas fizinis skausmas arba yra nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas, veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis nebuvo tinkamai informuotas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo pažeistos jo teisės, o tuo pačiu padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, bei buvo pagrįstai atkreiptas prokurorės dėmesys ir į J. R. pateiktų kaltinimų prieštaringumą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, jog Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl prokurorės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė