Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės E. K. (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties perduoti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo E. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, prokurorei, kadangi yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo E. U. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, grąžino prokurorei dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų gavęs prokurorės pranešimą dėl baudžiamosios bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat nėra jokių duomenų dėl konkrečios pranešimo gavimo datos, nuo kurios skaičiuojamas 7 d. apskundimo terminas. Teismas padarė išvadą, jog prokurorei baudžiamąją bylą išsiuntus teismui, nesulaukus minėto 7 d. apskundimo termino pabaigos, sprendimą baigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjui – nesulaukus pastarojo sprendimo, buvo pažeista nukentėjusiojo D. V. teisė reikalauti, jog būtų teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog nesant būtinos sąlygos baigti baudžiamąjį procesą, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, pareiškimas grąžintinas prokurorei.

3. Skunde nurodoma, kad 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla Nr. 02-2-00209-19 su prokuroro pareiškimu užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, laikantis visų BK 418 straipsnyje numatytų sąlygų. Bausmė šioje baudžiamojoje byloje gali būti paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko su galimybe minėtu būdu užbaigti baudžiamąjį procesą, taip pat įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajam, nukentėjusysis buvo informuotas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi nukentėjusiojo teisės nebuvo pažeistos, jis pasinaudojo savo teise apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta bei naikintina.

4. Skunde teigiama, jog teismas priimdamas nutartį, pažeidė BPK 420 straipsnio nuostatas. Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ne vėliau kaip per 7 dienas turi priimti vieną iš sprendimų. Nesutiktina su teismo išvada, jog esant nukentėjusiojo skundui nėra būtinos sąlygos priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl pareiškimas turi būti grąžintinas prokurorei. Tokia išvada prieštarauja BPK 420 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje nurodoma, jog jeigu nukentėjusysis yra apskundęs prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, minėtas 7 dienų terminas skaičiuojamas nuo skundo išnagrinėjimo dienos. Taigi, teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė BPK 420 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir nepagrįstai grąžino baudžiamąją bylą prokurorei.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas netenkintinas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

7. BPK 418 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis D. V. apskritai gavo prokurorės pranešimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Tuo pačiu nėra aišku, kada pranešimas buvo gautas, nors tai lemia minėto termino skaičiavimo pradžią. Žemesnės instancijos teismas teisingai nustatė, jog prokurorė nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuostatomis, kuriose rekomenduojama tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių pranešimo gavimą, todėl laikytina, jog nukentėjusysis netinkamai informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nesutiktina su skunde nurodomu argumentu, jog nukentėjusiojo teisės nebuvo pažeistos. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiajam nebuvo tinkamai pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Tuo pačiu pažymėtina, jog kitą dieną, po pranešimo išsiuntimo prokurorė perdavė baudžiamąją bylą su pareiškimu užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu teismui, kai dar nesibaigė nustatytas 7 dienų terminas apskųsti prokuroro sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija, užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio pageidauja įtariamasis.

9. Nepagrįstas skundo argumentas, jog skundžiama nutartimi teismas pažeidė BPK 420 straipsnio nuostatas, t. y. grąžino pareiškimą prokurorei, nors tokio sprendimo nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato. BPK 420 straipsnio 1 dalis 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Šiuo atveju nelaikytina, kad prokuroro netinkamai įvykdyta BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga reiškia, kad neaiškios bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju aišku, jog nukentėjusysis negavo pranešimo apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, toks pareiškimas su baudžiamąją byla teismui buvo perduotas nepasibaigus 7 d. apskundimo terminui. Tokiu būdu buvo suvaržytos nukentėjusiojo teisės ir padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Tai laikytina ne BPK 423 straipsnyje numatytu bylos perdavimo nagrinėti teisme pagrindu (neaiškios bylos aplinkybės), o procesine kliūtimi, trukdančia bylos nagrinėjimą teisme.

10. Atsižvelgiant į tai, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką tokiu atveju daryti, todėl teismas pagrįstai rėmėsi bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Pavyzdžiui, BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016). Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir baudžiamąją bylą grąžino prokurorei.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis nebuvo tinkamai informuotas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo pažeistos jo teisės, o tuo pačiu padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nesant baudžiamojo proceso baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinos sąlygos - dėl prokurorės sprendimo dėl kreipimosi į teismą užbaigti procesą teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu esant paduotam nukentėjusiojo D. V. skundui, pareiškimas grąžintinas prokurorei.

12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl prokurorės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokurorės skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.