Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro Jono Selilionio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 31 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. 2023 m. kovo 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame:

J. K. (J. K.) ir P. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nes jie, veikdami kartu, 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 22.15 val. įsibrovę pro prakirptą tinklinę tvorą į saugomą UAB ,,H.L“ statybinių medžiagų sandėliavimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė svetimą turtą – UAB „H.L“ priklausančius 2 pakus, kuriuose buvo 6 vnt. „Therma TR26 150 mm 1200x2400 Rebated(03) M“ termoizoliacinių plokščių, kurių vienos plokštės kvadratūra 2,88 kv. m, o vieno kv. m vertė 24,73 eurai, tokiais veiksmais padarė UAB „H.L“ 427,33 eurų turtinę žalą;

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo teismui argumentai

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Teismo išvados ir argumentai

Skundas atmetamas.

6. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. BPK 418 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prokuroro teisė, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms sąlygoms, nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020). Pagal BPK 234 straipsnio nuostatas byla prokurorui gali būti perduodama ne tik, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, bet ir nustačius, jog yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-156-1020/2020, 1S-77-318/2018, 1S-142-318/2019, 1S-156-1020/2020).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad 2023 m. kovo 10 d. įtariamiesiems J. K. ir P. S. buvo paskelbta apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Civiliniam ieškovui UAB „H.L“ 2023 m. kovo 10 d. taip pat pranešta apie prokuroro priimtą sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinis ieškovas skundo BPK 418 straipsnio 4 dalimi, 64 straipsnio tvarka neteikė. Tačiau, po šio procesinio veiksmo J. K. ir P. S. buvo tikslinamas įtarimas dėl aplinkybių susijusių su pagrobto turto (dalyko) verte, po ko 2023 m. kovo 14 d. J. K. (J. K.) ir P. S. buvo įteikti patikslinti pranešimai apie įtarimą. Apylinkės teismas susipažinęs su prokurorės pateiktu pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir teismui pateikta elektronine baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs aptartas aplinkybes konstatavo, kad byloje nėra duomenų, apie tai, kad po įtarimų tikslinimo įtariamiesiems bei civilinei ieškovei būtų pranešta apie tai, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė priėmė sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroro vertinimu, tai, kad įtariamiesiems buvo įteikti patikslinti pranešimai apie įtarimus, kaip nurodo prokuroras – pašalinus aritmetinę klaidą, neįpareigoja prokuroro pakartotinai įtariamajam paskelbti, o nukentėjusiajam (šiuo atveju civiliniam ieškovui) pranešti apie priimtą sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nes konkrečiai šioje byloje aritmetinės klaidos ištaisymas neturėjo įtakos nei nusikalstamą veiką kvalifikavimui, nei atsakomybės individualizavimui, nei bylos perdavimo teismui su prokuroro pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo sąlygoms. Su šiais argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. BPK 419 straipsnis nustato prokuroro pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo“ Nr. I-134, 14.2 p. nustato, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu veikų aprašymas turi atitikti BPK 187 straipsnyje numatyto pranešimo apie įtarimą turinį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad aptariamu atveju vis tik buvo atliktas BPK 187 straipsnyje nustatytas procesinis veiksmas, kuris priskirtas ikiteisminio tyrimo įstaigos ar/ir prokuratūros kompetencijai, o įtariamiesiems buvo įteikti nauji pranešimai apie įtarimus, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju buvo keičiamas įtarimas dėl faktinio ir teisinio bylos turinio, kuomet tokios aplinkybės teismų praktikoje paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis ir į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą, neperžengiant kaltinimo ribų. Todėl daroma išvada, kad po įtarimų tikslinimo ne tik įtariamiesiems bei civilinei ieškovei turėjo būti pakartotinai paskelbta/pranešta apie tai, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė priėmė sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Tokios aplinkybės yra pagrindas išvadai, jog nagrinėjamu atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.

10. Vien tai, kad, kaip nurodyta prokuroro skunde, įtariamiesiems įteikus patikslintus pranešimus apie įtarimus pagrobto turto vertės patikslinimas neturėjo įtakos nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei atsakomybės individualizavimui, nei bylos perdavimo teismui su prokuroro pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo sąlygoms, nepaneigia pažeistos imperatyvios pareiškimo padavimo tvarkos fakto ir nepanaikina prokurorui pareigos laikytis BPK 418 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos tvarkos. Pažymėtina, jog ir pats prokuroras skunde aplinkybių, kad įteikus patikslintus pranešimus apie įtarimus, pakartotinai įtariamiesiems apie galimybę pabaigti procesų baudžiamuoju įsakymu nebepaskelbta, pranešimas civiliniam ieškovui apie tai, kad procesą planuojama pabaigti baudžiamuoju įsakymu pakartotinai nebeišsiųstas, neneigia, tik klaidingai mano, kad jos negali būti laikomos esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, trukdančiais teismui nagrinėti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

11. Baudžiamoji byla prokurorei buvo perduota ir tuo pagrindu, kad byloje nėra atskiro rašytinio dokumento, kuriuo kaltinamasis būtų įsipareigojęs atlyginti žalą, taip pat nėra duomenų, kad civilinei ieškovei yra priimtinas toks žalos atlyginimo būdas, kokiu būdu ją įsipareigoja atlyginti kaltininkas. BPK 418 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „H.L“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 2022 m. liepos 17 d. ir 2022 m. rugpjūčio 14 d. įvykdytų vagysčių, kuriuo prašo atlyginti 19 657,39 eurų dydžio žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad civilinis ieškovas turi pretenzijų kaltinamiesiems dėl 19 657,39 eurų dydžio žalos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. skundžiamos nutarties priėmimo metu atlygino 427,33 eurų (t. y. 148,38 +278,95 = 427,33) dydžio žalą, o P. S. – 480 eurų. Skundo nagrinėjimo apygardos teisme metu, prokuroras pateikė duomenis, jog žala yra visiškai atlyginta, t. y. 1709,33 eurų, kuri buvo padaryta J. K. ir P. S. šioje byloje inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Teismas vertindamas civilinio ieškovo prašomą atlyginti 19 657,39 eurų dydžio žalą, nurodė, jog dėl likusio neatlyginto civilinio ieškinio reikalavimo byloje nėra atskiro rašytinio dokumento, kuriuo kaltinamieji būtų įsipareigoję atlyginti minėtą žalą, taip pat nėra duomenų, kad civilinei ieškovei yra priimtinas toks žalos atlyginimo būdas, kokiu būdu ją įsipareigoja atlyginti kaltininkas. Prokuroras, vertindamas nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl dalies plokščių pagrobimo, kurio civilinis ieškovas neskundė, bei žalos aplinkybes, atsiradusias kaltinamiesiems pagrobus plokštes, kurių vagystė yra išskirta į atskirą tyrimą, vertina, kad likusioje dalyje civilinis ieškovas UAB „H.L” civilinio ieškinio nebepalaiko, nes iš UAB „H.L“ atstovo S. G. susirašinėjimo el. paštu su ikiteisminį tyrimą atlikusiu VA VRK tyrėju turinio matyti, kad UAB „H.L“ tikisi, kad šioje byloje kaltininkai ir atlygins 1709,33 eurą dydžio žalą. Todėl mano, kad nėra pagrindo išvadai, jog baudžiamojoje byloje neišspręstas klausimas dėl civilinio ieškovo patirtos žalos, atitinkamai, nėra pagrindo ir išvadai, kad prokuroras baudžiamąją bylą teismui perdavė neįsitikinęs, jog egzistuoja visos kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlygos, nustatytos BPK 418 straipsnio 1 dalyje. Pažymima ir tai, kad BPK nenustato ir nereglamentuoja, kad įsipareigojimas atlyginti žalą turi būti surašytas atskiro dokumento forma.

12. Pasisakant dėl nustatytų ir aptartų aplinkybių 11 punkte, sutiktina su prokuroro argumentais, kad BPK nenustato ir nereglamentuoja, kad įsipareigojimas atlyginti žalą turi būti surašytas atskiro dokumento forma. Tačiau jau minėtų Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo“ Nr. I-134 5.3 p. nustato, kad įsipareigojimas turi būti rašytinis (paprastos rašytinės ar notarinės formos) ir iš jo turinio turi būti aišku, kad nėra ginčo dėl įsipareigojimo atlyginti žalą. Rekomenduojama įsipareigojime nurodyti žalos dydį, jos atlyginimo ar pašalinimo būdą bei terminus. Čia būtina pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi, todėl prokuroro argumentai dėl įsipareigojimo atlyginti žalą atmestini kaip nepagrįsti.

13. Apygardos teismui net ir atsižvelgus į tai, kad žala, t. y. 1709,33 eurų, kuri buvo padaryta J. K. ir P. S. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis yra atlyginta, vis tik vertinti, kad byloje nėra ginčo dėl įsipareigojimo atlyginti likusią žalą ir, kad bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, jog civilinis ieškovas dalies pareikšto ieškinio nebepalaiko nėra pagrindo. Prokuroro akcentuojamas 2023 m. kovo 15 ir 16 d. civilinio ieškovo UAB „H.L“ atstovo S. G. susirašinėjimo el. paštu su ikiteisminį tyrimą atlikusiu VA VRK tyrėju turinys bei 2023 m. kovo 28 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 7 d. telefonu buvo kalbėtasi su UAB „H.L“ direktoriumi A. O., kurio buvo prašoma pateikti patikslintą civilinį ieškinį dėl vagysčių nepanaikina prokurorui pareigos laikytis BPK 418 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, kad telefoninio pokalbio metu civilinio ieškovo atstovas patikslintą ieškinį dėl žalos, kurią padarė įtariamieji P. S. ir J. K., pateikti atsisakė. Pažymėtina, kad pokalbis telefonu su civiliniu ieškovu (egzistuojant kitoms procesinėms galimybėms išsiaiškinti civilinio ieškovo valią ir kilusias abejones dėl civilinio ieškinio) jo niekuo nesaisto ir neįpareigoja, o skundo argumentas dėl prokuroro prisiimtos rizikos keliant vien prielaidas, kad civilinis ieškovas dalies pareikšto ieškinio nebepalaiko, tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad aptartas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nėra tik formalus. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie prokuroro teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes akivaizdūs civilinio ieškovo teisių pažeidimai yra laikyti esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais. Todėl aukštesnysis teismas vertina, jog skundžiamo sprendimo priėmimą nulėmė ne kokie nors teismo veiksmai, o tai, jog prokurorė, esant padarytiems esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams, nepagrįstai nusprendė kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

14. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje esminiu BPK pažeidimu vertino ir tai, kad ne visi teismui pateiktoje elektroninėje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys dokumentai yra pasirašyti proceso veiksme dalyvavusio asmens, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. kovo 18 d. įsakymu patvirtinto Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo 32 punkte. Prokuroras mano, jog teismui nebuvo pagrindo BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu grąžinti bylą prokurorui neįsitikinus, kad fizinėje byloje minėti dokumentai yra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal dabartinę teismų praktiką, dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui popierinė bylos medžiaga nesiunčiama, todėl teismas šios aplinkybės neįvertino ir negalėjo įvertinti, kadangi žemesniojo teismo nurodyti dokumentai laiku nebuvo įkelti į IBPS sistemą. Tačiau prokuroras aukštesniajam teismui su skundu pateikė šioje dalyje žemesniojo teismo nurodytus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad aukštesniojo teismo nutarties priėmimo metu baudžiamojoje byloje, kurioje J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir P. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. . 178 str. 2 d., IBPS yra suskaitmeninti visi dokumentai, t.y. tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo protokolai, kuriuos turi pasirašyti proceso veiksme dalyvavę asmenys, aukštesnysis teismas, įvertinęs faktą, šis reikalavimas iš tikrųjų buvo įvykdytas, konstatuoja, skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai nebeegzistuoja.

15. Aukštesniajam teismui nustačius nebeegzistuojantį trūkumą dėl elektroninėje baudžiamosios bylos medžiagoje esančių dokumentų, tačiau pasitvirtinus išvadoms dėl kitų skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nustatytų esminių BPK pažeidimų, kurie trukdo priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, konstatuojama, jog byla pagrįstai perduota prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti. Apylinkės teismas, net ir būdamas aktyvus, šioje byloje negali ištaisyti nustatytų esminių BPK pažeidimų, o prokuroro siekis savo pareigos vykdymą perkelti teismui neatitinka baudžiamojo proceso paskirties, prieštarauja proceso operatyvumo principui ir rodo akivaizdų ne tik kaltinamųjų, bet ir kitų proceso dalyvių teisių ir interesų į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką ignoravimą. Todėl vertinama, kad apylinkės teismas priėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį vadovaujantis aktualia teismų praktika, o naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą žemesniojo teismo nutartį prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro Jono Selilionio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.