Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių R. R. ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – atsakovės) solidariai 5 270,93 Eur turtinę žalą, 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, atsakovė R. R., vairuodama transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui, sukdama į kairę partrenkė pėsčiąją ieškovę G. L., kuri ėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, atsakovei R. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. vasario 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Administracinių nusižengimų skyriuje buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo atsakovė R. R. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Ieškinyje nurodyta, kad eismo įvykio metu ieškovė griuvo ant nugaros, susimušė galvą, o ypač kairę pusę, kairės pusės alkūnę, kaklą ir juosmenį. Iškart po įvykio eidama namo ieškovė pasijuto labai blogai ir kreipėsi į gydytojus. Ieškovei buvo stipriai sužeistas kaklas, dėl kurio sužeidimo buvo apriboti kaklo raumenų judesiai, kairėje pusėje alkūnės buvo delno dydžio mėlynė, dešinėje sėdmens pusėje ir dešinėje juosmens srities pusėje kelios 5-10 cm skausmingos mėlynės. Ieškovei nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 19 d. buvo nustatytas nedarbingumas. Dėl sutrikdytos sveikatos ieškovė negalėjo išvykti į kelionę su šeima, be to, ji patyrė ir neturtinę žalą, kadangi dėl eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei depresiją. Ieškovė nurodė, kad su šeima buvo suplanavusi kelionę į Berlyną nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2021 m. liepos 9 d., tačiau dėl įvykusio eismo įvykio ir nedarbingumo ieškovė į kelionę su šeima neišvyko. Ieškovės patirtas išlaidas dėl neįvykusios kelionės sudaro bendra 3 910,93 Eur suma: 1 814,33 Eur lėktuvo bilietai į Berlyną + 444 Eur pervežimo iš oro uosto bei į oro uostą paslaugos + 1 615,16 Eur viešbučio rezervacija + 37,44 Eur automobilio stovėjimo vieta saugojimo aikštelėje. Be to, ieškovė patyrė 1 360 Eur išlaidų, susijusių su dalyvavimu administracinio nusižengimo byloje, kurioje iš esmės buvo priimtas palankus sprendimas ieškovei. Bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis partiria dėl kitos šalies veiksmų. Ieškovė nurodė, kad ji dėl eismo įvykio patyrė ir 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kadangi dėl eismo įvykio metu sužalotos sveikatos ji kentė didelius skausmus, kurie intensyvėja, kartais nuslūgsta ir vėliau vėl intensyvėja, ne visada padeda gydytojo skirti medikamentai. Ieškovė išgyveno dėl pasikeitusios išvaizdos (atsiradusių hematomų), bijojo dalyvauti viešajame eisme. Po šio įvykio ieškovė turėjo sveikatos problemų, nusilpo imunitetas, greitai pavargdavo, neturėdavo jėgų, jausdavo skausmą, negalėdavo aktyviai leisti laisvalaikio, bijojo ir iki šiol tebebijo dalyvauti viešajame eisme. Dėl sveikatos problemų ieškovė jautė nepatogumą, kadangi kokybiškai nebegalėjo užsiimti veikla, kuria užsiėmė iki šiol – aktyviai leisti laisvalaikį lauke, vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu ieškovė nuolat išgyvena savo nepilnavertiškumą visuomenėje. Be to, ieškovei buvo sumuštas kaklas – ant jo matėsi sužalojimų žymės, dėl to patyrė gėdą prieš aplinkinius ir pažįstamus asmenis.

Šalies argumentai

10. Atsižvelgdamas į tai, kad paduotu ieškiniu ieškovė, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovių 3 910,93 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos dėl neįvykusios kelionės į Berlyną per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2021 m. liepos 9 d., tačiau 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje pareiškė prašymą dėl šios ieškinio dalies atsisakymo, teismas vertino, kad atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl šioje dalyje bylą nutraukė.

16. Ieškovė G. L. (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. priimto sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies, o likusi dalis atmesta, ir priimti naują sprendimą: priteisti subsidiariai iš atsakovių R. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai 1 360 Eur turtinės žalos atlyginimą; priteisti subsidiariai iš atsakovių R. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovių R. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovių R. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai pirmosios instancijos teisme patirtas 2 749,24 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Byloje apeliantė iš atsakovių prašė priteisti 3 910,93 Eur žalos atlyginimo, kuri susidarė iš apeliantės viešbučio, kelionės bei pervežimo išlaidų. Byloje yra duomenys, kad apeliantė faktiškai į planuotą kelionę neišvyko būtent dėl atsakovės R. R. neteisėtų veiksmų. Priešingai nei nurodyta sprendime, apeliantė faktiškai patyrė išlaidas, nes nevyko į kelionę planuotu laiku ir turėjo ją perkelti kitam laikui. Nepaisant to, kad už kelionę sumokėtos lėšos buvo įskaitytos kitai kelionei, pats kelionės perkėlimas savo esme yra nuostolis apeliantei ir yra tiesiogiai susijęs su nurodytos atsakovės veiksmais. Apeliantės veiksmuose nėra nei piktnaudžiavimo teise, nei nesąžiningumo požymių.

16.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisę ir nepagrįstai ieškovės reikalavimą dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo atmetė nenustatydamas priežastinio ryšio tarp atsakovės R. R. veiksmų ir apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje. Šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu, kurio metu dėl atsakovės R. R. neteisėtų veiksmų apeliantė patyrė žalą. BPK 112 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi aptartos įstatymų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti išieškomos iš teisės pažeidimą padariusio asmens, t. y. kaltininko ir civilinio proceso tvarka. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė pripažinta nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje, tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiamas jos patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovė R. R. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, todėl byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl jos atsakomybės, kas rodo, kad apeliantė turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei teisę į atstovą.

16.3. Pirmosios instancijos teismas cituoja kasacinio teismo praktiką dėl advokato atstovavimo išlaidų, patirtų administracinio nusižengimo teisenoje, priteisimo civiline tvarka. Tačiau teismas ignoruoja kitus aukštesniosios instancijos teismų išaiškinimus apie tai, kad bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų. Todėl sprendžiant dėl advokato išlaidų atlyginimo, mutatis mutandis turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos, kurios numato visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis ir 6.263 straipsnio 2 dalis). Be to, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, proceso šalis, kurios veiksmai teismo buvo pripažinti teisėtais, neturi likti nukentėjusia šalimi teismui išsprendus bylą iš esmės ir neturi negauti visiško ir tinkamo patirtų išlaidų atlyginimo iš kitos ginčo šalies.

16.4. Konstitucijoje, tesės doktrinoje bei teismų praktikoje nurodoma, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusi ANK 664 straipsnio redakcija reglamentavo tik administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimą. Pagal aptariamos normos 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Nuo 2022 m. sausio 1 d. ANK 664 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, suteikiančia nuo administracinio nusižengimo nukentėjusiam asmeniui teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą, – nustatyta, kad kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Atsakovės R. R. administracinis nusižengimas buvo padarytas 2021 m. liepos 2 d., o ANK 664 straipsnio 3 dalis įsigaliojo tik 2022 m. sausio 1 d., todėl darytina išvada, kad apeliantė administracinio nusižengimo byloje net neturėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo, todėl pagrįstai pareiškė ieškinį civilinio proceso tvarka.

16.5. Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, neatidėjus bylos nagrinėjimo, teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Vertinant ANK 665 straipsnio 1 dalį, spręstina, kad ne teismo tvarka bylą nagrinėjanti institucija ne tik gali, bet ir privalo pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir tuo atveju, kai administraciniu nusižengimu padarytos žalos dydis viršija vieną šimtą penkiasdešimt eurų (ANK 665 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.). Apeliantės patirta turtinė žala nėra būtinasis ANK 423 straipsnio 2 dalies sudėties požymis, ženkliai viršija 150 Eur sumą, todėl vien dėl šios priežasties turtinės žalos atlyginimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas administracinio nusižengimo byloje.

Šalies argumentai

18.2. Nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių 1 360 Eur sumą kaip turtinės žalos atlyginimą, tačiau pagal byloje esančius duomenis ši suma yra ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, kuriomis ji naudojosi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl galimybės atlyginti išlaidas už advokato pagalbą, kurios susidarė nagrinėjant ne šią civilinę bylą, bet administracinio nusižengimo bylą. Šis reikalavimas atmestinas, kadangi advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Nagrinėjamu atveju taikytina praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861-2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017.

18.3. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, tarp atsakovės R. R. veiksmų ir ieškovės žalos (patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje forma). Tuo atveju, jeigu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja būtų pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną ir paskyrusi baudą už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, aukščiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų apeliantė nebūtų patyrusi. Atsakovė R. R. paskirtos baudos už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą neginčijo. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bylinėjimosi išlaidas administraciniame procese ieškovė iš esmės patyrė ne dėl atsakovės R. R. veiksmų, o dėl pareigūnės veiksmų.

18.4. Apeliantės teigimu, prašomas 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis ir neturėtų būti mažintinas, juolab, kad neturtinė žala priteista iš draudiko, kurio resursai ir galimybės atlyginti neturtinę žalą yra ženkliai didesnės. Tokie apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti prielaidą, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų dėl atmesto reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš atsakovės R. R.. Atsižvelgiant į suformuluotus apeliacinio skundo reikalavimus priteisti apeliantei neva patirtą žalą iš atsakovių subsidiariai, matyti, kad atsakovė R. R. nėra tinkama atsakovė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš šios draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui. Atsakovės R. R. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“, o eismo įvykio metu ieškovės patirta žala nesiekė 5 000 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė atmesti ieškinio reikalavimus dėl žalos priteisimo iš atsakovės R. R..

18.5. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra subjektyvūs ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Vien aplinkybė, kad eismo įvykio kaltininkė atsakovė R. R. po eismo įvykio nesusisiekė su ieškove ir asmeniškai neatsiprašė savaime neleidžia spręsti, jog atsakovė nesigailėjo dėl to, kad įvyko eismo įvykis. Atsakovės R. R. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad aplinkybę, jog atsakovė po eismo įvykio nesusisiekė su ieškove, lėmė sunki atsakovės psichologinė būsena. Atsakovė R. R. tuo metu sunkiai išgyveno netikėtą sutuoktinio mirtį ir gedulą. Dėl sunkios emocinės, psichologinės būsenos dėl sutuoktinio netekties atsakovės R. R. bendravimas tiek su artimaisiais, tiek su kitais asmenimis buvo sutrikęs, kadangi atsakovė R. R. nebuvo pajėgi bendrauti. Atsakovė, būdama blogos psichologinės būsenos, tiesiog nebuvo pajėgi susisiekti su ieškove.

18.6. Pateikdama argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato) savo iniciatyva pareiškė ieškinio reikalavimus dviem atsakovėms. Teismų praktika, sprendžiant klausimus dėl eismo įvykio metu nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimo, yra gausi ir išplėtota. Tiek vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, tiek teismų praktikoje esančiais išaiškinimais - nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui. Tačiau ieškovė net nesikreipė į eismo įvykio kaltininkės draudiką, o pasirinko itin brangų savo teisių gynimo būdą inicijuodama teisminį ginčą dviejų atsakovių atžvilgiu. Atsakovės R. R. atžvilgiu pareikšti ieškinio reikalavimai atmesti. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.

18.7. Teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovės R. R. atstovei aiškinantis aplinkybes dėl ieškovės neva patirtų išlaidų dėl neįvykusios kelionės paaiškėjo, kad ieškovė su šeima faktiškai į kelionę išvyko mėnesiu vėliau negu planavo. Į bylą buvo pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Nepaisant byloje esančių įrodymų, 2023 m. spalio 5 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas ir toliau palaikė reikalavimą dėl 3 910,93 Eur už neva neįvykusią kelionę priteisimo. Ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Ieškovė, tik būdama prisiekusi ir duodama paaiškinimus 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu, negalėdama paaiškinti ir atsakyti į teisėjos klausimus apie patirtą turtinę žalą dėl neva neįvykusios kelionės, pripažino, kad dėl planuotu laiku neįvykusios kelionės papildomų išlaidų nepatyrė ir nusprendė atsisakyti ieškinio reikalavimo dėl 3 910,93 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taigi pareikštas reikalavimas dėl 3 910,93 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl neva neįvykusios kelionės yra nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismui bylą šioje dalyje nutraukus, ieškovė laikytina kalta dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ir būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

18.8. Apeliantės teigimu, procese dėl žalos atlyginimo visuomet dalyvauja ir draudikas, ir eismo įvykio kaltininkas, todėl net ir tuo atveju, jei apeliantės iniciatyva atsakovė R. R. nebūtų įtraukta į bylą, tokį procesinį veiksmą privalėtų atlikti draudikas arba teismas, o tai reiškia, kad toks asmuo procese bet kuriuo atveju patiria bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys turi teisę, o ne pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Nagrinėjamu atveju taip pat neegzistavo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet draudikas, sumokėjęs išmokas, turėtų teisę reikalauti sumokėtų išmokų grąžinimo iš už žalos padarymą atsakingo asmens. Akivaizdu, kad nesant atsakovei R. R. pareikštų reikalavimų dėl žalos priteisimo, ji nepatirtų tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų, kokias patyrė būdama įtraukta į bylą kaip atsakovė ieškovės iniciatyva ir gindamasi nuo ieškovės pareikštų nepagrįstų ir nesąžiningų reikalavimų. Ieškovei inicijavus teisminį procesą, kurio metu buvo pareikštas nesąžiningas reikalavimas dėl neįvykusios kelionės išlaidų priteisimo, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 10 proc. iš 2 749,24 Eur, kas sudarytų 275 Eur, o ne vadovautis teismų praktikoje esančiais išaiškinimai, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuomet reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, skirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingumo principas netaikytinas.

19. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą dalyje dėl iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistos 1 374,62 Eur sumos ieškovei G. L. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir iš naujo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Vertinant bylinėjimosi išlaidų reikalavimo pagrįstumą, yra svarbu įvertinti ieškovės procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pati pasirinko nesikreipti įprasta tvarka į draudikę su prašymu atlyginti nuostolius. Tokiu atveju draudikė administruotų žalą visiškai nemokamai. Be abejo, jeigu pareiškėjas nėra patenkintas išmokos dydžiu ir nepavyksta taikiai šio klausimo išspręsti su draudiku, visuomet yra galimybė kreiptis į teismą. Ieškovei net nežinant, ar yra ginčas dėl draudimo išmokos, pasirinkus žymiai brangesnį savo teisių įgyvendinimo būdą, draudikė neturi pagrindo prisiimti tokių išlaidų kompensavimo.

19.2. Šioje byloje ieškovė elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, kadangi reiškė reikalavimą dėl 3 910,93 Eur turtinės žalos atlyginimo neįvykus kelionei, o vėliau paaiškėjo, kad kelionė įvyko kitu laikotarpiu. Išlaidų už viešbutį ieškovės šeima tiesiogiai nepatyrė, šias išlaidas galimai apmokėjo ieškovės sutuoktinio darbdavė. Toks elgesys akivaizdžiai nesąžiningas, juo siekiama nepagrįstai praturėti atsakovės sąskaita, kas negali būti toleruotina. Jeigu ieškovė būtų sąžininga ir neteiktų nepagrįstų reikalavimų, tikėtina, ši byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį ir bylinėjimosi išlaidos būtų žymiai mažesnės. Į visas šias reikšmingas aplinkybes teismas neatsižvelgė, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“.

19.3. Iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei buvo priteista tik 1 000 Eur neturtinės žalos, nors atsakovė sutiko atlyginti 642 Eur neturtinę žalą. Taigi teismas papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės tik 358 Eur. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju galima vertinti, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti tik 10 proc., todėl atsakovei atitinkamai turėtų būti priteista tik 10 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (iš 2 749,24 Eur 10 proc. sudaro apie 275 Eur).

Šalies argumentai

20.1. Ieškovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą savo pažeistų teisių gynybos. Be to, teisės aktuose tokio pobūdžio ginčuose nėra numatyta pareiga laikytis privalomosios išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Dėl šios priežasties samprotavimai dėl ieškovės tariamo nepasinaudojimo teise kreiptis į draudiką neriboja jos teisės gauti visišką patirtų nuostolių, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų, atlyginimą. Atsakovės, kaip draudikės, veikla sudaro pagrindą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius visiškai, nepriklausomai nuo to, kokį savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko ieškovė. Draudikės veikla yra draudimo įmokų surinkimas ir išmokų mokėjimas (žalos atlyginimas). Atsakovė, būdama draudikė, vykdydama savo veiklą turėjo įvertinti, kad gali atlyginti patirtus nuostolius ir tais atvejais, kai draudėja kreipiasi tiesiogiai į teismą. Ieškovės patirtų nuostolių kilimo galimybę atsakovė savo veikloje iš esmės turėjo įvertinti sudarant R. R. transporto priemonės privalomojo draudimo sutartį. Kitaip aiškinant susidariusią teisinę situaciją, būtų paneigta draudiko pareiga atlyginti nuostolius ir ieškovės teisė reikalauti visiško patirtų nuostolių atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

20.2. Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad ieškovės teisė kreiptis į draudikę dėl nuostolių atlyginimo atsirado tik tuomet, kai po ilgos administracinio nusižengimo teisenos ieškovė įrodė, jog atsakovė R. R. yra kalta dėl eismo įvykio, kurio metu ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (eismo įvykis kilo 2021 m. liepos 2 d., o atsakovė R. R. pripažinta kalta dėl eismo įvykio tik 2023 m. vasario 2 d.). Iki 2023 m. vasario 2 d., t. y. iki atsakovė R. R. buvo pripažinta kalta dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, atsakovė R. R. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn tik už vairuotojo pareigų pėstiesiems nesilaikymą, tačiau pastarojo administracinio nusižengimo byloje ieškovė nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, kas savaime reiškia, jog ji neturėjo teisės reikšti reikalavimų atsakovei AB „Lietuvos draudimas” dėl žalos atlyginimo. Taigi ieškovė laiku ir teisėtai pasinaudojo teise kreiptis į teismą.

20.3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ neteisingai aiškina CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018 konstatuota, kad taikant bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, t. y. skirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovas turėtų teisę gauti labai mažos bylinėjimosi išlaidų dalies kompensaciją, nes apskritai yra patenkinta nedidelė jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis. Teisėjų kolegija šioje byloje nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukrypdama nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pirmiausia tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš AB „Lietuvos draudimas” ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas tik iš dalies, tačiau konstatavus atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas.

20.4. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio pats savaime nėra neteisėtas ar nesąžiningas procesinis veiksmas. Ieškovė išties patyrė 3 910,93 Eur nuostolius, nes į suplanuotą kelionę su šeima neišvyko planuotu laiku. Vien pats faktas, kad ieškovė dėl atsakovės R. R. neteisėtų veiksmų ir sukelto sveikatos sutrikdymo turėjo koreguoti savo kelionės planus ir sumokėtas lėšas panaudoti vėlesnei kelionei po pusantro mėnesio, sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė dėl to patyrė nuostolių. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė dėl patirtų sužalojimų negalėjo išvykti į planuotą kelionę, todėl jos elgesys nebuvo nesąžiningas.

20.5. Teisės aktuose nėra numatyta pareiga bylinėjimosi išlaidas apmokėti būtent asmeniškai proceso šaliai. Ieškovė su trečiuoju asmeniu D. L. yra sudarę santuoką, todėl šiame kontekste taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos. Taigi išlaidos (nuostoliai), kuriuos patyrė ieškovės sutuoktinis D. L., laikytini kartu ir ieškovės nuostoliais, kadangi ieškovę ir D. L. sieja šeimos teisiniai santykiai, o jų turtas yra bendras.

20.6. Atsakovės R. R. pozicija dėl blogos emocinės savijautos laikytina ne nuoširdžiu gailėjimusi dėl padaryto pažeidimo bei ieškovės sveikatos sutrikdymo, o siekiu švelninti savo teisinės atsakomybės padarinius ar juos išvis ignoruoti. Galimai dėl tokios atsakovės R. R. psichologinės būklės (savijautos) ir kilo ginčo eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, todėl kyla abejonių, ar apskritai eismo įvykio padarymo metu atsakovė R. R. galėjo vairuoti transporto priemonę.