- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- e2-9973-1101/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05508-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- R. R., uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Vytautas Budnikas, Eleonora Maciejevska
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį, pareikštą atsakovėms R. R. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo; trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja D. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių R. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 5 270,93 Eur turtinę žalą, 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje atsakovė R. R., vairuodama transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui, sukdama į kairę partrenkė pėsčiąją ieškovę G. L., kuri ėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, atsakovei R. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. vasario 2 d. Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų skyriuje buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo atsakovė R. R. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
3. Ieškinyje nurodyta, kad eismo įvykio metu ieškovė griuvo ant nugaros, susimušė galvą, o ypač kairę pusę, kairės pusės alkūnę, kaklą ir juosmenį. Iškart po įvykio eidama namo ieškovė pasijuto labai blogai ir kreipėsi į gydytojus. Ieškovei buvo stipriai sužeistas kaklas, dėl kurio sužeidimo buvo apriboti kaklo raumenų judesiai, kairėje pusėje alkūnės buvo delno dydžio mėlynė, dešinėje sėdmens pusėje ir dešinėje juosmens srities pusėje kelios 5-10 cm skausmingos mėlynės. Ieškovei nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 19 d. buvo paskirtas nedarbingumas. Dėl sutrikdytos sveikatos ieškovė negalėjo išvykti į kelionę su šeima, be to, ieškovė taip patyrė ir neturtinę žalą, kadangi dėl eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad su šeima (sutuoktiniu D. L. ir dukra O. L.) buvo suplanavusi kelionę į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau dėl įvykusio eismo įvykio ir nedarbingumo, ieškovė į kelionę su šeima neišvyko. Ieškovės patirtas išlaidas dėl neįvykusios kelionės sudaro bendra 3 910,93 Eur suma: 1 814,33 Eur lėktuvo bilietai į (duomenys neskelbtini) + 444 Eur pervežimo iš oro uosto bei į oro uostą paslaugos + 1 615,16 Eur viešbučio rezervacija + 37,44 Eur automobilio stovėjimo vieta saugojimo aikštelėje. Be to, ieškovė patyrė 1 360 Eur išlaidų, susijusių su dalyvavimu administracinio nusižengimo byloje, kurioje iš esmės buvo priimtas palankus sprendimas ieškovei. Bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis partiria dėl kitos šalies veiksmų.
5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji dėl eismo įvykio patyrė ir 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškovės teigimu, dėl eismo įvykio metu sužalotos sveikatos ji kentė ir tebekenčia didelis skausmus, jos patiriamas skausmas intensyvėja, kartais nuslūgsta ir vėliau vėl intensyvėja, ne visada padeda gydančio gydytojo skirti medikamentai skausmui slopinti. Ieškovė išgyveno dėl pasikeitusios išvaizdos (atsiradusių hematomų), bijojo dalyvauti viešajame eisme. Po šio įvykio ieškovė turėjo sveikatos problemų, jautė nusilpusį imunitetą, imlumą ligoms, greitai pavargdavo, neturėdavo jėgų, jausdavo skausmą, negalėdavo aktyviai leisti laisvalaikio, bijojo ir iki šiol tebebijo dalyvauti viešajame eisme. Dėl sveikatos problemų ieškovė jautė nepatogumą, kadangi kokybiškai nebegalėjo užsiimti veikla, kuria užsiėmė iki šiol – aktyviai leisti laisvalaikį lauke, vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu ieškovė nuolat išgyvena savo nepilnavertiškumą visuomenėje. Be to, ieškovė kurį laiką vaikščiojo sumuštu kaklu – ant jo matėsi sužalojimų žymės, dėl to patyrė gėdą prieš aplinkinius ir pažįstamus asmenis. Šiuos išgyvenimus ieškovė vertina 5 000 Eur suma.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė R. R. prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė nurodė, kad eismo įvykio metu atsakovės vairuojamas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudiko AB „Lietuvos draudimas“. Taigi ieškovė pirmiausia turėjo kreiptis į draudiką. Ieškovės įrodinėjamai žalai neviršijant 5 mln. eurų, atsakovė R. R. neturi jokios pareigos tiesiogiai pati atlyginti ieškovei eismo įvykio metu padarytą žalą. Taigi ieškinys atsakovės R. R. atžvilgiu pareikštas netinkamai atsakovei. Ieškovė prašo priteisti 3 910,93 Eur turtinę žalą, susijusią su neįvykusia kelione į (duomenys neskelbtini), tačiau prie ieškinio pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šią žalą. Be to, nėra aišku, kodėl ieškovė prašo atlyginti trijų asmenų išlaidas. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašomomis atlyginti 1 360 Eur dydžio administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nurodydama, kad tokį prašymą ieškovė turėjo reikšti administracinio nusižengimo byloje. Kituose teisiniuose procesuose ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos negali būti laikomos nuostoliais šioje civilinėje byloje, kadangi ieškovė jas patyrė ne dėl atsakovių veiksmų, bet dėl pasirinkto gynybos būdo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 103-106 straipsniuose yra sureguliuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas. Ieškovė administracinio nusižengimo byloje net nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, pasak atsakovės, teisė turėti atstovą teisminiuose procesuose savaime nereiškia žalos fakto. Šias išlaidas ieškovė patyrė ne dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, o dėl pasirinkti savo teisių gynimo būdo. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Visų pirma byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė eismo įvykio metu patyrė sveikatos sužalojimus. Greitoji medicinos pagalba, atvykusi į eismo įvykio vietą apžiūrėjo ieškovę. Ieškovė kartu su greitosios pagalbos medikais nevyko į gydymo įstaigą. Ieškovės pateiktas 2021 m. liepos 9 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas nepatvirtina, kad ieškovė būtent eismo įvykio metu būtų patyrusi kokius nors sužalojimus. Antra, byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu ieškovei buvo du kartus pratęstas nedarbingumo laikotarpis atitinkamai nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 14 d. ir nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 19 d. Ieškovė teigdama, kad tebekenčia didelius skausmus, jos patiriamas skausmas intensyvėja, kartais nuslūgsta ir vėliau vėl intensyvėja, ne visada padeda gydančio gydytojo skirti medikamentai skausmui slopinti, nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų – nei kad kreipėsi į gydymo įstaigas dėl patiriamų skausmų, nei kad jai gydytojas paskyrė kokius nors medikamentus. Iš esmės ieškovė neturtinės žalos dydį grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie patirtus išgyvenimus ir nepatogumus negalint kokybiškai užsiimti veikla, kuria užsiėmė iki šiol – aktyviai leisti laisvalaikį lauke, vairuoti transporto priemonės, bet nepagrindė jokiais įrodymais šių teiginių, ir kad patiriami nepatogumai yra būtent atsakovės R. R. neteisėtų veiksmų pasekmė. Dėl eismo įvykio ieškovė galimai patyrė neigiamų emocijų, tačiau vien neigiamų emocijų patyrimas nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
8. Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka iš dalies.
9. Atsakovė nurodė, kad ieškovė dėl žalos atlyginimo į ją nesikreipė. Atsakovės vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės patirtas išlaidas dėl neįvykusios kelionės. Ieškovė, prašydama atlyginti 1 360 Eur išlaidas, kurias patyrė dėl dalyvavimo administraciniame procese, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai (išlaidos), kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų. Atsakovei (draudikei) nesuprantama, kaip ji galėtų būti laikoma proceso, kuriame nedalyvavo, šalis, o, juo labiau, jog dėl kokių nors jos veiksmų ieškovė būtų patyrusi šią žalą. TPVCAPDĮ nenumato atstovavimo išlaidų, kaip atlygintinų iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Be to, iš į bylą pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad išlaidas patyrė ne ieškovė, o D. L., kuris nėra ieškovas ir jokių reikalavimų šioje byloje nereiškia. Ieškovė pati pasirinko nesikreipti įprasta tvarka į draudiką su prašymu atlyginti nuostolius. Tokiu atveju draudikas suadministruotų žalą visiškai nemokamai. Ieškovei net nežinant, ar yra ginčas dėl draudimo išmokos, pasirinkus žymiai brangesnį savo teisių įgyvendinimo būdą, draudikas neturi pagrindo prisiimti tokių išlaidų (bylinėjimosi išlaidų šioje byloje) kompensavimo. Atsakovė nurodė sutinkanti atlyginti ieškovei 642 Eur neturtinę žalą. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos numato, kad neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, kad esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). 2021 m. 1 MMA dydis buvo 642 Eur, todėl draudikas sutinka šią sumą kompensuoti kaip neturtinės žalos atlyginimą. Tokia suma laikytina atitinkančia teismų praktikoje priteisiamus dydžius, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
10. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškinio reikalavimus prašo tenkinti ne solidariai, bet subsidiariai. Pasak ieškovės, atsakovė R. R. nepagrįstai teigia, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, kadangi tuo atveju, jei draudimo atlyginimo neužtenka žalai visiškai atlyginti, skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Ieškovei iki šiol nebuvo žinomos atsakovės R. R. transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutarties sąlygos, nežinoma, ar minėta draudimo sutartis buvo galiojanti. Kita vertus, atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog TPVCAPDĮ nenumato atstovavimo išlaidų, kaip atlygintinų iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, dėl ko atsakovė R. R. turi prievolę padengti tuos ieškovės nuotolius, kurių neatlygins atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“. Be to, jei teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovautųsi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis ir iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ priteistų tik aptariamose rekomendacijose nurodomą maksimalų neturtinės žalos dydį, atsakovė R. R. turėtų prievolę atlyginti likusią atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ neatlygintiną ieškovės patirtos neturtinės žalos dalį.
11. Pasak ieškovės, atsakovės R. R. civilinės teisinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos įsiteisėjusiais policijos įstaigos procesiniais sprendimais, kurių atsakovė neskundė ir su jais sutiko sumokėdama jai paskirtas nuobaudas. Atsakovė R. R. neginčijo policijos įstaigos 2021 m. liepos 2 d. ir 2023 m. vasario 2 d. procesinių sprendimų, kuriais aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pripažinti jos neteisėti veiksmai, kaltės klausimas, žala ieškovei ir jos dydis, priežastinis ryšys tarp ieškovei padarytos žalos ir atsakovės R. R. neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad ieškovė, būdama pėsčiąja, buvo partrenkta atsakovės R. R. vairuojamo automobilio, suponuoja, kad ieškovė patyrė kūno sužalojimus, kurie kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsakovė R. R. kvestionuoja medicininių dokumentų turinį, tačiau ieškovė į byloje minimas gydymo įstaigas kreipėsi ne dėl mėlynių (hematomų), o dėl kaklo skausmų. Dėl šios priežasties gydymo įstaigose ieškovei kraujosruvos nebuvo nei nustatytos, nei aprašytos medicininiuose dokumentuose, kadangi ieškovė lankėsi ne pas traumatologą, o neurologą. Ieškovė ne atsisakė vykti į gydymo įstaigą, o greitosios pagalbos darbuotojai atsisakė ją vežti, nors patvirtino, kad ieškovei yra galvos sutinimas, tačiau liepė sumuštą galvą šaldyti, ir nurodė, kad į ligoninę vežama nebus, nes ieškovė įvykio metu neprarado sąmonės. Tai, kad ieškovė vėliau pajuto sužalojimų simptomus, neleidžia daryti išvados, kad aptariamo eismo įvykio metu jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti. Ieškovės nuostoliai, susiję su neįvykusia kelione į (duomenys neskelbtini), yra pagrįsti. Ieškovės teigimu, atsakovės R. R. cituojama teismų praktika, susijusi su administracinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, yra teisinga, tačiau šios bylos kontekste netaikytina. Atsakovės R. R. cituojamas išaiškinimas taikomas tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba asmeniui, turėjusiam kaltinamojo procesinį statusą, o vėliau išteisintam ar jo atžvilgiu bylą nutraukus. BPK 112 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (mutatis mutandis - administracinio nusižengimo byloje), turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju ieškovė naudojasi savo teise gauti žalos atlyginimą būtent civilinio proceso tvarka ir laiko, kad išlaidos, patirtos už teisines paslaugas administracinio nusižengimo byloje, yra pagrįstos ir savo esme laikytinos ieškovės žala (nuostoliais). Kita vertus, teismų praktikoje yra pasisakyta, jog įstatymas nedraudžia šaliai ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos, kurios susidarė iš patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo, tačiau siekdama tokių išlaidų atlyginimo ieškovė turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Pasisakydama dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio, ieškovė nurodė, kad Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, viena vertus, yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomos. Kita vertus, minimose rekomendacijose numatyta suma, kurią ieškovei sutinka išmokėti atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ negali būti tapatinama su realiai ieškovės patirta neturtine žala, todėl rekomendacijose numatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti neturtinės žalos dydis neriboja ieškovės teisės įrodinėti, kad ji patyrė žymiai didesnę neturtinę žalą. Taigi, remiantis subsidiariosios atsakovių atsakomybės principu, ieškovė prašo teismo prašo priteisti jai 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir tą jos dalį, kurios nepadengtų atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“, priteisti iš atsakovės R. R..
Atsiliepimas
12. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su neįvykusia kelione į (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos.
13. Atsakovė R. R. pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su reikalavimu dėl žalos atlyginimo iš atsakovės R. R. galėtų kreiptis tik tuomet, jeigu ieškovės patirta žala viršytų draudimo sumas, o ne dėl to, kad draudikas išmokėjo ir/ar iš jo būtų priteistas mažesnis žalos atlyginimas ieškovei nei ieškovė nurodo ieškinyje ir prašo priteisti. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas.
14. Trečiasis asmuo D. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
15. 2023 m. lapkričio 3 d. ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Ieškovė nurodė neturinti specialiųjų žinių ir negali paaiškinti, kodėl minimi sužalojimai nebuvo išsamiai aprašyti medicininiuose dokumentuose, tačiau jos patirti sužalojimai visgi kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš ieškovės pateiktų 2021 m. liepos 5 d. darytų fotonuotraukų matyti, kad trečią dieną po eismo įvykio ieškovei pradėjo ryškėti hematomos. Taigi būtent dėl atsakovės R. R. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos savo esme nėra privalomojo pobūdžio teisės aktas, nustatantis neturtinės žalos dydį; jose pateikti dydžiai yra tik orientaciniai. Šio teisės akto nuostatos visų pirma yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, o ne nagrinėjamos bylos šalims. Joks teisės aktas neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš administracinių nusižengimų kodekse numatytos uždraustos veikos padarymo (ANK 423 straipsnio 2 dalis) – atsakovei R. R. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta ieškovės sveikata. Atsakovė R. R. buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja. Iš byloje esančių 2021 m. spalio 1 d kitų objektų apžiūros protokolo bei 2023 m. sausio 10 d. specialisto paaiškinimo matyti, jog ieškovei yra nustatyti atitinkami sužalojimai, kurie kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš 2023 m. sausio 10 d. specialisto paaiškinimo matyti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu. Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Šiuo atveju specialistė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad sužalojimai greičiausiai kilo dėl eismo įvykio, todėl pagrindo abejoti, kad ieškovė patyrė atitinkamus sužalojimus, nėra. Dėl sužalojimų ir pačio partrenkimo šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje fakto, ieškovė, be sveikatos sutrikdymo, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, kurį žymiai padidino atsakovės R. R. abejingumas ieškovei sukeltų padarinių atžvilgiu. Kaip 2023 m. spalio 5 d. vykusio posėdžio metu atsakovės R. R. atstovė patvirtino, kad atsakovė nebuvo susisiekusi su ieškove, nesikreipė ir į draudiką. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė neišvengiamai turėjo nepatogumų – turėjo atidėti suplanuotą kelionę su šeimą į (duomenys neskelbtini), turėjo lankytis gydymo įstaigose bei dalyvauti ilgame procese administracinio nusižengimo byloje. Ieškovės nuomone, atsakovės R. R. procesinis elgesys, kuriuo pastaroji ginasi nuo ieškinio argumentais, kurie iš esmės išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo byloje, taip pat tai, kad per visą laikotarpį iki šiol nė karto nebuvo susisiekusi su ieškove, atsiprašiusi ar bent išreiškusi rūpestį jos sveikata, rodo atsakovės cinišką vengimą prisiimti atsakomybę bei siekį menkinti savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo, sąlygojusio ieškovės sveikatos sutrikdymą. Atsakovės veiksmai (neveikimas) ne tik sudaro pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje suformuotų priteistinos neturtinės žalos dydžių panašaus pobūdžio bylose ir priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tačiau ir vertinti, ar atsakovės veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, kurie pasireiškia aiškiai nepagrįstu administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių ginčijimu. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju svarbu, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalaujama subsidiariai iš atsakovų, kurių vienas yra draudikas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės R. R. administracinis nusižengimas buvo padarytas 2021 m. liepos 2 d., o ANK 664 straipsnio 3 dalis įsigaliojo tik 2022 m. sausio 1 d., darytina išvada, kad ieškovė administracinio nusižengimo byloje neturėjo teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl pagrįstai pareiškė ieškinį civilinio proceso tvarka. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad priteistinos turtinės ar neturtinės žalos dydis yra mažintinas, ieškovė prašo nesilaikyti proporcingumo principo sprendžiant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 3 910 Eur turtinės žalos atlyginimo, kitus ieškinio reikalavimus ir savo procesiniusoe dokumentuose nurodytas aplinkybes palaikė. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė 1 390 Eur sumą, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo byloje, priteisti tik iš atsakovės R. R.
17. Teismo posėdžio metu atsakovės R. R. atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atsakovės R. R. atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės R. R. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Šioje byloje ieškovė elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, kuomet reiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo neįvykus kelionei, o vėliau paaiškėjo, kad kelionė įvyko kitu laikotarpiu. Be to, išlaidų už viešbutį ieškovės šeima tiesiogiai nepatyrė, šias išlaidas galimai apmokėjo ieškovės sutuoktinio darbdavė. Toks elgesys akivaizdžiai nesąžiningas, juo siekiama nepagrįstai praturėti atsakovų sąskaita, todėl, net jei teismas vertintų, kad atsakovė galimai patyrė neturtinę žalą, atsakovės atstovė prašė atsisakyti ginti nesąžiningos ieškovės teises. Ieškovė reiškė ieškinį netinkamai atsakovei R. R., kadangi jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“. Ieškovės patirtos neturtinės žalos dydis nepagrįstas nei teismų praktika, taip pat neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovei skirtą gydymą.
18. Teismo posėdžio metu atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atstovė prašė atsižvelgti į tai, kad buvo nesąžiningai ir nepagrįstai pareikštas reikalavimas dėl kelionės išlaidų priteisimo, kurio bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dalis bylos nutraukiama, kita ieškinio dalis tenkinama iš dalies.
Dėl bylos dalies nutraukimo.
19. Paduotu ieškiniu ieškovė be kitų reikalavimų prašė priteisti iš atsakovių 3 910,93 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos dėl neįvykusios kelionės į (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 4 d. – 2021 m. liepos 9 d. laikotarpiu. 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje ieškovė pareiškė prašymą dėl šios ieškinio dalies atsisakymo.
20. Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti nuo ieškinio (CPK 140 straipsnis). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai žinomos atsisakymo nuo ieškinio (jo dalies) pasekmės, todėl jos nebeaiškinamos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Atsisakymas nuo šios ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio atsisakymo priimamas ir bylos dalis dėl 3 910,93 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl ginčo esmės.
21. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 2 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenka per žalią šviesoforo signalą ėjusi ieškovė G. L. Atsakinga už eismo įvykį pripažinta automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusi atsakovė R. R. Iš 2022 m. liepos 2 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad atsakovė pripažinta padariusi ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, jai paskirta 15 Eur bauda. 2023 m. vasario 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovė pripažinta kalta padariusi ANK 423 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, jai paskirta 225 Eur bauda. Nurodytos baudos yra sumokėtos. Eismo įvykio metu atsakovės R. R. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“. Ieškovė tiesiogiai į draudiką AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
22. Šioje byloje ieškovė prašo atlyginti 1 360 Eur turtinę žalą, kurią sudaro administracinio nusižengimo byloje ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, ir dėl eismo įvykio ieškovei padarytą neturtinę žalą, kurią ieškovė vertina 5 000 Eur. Toliau sprendime pasisakoma dėl šių reikalavimų pagrįstumo/nepagrįstumo.
Dėl 1 360 Eur turtinės žalos atlyginimo.
23. 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Vilniaus apskrities VPK tyrėja nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Dėl šio nutarimo ieškovė, atstovaujama advokato, padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-481-1078/2022 skundą tenkino ir 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimą panaikino, o bylą gražino Vilniaus apskrities VPK papildomam tyrimui atlikti. 2023 m. vasario 2 d. Vilniaus apskrities VPK priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo atsakovė R. R. pripažinta kalta padariusi ANK 423 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad už advokato paslaugas administracinio nusižengimo byloje (skundo surašymą ir pasiruošimą bei atstovavimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-481-1078/2022) ieškovei 2022 m. liepos 7 d. išrašyta sąskaita faktūra 1 360 Eur sumai. Šią sąskaitą 2022 m. liepos 11 d. apmokėjo ieškovės sutuoktinis D. L., šioje byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu.
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė administracinio nusižengimo byloje prašymo dėl patirtų 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo neteikė. Šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovė prašo priteisti šioje byloje civilinio proceso tvarka. Kaip minėta pirmiau, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad šias išlaidas administracinio nusižengimo byloje prašo priteisti tik iš atsakovės R. R.
26. Teismas sprendžia, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
27. Visų pirma, kaip teisingai nurodė atsakovė R. R., nesutikdama su šiuo reikalavimu, advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų; bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Šiuos atsakovės argumentus patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).
28. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir nukentėjusiojo išlaidų advokato darbui kompensavimas. Taigi nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiojo patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą. Kaip minėta pirmiau, ieškovė šia teise administracinio nusižengimo byloje nepasinaudojo.
29. Kita vertus, kaip nurodė ieškovė, pagal teismų praktiką yra galimybė prašyti patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti kaip patirtą žalą, tačiau tokiu atveju ieškovas turi įrodyti visas atsakovo (šiuo atveju atsakovės R. R.) deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
30. Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė prašymą priteisti advokato išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje, motyvuoja tuo, kad administracinio nusižengimo procesas buvo palankus ieškovei. Kaip jau minėta, bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio nusižengimo byloje, negali būti atlyginamos civiliniame procese. Tuo tarpu, prašydama iš atsakovės R. R. priteisti šias išlaidas kaip patirtą žalą, ieškovė turi įrodyti visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.
31. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, tarp atsakovės R. R. veiksmų ir ieškovės žalos (patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje forma). Kaip jau minėta pirmiau, šios išlaidos buvo patirtos advokatui rengiant skundą dėl 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities VPK nutarimo, taip pat už advokato pasiruošimą bei atstovavimą teisme byloje, kurioje buvo nagrinėjamas šis skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-481-1078/2022 skundą tenkino. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Kaip minėta, šį nutarimą pagal ieškovės skundą panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismas.
32. Taigi šias išlaidas ieškovė iš esmės patyrė ne dėl atsakovės R. R. veiksmų, o dėl administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios pareigūnės veiksmų, dėl jos bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo.
33. Nenustačius priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų nuostolių, kuriuos sudaro advokato išlaidos administracinio nusižengimo byloje, ir atsakovės R. R. veiksmų, šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
34. Kaip minėta, ieškovė paduotu ieškiniu prašo iš atsakovių subsidiariai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl ginčo įvykio, atlyginimą (subsidiari atsakovė R. R.).
35. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad neturtinė žala visada atlyginama, kai ji padaryta asmens sveikatai.
36. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Įvykus draudiminiam įvykiui pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda visų pirma draudimo bendrovei, o iš eismo įvykio kaltininko gali būti priteisiamas žalos dydis, viršijantis aukščiau minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas – maksimali draudimo išmoka dėl šio įvykio yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
37. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, taigi neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovės R. R. negalėtų būti priteisiamas.
38. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ nurodė, kad sutinka sumokėti 642 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Tokią sumą atsakovė nustatė pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ 4.1 punktą, kuriame nurodyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA).
39. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dėl 2021 m. liepos 2 d. eismo įvykio ieškovei buvo sužalota sveikata, ji kentė ir tebekenčia didelius skausmus, kuriuos ne visada numalšina gydytojo skirti medikamentai; be to, ieškovė patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus dėl prastos išvaizdos esant hematomoms; baimę dalyvauti viešajame eisme. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad neturtinę žalą sudaro jos dėl įvykio patirtas šokas, jai buvo sutrenkta galva, atsirado mėlynės ant alkūnės ir nugaros apačioje, grįžus namo po poros valandų sustingo kaklas, nuvykus pas gydytoją jai buvo paskirti receptiniai priešuždegiminiai vaistai. Pasak ieškovės, jai skausmas tęsėsi apie 1,5-2 savaites, tik alkūnės skausmas išliko ilgiau (tuo metu, kai į ją būdavo pasiremiama); šiuo metu sveikatos problemomis nesiskundžia.
40. Bylos duomenimis, ieškovei nustatytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Dėl minėto eismo įvykio ieškovei laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 19 d. buvo išduotas nedarbingumas. Byloje pateiktos 2021 m. liepos 5 d. darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti mėlynės ant ieškovės rankos. Iš byloje esančios ieškovės sveikatos istorijos kopijos matyti, kad ieškovei 2021 m. liepos 2 d. diagnozuotas kitų kaklo sričių sužalojimas, sumušimas. Vėlesnių konsultacijų metu (2021 m. liepos 7 d., 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. liepos 9 d.) nurodyta, kad pacientę vargina kaklo skausmas, sunku pajudinti kaklą, būklė negerėja. 2021 m. liepos 14 d. ieškovės sveikatos istorijoje nurodyta, kad pacientė jaučiasi šiek tiek geriau, kaklo skausmas sumažėjo, tačiau sunku ilgiau sėdėti, skauda kaklą pasukus, galvos skausmas mažai vargina. 2021 m. liepos 19 d. konsultacijos metu nurodyta, kad jaučiasi geriau, kaklo ir galvos skausmas beveik praėjo, mėlynės nyksta, pacientė pageidauja užbaigti nedarbingumą. Byloje nėra duomenų apie ieškovei paskirtą gydymą nedarbingumo laikotarpiu ar vėliau. Pačios ieškovės teigimu, šeimos gydytoja jai išrašė vaistų nuo skausmo ir priešuždegiminių vaistų, taip pat buvo rekomenduota kinezeterapija, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Bylos duomenimis, liekamųjų neigiamų padarinių ieškovės fizinei sveikatai po eismo įvykio nėra išlikusių.
41. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas).
42. Teismo vertinimu, papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog ieškovę partrenkus automobiliui ji patyrė išgąstį, stresą ir fizinį skausmą. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio ieškovė patyrė neigiamus psichologinius išgyvenimus, galimai tam tikrą laiką trukusią baimę dalyvauti viešajame eisme, gėdą dėl ant kūno matomų mėlynių, kaip nurodė pati ieškovė. Vis dėlto, kaip nustatyta iš pačios ieškovės paaiškinimų, fizinis skausmas (rankos, kaklo, galvos) iš esmės truko apie 1,5 – 2 savaites; ilgiau išliko tik alkūnės skausmas tais atvejais, kai į ją būdavo pasiremiama. Taigi ieškovės patirti fiziniai skausmai netruko ilgai. Ieškovės patirti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymūs. Byloje nėra duomenų apie liekamuosius neigiamus padarinius dėl eismo įvykio ieškovės fizinei sveikatai. Ieškovė taip pat nenurodė, kad dėl psichologinių išgyvenimų, susijusių su eismo įvykiu, būtų kreipusis į specialistus.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimu metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos nustatymo kriterijus.
44. Šiuo atveju, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgus į padaryto sveikatos sužalojimo mastą, pobūdį bei pasekmes, ieškovės patirtus psichologinius išgyvenimus ir nepatogumus, įvertinus, kad nukentėjusios (ieškovės) kaltės dėl eismo įvykio nėra, taip pat įvertinus už eismo įvykį atsakingo asmens elgesį po eismo įvykio (su ieškove nesusisiekė, jos neatsiprašė), teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, taip pat įvertinęs bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, teismas sprendžia ieškovei priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą iš draudikės atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“. Nors, kaip minėta, draudikė AB ,,Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, paskaičiavo 642 Eur dydžio atlygintiną neturtinę žalą, tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nėra saistomas šių rekomendacijų. Priešinga pozicija akivaizdžiai prieštarautų įstatymo leidėjo valiai, apribotų nukentėjusiųjų asmenų teisę gauti teisingą žalos atlyginimą, nepagrįstai ribotų teismo diskreciją, įtvirtintą CK 6.250 straipsnyje. Be to, Rekomendacijos savo esme nėra privalomojo pobūdžio teisės aktas, nustatantis neturtinės žalos dydį, Rekomendacijose pateikti dydžiai yra tik orientaciniai. Tuo tarpu kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei teismas atmeta kaip nepagrįstą.
45. Iš dalies tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
46. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė šioje byloje patyrė 2 749,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė R. R. – 5 445 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
47. Šiuo atveju dalis bylos buvo nutraukta, o kita ieškinio dalis – patenkinta iš dalies.
48. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis). Šiuo atveju ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo (dėl 3 910,93 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos dėl neįvykusios kelionės į (duomenys neskelbtini)) nulėmė tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovė jokių turtinių praradimų dėl neįvykusios kelionės į (duomenys neskelbtini) nepatyrė, nes į nurodytą kelionę už tas pačias lėšas išvyko vėliau – (duomenys neskelbtini). Taigi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, laikytina, kad šis reikalavimas buvo nepagrįstas, pareikštas nesąžiningai, o jo atsisakymas nulemtas bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių ieškovės nesąžiningų veiksmų.
49. Atsakovės R. R. atžvilgiu dalis civilinės bylos buvo nutraukta, o kita ieškinio dalis visiškai atmesta, todėl šiai atsakovei iš ieškovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 5 445 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
50. Iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei buvo priteista 1 000 Eur neturtinės žalos, kita ieškinio dalis atmesta. Šiuo sprendimu priteista didesnė neturtinės žalos suma, nei sutiko sumokėti atsakovė, todėl netenkintas atsakovės prašymas nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės atstovas prašė teismo netaikyti proporcingumo principo paskirstant bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jei reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo būtų tenkintas iš dalies. Kasacinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-225-943/2021, yra nurodyta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas sutinka su ieškove, kad jos prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovių teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl teismas laiko, kad materialinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ priteistina 50 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 374,62 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovės G. L. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 3 910,93 Eur žalos atlyginimo ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą ieškinio dalį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 374,62 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 445 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.