Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 93-812 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam T. S.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2 epiz.) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 3 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 4 metai 11 mėnesių 23 dienos.Komisija 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 93-812 nutarė taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistojo T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau nustatyta ir eilė artimų kriminogeniniams rizikos veiksnių, didinančių jo tikimybę nusikalsti, ką įvertinus, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis T. S. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.Skunde jis nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir šališka. Tvirtina, kad prisiima visišką atsakomybę dėl padarytų nusikaltimų, nuoširdžiai dėl jų gailisi ir prisiekia daugiau niekada nenusikalst įstatymams ir visuomenei. Skunde nuteistasis pažymi, jog apylinkės teismas savo nutartyje rėmėsi tik jį neigiamai charakterizuojančia medžiaga, neanalizavo teigiamų bruožų, kas parodo jo pokytį. Nuteistasis skunde išdėstė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal „OASys“ metodiką, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatas yra 20 balų. Šiuo metu jis yra atlikęs daugiau kaip 5 metus jam paskirtos bausmės, per tą laiką pradėjo atsakingiau žiūrėti į gyvenimą. Bausmės laikotarpiu 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taikyles, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad paskutinis įspėjimas gautas daugiau kaip prieš du metus ir tai rodo, kad nuo to laiko daugiau nepasikartojo. Režimo reikalavimų laikėsi nuosekliai, žino ir suvokia, kad gavęs įspėjimus pasielgė negerai, bet tai buvo bausmės atlikimo pradžioje. Nurodo, kad vėliau buvo 6 kartus skatintas. Nuo 2015 metų bausmę atlieka besargybos sąlygomis, t. y. gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų. Teigia, kad kiekvieną dieną darbe tenka bendrauti su administracijos darbuotojais, atlikti jų pavestus darbus. Savo pareigas atlieka kruopščiai ir atsakingai, už ką buvo ne kartą skatintas. Jo darbas, bausmės atlikimas besargybos sąlygomis rodo įstaigos administracijos pasitikėjimą juo, jo pastangas taisytis ir kuo greičiau grįžti į visuomenę. Nurodo, kad pataisos įstaigos reabilitacijos programų dėka šiuo metu yra pasiekęs beveik viską, ką gali suteikti įstaiga už gerą elgesį ir darbą. Apie savo darbinę veiklą kalba noriai, yra išklausęs daugiau kaip 200 val. „Tėvų namai“ projekto programą, kurioje be psichologinio kurso įgijo tinkuotojo specialybę ir taip pat turi staliaus badžiaus specialybę, taip pat įgijo pagrindinį išsilavinimą. Nuo pat atvykimo į pataisos namus dirbo, nesilaikė nuteistųjų subkultūros. Niekada nebuvo siejamas su nusikalstamomis grupuotėmis. Tiki, kad turimos specialybės leis lengviau integruotis į visuomenę. Bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą. Turi vieną paauglį vaiką, kuris mato jo pavyzdį ką gali padaryti nedoras ir neatsakingas elgesys ir kokios to skaudžios pasekmės, o būdamas laisvėje jis sieks parodyti savo vaikui bei artimiesiems kaip galima gyventi dirbant dorai ir sąžiningai ir tuo stengsis atgauti jų pasitikėjimą.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo T. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą T. S. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 20 balų. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir tai, kad jo požiūris yra pasikeitęs, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba, mokėsi ir įgijo specialybę, gyvena ir dirba besargybos sąlygomis, dengia civilinį ieškinį, taip pat įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors per bausmės atlikimo laiką T. S. 5 kartus skatintas, bet ir 2 kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo paskirtos nuobaudos. Nepaisant to, kad nuobaudos jau negalioja, tačiau tai rodo, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, nuteistojo T. S. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Pažymėtina, kad pastebimi nuteistojo elgesio pokyčiai yra galimai dėl atsiradusios galimybės teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nors bausmę atlieka nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, tačiau pirmasis gautas paskatinimas tik 2015 m. sausio mėnesį, kitas – 2015 m. gruodžio mėnesį, o likę – 2016 metais, atsiradus galimybei teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis dirbti pradėjo taip pat tik 2016 m. sausį, anksčiau dirbti atsisakydavo dėl sveikatos. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir pats nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t.y. 20 balų. Bylos duomenys patvirtina, kad T. S. savo elgesį kreipia teigiama linkme, kas buvo įvertina jam suteikiant teisę gyventi ir dirbti besargybos sąlygomis, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad iš pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatytų 20 balų 7 yra statiniai (t.y. nekintami), likę 13 – dinaminiai, kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo T. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.