Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 16 d. Komisijos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nors nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, tačiau jo pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Nuteistasis A. J. prašo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis teigia, kad, jo manymu, Komisija tinkamai įvertino aplinkybes, kurios yra svarbios sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Komisija atsižvelgė į tai, kad jis pataisos namuose dirba, mokosi profesinėje mokykloje, pats moka už mokslus, pataisos namuose nebuvo užfiksuotas joks drausmės pažeidimas, skatintas septynis kartus. Nuteistasis nesutinka su prokurorės atsiliepime išsakyta pozicija, kad paleidus lygtinai nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis. A. J. atkreipia dėmesį, kad prokurorė atsiliepime neužsimena apie tai, kad lygtinis paleidimas ir amnestija jam buvo taikyti už nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas nepilnametis. Nuo paskutinės bausmės atlikimo iki naujo nusikaltimo praėjo septyni metai, teistumas yra išnykęs. Tai rodo, kad nuteistasis gali gyventi be nusikaltimų darymo.Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad savo kaltės nemenkina, supranta nusikaltimo sunkumą, padarė išvadas ir prašo į tai atsižvelgti. Atsiliepimų į skundą negauta. Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Remiantis aptariama BVK norma darytina išvada, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta, o tokią išvadą pagrindžiantys motyvai paremti visapusišku pateiktoje byloje esančių duomenų vertinimu. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Nuteistojo A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Nagrinėjamu atveju pateiktoje byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad nuteistasis daro žymią pažangą mažindamas jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. J. nustatyta 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, kai minėta, pagal OASys metodiką laikoma vidutine. Per šešis mėnesius nuo paskutinio vertinimo rizikos pokytis mažėjimo linkme nebuvo fiksuotas. Tai reiškia, kad nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo. Nuteistajam nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, susijęs su netinkamu gyvenimo būdo pasirinkimu, praeities mąstymo ir elgesio problemomis. Tačiau iš byloje esančios suvestinės matyti, kad nuteistajam nustatyta ir daugiau probleminių sričių, susijusių su mąstymu ir elgesiu (4 svertiniai taškai), gyvenimo stiliumi ir draugais (5 svertiniai taškai), gyvenimo sąlygomis (2 svertiniai taškai), lėšų tvarkymu ir pajamomis (1 svertinis taškas) ir kita. Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai pažymėjo, kad rizikos vertinimą sudaro tiek statiniai, tiek dinaminiai veiksniai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam nustatyta ne viena probleminė sritis, galinti sąlygoti pakartotinį nusikalstamumą, nuteistasis A. J. nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo mąstymą ir požiūrį pagal jam nustatytas problemines sritis, šią riziką gali realiai sumažinti.Asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir vėliau rinktųsi socialiai pozityvius veikimo būdus, elgtųsi tinkamai. Svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę itin svarbus yra nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams, prie jų prisitaikyti, kadangi lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susiję su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nuteistojo elgesys, susijęs su vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikymusi, nebuvo nuoseklus, jis buvo baustas už dienotvarkės pažeidimus. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai yra viena iš nuteistąjį neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Svarstant probacijos efektyvumą konkretaus asmens atžvilgiu negali būti ignoruojami duomenys apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir jam taikytas bausmes, jų įtaką nuteistojo elgesio korekcijai. A. J. anksčiau teistas keturis kartus, nusikalsti pradėjo būdamas nepilnametis. Nuteistajam buvo taikomas tiek bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo probacijos laikotarpiu nepateisino, kadangi ir toliau darė nusikalstamas veikas.Skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuo paskutinės bausmės atlikimo iki naujo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko, rodo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, vis tik nesugebėjo elgtis tinkamai ir vėl nusikalto padarydamas nusikalstamas veikas, žymia pavojingesnes, negu jo anksčiau įvykdyti nusikaltimai. Dėl šių aplinkybių nuteistojo pažanga atliekant bausmę pataisos įstaigoje, pakartotinai sprendžiant dėl probacijos taikymo galimybės, turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti. Kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Duomenys apie nuteistojo paskatinimus, mokymąsi pataisos įstaigoje, darbinę veiklą, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai jie nėra pakankami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui pagrįsti.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas Komisijos nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatęs, kad nuteistasis A. J. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta pažanga šią riziką mažinant – šį nutarimą tvirtinti atsisakė. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.