Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų bei į bausmę įskaityti 4 metai 2 mėnesiai 28 dienos. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 27 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 1 diena (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. balandžio 26 d.).Komisijos 2018 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam G. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 1 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, gyventi nedarant nusikalstamų veikų, atlikdamas bausme jis aktyviai dalyvavo mąstymo ir elgesio korekcijos programose, siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę, o už padarytą nusikalstamą veiką jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės taikomus suvaržymus, todėl tikslinga jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.Skunde nuteistasis G. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis atliko didžiąją bausmės dalį – net 11 metų laisvės atėmimo, todėl nėra aišku dėl kokių priežasčių jam nėra suteikiamas šansas pasitaisyti, ką jis dar privalo padaryti, kad jam būtų realiai taikoma lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostata. Bausmės atlikimo metu jis yra nuolat lankomas, bendrauja laiškais, skambučiais, jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Jo ruošimąsi kuo greičiau išeiti į laisvę ir laikytis socialinių elgesio normų rodo ir aplinkybės, kad jis pataisos namuose neturi drausminių nuobaudų, ganėtinai ilgą laiką, skatintas už dalyvavimą įvairiose socializacijos programose. Aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį.Skunde taip pat pažymima, kad tai jau ne pirmas prašymas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, Komisijos nutarime nustatyta, kad nuteistasis įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas – neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau nutartyje, pažeidžiant jo teisėtus lūkesčius, liko neįvertintos jo dedamos pastangos. Mano, kad nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad mano elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, todėl darytina išvada, kad kliūčių panaikinti pataisos namų nutartį atmesti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra, o nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistojo G. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad G. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 69 balai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis G. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (69 balai) ir netgi nėra artima žemai (0-40). Byloje nėra duomenų apie akivaizdų šių balų sumažėjimą – lyginant su anksčiau (2017 m. spalio 20 d.) atliktu vertinimu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik vienu balu. Be to, net 40 balų yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi reali galimybę juos žymiai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. J. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas net keturis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas. Tai patvirtina, kad nuteistasis nepateisina jam rodomo pasitikėjimo, pakartotinai nusikalsta ir nesitaiso. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu G. J. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja ir, išskyrus paskutinį nusikaltimą, yra jo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistasis šešis kartus baustas drausmine tvarka baustas ir aštuonis kartus skatintas. Nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Taip pat nustatyta ir daug reikšmingų kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, lėšų tvarkymas ir pajamos, pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, mąstymas ir elgesys, nuostatos.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis G. J. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog G. J. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo G. J. skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis G. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo G. J. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. J. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.