Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1626-1123/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-11
Bylos Nr.
1-1626-1123/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
M. B., Š. B.
Nukentėjusysis
V. I., I. S.
Advokatai
Kęstutis Petrauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1626-1123/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19143-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2; 1.2.4.4.2.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, Rasai Glovickytei-Liobienei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Linui Silevičiui,kaltinamiesiems M. B. ir Š. B.,jų gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,nukentėjusiesiems V. I., I. S.,vertėjai Natalijai Reut,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnį, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje; per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. B. ir M. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jie, 2021 m. birželio 12 d., apie 23.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio (Š. B. nustatytas 1,66 prom. girtumas, M. B. nustatytas 1,58 prom. girtumas), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, veikdami kartu, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, Š. B. suėmus ranka I. S. už kairės rankos ir ją nustūmus nuo laiptų, dėl ko pastaroji nukrito ant žemės, M. B., priėjęs su Š. B. prie gulinčios ant žemės I. S., kartu sudavė šiai rankų kumščiais ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami jai kūno sužalojimus – poodines kraujosruvas galvoje, rankose, kojose, odos nubrozdinimą kairiame užausyje, kairio skruostikaulio lūžį, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to, I. S. pradėjus šaukti pagalbos ir V. I. pradėjus ją ginti, Š. B. sudavė vieną smūgį ranka V. I. į galvą, nuo kurio pastarasis parkrito ant žemės, po to M. B. tęsdamas savo nusikalstamą veiką kartu su Š. B.sudavė rankų kumščiais ir kojomis gulinčiam ant žemės V. I. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, viso bendrais veiksmais ne mažiau kaip 13-a trauminių poveikių padarydami nukentėjusiajam V. I. kūno sužalojimus: poodines kraujosruvos galvoje, nugaroje, krūtinėje, dešinio klubo srityje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimus kaktoje, plaštakose, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu M. B. ir Š. B., veikdami bendrais veiksmais, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais M. B. ir Š. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Taip pat Š. B. ir M. B., veikdami kartu, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

Jie, 2021 m. birželio 12 d., apie 23.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio (Š. B. nustatytas 1,66 prom. girtumas, M. B. nustatytas 1,58 prom. girtumas), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, veikdami kartu, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, Š. B. suėmus ranka I. S. už kairės rankos ir ją nustūmus nuo laiptų, dėl ko pastaroji nukrito ant žemės, M. B., priėjęs su Š. B. prie gulinčios ant žemės I. S., kartu sudavė šiai rankų kumščiais ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, viso bendrais veiksmais ne mažiau kaip 12-a trauminių poveikių padarydami jai kūno sužalojimus – poodines kraujosruvas galvoje, rankose, kojose, odos nubrozdinimą kairiame užausyje, kairio skruostikaulio lūžį, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to, I. S. pradėjus šaukti pagalbos ir V. I. pradėjus ją ginti, Š. B. sudavė vieną smūgį ranka V. I. į galvą, nuo kurio pastarasis parkrito ant žemės, po to M. B. tęsdamas savo nusikalstamą veiką kartu su Š. B.sudavė rankų kumščiais ir kojomis gulinčiam ant žemės V. I. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais Š. B. ir M. B. tyčia, iš chuliganiškų paskatų, nesunkiai sutrikdė I. S. sveikatą. Šiais savo veiksmais M. B. ir Š. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamasis Š. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tai, kas nurodyta kaltinime, ne visai atitinka tą padėtį, kuri buvo. Įvykis buvo 2021 m. birželio 12 d., apie 23 val., buvo jau sutemę. Jie su broliu gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte (duomenys neskelbtini), tą vakarą jie sėdėjo ir šnekėjo prie savo namo laiptinės durų, ant laiptų pakopos. Jo brolis M. B. rūkė, jis (Š. B.) nerūkė. Prie jų priėjo V. I. ir brolio (M. B.) paprašė cigaretės, brolis jos nedavė, tada V. I. grubiai rusiškai pasakė „ką gaila, pats rūkai, kitiems neduodi“. Jis (Š. B.) pasakė, kad galima ir patiems nusipirkti. Tada V. I., praeidamas pro jį (Š. B.) sėdintį, gal norėdamas pasirodyti prieš draugę, jam sėdinčiam spyrė į skruostikaulį iš kelio. Po ko jis (Š. B.) apsvaigęs pašoko, stvėrė V. I. už rankų, nutempė nuo laiptų ir pradėjo V. I. mušti. Tuo metu I. S. priėjo iš nežinia kur ir, gal norėdama išskirti, užvirto ant jų ir jie nuvirto. Tada jis (Š. B.) šiaip ne taip išlindo iš po jų. Jis pamatė, kad M. B. toliau sėdi, ir paprašė brolio pagalbos. Tada brolis atsistojo, o I. S. paėmė jam už diržo ir laikė. Jis (Š. B.) toliau mušėsi su V. I.. I. S. pradėjo rėkti brolio vardą. Brolis išsprūdo ir padėjo jam muštis su V. I.. Po to I. S. pasakė, kad iškvies policiją. Kiek laiko vyko muštynės, jis nežino, jie su broliu išėjo namo. Po kažkiek laiko atvažiavo policija, išlaužė duris ir išvežė juos į policijos komisariatą. Jis pripažįsta kaltę dėl to, kad neblaivus dalyvavo muštynėse, bet muštynes sukėlė ne jis, o V. I.. Jam, kaip vyresniam asmeniui, nebuvo jokio tikslo pulti tą moteriškę, gal V. I., norėdamas pasirodyti prieš savo ponią, įvykdė tuos veiksmus, ko pasėkoje įvyko muštynės.

Iki įvykio V. I. jis nepažinojo, tik dabar, kai vyko tyrimas, sužinojo jo pavardę. I. S. pažįsta, jie kaimynai nuo vaikystės, ji gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini) aukšte, jis pažįsta jos brolius, bet su ja pačia mažai bendravo. V. I. jam sėdinčiam spyrė iš kelio į žandikaulį, jam dėl to buvo operacija, nes žandikaulį sulaužė. Jis dėl to rašė pareiškimą, nes kitaip negalėjo nusiimti abdukcijos, tačiau ta byla buvo nutraukta, nežino, kodėl. Po smūgio jis įsižeidęs instinktyviai šoko gintis. Jis gynėsi po to, kai gavo smūgį, nes nenorėjo gauti antro smūgio. Jis matė ir galvojo, kad V. I. gali toliau jį mušti, todėl gynėsi. I. S., kai jie susikibo, stovėjo laiptinės apačioje ir nežino iš kokių paskatų, gal norėdama padėti ar išskirti, šoko į jų tarpą ir jie visi trys griuvo. Kai gulėjo ant žemės, vyko kaip gatvės muštynės, ten nesuprasi, kas kaip. Savo veiksmus jis vertina neigiamai, iš dalies pripažįsta kaltę, tačiau muštynes sukėlė ne jis. V. I. suduotų smūgių jis neskaičiavo, jis tik gynėsi ir taip gavosi, kad tai peraugo į gatvės muštynes. Dėl sužalojimų, kurie padaryti nukentėjusiesiems, tai muštynėse gali visko būti. I. S. buvo sulaužytas skruostikaulis, mano, kad ji jį susilaužė, kai griuvo, ten yra betoniniai laipteliai ir ji galėjo krisdama susimušti. Ji priėjusi arba bandė juos skirti, arba bandė padėti, ir ji užvirto ant jų, dėl ko jie trise griuvo. Jis negali pasakyti, ar nuo jo smūgio, ar nuo griuvimo lūžo jos skruostikaulis. Jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ją sužalojo, nes tuo metu, kai jie trise gulėjo ant žemės, jis sudavinėjo smūgius į kairę, į dešinę, nežino, kam jie kliuvo. Jis mušėsi su V. I., tačiau kai ji užšoko ir jie trise nugriuvę buvo, jis, matyt, pataikė ir V. I., ir I. S.. Tačiau į I. S. jis dėmesio nekreipė, ji jo kaip objektas, nuo kurio jis turėtų gintis, nedomino. Tuo metu, kol jie gulėjo, jo brolis M. B. sėdėjo ir žiūrėjo. Paskui jis (Š. B.) paprašė brolio, kad šis jam padėtų, ir tada brolis jau prisijungė, jis taip pat sudavė smūgius V. I.. Konfliktas pasibaigė, kai I. S. pasakė, kad kviečia policiją, tada jis (Š. B.) broliui pasakė, kad jie yra neblaivūs ir eina namo, tada jie pasišalino. Jis nežino, kiek laiko jie mušėsi, tačiau jau buvo praėjęs tas pirmas įtūžio impulsas, todėl pasakė broliui, kad jie eina namo. Po kurio laiko pas juos atvažiavo policija, tačiau jie jų neįsileido, tada policijos pareigūnai išlaužė duris ir išvežė juos į centrinį policijos komisariatą.

Jis prisipažįsta, kad jie buvo neblaivūs, jie gėrė degtinę, jis buvo apsvaigęs. Pagal nustatytas promiles matosi, kad jie buvo nemažai išgėrę, tačiau jis įvykį atsimena puikiai. Prie laiptinės iki muštynių jie šnekučiavosi, buvo išsinešę alaus butelį, bet nevartojo alkoholio, parūkęs brolis gal norėjo atsigerti. Jis lauke alkoholio nevartoja. Priklausomybės alkoholiui jis neturi, jokiuose centruose neregistruotas. Jis vartoja alkoholį, bet dirba pastoviai, anksčiau yra susidūręs su policija dėl alkoholio, bet tai buvo jaunystėje. Dėl alkoholio yra praradęs teisę vairuoti. Jis sutinka, kad turi problemą su alkoholiu, bet jis ją kontroliuoja.

Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nepripažįsta, tai yra neadekvati suma, taip pat nesutinka su jų parodymais, tai yra melagystė, ir dar jie nori iš jų pasipinigauti. Sodros civilinį ieškinį už biuletenį pripažįsta.

Kaltinamasis Š. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaip įtariamasis, pirmos apklausos metu nurodė, kad šiuo metu parodymų neduos, juos duos tyrimo eigoje ikiteisminį tyrimą atliekančiam policijos pareigūnui. Antros apklausos metu parodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. 2021 m. birželio 12 d., vėlai vakare, apie 23.00 val. jis su savo broliu M. B. išėjo iš jų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į lauką ir atsisėdo prie laiptinės durų ant betoninių laiptelių. Brolis rūkė, o jis (Š. B.) sėdėjo šalia jo. Tuo metu laiptinės durys buvo atidarytos, paremtos kojyte. Tarp jo ir durų buvo tarpas, pro kurį galėjo praeiti žmogus. Jiems bendraujant ir abiems sėdint su broliu ant laiptelių, pasirodė kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto su draugu. Jie ėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Jie, priėję prie jų, sustojo prieš juos. Kaimynės draugas paprašė brolio duoti jam cigaretę. Brolis atsisakė duoti. Jis (Š. B.) pasakė jiems, kad gali nusipirkti patys. Tada brolis pasakė jiems „eikit namo“. Kaimynės draugas, užlipęs porą laiptelių, beveik iš už nugaros kojos keliu sudavė jam (Š. B.) smūgį į kairės pusės žandikaulį. Jis (Š. B.) tuo metu sėdėjo ant laiptelių, jo brolis sėdėjo šalia, o kaimynė stovėjo apačioje priešais juos. Nuo netikėtai suduoto smūgio jis (Š. B.) pašoko, rankomis nusitempė kaimynės draugą žemyn ir pradėjo jį mušti kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek sudavė jam smūgių, negali nurodyti. Kaimynės draugas irgi mušė jį rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikė į galvą, į pečius. Kiek jis (Š. B.) sudavė jam smūgių, negali nurodyti. Tada kaimynė, greičiausiai norėdama juos skirti, užgriuvo ant jų ir jie trise nukrito ant šaligatvio. Jie visi trys voliojosi ant šaligatvio ir toliau vyko muštynės jau jiems gulint. Po to vienu momentu visi trys atsistojo. Jo brolis M. B. tuo metu stovėjo šalimais. Jis M. B. pasakė „ko tu stovi, viskas per tave“. Po jo raginimo, brolis norėjo prisijungti ir jam padėti, tačiau kaimynė stvėrė broliui už diržo ir laikė, neleisdama pulti jos draugo. Broliui pavyko išsilaisvinti nuo kaimynės griebimo už diržo ir tada mušėsi su kaimynės draugu trise, t.y. jis, kaimynės draugas ir jo brolis. Jie gaudė vienas kitą. Jo broliui irgi kliuvo nuo kaimynės draugo, kuris sudavė broliui ne vieną smūgį į galvą. Kaimynė šaukėsi savo brolio pagalbos „V. padėk“, o paskui pasakė, kad kvies policiją. Kai išgirdo, kad bus kviečiama policija, jie nustojo muštis, nuėjo su broliu namo ir užsidarė. Jis mušėsi su kaimynės draugu, o ne su ja. Jis nebuvo sudavęs kaimynei nei vieno smūgio, nebent jiems visiems gulint ant šaligatvio netyčia pataikė, to nenorėdamas. Kaimynė galėjo susižaloti ir pati krisdama į laiptelių kampą, į turėklus arba į šaligatvio bortelį. Tą vakarą namie su broliu vartojo alkoholį. Kaimynė su savo draugu irgi buvo neblaivūs. Tai matėsi akivaizdžiai, iš pradžių iš jų eisenos, vėliau iš išvaizdos, iš kalbos ir jų bendravimo. Jie su broliu pirmi konflikto nepradėjo. Pirmas smūgį jam sudavė kaimynės draugas. Nuo jo suduoto smūgio iš karto pajuto labai stiptų fizinį skausmą, jam buvo šokas. Toliau jo veiksmai buvo grynai apsiginti nuo tolimesnio kaimynės draugo puolimo ir jo smūgių. Po įvykio, kaip vėliau paaiškėjo, jam buvo sulaužytas žandikaulis, teko daryti operaciją (2 t., b. l. 87,-88, 116-119).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2021 m. birželio 13 d., 01.27 val. Š. B. nustatytas 1.66 prom. girtumas (2 t., b. l. 75).

Kaltinamasis M. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 23 val. jis išėjo parūkyti, atsisėdo ant laiptelių, jo brolis taip pat išėjo ir atsisėdo ant laiptelių. Įvykio metu buvo tamsu, nelabai apšviesta. Laiptinės durys buvo atidarytos. Kadangi jie su broliu sėdėjo dviese, ir kad kitas žmogus galėtų laisvai praeiti, duris paliko atviras. Jis rūkė ir jam sėdint iš priekio atėjo V. I. su I. S.. Iš jų jis pažįsta tik I. S., kaip kaimynę. V. I. nemandagiu tonu sakė „duok cigaretę“, jis V. I. atsakė, kad neturi. V. I., įsižeidęs, pasakė „užspaudęs pats rūkai, kitiems neduodi“. Jos brolis pasakė, kad laikas patiems nusipirkti, ir tuo momentu V. I. broliui trenkė iš kelio į žandikaulį. Jo brolis pašoko ir nusitempė V. I. nuo laiptų. Jis (M. B. sėdėjo, o V. I. su broliu priešais jį susikibę buvo. Tada atėjo I. S. iš toliau, jos pradžioje nesimatė. Pro juos pirmas ėjo V. I., I. S. tuo metu stovėjo už kokio metro prie kampo. Atėjusi, I. S. ar ginti norėjo, ar dar kažką daryti, ir jie visi trise nugriuvo. Š. B. išlindo iš po jų ir sakė jam (M. B.) „broli, padėk“, o I. S. įsikabino į jo (M. B.) kelnių diržą, nenorėjo paleisti. Jis šiaip ne taip išlaisvino ranką nuo diržo. Ar brolis jai sudavė smūgių, nepastebėjo ir nežino, ten buvo sumaištis. Išsilaisvinęs jis priėjo prie V. I. ir Š. B., ir V. I. jam (M. B.) trenkė į kaktą, prakirto antakį, tada jie pradėjo muštis, o I. S. pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Š. B. pasakė, kad jie yra išgėrę ir eina namo, tai jie ir parėjo. Po to atvažiavo policija, jie jų neįleido, tačiau pareigūnai išlaužė duris ir juos išvežė į komisariatą. Įvykio metu jis nebuvo stipriai apsvaigęs, viską atsimena. Lauke alkoholio nevartojo, tik jo turėjo. Galvojo, kad gal atsigers parūkęs, tačiau butelis liko net neatidarytas, jį parsinešė namo. Priklausomybių jis neturi. Jei būtų blaivus, mano, kad muštynės vis tiek būtų įvykusios, nes V. I. viską išprovokavo, jei jis būtų ramiai pro šalį praėjęs, nieko nebūtų buvę. Jis konfliktą vertina neigiamai, pripažįsta, kad įsivėlė į muštynes. Jis į muštynes įsivėlė netyčia, norėjo jas nutraukti, bet V. I. jam pirmas praskėlė antakį, tada pats atgal gavo. Tai buvo gatvės muštynės, tau trenkia ir tu trenki. Jis V. I. sudavė tris-keturis smūgius. Sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl jo, ir dėl jo brolio veiksmų. I. S. skruostikaulio lūžis galėjo atsirasti, kai ji griuvo, nes kai ji priėjo prie jų ir griuvo, iš kairės pusės ten dvi plytos silikatinės stovi, I. S. galėjo pataikyti ant jų. Jis nežino, dėl ko ji griuvo, jos svoris 120 kg, ji nustūmė ir griuvo. I. S. ne mažiau 12 trauminių smūgių, kaip nurodyta ekspertizėje, negalėjo būti suduota, jis jos net nelietė, galėjo nebent mėlynę ant rankos padaryti, kai I. S. ranką bandė atplėšti nuo savo diržo, tačiau smūgių jai nesudavė nei vieno. Kai išgirdo, kad I. S. kvies policiją, muštynės jau buvo pasibaigusios. Jie patys nenorėjo kviesti policijos, nes galvojo, kad policijoje iš jų nebūtų ėmę pareiškimų, jei jie išgėrę.

Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nepripažįsta, Sodros civilinį ieškinį už biuletenį pripažįsta.

Kaltinamasis M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, pirmos apklausos metu atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad juos duos tyrimo eigoje ikiteisminį tyrimą atliekančiam policijos pareigūnui. Antros apklausos metu parodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Pranešimą apie įtarimą gavo, su jo turiniu susipažino, viską suprato. Parodymus duos suprantama jam lietuvių kalba. 2021 m. birželio 12 d., vėlai vakare, apie 23.00 val., jis su savo broliu Š. B. išėjo iš jų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į lauką ir atsisėdo prie laiptinės durų ant betoninių laiptelių. Jis sėdėdamas rūkė, o brolis sėdėjo šalia jo. Tuo metu laiptinės durys buvo atidarytos, paremtos kojele. Jis sėdėjo prie turėklo, o brolis šalia jo. Tarp brolio ir atidarytų durų buvo gana didelis tarpas, kad galėtų praeiti žmogus. Jiems bendraujant ir abiems sėdint su broliu ant laiptelių, pasirodė kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto vardu I. su draugu. I. gyvena jų laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte. Ją pažįsta nuo vaikystės, tačiau jokių santykių su ja nepalaiko. Kaimynės draugo nepažįsta. Jie ėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Pirmas ėjo I. draugas, o I. jam iš paskos. Jie priėję prie jų, sustojo prieš juos. Kaimynės draugas paprašė jo duoti jam cigaretę. Jis (M. B.) pasakė, kad neturi. Tada kaimynės draugas pasakė „ką užspaudei“. Brolis pasakė, kad laikas patiems nusipirkti. Jis (M. B.) pasakė jiems „eikit namo“. Kaimynės draugas jau buvo užlipęs porą laiptelių į viršų link įėjimo durų ir stovėjo ant laiptų aikštelės. Staiga jis iš už nugaros kojos keliu sudavė broliui smūgį į kairės pusės žandikaulį. Jis (M. B.) tuo metu sėdėjo ant laiptelių, jo brolis sėdėjo šalia, o kaimynė stovėjo apačioje priešais juos. Nuo netikėtai suduoto smūgio brolis pašoko, rankomis nutempė kaimynės draugą žemyn ir tarp jų prasidėjo muštynės. Kas pirmas tuo metu sudavė smūgį ir į kurią kūno vietą pataikė, jis negali nurodyti, nes nepastebėjo. Kaimynės draugas mušė jo brolį rankų kumščiais, suduodamas jam smūgius į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikė į galvą, į pečius. Jo brolis irgi sudavė kaimynės draugui smūgius ranka į įvairias kūno vietas. Jis dar tuo metu sėdėjo ant laiptelių. Kiek tiksliai brolis sudavė kaimynės draugui smūgių, negali nurodyti, nes neprisimena. Priėjusi prie jo brolio ir savo draugo, kaimynė I. greičiausiai bandė juos išskirti ir staiga visi trys griuvo ant šaligatvio arčiau gėlyno. Toliau vyko muštynės jau jiems gulint ant žemės. Jis atsistojo nuo laiptelių. Po to vienu momentu brolis su kaimynės draugu atsikėlė nuo žemės. Brolis jam pasakė: „ko tu stovi“. Jis suprato, kad broliui reikia padėti. Po brolio raginimo, norėjo jam padėti ir priėjo arčiau brolio su kaimynės draugu, tačiau kaimynė stvėrė jam už diržo iš priekio ir laikė neleisdama pulti jos draugo. Jis griebė kaimynės ranką, kuria ji laikė jį už diržo, ir bandė nutraukti ją nuo diržo, tačiau ji buvo įsikibusi gana stipriai. Po kurio laiko jam pavyko atitraukti jos ranką. Jis priėjo prie brolio ir kaimynės draugo ir bandė juos skirti. Gavosi taip, kad tuo metu kaimynės draugas sudavė jam smūgius į veidą, pataikydamas į kairįjį antakį. Kiek tiksliai jis sudavė jam (M. B.) smūgių, negali nurodyti, tačiau nemažai. Jis irgi sudavė kaimynės draugui rankos kumščiu smūgius, tačiau kur tiksliai pataikė ir kiek kartų sudavė, jis neprisimena. Kaimynė I. sėdėjo ant žemės ir šaukėsi savo brolio pagalbos „V. padėk“, o paskui pasakė, kad kvies policiją. Kai išgirdo, kad bus kviečiama policija, jie nustojo muštis, nuėjo su broliu namo ir užsidarė. Jis mušėsi su kaimynės draugu, o ne su ja. Jis nebuvo sudavęs kaimynei nei vieno smūgio. Kaimynė galėjo susižaloti ir pati krisdama bei atsitrenkdama į šaligatvio bortelį. Tą vakarą namie su broliu vartojo alkoholį. Kaimynė su savo draugu irgi buvo neblaivūs. Tai matėsi akivaizdžiai, iš pradžių iš jų eisenos, vėliau iš išvaizdos, iš kalbos ir iš jų bendravimo. Jie su broliu pirmi konflikto nepradėjo. Pirmą smūgį broliui sudavė kaimynės draugas. Tik po jo suduoto smūgio broliui, prasidėjo muštynės. Nuo kaimynės draugo suduotų jam smūgių įvykio metu jautė fizinį skausmą. Tą vakarą jo atlikti smurtiniai veiksmai kaimynės draugo atžvilgiu buvo tik tam, kad apgintų brolį nuo kaimynės draugo smūgių. Po įvykio praėjus kuriam laiko tarpui kreipėsi į teismo medikus, kurie atliko jo kūno apžiūrą ir nustatė jam padarytus kūno sužalojimus. Dėl šio įvykio jie su broliu parašė atskirus pareiškimus, pagal kuriuos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tą vakarą jis sudavė smūgius kaimynės draugui jam stovint ant kojų, o ne gulint ant žemės (2 t., b. l. 151, 179-182).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2021 m. birželio 13 d., 01.20 val. M. B. nustatytas 1.58 prom. girtumas (2 t., b. l. 139).

Nukentėjusioji I. S., apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 22 val. su trupučiu, ji atvažiavo su V. I. taksi, jie išlipo ir ėjo prie laiptinės, ten pamatė, kad sėdi M. ir Š., per vidurį stovėjo butelis alaus. Jie taip sėdėjo, kad ji negalėjo praeiti. Ji ėjo pirma, o V. I. iš paskos. Ji norėjo M. ir Š. apeiti iš šono ir atidaryti duris, tačiau M. pradėjo ją pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais, sugriebė už peties ir parvertė ant asfalto, tada dviese praėjo ją mušti. Ji rėkė per visą kiemą, kaimynai turėjo ją girdėti. Ji šaukėsi brolio pagalbos, tačiau brolis sėdėjo namie ir žiūrėjo futbolą, per plastikinius langus negirdėjo. Ją Š. mušė per veidą ir nugarą, M. priėjęs taip pat ją mušė. Ją mušė gulinčią, ir rankomis, ir kojomis, jai išmušė dantis. Š. ją pirmas parvertė ant žemės, jis ją mušė kumščiais ir kojomis, ji veidą užsidengė rankomis. Š. ją labiau mušė, negu M., M. labiau iš nugaros. Ji gulėjo ant žemės, bet taip šonu iš galo, jie buvo pasilenkę. Ji ant jų nekrito, ją nuvertė ant žemės Š.. Griūdama ji nesusižalojo, ten nebuvo jokių akmenų, asfaltas. Griūdama atsirėmė rankomis, krito labiau ant kairio šono. V. I. tuo metu stovėjo ir pats labai bijojo. M. prisėdo, tada priėjo V. I. ir klausė, dėl ko jie muša moterį, tada Š. irgi pradėjo V. I. mušti. Ji pradėjo rėkti „ką jūs darote“. V. I. taip pat rėkė, kad jam skauda, ką jie daro. O Š. sakė „Ką tau skauda? Tai M., padėk man“. Jie priėjo prie V. I., tada ji nubėgo į kitą laiptinės pusę ir iškvietė policiją, o M. su Š. užsirakino bute. Atvyko policija, greitoji pagalba. Ji su V. I. nebuvo išgėrę. Policijos pareigūnams pasirodė, kad nuo jos ir V. I. sklido alkoholio kvapas, tačiau tik pasirodė. Ji buvo po darbo, atidirbusi 24 valandas (duomenys neskelbtini). Ji nežino, kaip Š. sulūžo žandikaulis, jo niekas nemušė. Kas praskėlė M. antakį, taip pat nežino, nematė. Gal jie namuose mušėsi tarpusavyje. Ji nepradėjo V. I. ginti, kai ji atsistojo nuo žemės, tada pasilenkė ir pasakė „ką jūs darote, iškviesiu policiją“. Kodėl tą vakarą pasakė policininkui, kad jie pradėjo kabinėtis ir mušti V. I., o ji pradėjo V. I. ginti ir tik tada jie pradėjo ją mušti, nežino, policininkas gal ne taip suprato. Dėl vaizdo įrašo, kur ji sako, kad ją mušė Š., vyresnysis brolis, ji pasakė, kad Š. ją mušė ir M.. Skambindama bendruoju pagalbos telefonu ji sakė, kad ją kaimynas sumušė. Tuo metu ji buvo pikta ant Š. ir gal tiesiog taip pasakė. Ji nemelavo, nepatvirtina, tuo momentu gal taip ir pasakė, norėjo, kad policija kuo greičiau atvažiuotų.

Savo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ji palaiko. Pateikti kvitai, purvini drabužiai, kuriuos policijai atidavė, jai taip pat sulaužė akinius, kurie buvo pakabinti ant kaklo, išplėšė auksinį auskarą, paskui policija atvežė auskarą, kurį rado drabužiuose. Auksinio auskaro vertė apie 70 Eur, akiniai nuo saulės 100 ar 200 Eur, kelnės buvo naujos, 30 Eur vertės, megztinis 40 Eur. Taip pat pateikti kvitai už vaistus, jai leido nuskausminamuosius vaistus. Visi nurodyti vaistai susiję su gydymu, vaistas „Lotadin“ yra tepalas nuo patinimo ir mėlynių. Neturtinė žala 10 000 Eur, kadangi jie ją sumušė, jai išmušė dantis, tenka gydytis, dantis taisyti reikia iki šiol, nebeturi savo dantų. Jai skaudėjo, buvo stresas. Skausmas, ji buvo sulaužyta, iki šiol blogai jaučiasi. Iki šiol jaučia stresą, bijo tų žmonių, bijo išvis išeiti į gatvę, jie jos neatsiprašė. Tokią sumą paskaičiavo, kad reikės gydymui. Jai padaryti sužalojimai matėsi iš karto, jie buvo kojose, nugaroje ir visame kūne, iš nosies bėgo kraujas. Sužalojimus matė ekspertizė, visi kaimynai, policija, ji turi nuotraukas ir dabar gali parodyti. Ji buvo šoke ir jautė sumušimus. Tą vakarą ji buvo ligoninėje, operacijos jai nebuvo, ji važiavo į (duomenys neskelbtini) ir jai tik sakė, kad bus operacija, bet paskui nutarė, kad gerai gyja ir paliko taip, kaip yra, vis dar laikosi patinimas. Ji savaitę, gal ilgiau negalėjo valgyti, valgė košę per šiaudelį. Ji yra dirbanti, 1 mėnesį turėjo nedarbingumą, buvo namuose, važiavo į (duomenys neskelbtini) ir jai darė galvos tomogramą.

Nukentėjusioji I. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 23.00 val., ji ir jos sugyventinis V. I. grįžo taksi automobiliu namo. Taksi automobilis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia daugiabučio, kuriame gyvena, laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini). Einant nuo automobilių stovėjimo aikštelės į daugiabučio laiptinę, ji pastebėjo, jog prie durų stovėjo ir alkoholinius gėrimus vartojo jai iš matymo pažįstami kaimynystėje gyvenantys asmenys, Š. ir M.. Š. ir M. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Būnant šalia durų ir jai renkant durų kodą, be jokios priežasties, Š. ranka suėmė jos kairę ranką, ir suėmęs, pradėjo stumti bei nustūmė ją nuo trijų betoninių laiptų, kurie įrengti šalia laiptinės. Nukritusi nuo laiptų, ji trenkėsi į grindinį ir tuo metu prie jos priėjo Š. bei M. ir pradėjo kojomis spardyti ją į įvairias kūno vietas. Kojomis į jos kūno įvairias vietas, galvos sritį, veidą, pilvo sritį, kojas buvo suduota daugiau nei keletą kartų ir po šių Š. bei M. veiksmų ji juto stiprų fizinį skausmą. M. taip pat rankos kumščiais sudavė jai daugiau nei keletą kartų į galvos sritį, nugaros sritį, stuburą. Tada jos sugyventinis V. I. norėdamas ją apginti, bandė Š. ir M. nuo jos patraukti, tačiau Š. ir M. rankomis sudavė V. I. į veidą ir jį pargriovė ant grindinio. Kai V. I. buvo nugriautas ant grindinio, Š. ir M. kojomis sudavė daugiau nei keletą kartų kojomis V. I.. Ji girdėjo, jog V. I. pasakė „man skauda“ ir tuo metu išgirdo, jog Š. pasakė „ach tau skauda, tai duosim dar“. Kol buvo naudojamas fizinis smurtas jos sugyventinio atžvilgiu, ji skubiai nubėgo nuo laiptinės atokiau, šaukėsi pagalbos ir telefonu pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu 112. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, jie nusprendė ją vežti į ligoninę tolimesnei apžiūrai, kurioje jai buvo nustatytas skruostikaulio lūžis, kairės pusės skruosto ir akies patinimas, hematomos, 22 danties 3 laipsnio paslankumas. Kiek jai žinoma, Š. ir M. yra problematiško būdo asmenys, nuolatos konfliktuoja su kaimynystėje gyvenančiais asmenimis, vartoja necenzūrinius žodžius, dažnai vartojantys alkoholinius gėrimus. Kiek jai žinoma, Š. ir M. vartoja alkoholinius gėrimus jiems priklausančiame automobilyje su įjungtu automobilio varikliu. Dėl šio įvykio ji turi pretenzijų ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 45-48).

Nukentėjusioji I. S., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kai 2021 m. birželio 12 d., apie 23.00 val., ji ir V. I. priėjo prie jos namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės, kaimynai Š. ir M. sėdėjo ant laiptų prie įėjimo į laiptinę ir kažką gėrė. Eidama link laiptinės, matė stovintį ant žemės tarp jų butelį. Koks ten buvo gėrimas, ji nežino, jai pasirodė, kad alus. Kai ji jau buvo šalia durų ir pradėjo spausti durų kodą, M. pradėjo ją žodžiu įžeidinėti be jokios priežasties. Jis sakė „kur eini, kas tu tokia kurva, prostitutė“. Ji tylėjo ir nieko jam nesakė. Tada nuo laiptų atsikėlė Š. ir, ranka suėmęs jai už kairės rankos, nustūmė ją nuo trijų betoninių laiptų, kurie įrengti šalia laiptinės. Nukritusi nuo laiptų, ji trenkėsi į grindinį ir tuo metu prie jos priėjo Š. bei M.. Š. pradėjo ją mušti abiejų rankų kumščiais, suduodamas smūgius į veidą. Kiek tiksliai Š. sudavė smūgių į veidą rankų kumščiais, negali nurodyti, nes neprisimena. Po to Š. pradėjo kojomis spardyti ją į įvairias kūno vietas ir į galvą. Kiek kartų jis jai spyrė, negali nurodyti. Š. kojomis spardė ją į galvos sritį, veidą, pilvo sritį, į abi kojas. Iš kitos pusės priėjo M. ir savo koja irgi ją spardė. Ji negali nurodyti kiek kartų ir į kokias kūno vietas jai spyrė Š. ir M. atskirai. Vienu metu M. pasilenkęs virš jos, rankos kumščiais sudavė jai smūgius į galvos sritį, nugaros sritį, stuburą. Kiek kartų M. sudavė jai smūgių, negali nurodyti. Ji rėkė iš skausmo ir rankomis uždengė veidą bei burnos sritį, nes jautė, kad jai išdaužys dantis. V. I., norėdamas ją apginti, bandė Š. ir M. nuo jos patraukti. Jis šaukė: „ką Jūs darote?“. Tada Š. sudavė V. I. smūgį į veidą ir pargriovė jį ant grindinio. Kai V. I. buvo pargriautas ant grindinio, Š. ir M. pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai kiekvienas iš jų spyrė V. I., ji negali nurodyti, nes neprisimena. Ji girdėjo, jog V. I. pasakė „man skauda“ ir tuo metu išgirdo, kaip Š. pasakė „a, tau skauda, tai duosim dar“. Konfliktą ir muštynes pirmi pradėjo Š. ir M.. Nei ji, nei V. I. nei žodžio pirmi nepasakė jiems. Nei ji, nei V. I. neprašė jų nei cigarečių, nei alkoholio. Tą vakarą ir ji ir V. I. turėjo su savimi cigarečių, todėl jiems nebuvo tikslo jų prašyti (1 t., b. l. 72-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1422/2021(01) nurodyta, kad I. S. kūne nustatyta: poodinės kraujosruvos galvoje, rankose, kojose; odos nubrozdinimas kairiame užausyje, kairio skruostikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu ar daiktais. Skruostikaulio lūžis padarytas iki kreipiantis medicininės pagalbos 2021 m. birželio 13 d., nustatytos poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Apžiūroje minimas 33 danties paslankumas kaip sužalojimas nevertinamas, kadangi apatiniai dantys, remiantis makromorfologiniu vaizdu, yra paveikti parodontozės. Medicininiuose dokumentuose minimas 22 danties kaiščio iškritimas kaip sužalojimas nevertinamas. Nustatytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas kairio skruostikaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įprastai nustatytų sužalojimų padarymo metu ir po to, yra jaučiamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 12-a trauminių poveikių. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavusių požymių, kurie leistų spręsti apie žalojančio įrankio ir įrankių skaičių, jų formą ar dydį. Sužalojimai yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamose vietose. Mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus ar atsitrenkus į plokštumą. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu ar koks buvo užpuoliko ir nukentėjusiosios tarpusavio išsidėstymas, todėl atsakyti į šį klausimą negalima (1 t., b. l. 55-56).

2021 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I. S. pateikė dokumentus – 2021 m. birželio 13 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 13 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57-61).

2021 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I. S. pateikė rudos spalvos megztinį ir juodos spalvos kelnes (1 t., b. l. 62-63).

2021 m. gruodžio 30 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti daiktai – rudos spalvos megztinis ir juodos spalvos kelnės. Apžiūros metu nustatyta, kad megztinis yra šviesiai rudos spalvos, trumpų rankovių. Megztinio priekyje yra dekoracija iš priklijuotų apvalios formos sidabrinės ir geltonos spalvos rutuliukų. Megztinio kairės pusės priekinėje papetėje yra rudos spalvos dėmės. Megztinio vidinėje pusėje matoma prisiūta pilkos spalvos etiketė su užrašu „RABE“. Apžiūrimos kelnės yra juodos spalvos, su šoninėmis kišenėmis. Kelnių priekyje yra dvi kišenės su pilkos spalvos užtrauktukais, virš kurių matomos dvi pilkos spalvos sagos. Kelnių abiejų klešnių šonuose yra prisiūtos po tris sagos. Kelnių kelių srityje matomos purvo žymės (1 t., b. l. 64-69).

Nukentėjusysis V. I., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad salėje esančius asmenis (Š. B. ir M. B.) pažįsta, jie yra kaimynai. I. S. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena jau pusantrų metų. M. B. jis anksčiau yra matęs (duomenys neskelbtini) prie laiptinės, jis rūkydavo, Š. B. iki įvykio nėra pažinojęs. Jis su jais nebendravo, bet žinojo, kad kaimynas M. B. gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Jis nukentėjo nuo šių asmenų. Įvykio metu jie su I. S. atvažiavo su taksi, norėjo praeiti į namą, I. S. į laiptinę ėjo pirma, jis (V. I.) buvo porą metrų už jos, Š. B. ir M. B. iš pradžių pradėjo pravardžiuoti, nežino, dėl ko. Tarp jų stovėjo alaus butelis. Tada Š. B. atsistojo ir I. S. nustūmė nuo laiptų. Jo sugyventinę mušė Š. B. pirmas, o paskui M. B. kojomis ir rankomis. Jis (V. I.) priėjo ir klausė, kodėl muša moterį, pasakė jiems sustoti ir tada jie pradėjo jį mušti, jis neturėjo galimybės iškviesti pagalbos. Kai Š. B. pradėjo jį mušti. jis sakė, kad jam skauda, o Š. B. atsakė „ak tau skauda“, tada paprašė brolio „M., padėk man“. Jis (V. I.) gulėjo ant žemės, nes nuo Š. B. smūgio į galvą pargriuvo, jį mušė gulintį Š. B. ir M. B., iš pradžių Š. B., paskui pakvietė ir M. B.. Smūgis į galvą jam buvo į kairę veido pusę, nežino, ar liko žymių, tada jį pradėjo spardyti ir kojomis, ir rankomis, Š. B. jį spardė, M. B. irgi smūgiavo, bet negali pasakyti kur, nes gulėjo ant žemės. Jis darė abdukciją, kurios metu nustatė 13 smūgių. Tada I. kažkaip atsistojo ir iškvietė policiją. Š. B. ir M. B. pasislėpė namuose, atvažiavo greitoji, gaisrininkai, šie išlaužė duris ir juos išvežė.

Tą vakarą jis nebuvo išgėrę. Jis nežino, kodėl pareigūnams kilo įtarimas ir kodėl jie tvirtino, kad sklido alkoholio kvapas. Kartais rūko, bet Š. B. ir M. B. cigarečių neprašė. Jis (V. I.) niekam smūgių nesudavė. Nežino, kada ir kaip Š. B. susilaužė žandikaulį, gal susimušė komisariate. Jis (V. I.) Š. B. žandikaulio nesulaužė. M. B. antakį praskėlė ne jis ir ne I. S., kas praskėlė, jis nežino.

Jam padaryta 5000 Eur neturtinė žala, nes jį įžeidė, taip negalima elgtis. Jis jautė įžeistas, jam skaudėjo, kreipėsi į medikus, buvo žymės ant veido, raudonumas po akimi. Jis dabar nedirba, neatsimena, ar įvykio metu dirbo.

Nukentėjusysis V. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 23.00 val., jis ir jo sugyventinė I. S. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu. Taksi automobilis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia minėtu adresu esančio daugiabučio. Jiems išlipus iš automobilio ir einant link daugiabučio laiptinės, kurioje yra butas, priklausantis jo sugyventinei, pastebėjo, jog šalia laiptinės durų sėdi du jam iš matymo pažįstami, kaimynystėje gyvenantys asmenys. Priėjus prie laiptinės durų, I. S. norėdama atrakinti duris, rinko durų kodą ir tuo metu Š. ranka sugriebė I. S. už jos kairės rankos bei ją suėmęs ranka stūmė ir stumdamas nugriovė nuo trijų betoninių laiptų, kurie įrengti šalia laiptinės. Jam matant, Š. ir M. sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis I. S. į įvairias kūno vietas, ir tuo metu jis norėjo Š. bei M. nuo I. S. nustumti. Š. ir M. pasakė „ką jūs darote“ ir tuo metu Š. priėjo prie jo, sudavė rankos kumščiu jam į veidą, po ko jis nukrito ant grindinio ir juto fizinį skausmą. Jam gulint ant grindinio, Š. nenustatytą skaičių smūgių jam sudavė kojomis į įvairias kūno vietas, galvą, pilvo sritį, kojas. Jis pasakė „man skauda“ ir išgirdo, jog Š. atsakė „ach, tau skauda? duosiu dar“. Tuo metu pastebėjo, jog I. S. atsistojo nuo grindinio ir, nubėgusi kiek toliau nuo laiptinės, pradėjo garsiai šaukti pagalbos bei, paėmusi mobilaus ryšio telefoną, iškvietė greitosios medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus. Kai atvyko greitosios pagalbos medikai, jie nusprendė vežti tolimesnei apžiūrai į ligoninę I., todėl jis vyko kartu su ja. Kiek jam žinoma, I. S. ligoninėje buvo diagnozuotas skruostikaulio lūžis, hematomos. Jis nori paminėti, kad Š. ir M. yra konfliktinio būdo asmenys, nuolatos konfliktuojantys su kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis, nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, vartoja necenzūrinius žodžius kitų žmonių atžvilgiu. Dėl šio įvykio jis turi pretenzijų ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 92-95).

Nukentėjusysis V. I., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 23.00 val., kai jis ir I. S. jau buvo prie jos namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir I. S. pradėjus rinkti durų kodą, vienas iš dviejų sėdinčių šalia laiptinės vyrų (kuris tiksliai, negali nurodyti) pradėjo I. S. pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais „kas tu tokia, kur tu eini kurva“. I. S. nieko nesakė jam ir tada vyras, vardu Š., ranka sugriebė I. S. už kairės rankos ir ją pastūmė. Nuo jo pastūmimo I. S. nukrito nuo trijų betoninių laiptų, kurie įrengti šalia laiptinės ant betoninio grindinio. Jam matant, Š. ir M. sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis I. į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai jie sudavė kiekvienas atskirai smūgių I. S., jis negali nurodyti, nes jų buvo nemažai. Jis norėjo Š. ir M. nuo I. S. nustumti. Jis šaukė „ką Jūs darote?“. Š. priėjo prie jo, sudavė rankos kumščiu smūgį jam į veidą, po ko jis nukrito ant grindinio. Jam gulint ant grindinio, Š. ir M. spardė jį kojomis, jie sudavė nenustatytą skaičių smūgių jam kojomis į įvairias kūno vietas, galvą, pilvo sritį, kojas. Kiek tiksliai smūgių sudavė Š. ir M. atskirai ir į kokias kūno vietas tiksliai kiekvienas, jis negali nurodyti, tačiau nemažai. Nuo skausmo jis šaukė „man skauda“. Tada Š. pasakė „a, tau skauda? duosiu dar“. Kiek pamena, I. S. atsikėlė nuo žemės ir pradėjo šaukti pagalbos. Ji skambino telefonu Nr. 112 ir kvietė policiją. Š. ir M., išgirdę jos skambutį, nustojo jį mušti ir nuėjo į namo laiptinę. 2021 m. birželio 12 d. konfliktą ir muštynes pirmi pradėjo Š. ir M.. Nei jis, nei I. S. nei žodžio pirmi nepasakė jiems. Nei jis, nei I. S. neprašė jų nei cigarečių, nei alkoholio. Tą vakarą ir jis ir I. turėjo su savimi cigarečių, todėl jiems nebuvo tikslo jų prašyti. Jam išaiškinta, kad jis turi teisę ikiteisminio tyrimo meta pareikšti įtariamajam civilinį ieškinį (1 t., b. l. 117-120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1426/2021(01) nurodyta, kad V. I. kūne nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvoje, nugaroje, krūtinėje, dešinio klubo srityje, kairėje rankoje, kairėje kojoje; odos nubrozdinimai kaktoje, plaštakose. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai, kiekvienas atskirai ir visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastai, nustatytų sužalojimų padarymo metu ir po to, yra jaučiamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 13-a trauminių poveikių. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavusių požymių, kurie leistų spręsti apie žalojančio įrankio ir įrankių skaičių, jų formą ar dydį. Sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamose vietose. Mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ar atsitrenkus į plokštumą. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu ar koks buvo užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio išsidėstymas, todėl atsakyti į šį klausimą negalima (1 t., b. l. 103-104).

2021 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. I. pateikė pilkos spalvos marškinius (1 t., b. l. 105-107).

2021 m. gruodžio 30 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos pilkos spalvos marškiniai. Apžiūrimi marškinėliai yra pilkos spalvos, trumpų rankovių. Marškinėlių priekyje yra užrašai „Mountain Supply TED BAKER LONDON“. Marškinėlių kairės ir dešinės pusių perpetės yra suplėšytos. Marškinėlių priekyje matomos raudonai rudos spalvos dėmės, panašios į išdžiuvusio kraujo dėmes (1 t., b. l. 108-113).

2021 m. gruodžio 1 d. akistatos protokole užfiksuota, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo V. I. ir įtariamojo M. B.. Į klausimą įtariamajam M. B. „Kas atsitiko 2021 m. birželio 12 d. vakare prie Jūsų namo laiptinės?“, jis parodė, kad jis išėjo parūkyti ant laiptų, už 4 minučių išėjo brolis Š., sėdėjo, šnekėjo. Kaimynė I. su savo draugu priėjo. Draugas „naglu“ išsireiškimu pasakė „duok rūkyti“. Jis (M. B.) pasakė, kad neturi. Kaimynės draugas užlipo ant laiptų šalia brolio ir pareiškė „pats rūkai, o cigaretę užspaudei, negali duot“. Jis (M. B.) pasakė „eikit namo“. Kaimynė stovėjo apačioje. Brolis pasakė „galit patys nusipirkti“. Kaimynės draugas kojos keliu sudavė Š. į kairės pusės žandikaulį. Brolis atsistojo ir prasidėjo muštynės. Jie kažkaip su juo apačion nusileido. Jis (M. B.) dar sėdėjo ant laiptų. Jie susikabino. Kaimynė ar juos skirt norėjo ar kažkaip, dar ir visi trys griuvo ant žemės šalia alpinariumo krašto. Jie tampėsi. Jis (M. B.) atsistojo ir norėjo bandyti juos skirt. Tada kaimynė stvėrė jam už kelnių diržo. Jis per jėgą atitraukė jos ranką. Toliau jie kitoje pusėje pradėjo muštis. Kaimynės draugas smūgiavo jam smūgį ir prakirto jam kairįjį antakį. Toliau jis (M. B.) paleido rankas į darbą ir jie su kaimynės draugu pradėjo muštis. Jie pasidaužė, po to su broliu nuėjo namo.

Į klausimą nukentėjusiajam V. I. „Ar girdėjote M. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, jis parodė, kad girdėjo jo atsakymą į jam užduotą klausimą, suprato ir visiškai nesutinka, nori paneigti. Tą vakarą jis su I. atvažiavo taksi automobiliu. Ėjo namo, I. ėjo priekyje, o jis iš paskos. Jie sėdėjo ant laiptelių, šalia stovėjo alaus butelis. Kadangi nei vienas vyras neatsistojo ir jos nepraleido, I. juos apėjo iš šono ir pradėjo rinkti durų kodą. M. pradėjo I. pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais. Po to Š. atsistojo ir ranka sugriebė I. už rankos, patraukė ją nuo laiptų ir ji nukrito ant žemės. Š. pradėjo mušti I. smūgiuodamas rankomis, spardydamas kojomis. Po to prie jų prisijungė M., kuris irgi mušė I. rankomis. Jis (V. I.) šaukė „ką Jūs darote, kaip galite moterį?“ Tada Š. priėjo prie jo, sudavė rankos kumščiu smūgį jam (V. I.) į galvą, po ko jis nukrito ant žemės. Jam gulint ant žemės, Š. pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis į galvos sritį. Jis atsistojo, tada Š. vėl jam smogė. Jis (V. I.) vėl nukrito ir pradėjo sakyti „man skauda“. Tada Š. pasakė „ai, tau skauda, duosiu dar“. Š. pakvietė M. „ateik“. M. priėjo ir sudavė jam (V. I.) smūgius į galvą. Kiek pamena, I. atsikėlė nuo žemės ir pradėjo šaukti pagalbos, skambinti į policiją. Š. su M. atsitraukė nuo jo (V. I.) ir, išgirdę I. skambutį, nustojo jį mušti, nubėgo į laiptinę ir užsirakino savo namuose.

Į klausimą įtariamajam M. B. „Ar girdėjote V. I. užduotą klausimą, jo atsakymą, sutinkate su juo ar norite paneigti?“, M. B. parodė, kad jis girdėjo V. I. užduotą klausimą, jo atsakymą ir visiškai nesutinka. Tai pasaka. Jis lieka prie savo parodymų.

Į klausimą nukentėjusiajam V. I. „Kiek smūgių ir į kokias kūno vietas 2021 m. birželio 12 d. Jums sudavė M. B.?“, V. I. parodė, kad nežino, kiek M. sudavė jam smūgių. Daugiausiai mušė Š., o M. buvo už nugaros kai gulėjo ant šono ant žemės.

Į klausimą įtariamajam M. B. „Ar girdėjote V. I. užduotą klausimą, jo atsakymą, sutinkate su juo ar norite paneigti?“, M. B. parodė, kad girdėjo V. I. atsakymą ir su juo nesutinka, nes jis pirmas konflikto nepradėjo. Jeigu jis nebūtų pirmas sudavęs broliui į žandikaulį, nebūtų jokių muštynių.

Į klausimą įtariamajam M. B. „Ar 2021 m. birželio 12 d. V. I. buvo sudavęs Jums smūgius? Jei taip, tai į kokias kūno vietas ir kiek?“, M. B. parodė, kad taip, jis (V. I.) buvo sudavęs jam (M. B.) smūgius į veidą rankos kumščiu. Vienu smūgiu prakirto kairįjį antakį ir po to buvo suduota keletą smūgių į veidą, tačiau kiek tiksliai nežino, neskaičiavo.

Į klausimą nukentėjusiajam V. I. „Ar girdėjote M. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, V. I. parodė, kad jis suprato jo atsakymą, tačiau nesutinka, nes jis nebuvo M. B. sudavęs nei vieno smūgio.

Į klausimą įtariamajam M. B. „Kokioje būnant kūno pozicijoje V. I. sudavė Jums smūgius į veidą 2021 m. birželio 12 d.?, M. B. parodė, kad jis (V. I.) sudavė jam (M. B.) smūgius į veidą stovėdamas. Jis (V. I.) tuo metu stovėjo aikštelės kairiame krašte, kur tampėsi su jo (M. B.) broliu.

Į klausimą nukentėjusiajam V. I. „Ar girdėjote M. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, V. I. parodė, kad jis suprato M. B. atsakymą, tačiau nesutinka, nes jis (V. I.) nebuvo jam sudavęs nei vieno smūgio.

Į klausimą M. B. „Kas 2021 m. birželio 12 d. įvykio metu gulėjo ant žemės?“, M. B. parodė, kad ant žemės gulėjo vienu momentu trise: brolis, kaimynė ir jos draugas.

V. I. paklausė M. B. „Kodėl Jūs neatidarėte kai atvažiavo policija?“, į ką M. B. atsakė, kad čia jau jų problema.

V. I. paklausė M. B. „Ar Jūs matėt kaip atrodė kaimynė po to įvykio, jeigu sakėte, kad ji tik nukrito?“, į ką M. B. atsakė, kad nematė (2 t., b. l. 167-171).

2021 m. gruodžio 1 d. akistatos protokole užfiksuota, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiosios I. S. ir įtariamojo M. B.. Į klausimą M. B. „Kas atsitiko 2021 m. birželio 12 d. vakare prie Jūsų namo laiptinės?“, jis parodė, kad jis išėjo parūkyti ant laiptų, už 4 minučių išėjo brolis Š., sėdėjo, šnekėjo. Kaimynė I. su savo draugu priėjo. Draugas „naglu“ išsireiškimu pasakė „duok rūkyti“. Jis (M. B.) pasakė, kad neturi. Kaimynės draugas užlipo ant laiptų šalia brolio ir pareiškė „pats rūkai, o cigaretę užspaudei, negali duot“. Jis (M. B.) pasakė „eikit namo“. Kaimynė stovėjo apačioje. Brolis pasakė „galit patys nusipirkti“. Kaimynės draugas kojos keliu sudavė Š. į kairės pusės žandikaulį. Brolis atsistojo ir prasidėjo muštynės. Jie kažkaip su juo apačion nusileido. Jis (M. B.) dar sėdėjo ant laiptų. Jie susikabino. Kaimynė ar juos skirt norėjo ar kažkaip dar ir visi trys griuvo ant žemės šalia alpinariumo krašto. Jie tampėsi. Jis (M. B.) atsistojo ir norėjo bandyti juos skirti. Tada kaimynė stvėrė jam už kelnių diržo. Jis per jėgą atitraukė jos ranką. Toliau jie kitoj pusėj pradėjo muštis. Kaimynės draugas smūgiavo jam (M. B.) smūgį ir prakirto jam kairįjį antakį. Toliau jis (M. B.) paleido rankas į darbą ir jie su kaimynės draugu pradėjo muštis. Jie pasidaužė, po to su broliu nuėjo namo.

Į klausimą nukentėjusiajai I. S. „Ar girdėjote M. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, I. S. parodė, kad ji girdėjo jo atsakymą į jam užduotą klausimą, suprato ir visiškai nesutinka. Tą vakarą su V. atvažiavo su taksi prie namo, užsuko už namo iš kitos pusės ir ėjo link laiptinės. Ji pamatė, kad Š. ir M. sėdi ant laiptelių iš lauko pusės. M. viename krašte, viduryje stovėjo butelis, toliau sėdėjo Š.. M. rūkė. Š. kaip tik sėdėjo priešais durų, kur randasi durų kodas. Ji negalėjo praeiti prie durų, nes sėdėjo Š.. Tada ji atsistojo truputį šone ir pradėjo lipti į pirmą laiptelį. V. ėjo jai iš paskos. M. pradėjo klausinėti „kas tu tokia, kur tu eini“. Po to jis pradėjo jos atžvilgiu keiktis necenzūriniais žodžiais. Š. atsistojo, griebė jai už kairės rankos ir patraukė ją ant asfalto. Š. pradėjo ją mušti rankų kumščiais į galvą, pataikydamas į veidą ir į kitas galvos vietas. Tuo momentu atsistojo M. jai už nugaros ir pradėjo ją mušti. Ji garsiai šaukė brolio pagalbos, tačiau brolis negirdėjo. V. priėjo prie Š. ir šaukė „ką Jūs darote, kodėl Jūs ją mušate“. Tuo momentu Š. griebė V. ir pargriovė ant žemės bei pradėjo mušti. V. dengė galvą rankomis ir šaukė „man skauda“. Š. pasakė „ai tau skauda, imk dar“. Kai M. nustojo ją mušti, jis pasitraukė, gal atsisėdo. Tada Š. pasikvietė M. ir jie abu mušė V.. Kada Š. mušė V., ji atsikėlę ir nuėjo link antros laiptinės ir iškvietė policiją. Ji pasisuko ir pamatė, kad V. jau atsikėlė, o Š. su M. jau nebuvo. Ji paklausė V., kur jie yra, o šis atsakė, kad nuėjo namo.

Į klausimą M. B. „Ar girdėjote I. S. užduotą klausimą, jos atsakymą, sutinkate su juo ar norite paneigti?“, jis parodė, kad girdėjo I. S. užduotą klausimą, jos atsakymą ir visiškai nesutinka. Pirmiausiai durys buvo atviros, paremtos durų kojele. Tarpas praėjimui buvo pakankamas praeiti. Tame tarpe ir stovėjo V., kuris smūgiavo jos broliui. Jis lieka prie savo aukščiau duotų parodymų ir kad buvo taip, kaip jis sakė.

Į klausimą I. S. „Kiek smūgių ir į kokias kūno vietas 2021 m. birželio 12 d. Jums sudavė M. B.?“, ji parodė, kad Š. mušė ją iš priekio ir ji jį gerai matė. M. jai buvo už nugaros ir tik jautė jo suduotus smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai jai sudavė smūgių M., negali nurodyti. Iš pradžių, kai M. priėjo, jis irgi mušė pataikydamas į nugarą, į šonus, į koją, po to ji dengė galvą ir nematė.

Į klausimą M. B. „Ar girdėjote I. S. užduotą klausimą, jos atsakymą, sutinkate su juo ar norite paneigti?“, jis parodė, kad girdėjo I. atsakymą ir su šita pasaka nesutinka, taip nebuvo, lieka prie savo parodymų. Vienu žodžiu jie buvo neadekvatūs irgi, t.y. girti, kas turėjo įtakos konflikto pradžiai. Jeigu ji būtų blaivi, tai ji būtų praėjusi ir nė žodžio nebūtų pasakiusi.

Į klausimą I. S. „Ar girdėjote M. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, ji parodė, kad taip, ji girdėjo jo parodymus, viską suprato, tačiau nesutinka su tuo, kad ji su V. buvo girti. Tą vakarą buvo abu blaivūs.

Į klausimą M. B. „Ar tą vakarą prieš įvykį Jūs vartojote alkoholį? Ar Jums su broliu išėjus į lauką turėjote su savimi alkoholio?“, M. B. parodė, kad taip, tą vakarą namie prieš įvykį vartojo alkoholį, o išėjus su broliu į lauką, ant žemės turėjo pasistatę giros butelį.

Į klausimą M. B. „Ar 2021 m. birželio 12 d. I. S. buvo sudavusi Jums smūgius? Jei taip, tai į kokias kūno vietas ir kiek?“, jis parodė, kad ne, I. nebuvo jam sudavusi jokių smūgių tą vakarą, buvo tik įsikabinusi į diržą, kol nuplėšė jos ranką nuo diržo, teko panaudoti jėgą.

Į klausimą I. S. „Ar girdėjote M. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, ji parodė, kad ji suprato jo atsakymą, tačiau nesutinka, nes taip nebuvo. Ji nebuvo įsikabinusi į M. diržą.

I. S. paklausė M. B. „Kodėl Jūs nuolat prie manęs kabinėjatės ir pravardžiuojate necenzūriniais žodžiais?“ ir M. B. atsakė, kad vaikystės nuoskauda, kadaise I. pasiskolino 20 rublių ir negrąžino, todėl visą laiką jai primena. Iš jo pusės nėra jokių priekabiavimų (2 t., b. l. 160-164).

2021 m. lapkričio 30 d. akistatos protokole užfiksuota, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo V. I. ir įtariamojo Š. B.. Į klausimą Š. B. „Kas atsitiko 2021 m. birželio 12 d. vakare prie Jūsų namo laiptinės?“, Š. B. parodė, kad atsitiko incidentas. Gana vėlu buvo, tamsu. (duomenys neskelbtini) aukšte gyvena, brolis išėjo parūkyti. Jis (Š. B.) nerūkantis, išėjo pakalbėti. Jiems bendraujant ir abiems sėdint ant laiptelių pasirodė kaimynė su draugu. Kaimynės draugas paprašė brolio duoti jam cigaretę. Brolis atsisakė duoti. Jis (Š. B.) pasakė, kad gali nusipirkti. Brolis pasakė jiems, kad jie eitų namo. Kaimynės draugas, užlipęs porą laiptelių, beveik iš už nugaros kojos keliu sudavė jam (Š. B.) smūgį į žandikaulį, nuo ko viskas ir prasidėjo, t.y. muštynės. Viskas vyko spontaniškai. Jis kaimynės draugą nusitraukė nuo laiptelių ir pradėjo muštis. Kaimynė norėjo juos skirti ir užgriuvo ant jų ir jie trise nuvirto ant žemės. Jie voliojosi, po to išsiskyrė. Jis su broliu pasitraukė į butą, o jie iškvietė policiją.

Į klausimą V. I. „Ar girdėjote Š. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, V. I. parodė, kad jis girdėjo Š. B. atsakymą į jam užduotą klausimą, suprato ir visiškai nesutinka, nori paneigti. Tą vakarą jis su I. atvažiavo taksi automobiliu. Ėjo namo, I. ėjo priekyje, o jis iš paskos. Jie sėdėjo ant laiptelių, šalia stovėjo butelis. Kadangi nei vienas vyras neatsistojo ir jos nepraleido, I. juos apėjo iš šono ir pradėjo rinkti durų kodą. M. pradėjo I. pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais. Po to Š. atsistojo ir ranka sugriebė I. už rankos, patraukė ją nuo laiptų ir ji nukrito ant žemės. Š. pradėjo mušti I. smūgiuodamas rankomis, spardydamas kojomis. Po to prie jų prisijungė M., kuris irgi mušė I.. V. I. šaukė: „ką Jūs darote, kodėl mušate moterį?“ Tada Š. priėjo prie jo, sudavė rankos kumščiu smūgį jam (V. I.) į galvą, po ko jis nukrito ant žemės. Jam gulint ant žemės, Š. pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis į galvos sritį. M. buvo prie I.. Vienu momentu jis (V. I.) atsikėlė, tačiau Š. vėl pradėjo jį mušti ir jis parkrito ant žemės. Jis (V. I.) šaukė „man skauda“. Tada Š. pasakė: „a, tau skauda? duosiu dar“. Kiek pamena, I. atsikėlė nuo žemės ir pradėjo šaukti pagalbos, skambinti į policiją. Š. su M. atsitraukė nuo jo ir, išgirdę I. skambutį, nustojo jį mušti ir nuėjo į namo laiptinę.

Į klausimą Š. B. „Ar girdėjote V. I. užduotą klausimą, jo atsakymą, sutinkate su juo ar norite paneigti?“, Š. B. parodė, kad jis girdėjo V. I. užduotą klausimą, jo atsakymą ir visiškai nesutinka. Jis lieka prie savo aukščiau duotų parodymų ir nori parodyti, kad buvo taip, kaip jis sakė.

Į klausimą V. I. „Kiek smūgių ir į kokias kūno vietas 2021 m. birželio 12 d. Jums sudavė Š. B.?, V. I. parodė, kad dauguma Š. suduotų smūgių jam buvo į galvą, kažkur 13 smūgių.

Į klausimą Š. B. „Ar girdėjote V. I. užduotą klausimą, jo atsakymą, sutinkate su juo ar norite paneigti?“, Š. B. parodė, kad girdėjo V. I. atsakymą ir su juo nesutinka, nes jis pirmas konflikto nepradėjo, V. I. pirmas jam sudavė smūgį kojos keliu į žandikaulį, o jis (Š. B.) pašoko ir gynėsi nuo jo. Jis nesupranta kaip galima paskaičiuoti kiek buvo smūgių. Tikrai nesudavė V. I. 13 smūgių.

Į klausimą Š. B. „Ar 2021 m. birželio 12 d. V. I. buvo sudavęs Jums smūgius? Jei taip, tai į kokias kūno vietas ir kiek?“, Š. B. parodė, kad taip, V. I. buvo sudavęs. Pirmas smūgis, kaip ir minėjo, buvo suduotas kojos keliu, o po to jau jie sudavė smūgius vienas kitam, tačiau kiek tiksliai jis (V. I.) jam (Š. B.) sudavė negali nurodyti, mušė į rankas, visur stengėsi pataikyti, ir į galvą, ir į krūtinę.

Į klausimą V. I. „Ar girdėjote Š. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, V. I. parodė, kad jis suprato Š. B. atsakymą, tačiau nesutinka, nes jis (V. I.) nebuvo jam (Š. B.) sudavęs nei vieno smūgio.

V. I. paklausė Š. B. „Kodėl Jūs užsidarėte kai atvažiavo policija?“, į ką Š. B. atsakė, nes jie buvo neblaivūs.

V. I. paklausė Š. B. „Kodėl Jūs taip sumušėt moterį? Ar Jūs matėt, kaip ji atrodė?“, į ką Š. B. atsakė, kad jis jos nemušė, ji pati nukrito (2 t., b. l. 105-109).

2021 m. lapkričio 30 d. akistatos protokole užfiksuota, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiosios I. S. ir įtariamojo Š. B.. Į klausimą Š. B. „Kas atsitiko 2021 m. birželio 12 d. vakare prie Jūsų namo laiptinės?“, Š. B. parodė, kad atsitiko incidentas. Gana vėlu buvo, tamsu. (duomenys neskelbtini) aukšte gyvename, brolis išėjo parūkyti. Jis (Š. B.) nerūkantis, išėjo pakalbėti. Jiems bendraujant ir abiems sėdint ant laiptelių pasirodė kaimynė su draugu. Kaimynės draugas paprašė brolio duoti jam cigaretę. Brolis atsisakė duoti. Jis (Š. B.) pasakė, kad gali nusipirkti. Brolis pasakė jiems, kad jie eitų namo. Kaimynės draugas, užlipęs porą laiptelių, beveik iš už nugaros kojos keliu sudavė jam (Š. B.) smūgį į žandikaulį, nuo ko viskas ir prasidėjo, t. y. muštynės. Viskas vyko spontaniškai. Jis (Š. B.) kaimynės draugą nusitraukė nuo laiptelių ir pradėjo muštis. I. norėjo juos skirti ir užgriuvo ant jų ir jie trise nuvirto ant žemės. Jie voliojosi, po to išsiskyrė. Jis (Š. B.) su broliu pasitraukė į butą, o jie (I. su draugu) iškvietė policiją.

Į klausimą I. S. „Ar girdėjote Š. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, I. S. parodė, kad ji girdėjo jo atsakymą į jam užduotą klausimą, suprato ir visiškai nesutinka. Tą vakarą su V. atvažiavo su taksi prie namo, užsuko už namo ir ji pamatė, kad Š. ir M. sėdi ant laiptelių iš lauko pusės. Tarp jų stovėjo butelis, M. rūkė. Ji ėjo priekyje, o V. ėjo iš paskos. M. sėdėjo šone, o Š. priešais duris, kur yra kodas. Ji priėjo arčiau Š., nes galvojo, kad jis atsikels. M. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji nuėjo truputį į priekį, užlipo ant laiptelio. Š. atsistojo, griebė jai už kairės rankos, kažką jai pasakė agresyviai ir patraukė ją ant asfalto. Š. pradėjo ją mušti rankų kumščiais, taip pat mušė M., kuris stovėjo šone. Tuo metu V. šaukė „ką Jūs darote, užtenka moterį mušti“. Ji šaukė brolio pagalbos. V. priėjo iš šono, tada Š. pradėjo jį mušti. Jai pavyko atsikelti ir ji paskambino į policiją. Š. mušė V., o V. šaukė „man skauda“. Tada Š. pasakė „ai tau skauda, imk dar tau“. M. tuo metu buvo pasitraukęs, tačiau prisijungė prie Š. ir jie abu mušė V.. Kai ji kvietė policiją, Š. su M. nustojo mušti V. ir nuėjo pas save namo.

Į klausimą Š. B. „Ar girdėjote I. S. užduotą klausimą, jos atsakymą, sutinkate su juo ar norite paneigti?“, Š. B. parodė, kad jis girdėjo I. S. užduotą klausimą, jos atsakymą ir visiškai nesutinka. Jis lieka prie savo aukščiau duotų parodymų ir kad buvo taip, kaip jis sakė.

Į klausimą I. S. „Kiek smūgių ir į kokias kūno vietas 2021 m. birželio 12 d. Jums sudavė Š. B.?“, I. S. parodė, kad Š. mušė ją per galvą rankomis ir kojomis. Po to, kai dengė galvą ranka, jis mušė ją kumščiais. Smūgių buvo daug, kiek tiksliai negali nurodyti. Smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas – į nugarą, pečius, per rankas. Sunkiai atskirti kiek smūgių sudavė M., o kiek Š., nes jie ją mušė abu.

Į klausimą Š. B. „Ar girdėjote I. S. užduotą klausimą, jos atsakymą, sutinkate su juo ar norite paneigti?“, Š. B. parodė, kad girdėjo I. atsakymą ir su juo nesutinka, nes jis mušėsi su jos draugu, o ne su ja. Kai ji ant jų užgriuvo, tai jis nežino kur kam pataikė, nes visi trys buvo vienoje krūvoje. Brolis M. stovėjo šone, jis nebuvo nugriuvęs.

Į klausimą I. S. „Ar girdėjote Š. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, I. S. parodė, kad taip, ji girdėjo jo parodymus, viską suprato, tačiau nesutinka su jo parodymais, lieka prie savo duotų parodymų.

Į klausimą Š. B. „Ar tą vakarą vartojote alkoholį? Ar Jums su broliu išėjus į lauką turėjote su savimi alkoholio?“, Š. B. parodė, kad taip, tą vakarą namie vartojo alkoholį, o išėjus su broliu į lauką, ant žemės turėjo pasistatę alaus butelį.

Į klausimą Š. B. „Ar 2021 m. birželio 12 d. I. S. buvo sudavusi Jums smūgius? Jei taip, tai į kokias kūno vietas ir kiek?“, Š. B. parodė, kad jis su ja nesimušė. Ji tik norėjo juos skirti ir užgriuvo ant jų. Jis mušėsi su jos draugu. I. galėjo sulaužyti savo skruostikaulį nugriuvus ir atsitrenkus į bordiurą, į laiptelius, į metalinį turėklą. Jie pirmi konflikto nepradėjo. Jis tik pasakė, kad gali nusipirkti cigarečių pats. Jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Po šio įvykio jam buvo sulaužytas žandikaulis, teko daryti operaciją.

Į klausimą I. S. „Ar girdėjote Š. B. užduotą klausimą, jo atsakymą, viską supratote, sutinkate ar norite paneigti?“, I. S. parodė, kad ji suprato jo atsakymą, tačiau nesutinka, lieka prie savo parodymų. Ji pati nebuvo atsitrenkusi į jokį bordiurą, nei į turėklą, nei į laiptelius. Tą vakarą ir ji ir V. buvo blaivūs (2 t., b. l. 98-102).

Liudytoja V. J., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusioji yra jos buvusi kaimynė, gyvenusi priešais jų duris, nukentėjusiosios vardo ir pavardės nežino. Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini). Nesutarimų su nukentėjusiąja nebuvo, jie tik prasilenkdavo. 2021 m. birželio 12 d., apie 23 val. ji buvo namuose, jei gerai pamena, žiūrėjo filmą, kuomet išgirdo triukšmą, balsus, todėl nuėjo pasižiūrėti per langą. Ji buvo (duomenys neskelbtini) aukšte ir bandė įsižiūrėti, kas ten vyko. Lauke buvo moteris ir trys vyrai, kurie gana garsiai kalbėjosi. Ji nesuprato žodžių, žmonės buvo pakankamai neblaivūs, kalbėjo pakeltu tonu, kuris skambėjo visame kieme, jai susidarė įspūdis, kad tarp asmenų vyko ginčas. Kažkuriuo metu ji buvo atsitraukusi ir ėjo toliau žiūrėti filmą, vėliau grįžo, nes garsas netilo. Ji išgirdo moters balsą, kaip ji šaukė kaimyną V., jei neklysta, bet niekas iš kaimynų nepasirodė. Tuomet ji matė, kaip du vyrai iš pradžių pastūmė, vienas stovėjo iš nugaros, du iš šono, ir buvo kažkokie fiziniai veiksmai, spardymas. Ji sunkiai atsimena aplinkybes, nes vėliau išsikraustė ir visai pamiršo apie tai.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 12 d., vakare, apie 23.00 val., ji buvo namuose ir išgirdo, kad lauke girdisi garsūs balsai. Lauke buvę asmenys gana garsiai kalbėjo, tačiau ką būtent, negali nurodyti. Netrukus išgirdo moterišką balsą. Tada ji priėjo prie lango ir pamatė ant asfalto prie laiptinės gulinčią ant nugaros moterį, kuri vis šaukė. Ji atpažino, kad tai jų laiptinės kaimynė, kuri gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jos vardo ir pavardės nežino. Prie jos pasilenkęs stovėjo kažkoks vyras. Jis neatlikinėjo jokių veiksmų šios moters atžvilgiu, todėl kaip ir nepagalvojo, kad kažkas vyksta rimto. Jai susidarė įspūdis, kad tie žmonės yra neblaivūs ir moteris nukrito ant žemės, o vyras padeda jai atsikelti. Moteris labai garsiai kalbėjo. Kaip šis vyras buvo apsirengęs ir kaip atrodė, ji negali nurodyti, nes buvo tamsu, be to, ji žiūrėjo nuo (duomenys neskelbtini) aukšto ir be akinių. Anksčiau nėra jo mačiusi. Taip pat pamatė šalia jų du sėdinčius ant laiptų prie laiptinės vyrus. Kaip jai pasirodė, tai buvo du broliai, kurie gyvena jų laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte. Šių vyrų vardų ir pavardžių nežino. Jie tiesiog sėdėjo ir nieko nedarė. Ji atsitraukė nuo lango ir netrukus išgirdo vėl moterišką balsą, kuri šaukė „V., kviesk policiją“. Ji priėjo prie lango ir pamatė kaip tie du vyrai – broliai rankomis muša trečią vyrą. Tada ji paėmė telefoną ir paskambino 112. Kiek pamena, tie vyrai sudavė gulinčiam ant žemės vyrui smūgius į nugarą. Kiek buvo suduota smūgių, negali nurodyti. Vyras nukrito ant asfalto. Ji negali nurodyti, ar jis nukrito ant nugaros ar ant pilvo. Tada tie du vyrai – broliai pradėjo spardyti kojomis gulintį vyrą. Kiek kartų jie spyrė gulinčiam vyrui, negali nurodyti. Kiek jai pasirodė, jie daugiau spyrė per kūno vidurį. Tuo metu moteris jau stovėjo ir šaukė, bandė juos išskirti. Kol kalbėjo telefonu su 112 operatoriumi, lauke vyko konfliktas. Po to ji atsitraukė nuo lango ir nematė, kas ten vyko. Staiga viskas nutilo. Ji vėl priėjo prie lango ir pamatė vyrą, kurį prieš tai mušė, einantį link (duomenys neskelbtini) laiptinės. Moteris ėjo jam iš paskos. Tų dviejų vyrų ji nematė, galimai jie nuėjo namo (1 t., b. l. 124-127).

Žemesnės instancijos teismas

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja V. J. nurodė, kad prisimena šiuos paaiškinimus ir juos patvirtina. Teismo posėdžių salėje esančius kaltinamuosius ji atpažįsta kaip tuos du brolius, apie kuriuos davė paaiškinimus. Detaliai kas, kiek ir kokių smūgių sudavė, ji negali pasakyti, nes nepamena. Ji nematė, kaip nugriuvo moteris. Taip, kaip yra nurodyta jos parodymuose, duotose ikiteisminio tyrimo metu, tai buvo šviežiausia. Ji buvo be akinių, tamsoje neįmato, bet žmones atpažino pagal balsus ir pavidalą, nes jie gyveno šalia. Ji matė, kaip ir buvo įvardinta jos parodymuose, kad sėdėjo ir vėliau matė ją gulinčią, o kaip ši nugriuvo – nematė. Prie jos pasilenkęs stovėjo kažkoks vyras, o koks – nepamena. Jis neatlikinėjo jokių veiksmų. Ji nematė, ar ta moteris vėliau atsikėlė, ar ją kažkas pakėlė. Ji nematė, ar tie du vyrai – broliai atlikinėjo kokius nors veiksmus tos moters atžvilgiu.

Liudytojas O. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jam atrodo, kad prisimena salėje sėdinčius asmenis. Jis buvo atvykęs į įvykio vietą, lauke buvo nukentėjusioji, jos sužalojimai matėsi, veidas buvo su mėlynėmis ir ištinęs, ji negalėjo kalbėti, nukentėjusieji abu buvo neblaivūs, tačiau užtikrintai nurodė, kad juos sumušė iš matymo pažįstami asmenys, kurie dabar yra užsidarę (duomenys neskelbtini) aukšto bute. Jie iškvietė greitąją. Nukentėjęs taip pat buvo neblaivus ir stipriai ištinusiu veidu, tačiau pasakė, kur yra skriaudikai. Jie sulaukė greitosios, kuri išvežė nukentėjusiąją, o nukentėjusysis išėjo kažkur, nes ten negyveno. Jie sulaikė nukentėjusiųjų įvardintus vyrus, nežino, ar tai buvo salėje sėdintys kaltinamieji, nes nelabai prisimena, jiems padėjo patruliai. Įtariamieji jų neįleido į butą, tačiau duris išlaužė patruliai. Kaip elgėsi įtariamieji, jis neatsimena, nes tuo metu buvo su nukentėjusiąja ir laukė greitosios pagalbos, o kai atėjo, įtariamieji jau buvo sulaikyti, to momento nelabai atsimena. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, geriau atsiminė aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo O. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad šiuo metu laikinai yra komandiruotas dirbti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. 2021 m. birželio 12 d. dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-me būryje, vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. birželio 12 d. pagal grafiką dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. A.. Po 23.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme vyksta muštynės. Jiems su kolega nuvykus budėtojo nurodytu adresu, juos pasitiko moteris ir vyras. Šiuo metu jų vardų ir pavardžių neprisimena. Moteris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsių plaukų. Ji verkė, kad juos sumušė kaimynai. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo trumpų rankovių marškinėliai buvo suplėšyti, išpurvinti krauju, ant veido ir rankų matėsi kraujas. Nuo moters ir vyro sklido alkoholio kvapas. Kai paklausė vyro, kas atsitiko, jis pasakė, kad tie du vyrai sumušė moterį. Anot moters, ji su draugu norėjo namo nueiti, o vienas iš vyrų neleido praeiti. Tada jis paklausė, dėl ko jis taip padarė. Moteris pasakė, kad vienas kaimynas jų klausė „kur eini“ ir pradėjo kabinėtis. Tada pranešėjos draugas pasakė, kad vienas iš jų sudavė moteriai. Pranešėja pasakė, kad jie pradėjo kabinėtis ir mušti draugą, ji pradėjo savo draugą ginti, tada jie pradėjo ją mušti. Ant moters veido matėsi kraujas, hematoma, veido kairė pusė buvo ištinusi. Moteris vis verkė, ji norėjo rašyti pareiškimą. Jis paklausė, ar jiems reikalinga greitoji medicininė pagalba. Moteris pasakė, kad reikalinga. Jo kolega iškvietė greitąją. Kartu su moterimi ir vyru užėjo į laiptinės (duomenys neskelbtini) aukštą. Moteris parodė (duomenys neskelbtini) buto duris ir pasakė, kad tie du vyrai, kurie juos sumušė, gyvena tame bute. Jis paprašė moters ir vyro pateikti savo asmens dokumentus. Vyras pateikė savo asmens dokumentą, o moteris pasakė, kad jos dokumentas bute (duomenys neskelbtini) aukšte. Jo kolega pasibeldė į (duomenys neskelbtini) buto duris, tačiau niekas durų neatidarė. Jis su moterimi ir jos draugu pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Moteris vis šaukė, verkė. Iš buto išėjo moters brolis, su kuriuo sužalota moteris pradėjo konfliktuoti. Netrukus atvažiavo greitosios medicininės pagalbos medikai, kurie paklausė moters, kaip ji buvo sužalota. Moteris aiškino, kad ji ėjo namo su draugu, kaimynai vyrai sėdėjo prie laiptinės, pradėjo kabinėtis prie jos draugo, klausdami „kur eini“. Anot moters, draugas pasakė „noriu ir einu, tai mano moteris“. Žodis po žodžio jie prisikabino prie jos draugo, o ji norėjo draugą apginti, tada tie du vyrai ją paguldė ant žemės ir pradėjo mušti kojomis. Medikai apžiūrėjo moterį ir nusprendė vežti ją į ligoninę. Jie visi nusileido į pirmą aukštą ir pareiškėją su jos draugu išvežė greitoji. Tuo metu jau buvo atvykę kiti policijos ekipažai, tačiau taip niekas ir neatidarė (duomenys neskelbtini) buto durų. Tada buvo iškviesti gaisrininkai. Atvykęs priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas išlaužė (duomenys neskelbtini) buto duris. Kai jie užėjo į (duomenys neskelbtini) buto vidų, ten buvo rasti du vyrai, kurių vardų ir pavardžių neprisimena. Ant vieno vyro rankų matėsi kraujas. Abu vyrai buvo sulaikyti ir išvežti į Vilniaus AVPK OVS. (1 t., b. l. 172-175).

Pagarsinus liudytojo O. G. parodymus teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad jis patvirtina visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuo metu geriau viską atsiminė. Greitoji buvo kviečiama, ji išvežė nukentėjusiąją, o nukentėjęs vyras išėjo savo keliais, nes ten negyveno. Ar ant įtariamųjų matėsi smurto žymės, jis tiksliai neatsimena, reikia žiūrėti, kas parašyta tarnybiniame pranešime. Tai, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, jis nustatė pagal sklindantį alkoholio kvapą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio O. G. 2021 m. birželio 13 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 23.09 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. A., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kieme, viešoje vietoje vykstam muštynės. Apie tai pranešė liudininkas. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko I. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir V. I.. I. S. paaiškino, kad einant gatve ties (duomenys neskelbtini), namo kieme prie jų priėjo vyriškiai M. ir Š., kurie gyvena (duomenys neskelbtini) bute, ir pradėjo kabinėtis ir mušti V. I.. I. S. pabandžius apginti draugą, buvo sumušta ir ji. Ant veido matoma didelė hematoma ir ištinimas prie kairės akies, iš burnos kraujas. I. S. pareiškė, kad turi pretenzijų skriaudikams ir nori rašyti pareiškimą. Pasakė, kad jie nubėgo į (duomenys neskelbtini) butą ir užsirakino. Buvo iškviesta GMP brigada. Medikai nusprendė nukentėjusią skubiai vežti į (duomenys neskelbtini), kartu nuvyko ir V. I.. Pro (duomenys neskelbtini) buto langus matėsi du vyrai, kurie, pasak pranešėjos, ją sumušė. Vyrai, pamatę patrulius, uždarė buto langus ir užtraukė užuolaidas. Beldžiant į buto duris, durų niekas neatidarė, todėl, atvykus PGT komandai, buvo išlaužtos buto durys ir sulaikyti M. B., ant kurio rankų matėsi kraujo žymės, ir Š. B.. Abu sulaikyti ir pristatyti į OVS, jiems buvo uždėti antrankiai, faktinis sulaikymo laikas – 23.40 val. (1 t., b. l. 29).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. birželio 12 d., 23.08 val. pranešėja, paskambinusi į BPC, nurodė, kad stebi, kaip kieme 4 vyrai spardo žmogų. Dėl GMP neaišku. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota analogiška informacija tai, kuri nurodyta pareigūno O. G. tarnybiniame pranešime, taip pat nurodyta, kad 2021 m. birželio 13 d., 0.12 val., VUL (duomenys neskelbtini) slaugytoja pranešė, kad 2021 m. birželio 12 d., 23.59 val., GMP pristatė I. S., kuri paaiškino, kad 2021 m. birželio 12 d., 23.00 val. ją sumušė kaimynai. Diagnozė – skruostikaulio lūžis, išleista į namus (1 t., b. l. 20-27).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2021 m. birželio 12 d., Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje yra užregistruoti du skambučiai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Šių skambučių garso įrašų kopijos pateiktos elektroniniu paštu (1 t., b. l. 128).

2021 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2 garso įrašai, gauti elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašo pavadinimu „2021_06_12_23-06-52_(duomenys neskelbtini).mp³“ trukmė – 06.17 min. Paleidus garso įrašą, girdisi skambučio garsas, vyksta pokalbis lietuvių kalba tarp dviejų moterų. Pranešėja (moteris) nurodo, kad (duomenys neskelbtini) iš kiemo pusės greičiausiai vyksta muštynės, moteris rėkia „skambinkit policijai, V., prašau“. Mato, kad vyksta spardymasis, dalyvauja tikriausiai keturi žmonės, tiksliai nemato. Tiesiog yra girti vyrai ir ji mato, kad bus tikrai muštynės, jos vyksta. Mato, kad trys vyrai ir viena moteris, du žmonės muša vieną vyrą. Tęsiantis pokalbiui, moteris pasako, kad panašu, jog asmenys tuoj išsiskirs, po to nurodo, kad asmenys nusiramino, moteris vaikšto, jie trise kalba. Asmenų aprangos nesimato, nes tamsu, vienas iš asmenų lygtais su pilkais marškinėliais. , eina link (duomenys neskelbtini) pusės.

Garso įrašo pavadinimu „2021_06_12_23-10-41_(duomenys neskelbtini).mp³“ trukmė- 02.38 min. Paleidus garso įrašą, girdisi skambučio garsas, vyksta pokalbis rusų kalba tarp vyro ir moters. Moteris, prisistačiusi I. S., kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad ją prie laiptinės sumušė kaimynas. Nurodo, kad reikalinga greitoji pagalba, nurodo, kad jai skauda nosį. Moteris vis kartoja, kad ją sumušė ir verkia (1 t., b. l. 130-135).

2021 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos daugiabučio laiptinės prieigos. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimos daugiabučio laiptinės prieigos yra adresu (duomenys neskelbtini). Laiptinė yra (duomenys neskelbtini) aukštų, daugiabučio tipo gyvenamajame pastate. Apžiūros metu laiptinėje matomos šarvuotos durys su kodine spyna, kurios yra atidarytos. Dešinėje pusėje durų yra žolės plotas, kurio kairėje stovi medinis vazonas su gėle. Šalia laiptinės durų yra trijų pakopų betoniniai laiptai, kurių kairėje matomas metalinis turėklas. Kairėje laiptinės pusėje yra žolės plotas. Virš laiptinės durų yra matomas betoninis stogas su metalo plokštėmis. Virš durų yra baltos spalvos medinė plokštė su užrašu „(duomenys neskelbtini) Bt. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos į automobilių stovėjimo aikštelę, šalia pastato (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31-33, 34-42).

2021 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 8 vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone – „Body“ kamera Nr. BOF1EC619816. Apžiūros metu nustatyta, kad „Body“ kamera fiksuoja vaizdą nuo policijos pareigūno krūtinės 2021 m. birželio 12 d. įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini). „Body“ kameroje Nr. BOF1EC619816 dėl šio įvykio yra išsaugoti 8 vaizdo ir garso įrašai. Atidarius pirmąjį vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „2021_0612_231303_018“, vaizdo įrašo kairiajame kampe apačioje matomas pavadinimas, data ir laikas „VLN_KPV_619816 2021/06/12 23:11:01“. Apžiūros metu matomas vaizdas policijos tarnybiniame automobilyje, policijos pareigūnai vyksta į įvykį, bendrauja dėl privažiavimo į įvykio vietą. Lauke tamsu, lyja. Girdisi policijos pareigūno (1) balsas: „Va, sumušti“. Policijos tarnybinis automobilis sustoja, policijos pareigūnas (2) išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie vyro, kuris atpažįstamas kaip V. I., ir moters, kuri atpažįstama kaip I. S.. Policijos pareigūnas (1) pavažiuoja į priekį, sustoja ir išlipęs prieina prie V. I. ir I. S., kuri verkia. Policijos pareigūnas (1) teiraujasi dėl greitosios pagalbos iškvietimo. I. S. veidas ištinęs, ant V. I. veido matosi sužalojimai. Policijos pareigūnas (1) klausia, dėl ko įvyko konfliktas ir ar jie rašys pareiškimą. I. S. rusų kalba pasako, kad būtinai rašys ir, kad V. I. irgi sumušė. V. I. pasako, kad nerašys pareiškimo. I. S. pasako, kad V. I. irgi čia mušė. Pareigūnai, parodę į (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) aukšte duris, paklausia I. S., ar tai tas butas, ir beldžiasi į duris. I. S. atsako, kad taip ir kad ten gyvena du broliai. Policijos pareigūnas (1) paprašo I. S. ir V. I. pateikti asmens dokumentus. I. S. nurodo, kad V. I. yra jos draugas ir, kad jie norėjo nueiti namo, o vyras neleido praeiti, paklausė „kur tu eini?“ ir pradėjo kabinėtis. V. I. pasakė, kad tas vyras sudavė moteriai. I. S. pasako, kad V. I. jiems sakė „tai mano moteris“, o jie pradėjo kabinėtis ir jį mušti, o ji pradėjo V. I. ginti, tada jie pradėjo ją mušti. Ant V. I. dešinės rankos plaštakos matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, jo trumpų rankovių marškinėliai šalia kaklo suplėšyti. Policijos pareigūnas (2) beldžiasi į duris. I. S. verkia ir teigia, kad jai išmušė dantį. Policijos pareigūnas (1) pasiūlo I. S. nueiti namo, nes atvažiuoja greitoji. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi, jo trukmė – 07.00 min.

Atidarius antrą vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „2021_0612_231803_019“, tęsiamas vaizdo įrašas namo laiptinėje, matomas V. I., girdisi I. S. balsas, kuri teigė, kad jie tyčia neatidaro durų. Policijos pareigūnas (1) pasiūlo I. S. nueiti namo. Policijos pareigūnas (2) susisiekia su budėtoju ir praneša, kad nusikaltėliai užsidarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bute, tačiau durų neatidaro, moteris ir vyras akivaizdžiai sužaloti. I. S. verkia. I. S. ir V. I. kyla laiptais aukštyn. Policijos pareigūnas (1) su „Body“ kamera eina jiems iš paskos. Jis jų pasiteirauja, ar vyrai juos sutiko lauke. V. I. pasakė, kad jie buvo išgėrę ir pradėjo priekabiauti. I. S. raktu atrakina duris. Iš buto į laiptinę išeina šviesių plaukų vyras, kuris prisistato I. S. broliu ir neleidžia V. I. užeiti į vidų. I. S. konfliktuoja su šviesių plaukų vyru, pasako, kad tai padarė M.. I. S. verkia. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi, jo trukmė – 05.00 min.

Atidarius trečią vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „2021_0612_232302_020“, tęsiamas vaizdo įrašas I. S. bute. Tarp I. S. ir jos brolio vyksta žodinis konfliktas. Policijos pareigūnas (1) juos žodžiu ramina. I. S., išėjusi į laiptinę, pasako, kad juos sumušė M. su Š., kai ji su V. ėjo namo. Policijos pareigūnas ramina I. S. ir prašo leisti padaryti veido sužalojimų nuotrauką. Į butą užeina medikai. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi, jo trukmė – 05.00 min.

Atidarius ketvirtą vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „2021_0612_232801_021“, tęsiamas vaizdo įrašas I. S. bute. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja klausia I. S., kaip ji buvo sumušta. I. S. atsako, kad koja šalia laiptinės. Medikė apžiūri I. S., matuoja jai spaudimą. Į butą ateina policijos pareigūnas ir klausia I. S., ar ją mušė vyras su akiniais. I. S. atsako, kad ją mušė Š. su M.. Ji nurodo, kad ji ėjo su savo draugu, o jie pradėjo kabinėtis prie jos draugo „kodėl tu eini pas ją?“, po to pradėjo prie jos draugo kabinėtis ir jį mušti. I. S. pasakė, kad ji pradėjo savo draugą ginti, o jie tada mušė ją. I. S. nurodo, kad ją mušė Š., vyresnysis brolis. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi, jo trukmė – 05.00 min.

Atidarius penktą vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „2021_0612_233300_022“, tęsiamas vaizdo įrašas I. S. bute. I. S. ruošiasi išvykti į ligoninę. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi, jo trukmė – 05.00 min.

Atidarius šeštą vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „2021_0612_233759_023“, tęsiamas vaizdo įrašas I. S. bute. I. S. ruošiasi išvykti į ligoninę. Ji leidžiasi laiptais žemyn. I. S. ir V. I. sėda į greitosios medicininės pagalbos automobilį ir išvažiuoja su medikais. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi, jo trukmė – 05.00 min.

Atidarius septintą vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „2021_0612_234258_024“, tęsiamas vaizdo įrašas prie laiptinės lauke, girdisi beldimas į duris. Policijos pareigūnas (1) bendrauja telefonu su budėtoju ir praneša, kad moterį I. S. ir vyrą V. I. išvežė į (duomenys neskelbtini), moteris ėjo girta, o vyrai prisikabino ir sumušė, suspardė. Girdisi kaip policijos pareigūnai garsiai praneša laiptinėje: „arba atidarot, arba sulaužom duris“. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas koja daužo duris, kurias išlaužo. Policijos pareigūnai užeina į buto vidų. Buto kambaryje sulaikomas vyras su mėlynos spalvos marškinėliais, kuris atpažįstamas kaip Š. B., jam uždedami antrankiai. Tame pačiame kambaryje sulaikomas antras vyras su mėlynos spalvos marškinėliais ir su barzda, kuris atpažįstamas kaip M. B., jam uždedami antrankiai. Bute esanti žilų plaukų moteris klausia pareigūnų, kas atsitiko. Policijos pareigūnas (1) atsako, kad jie sumušė žmones. Policijos pareigūnai teiraujasi dėl vyrų asmens dokumentų. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi, jo trukmė – 05.00 min.

Atidarius aštuntą vaizdo ir garso įrašą, pavadinimu „2021_0612_234757_025“, tęsiamas vaizdo įrašas bute. Policijos pareigūnai išveda M. B.. Policijos pareigūnas (1) nurodo, kad M. B. visas kraujuotas, primušė kaimynus iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Policijos pareigūnai paima dokumentus. Policijos pareigūnai su sulaikytais išeina iš buto į laiptinę, po to į lauką. Policijos pareigūnas (1) nurodo, kad M. B. rankos kraujuotos. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi, jo trukmė- 03:10 min. Po vaizdo ir garso įrašų apžiūros, jie įrašyti į diską (supakuotas į voką) (1 t., b. l. 139-143).

Byloje pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19548-21 medžiaga, iš kurios nustatyta, kad 2021 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19548-21 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2021 m. birželio 16 d. kreipėsi du broliai Š. B. ir M. B., kurie nurodė, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 22.30 val. konflikto metu prie laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), juos sumušė kaimynės iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) I. S. sugyventinis (duomenų nenurodė), dėl kurio veiksmų jiems padaryti kūno sužalojimai.(1 t., b. l. 185-187).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21 esančiame 2021 m. birželio 16 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas M. B. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 22.00 val., prie namo laiptinės adresu (duomenys neskelbtini) konflikto, o vėliau muštynių metu jį sumušė kaimynės I. iš (duomenys neskelbtini) buto nepažįstamas draugas, tai yra su kumščiu kelis kartus sudavė į kairės pusės žandikaulį ir prakirto antakį (1 t., b. l. 179-181).

Šalies argumentai

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21 esančiame 2021 m. birželio 16 d. M. B. skunde pastarasis nurodė, kad 2021 m. birželio 12 d. prie namų (duomenys neskelbtini), lauko laiptinės įvyko muštynės apie 22 val. Jis ėdėjo ant laiptų su broliu, rūkė. Praeidinėjo kaimynė su draugu ir jos draugas pareikalavo cigaretės. Jam atsakė, kad neturi ir vėliau prasidėjo muštynės (1 t., b. l. 178).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21 esančiame 2021 m. birželio 16 d. Š. B. skunde pastarasis nurodė, kad 2021 m. birželio 12 d., (duomenys neskelbtini), apie 22.30 val. su broliu M. B. lauke ant laiptukų šnekučiavosi. Pasirodė kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto su vyriškiu, priėję paprašė užrūkyti. Į ką jo brolis atsakė, kad neduos. Vyriškis įžeidžiančiu tonu, akivaizdžiai neblaivus, pradėjo įžeidinėti. Į ką jis (Š. B.) pasakė, kad gali pats nusipirkti cigarečių. Tuomet sulaukė, sėdėdamas ant laiptų, smūgio iš kojos į žandikaulį. Nuo ko ir prasidėjo muštynės, Š. B. susikibo su juo. Tuo metu kaimynė užvirto savo mase ant jų su priešininku ir jie nugriuvo ant žemės, įvyko grumtynės prie kurių prisidėjo ir jo (Š. B.) brolis, bandydamas išskirti juos. Šiaip ne taip nurimus grumtynėms, jie su broliu pasišalino į namus. Po kurio laiko buvo iškviesta policija ir jie iš namų su broliu buvo išvežti į VPK (1 t., b. l. 177).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21 esančiame 2021 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal brolių Š. B. ir M. B. pareiškimus nustatyta, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamos ir įvykis buvo 2021 m. birželio 12 d., todėl įvykio vietos daryti netikslinga (1 t., b. l. 193).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21, 2021 m. birželio 16 d. liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 22.00 val. jis kartu su savo broliu Š. B. išėjo iš buto adresu (duomenys neskelbtini), prie laiptinės, nes jis norėjo parūkyti. Bute gyvena kartu su broliu ir prieš tai vartojo alkoholį. Jie sėdėjo prie laiptinės ant laiptelių ir kalbėjosi. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto I. su kažkokiu jam nepažįstamu vyriškiu įeidinėjo į namo laiptinę. Jie buvo irgi išgėrę. Jam nepažįstamas vyras, kuris buvo su kaimyne, paprašė „naglu“ tonu jo rūkyti, į ką jis atsakė, kad neturi. Vyras jam pasakė „pats rūkai ir gaila duoti“. Tada jo brolis pasakė, kad laikas ir pačiam nusipirkti. Vyras keliu vieną kartą trenkė jo broliui į kairės pusės žandikaulį. Tada brolis atsistojo ir prasidėjo muštynės. Juos bandė skirti kaimynė I. ir visi trise griuvo į darželio teritoriją su borteliais, kur ir galėjo susimušti savo skruostikaulius. Jis stovėjo ir vėliau atskyrė kaimynę nuo jų. Brolis su vyru toliau mušėsi tarpusavyje. Jis bandė juos skirti, bet jam vyras porą kartų (2-4) trenkė kumščiu į kairės pusės žandikaulį bei antakį ir jį prakirto. Po kelių minučių jie išsiskyrė ir su broliu nuėjo namo, o kai atvažiavo policijos pareigūnai jie jų neįsileido į butą, nes nenorėjo. Jų bute buvo išlaužtos buto durys ir juos nuvežė į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą bei jų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. M. B. pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sužalojimo ir išduota pažyma padaryti kūno tyrimą, nes jam irgi padaryti kūno sužalojimai (1 t., b. l. 197-200).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21 esančioje 2021 m. liepos 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1589/2021 (01) nurodyta, kad remiantis M. B. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, M. B. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio-kairio viršutinio voko srityje, žandikaulio kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva kairės mentės srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), tikėtina smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu), prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose požymių leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, neužsifiksavo. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (2 t., b. l. 4-5).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21 esančiame 2021 m. spalio 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad su nukentėjusiuoju M. B. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, buvo tikrinami jo parodymai apie įvykio aplinkybes. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), M. B., atsistojęs prie laiptinės durų, parodė vietą ant betoninių laiptų ir paaiškino, kad 2021 m. birželio 12 d. šioje vietoje jis sėdėjo su savo broliu Š. B.. Po to, pasisukęs 90 laipsnių kampu, parodė kryptį ir paaiškino, kad iš tos pusės 2021 m. birželio 12 d. prie jų atėjo kaimynė I. S. ir jos draugas. Po to M. B., užlipęs ant laiptų ir sustojęs prie durų, parodo, kaip 2021 m. birželio 12 d. I. S. draugas sudavė kojos keliu jo broliui Š. B. smūgį į žandikaulį. M. B. nulipus laiptais žemyn, pastarasis parodo, kaip jo brolis Š. B. susikibo su I. S. draugu. Pasisukęs link darželio, M. B. parodė vietą ir paaiškino, kad 2021 m. birželio 12 d. I. S. pradėjus skirti Š. B. ir jos draugą, visi trys nugriuvo į darželį. Tęsdamas parodymų patikrinimą vietoje, M. B. parodė kaip jis bandė rankomis atitraukti I. S. nuo brolio. Po to M. B. parodė kaip I. S. draugas atsistojęs sudavė jam rankos kumščiu smūgį į veidą, pataikydamas į kairės pusės žandikaulį (2 t., b. l. 7-9).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21, 2021 m. birželio 16 d. liudytoju apklaustas Š. B. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 22.00 val. jis kartu su savo broliu M. B. išėjo iš buto adresu (duomenys neskelbtini), prie laiptinės parūkyti, nes brolis norėjo rūkyti. Bute gyvena kartu su broliu ir prieš tai vartojo alkoholį. Jie sėdėjo prie laiptinės ant laiptelių ir kalbėjosi. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto I. su kažkokiu jam nepažįstamu vyriškiu įeidinėjo į namo laiptinę. Jie buvo irgi išgėrę. Jam nepažįstamas vyras, kuris buvo su kaimyne, paprašė jo brolio rūkyti, į ką brolis atsakė, kad neduos. Tada iš vyro pusės prasidėjo brolio atžvilgiu užgauliojimai: „suka, ką zažal“. Į ką jis (Š. B.) pasakė, kad gali ir nusipirkti. Po ko nepažįstamas vyras jam (Š. B.) sėdint, dešine koja vieną kartą trenkė jam į žandikaulį. Jis atsistojo ir jie susikibo su vyru. Kaimynė I. ant jų užgriuvo, galbūt norėdama juos skirti ar mušti. Jo brolis bandė juos skirti ir irgi pradėjo muštis ir visi dalyvavo muštynėse. Po kelių minučių jie išsiskyrė ir jis pasakė broliui, kad eina namo ir jie išėjo. Po 23.00 val. atvažiavo policijos pareigūnai, skambino ir beldė į buto duris, jie neatidarė, nes buvo išgėrę ir tada buvo išlaužtos buto durys ir juos nuvežė į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą bei jų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis (Š. B.) pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir išduota pažyma padaryti kūno tyrimą, nes jis buvo pirmas užpultas (2 t., b. l. 12-14).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21 esančioje 2021 m. birželio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1526/2021 (01) nurodyta, kad remiantis Š. B. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, Š. B. nustatyta apatinio žandikaulio lūžis kairėje su poodine kraujosruva kairiame žande, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2021 m. birželio 12 d.. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl apatinio žandikaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos rankose ir odos nubrozdinimas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama, kad apatinio žandikaulio lūžis kairėje galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu, t.y. spiriant koja į kairį žandą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksavo. Papildomai tiriamasis paaiškino, kad nuo smūgių buvo nugriuvęs, sąmonės praradęs nebuvo (2 t., b. l. 18-19).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21, 2021 m. rugsėjo 23 d. apklausta kaip liudytoja I. S. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 23.00 val., ji ir V. I. grįžo taksi automobiliu namo adresu (duomenys neskelbtini). Taksi automobilis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje už jų namo. Jai einant link savo laiptinės, pastebėjo, jog prie durų ant laiptelių sėdi kaimynas vardu M., pavardės nežino ir jo brolis vardu Š., pavardės nežino. Š. ir M. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Eidama link laiptinės, matė stovintį ant žemės tarp jų butelį. Koks ten buvo gėrimas, ji nežino, jai pasirodė, kad alus. Ji ėjo priekyje, o V. I. jai iš paskos. Priėjus prie jų, negalėjo net praeiti tiesiai prie durų, bandė apeiti Š. ir paspausti durų kodą. Tuo metu M. pradėjo ją žodžiu įžeidinėti be jokios priežasties. Jis pasakė „kur eini, kas tu tokia kurva, prostitutė“. Ji tylėjo ir nieko jam nesakė. Tada nuo laiptų atsikėlė Š. ir ranka suėmęs jai už kairės rankos žasto srityje, nustūmė ją nuo trijų betoninių laiptelių, kurie įrengti šalia laiptinės. Nukritusi nuo laiptų ant šono, tiksliai neprisimena ant kurio, ji trenkėsi į betoninį grindinį ir tuo metu prie jos priėjo Š. bei M.. Š. pradėjo ją mušti abiejų rankų kumščiais, suduodamas smūgius į veidą. Kiek tiksliai Š. sudavė smūgių į veidą rankų kumščiais, ji negali nurodyti, nes neprisimena. Po to Š. pradėjo kojomis spardyti ją į įvairias kūno vietas ir į galvą. Kiek kartų jis jai spyrė, negali nurodyti. Š. kojomis spardė ją į galvos sritį, veidą, pilvo sritį, į abi kojas. Iš kitos pusės priėjo M. ir savo koja, kuria tiksliai neprisimena, irgi ją spardė. Ji negali nurodyti kiek kartų ir į kokias kūno vietas jai spyrė Š. ir M. atskirai, nes tuo metu jai labai skaudėjo. Vienu metu M. pasilenkęs virš jos, rankos kumščiais sudavė jai smūgius į galvos sritį, nugaros sritį, stuburą. Kiek kartų M. sudavė jai smūgių, negali nurodyti. Ji rėkė nuo skausmo ir rankomis uždengė veidą bei burnos sritį, nes jautė, kad jai išdaužys dantis. V. I. norėdamas ją apginti, priėjo prie jų trijų ir šaukė „ką Jūs darote, nustokite, tai gi moteris“. Tada Š. sudavė V. I. rankos kumščiu vieną smūgį į veidą ir pargriovė jį ant grindinio. Kai V. I. buvo pargriautas ant grindinio, Š. ir M. pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai kiekvienas iš jų spyrė V. I., ji negali nurodyti, nes neprisimena. Ji girdėjo, jog V. I. šaukė „man skauda“ ir tuo metu išgirdo, kaip Š. pasakė „a tau skauda, tai duosim dar“. Kaip jai pavyko atsistoti, net negali paaiškinti. Atsistojusi, ji pasitraukė į šoną link namo antros laiptinės ir telefonu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą kviesdama policiją. Kai ji baigė pokalbį ir pasisuko link V. I., pamatė, kad jis keliasi nuo žemės, o Š. su M. jau įeidinėjo į laiptinę. Anot I. S., konfliktą ir muštynes pirmi pradėjo Š. ir M.. Nei ji, nei V. I. nei žodžio pirmi nepasakė jiems. Nei ji, nei V. I. neprašė jų nei cigarečių nei alkoholio. Tą vakarą ji ir V. I. turėjo su savimi cigarečių, todėl jiems nebuvo tikslo jų prašyti. Be to, nei ji, nei V. I. nebuvo sudavę nei Š. nei M. jokių smūgių. Tikrai V. I. nebuvo sudavęs pirmas smūgio keliu sėdinčiam ant laiptelių Š.. Visos muštynės vyko prieš duris į laiptinę ant betoninio grindinio. Po įvykio ji buvo pristatyta į ligoninę, kur jai buvo diagnozuoti įvairios kraujosruvos galvoje, rankose, kojose, kairio skruostikaulio lūžis, odos nubrozdinimai, 22 danties kaiščio iškritimas, 33 danties paslankumas. Dėl šio įvykio policijoje atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 36-39).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21, 2021 m. lapkričio 24 d. papildomai apklausta kaip liudytoja I. S. parodė, kad ji lieka prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Po 2021 m. birželio 12 d. įvykio, kuomet atvyko policijos pareigūnai, ji buvo šoko būsenoje, jai viskas skaudėjo, todėl ji vis verkė ir šaukė. Atvykusiems policijos pareigūnams sakė, kad Š. ir M. prisikabino prie jų ir, kad V. ją gynė. Taip sakydama turėjo omenyje, kad V. ją gynė nuo jų tuo metu, kai gulėjo ant žemės ir jie ją mušė. Po to ji bandė apginti V., kai jie pradėjo jį mušti. Gal ji ne taip išsireiškė, tačiau norėjo papasakoti kaip buvo iš tikrųjų (2 t., b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21, 2021 m. lapkričio 16 d. apklaustas kaip įtariamasis V. I. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 23.00 val., jis ir jo sugyventinė I. S. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu. Taksi automobilis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia minėtu adresu esančio daugiabučio. Jiems išlipus iš automobilio ir einant link daugiabučio laiptinės, kurioje yra butas, priklausantis jo sugyventinei, pastebėjo ant laiptų iš lauko pusės sėdinčius du vyrus, vieną vyrą pažinojo iš matymo, jo vardas M., jis gyvena toje pačioje laiptinėje, kaip ir jie, tik (duomenys neskelbtini) aukšte. Antro vyro tuo metu nepažinojo, vėliau sužinojo, kad tai M. brolis Š.. Šalia šių vyrų ant žemės stovėjo 1 l talpos alaus butelis. I. S. ėjo pirma, o jis jai iš paskos. Kadangi nei vienas vyras neatsistojo ir jos nepraleido, I. S. juos apėjo iš šono ir pradėjo rinkti durų kodą. Tada vyras, vardu Š., pradėjo I. S. pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais „kas tu tokia, kur tu eini kurva“. I. S. nieko nesakė jam ir tada Š. atsistojo ir ranka sugriebė I. S. už kairės rankos ir traukė ją ir traukdamas nustūmė nuo laiptų. Nuo jo pastūmimo I. S. nukrito nuo trijų betoninių laiptų, kurie įrengti šalia laiptinės ant betoninio grindinio. Tada atsistojo antras vyras ir abu vyrai, priėję prie gulinčios ant žemės I. S., sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Ji tuo metu gulėjo ant žemės. Kiek tiksliai kiekvienas iš jų atskirai sudavė smūgių I. S., jis negali nurodyti, nes jų buvo nemažai. Jis norėjo šiuos vyrus nuo I. S. nustumti. Jis šaukė „ką Jūs darote?“. Š. priėjo prie jo, sudavė rankos kumščiu smūgį jam į veidą, po ko jis nukrito ant grindinio. Jam gulint ant grindinio, Š. ir M. spardė jį kojomis, jie sudavė nenustatytą skaičių smūgių jam kojomis į įvairias kūno vietas, galvą, pilvo sritį, kojas. Kiek tiksliai smūgių sudavė Š. ir M. atskirai ir į kokias kūno vietas tiksliai kiekvienas, jis negali nurodyti, tačiau nemažai. Nuo skausmo jis šaukė „man skauda“. Tada Š. pasakė „a, tau skauda? Duosiu dar“. Kiek pamena, I. S. atsikėlė nuo žemės ir pradėjo šaukti pagalbos. Š. su M. atsitraukė nuo jo ir jam pavyko atsikelti. Pamatę, kad jis atsikėlė nuo žemės, Š. su M. vėl priėjo prie jo ir Š. rankomis jį pargriovė ant žemės. Jie vėl abu pradėjo jį spardyti kojomis ir mušti rankomis, suduodant smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek jie jam sauvė smūgių, jis negali nurodyti. I. tuo metu skambino telefonu į policiją. Š. ir M., išgirdę jos skambutį, nustojo jį mušti ir nuėjo į namo laiptinę. 2021 m. birželio 12 d. konfliktą ir muštynes pirmi pradėjo Š. ir M.. Nei jis, nei I. S. nei žodžio pirmi nepasakė jiems. Nei jis, nei I. S. neprašė jų nei cigarečių, nei alkoholio. Tą vakarą ir jis ir I. turėjo su savimi cigarečių, todėl jiems nebuvo tikslo jų prašyti. Kai atvyko greitosios pagalbos medikai, jie nusprendė I. S. vežti tolimesnei apžiūrai į ligoninę, todėl jis vyko kartu su ja. Kiek jam žinoma, I. S. ligoninėje buvo diagnozuotas skruostikaulio lūžis, įvairios hematomos. Jam buvo nustatytos kraujosruvos galvoje, nugaroje, krūtinėje, dešinio klubo srityje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, sužalota kakta, plaštakos. Tą vakarą jis nemušė nei M., nei Š., nebuvo sudavęs Š. jokio smūgio kojos keliu į žandikaulį. I. S. nemušė nei M., nei Š.. Tą vakarą nei M., nei Š. nebuvo parkritę ant žemės, jie tik buvo pasilenkę virš I. S., o paskui virš jo (V. I.), kai juos mušė (2 t., b. l. 58-61).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19548-21, 2020 m. sausio 16 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą esant BK 28 straipsnyje numatytai atsakomybę šalinančiai aplinkybei, t.y. konstatavus jog V. I. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nutarime padaryta išvada, jog ikiteisminio tyrimo duomenų visuma patvirtina, kad iš tiesų V. I. parodymai yra atitinkantys realiai vykusias faktines aplinkybes. Tyrimo duomenys rodo, kad visų pirma prieš I. S., o vėliau ir prieš V. I. nukreiptas kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad I. S. ir V. I. grįžus namo, prie jų pradėjo kabinėtis būtent M. ir Š. B., kurie nustūmė I. S., nuo ko pastaroji pavojingai krito ant betoninių laiptų ir tuomet sekė jų tyčiniai veiksmai, pasireiškę smūgių sudavimu, tai sudarė sąlygas V. I. gintis nuo kėsinimosi į kito asmens – I. S. ir atitinkamai savo paties sveikatą.

V. I. parodymus patvirtina eilė duomenų: I. S. parodymai bei pašalinės, nesusijusios su konflikto dalyviais kokiais nors ryšiais liudytojos V. J. parodymais. Pastaroji nurodė, kad dėl įtartino triukšmo pažvelgusi per langą, pamatė ant asfalto prie laiptinės gulinčią ant nugaros moterį, kuri vis šaukė, atpažino, kad tai jų laiptinės kaimynė. Prie jos pasilenkęs stovėjo kažkoks vyras, jai susidarė įspūdis, ka tie žmonės yra neblaivūs ir moteris nukrito ant žemės, o vyras padeda jai atsikelti. Taip pat pamatė šalia jų du sėdinčius ant laiptų prie laiptinės vyrus. Kaip jai pasirodė, tai buvo du broliai, kurie gyvena jų laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte. Šių vyrų ir pavardžių nežino. Jie tiesiog sėdėjo ir nieko nedarė. Ji atsitraukė nuo lango ir netrukus išgirdo vėl moterišką balsą, kuri šaukė „V., kviesk policiją“. Ji priėjo prie lango ir pamatė kaip tie du vyrai – broliai rankomis muša trečią vyrą. Tada ji paėmė telefoną ir paskambino 112. Kiek pamena, tie vyrai sudavė gulinčiam ant žemės vyrui smūgius į nugarą. Kiek buvo suduota smūgių, negali nurodyti. Vyras nukrito ant asfalto. Ji negali nurodyti, ar jis nukrito ant nugaros ar ant pilvo. Tada tie du vyrai – broliai pradėjo spardyti kojomis gulintį vyrą. Kiek kartų jie spyrė gulinčiam vyrui, negali nurodyti. Kiek jai pasirodė, jie daugiau spyrė per kūno vidurį. Tuo metu moteris jau stovėjo ir šaukė, bandė juos išskirti. Kol kalbėjo telefonu su 112 operatoriumi, lauke vyko konfliktas. Po to ji atsitraukė nuo lango ir nematė, kas ten vyko. Staiga viskas nutilo. Ji vėl priėjo prie lango ir pamatė vyrą, kurį prieš tai mušė, einantį link (duomenys neskelbtini) laiptinės, moteris ėjo jam iš paskos. Tų dviejų vyrų ji nematė, galimai jie nuėjo namo. Specialisto išvadomis yra patvirtinti I. S. ir V. I. nustatyti sužalojimai: nustatyta, kad I. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl skruostikaulio lūžio, viso sužalojimai jai padaryti 22 trauminiais poveikiais, V. I. sužalojimai padaryti 13 trauminių poveikių, mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiesiems nugriuvus ar atsitrenkus į plokštumą. Taigi, šių nustatytų sužalojimų visuma patvirtina smurtinius veiksmus I. S. bei ją gynusio V. I. atžvilgiu. Tai, kad būtent M. B. ir Š. B. juos puolė, patvirtina liudytojos V. J. parodymai. Pažymėtina, kad būtent I. S. konflikto metu šaukėsi policijos, nustatyta, kad broliai M. ir Š. B. pareigūnų po įvykio į butą apskritai neįsileido. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, jog V. I. veikė būtinosios ginties sąlygomis: jis nuo akivaizdaus, realaus, pavojingo kėsinimosi gynė tiek savo artimą asmenį – I. S., tiek save. Nėra nustatyta, kad jis būtų peržengęs būtinosios ginties ribas (2 t., b. l. 62-70).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020, 2K-101-489/2021).

Pažymėtina, jog kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 140 straipsnyje. Nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009). Chuliganiškos paskatos reiškia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui padaromas be jokios rimtos priežasties ir nėra susijęs su asmeninių kaltininko ir nukentėjusiojo asmens santykių aiškinimusi, o padarytas kaltininkui pažeidžiant viešąją tvarką ar elementarias elgesio taisykles.

Nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog kaltinamųjų Š. B. ir M. B. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų – tai yra viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus I. S. sužalojimo dėl chuliganiškų paskatų, įrodyta visiškai. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad Š. B. ir M. B. kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, iš chuliganiškų paskatų, smurtavo prieš nukentėjusiuosius ir juos sužalojo, padarydami nuketėjusiajai I. S. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam V. I. padarydami kūno sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes ir parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., apie 23.00 val., jai su draugu V. I. einant namo, prie (duomenys neskelbtini), namo laiptinės, kur ji gyvena, stovėjo ir alkoholinius gėrimus vartojo iš matymo pažįstami kaimynystėje gyvenantys asmenys, Š. ir M.. Š., jai renkant durų kodą, be jokios priežasties, suėmęs jos kairę ranką, nustūmė ją nuo trijų betoninių laiptų, kurie įrengti šalia laiptinės. Ji trenkėsi į grindinį ir tuo metu prie jos priėjo Š. bei M. ir pradėjo kojomis spardyti ją į įvairias kūno vietas, galvos sritį, veidą, pilvo sritį, kojas, suduodant daugiau nei keletą kartų ir po šių Š. bei M. veiksmų ji juto stiprų fizinį skausmą. M. taip pat rankos kumščiais sudavė jai daugiau nei keletą kartų į galvos sritį, nugaros sritį, stuburą. Tada V. I., norėdamas ją apginti, bandė Š. ir M. nuo jos patraukti, tačiau Š. ir M. rankomis sudavė V. I. į veidą ir jį pargriovė ant grindinio, gulinčiam V. Š. ir M. kojomis sudavė daugiau nei keletą kartų. I. S. nubėgusi nuo laiptinės atokiau, šaukėsi pagalbos ir telefonu pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę tolimesnei apžiūrai, kurioje jai buvo nustatytas skruostikaulio lūžis, kairės pusės skruosto ir akies patinimas, hematomos, 22 danties 3 laipsnio paslankumas. Nukentėjusioji tvirtino, jog muštynes be jokios priežasties pirmi pradėjo Š. ir M..

Nukentėjusysis V. I. apklausiamas teisme paaiškino, jog kaltinime nurodytu laiku jis su savo sugyventine I. S. ėjo į jos namus (duomenys neskelbtini), ir prie laiptinės Š. B. ir M. B. pradėjo pravardžiuoti I. S., po ko Š. B. atsistojo ir I. S. nustūmė nuo laiptų. Gulinčią ant žemės mušė Š. B., o paskui ir M. B. kojomis ir rankomis. Jis sakė jiems sustoti, po ko Š. B. pradėjo jį mušti, nuo Š. B. smūgio į galvą jis pargriuvo ant žemės ir gulintį jį mušė ir Š. B., ir M. B.. Smūgis į galvą jam buvo į kairę veido pusę, nežino, ar liko žymių, tada jį pradėjo spardyti ir kojomis, ir rankomis, Š. B. jį spardė, M. B. irgi smūgiavo, bet negali pasakyti kur, nes gulėjo ant žemės. I. kažkaip atsistojo ir iškvietė policiją. Š. B. ir M. B. pasislėpė namuose, atvažiavo greitoji, gaisrininkai, šie išlaužė duris ir juos išvežė.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam (nukentėjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant nukentėjusiųjų parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiųjų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Nukentėjusiosios I. S. ir V. I. teisme duotuose parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusieji suvokė jų sužalojimo metu, yra iš esmės sutampantys, neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl teismas dėl nukentėjusiųjų parodymų tikrumo neabejoja. Nukentėjusiųjų parodymus, visų pirma, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados, kuriose konstatuota, kad nukentėjusiajai I. S. padaryti daugybiniai kūno sužalojimai įvairiose kūno vietose – galvoje, rankose, kojose, užausyje, kairio skruostikaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 12 -a trauminių poveikių. Nukentėjusiajam V. I. nustatyti daugybiniai sužalojimai įvairiose kūno vietose – galvoje, nugaroje, krūtinėje, rankoje, kojoje. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 13-a trauminių poveikių. Abiejose išvadose nurodyta, kad mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiesiems nugriuvus ar atsitrenkus į plokštumą. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Abiejų nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai iš esmės sutampa, be to nukentėjusieji savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir akistatų su kaltinamaisiais metu. Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina nesuinteresuota liudytoja V. J., kuri parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., vakare, apie 23.00 val., ji buvo namuose ir išgirdo, kad lauke girdisi garsūs balsai, pro langą pamatė ant asfalto prie laiptinės gulinčią ant nugaros moterį, kuri vis šaukė, ją atpažino kaip kaimynę. Prie jos buvo pasilenkęs stovėjo kažkoks vyras. Jis neatlikinėjo jokių veiksmų šios moters atžvilgiu, todėl kaip ir nepagalvojo, kad kažkas vyksta rimto. Jai susidarė įspūdis, kad tie žmonės yra neblaivūs ir moteris nukrito ant žemės, o vyras padeda jai atsikelti. Moteris labai garsiai kalbėjo. Kaip šis vyras buvo apsirengęs ir kaip atrodė, ji negali nurodyti, nes buvo tamsu, be to žiūrėjo nuo (duomenys neskelbtini) aukšto ir be akinių. Anksčiau nėra jo mačiusi. Taip pat pamatė šalia jų du sėdinčius ant laiptų prie laiptinės vyrus. Kaip jai pasirodė, tai buvo du broliai, kurie gyvena jų laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte. Šių vyrų vardų ir pavardžių nežino. Jie tiesiog sėdėjo ir nieko nedarė. Ji atsitraukė nuo lango ir netrukus išgirdo vėl moterišką balsą, kuri šaukė: „V., kviesk policiją“. Ji priėjo prie lango ir pamatė kaip tie du vyrai – broliai rankomis muša trečią vyrą. Tada ji paėmė telefoną ir paskambino 112. Kiek pamena, tie vyrai sudavė gulinčiam ant žemės vyrui smūgius į nugarą. Kiek buvo suduota smūgių, negali nurodyti. Vyras nukrito ant asfalto. Ji negali nurodyti, ar jis nukrito ant nugaros ar ant pilvo. Tada tie du vyrai-broliai pradėjo spardyti kojomis gulintį vyrą. Kiek kartų jie spyrė gulinčiam vyrui, negali nurodyti. Kiek jai pasirodė, jie daugiau spyrė per kūno vidurį. Tuo metu moteris jau stovėjo ir šaukė, bandė juos išskirti. Kol kalbėjo telefonu su 112 operatoriumi, lauke vyko konfliktas. Po to ji atsitraukė nuo lango ir nematė, kas ten vyko. Staiga viskas nutilo. Ji vėl priėjo prie lango ir pamatė vyrą, kurį prieš tai mušė, einantį link (duomenys neskelbtini) laiptinės. Moteris ėjo jam iš paskos. Tų dviejų vyrų ji nematė, galimai jie nuėjo namo. Liudytoja nurodė, kad nematė, kokiu būdu nukentėjusioji atsidūrė ant žemės, taip pat teigė, kad nematė, ar kuris nors iš asmenų smurtavo šios moters atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į tai, kad lauke buvo tamsu, lijo, liudytoja įvykius stebėjo pro langą (duomenys neskelbtini) aukšte, buvo be akinių, buvo atsitraukusi nuo lango, todėl nematė visų įvykių nenutrūkstamai, teismas daro išvadą, kad V. J. galėjo nematyti konflikto pradžios, kuomet, kaip nurodo abu nukentėjusieji, Š. B. suėmęs I. S. už rankos ją nustūmė nuo laiptų, nuo ko I. S. nugriuvo ant žemės. Teismas pažymi, kad ir patys kaltinamieji nenurodė aplinkybių, kad I. S. būtų pati nugriuvusi ant žemės, o V. I. būtų mėginęs ją kelti, todėl teismo manymu, V. J. parodymai dalyje dėl to, kad ji pamatė ant asfalto prie laiptinės gulinčią ant nugaros moterį, kuri vis šaukė, ir prie jos pasilenkusį vyrą, kuris neatlikinėjo jokių veiksmų, galimai yra netikslūs dėl blogo oro, blogo matomumo ar kitų aplinkybių.

Kaltinamojo gynėjo nuomone nukentėjusiosios I. S. paaiškinimai yra nenuoseklūs, jie nuolat keitėsi. Iš tiesų, kaip matyti iš I. S. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui ji nurodė, kad ją sumušė kaimynas. Be to, kaip matyti iš Body kameros vaizdo įrašo, I. S. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad jai ir V. I. ketinant įeiti į laiptinę, Š. ir M. B. pradėjo žodiškai kabinėtis prie V. I., po ko abu pradėjo mušti V. I., o ji pradėjo V. I. ginti, tada abu kaltinamieji pradėjo mušti ir ją, policijos pareigūnams ir medikei sako, kad ją sumušė Š. su M.. Tačiau vėliau I. S. buvo ne vieną kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kaip liudytoja buvo apklausta ikiteisminiame tyrime, kuris buvo atliekamas pagal kaltinamųjų B. pareiškimą, taip pat apklausta, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą teisme, nuosekliai tvirtino, kad po žodinio konflikto Š. B. ją nustūmė nuo laiptų ir ją pargriovė, po ko Š. B. pradėjo ją mušti kumščiais, po ko Š. B. pradėjo ją spardyti kojomis, o netrukus priėjo ir brolis M. B., kuris taip pat pradėjo ją spardyti kojomis, mušė pasilenkę, ji rėkė iš skausmo, tada V. I. norėjo ją apginti ir šaukė ant jų, tada Š. B. sudavė V. I. rankos kumščiu į veidą, pargriovė jį ant grindinio, po ko abu kaltinamieji pradėjo spardyti V. I.. Kad nukentėjusioji I. S. buvo stipriai susijaudinusi matyti Body kamerų vaizdo įrašuose, todėl teismo manymu, iškart po įvykio duoti I. S. tokios būklės paaiškinimai niekaip nepaneigia jos pačios kaip liudytojos 2021 m. birželio 13 d. ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, duotų paaiškinimų, kuomet jai jau buvo suteikta medicininė pagalba, ji buvo nurimusi, nebejautė skausmo, be to jai buvo išaiškinta, kad už žinomai melagingų paaiškinimų davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl teismas kaip patikimus vertina būtent nukentėjusiosios I. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus. Kaltinamieji teisme mėgino įrodyti, kad I. S. pati įsitraukė į muštynes, gindama V. I., ir per vykusias muštynes I. S. galėjo netyčia būti sužalota kurio nors iš kaltinamųjų arba net paties V. I., tačiau teismo vertinimu, tokia įvykių versija nepasitvirtino.

Aplinkybę, kad nukentėjusiąją I. S. sumušė Š. ir M. B., pati nukentėjusioji nuosekliai nurodė viso bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, taip ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas ir buvo atliekamas pagal B. pareiškimą metu. Iš į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno O. G. apklausos teisme ir tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje jį pasitiko nukentėjusieji I. S., kuri buvo sumušta, ant jos veido matėsi kraujas, kairė veido pusė buvo ištinusi, moteris verkė. Nukentėjusieji nurodė, kad juos sumušė kaimynai, nurodė kaimynų adresą. Buvo iškviesta greitoji, kuri moterį nusprendė vežti į ligoninę. Įtariami nusikaltimo padarymu asmenys savo buto durų neatidarė, dėl ko buvo iškviesti gaisrininkai, kurie išlaužė buto duris. Ant vieno iš vyrų rankų matėsi kraujas.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. birželio 12 d., 23.08 val. pranešėja, paskambinusi į BPC, nurodė, kad stebi, kaip kieme 4 vyrai spardo žmogų. Dėl GMP neaišku. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota analogiška informacija tai, kuri nurodyta pareigūno O. G. tarnybiniame pranešime, taip pat nurodyta, kad 2021 m. birželio 13 d., 0.12 val., (duomenys neskelbtini) slaugytoja pranešė, kad 2021 m. birželio 12 d., 23.59 val., GMP pristatė I. S., kuri paaiškino, kad 2021 m. birželio 12 d., 23.00 val. ją sumušė kaimynai. Iš policijos pareigūnų darytų „bodycam“ vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyt, kad atvykusiems policijos pareigūnams I. S., išėjusi į laiptinę, pasako, kad juos sumušė M. su Š., medicinos darbuotojai taip pat I. S. atsako, kad ją mušė Š. su M..

Abu kaltinamieji apklausti teisme kaltę pripažino iš dalies, pripažino tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio įsivėlė į muštynes, dėl ko buvo sužaloti jie patys ir nukentėjusieji. Abu kaltinamieji paaiškino savo įvykių versiją ir nurodė, kad muštynes inicijavo V. I., kuris paprašė cigaretės, M. B. jos nedavus, V. I., praeidamas pro sėdintį Š. B., spyrė jam į skruostikaulį iš kelio. Š. B. iš inercijos stvėrė V. I. už rankų, nutempė nuo laiptų ir pradėjo jį mušti. I. S. galimai norėjo išskirti besimušančius ir jie visi trys nugriuvo. Š. B. prašė M. B. pagalbos, pastarajam priėjus V. I. trenkė į kaktą, prakirto antakį, tada jie pradėjo muštis, o I. S. pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Teismas vertindamas kaltinamųjų parodymus, pažymi, jog abu kaltinamieji, įteikus jiems pranešimus apie įtarimus, pasinaudojo teise neduoti parodymų apie savo pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji praėjus keturioms dienos po įvykių, tai yra 2021 m. birželio 16 d. kreipėsi su pareiškimais į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jiems padarytų kūno sužalojimų kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kuomet pirmą kartą po sulaikymo išdėstė savo įvykių versiją, kurios laikėsi viso proceso metu. Sutiktina su kaltinamųjų gynėju, kad kaltinamųjų parodymai net detalėse sutampa, tačiau teismas tikėti kaltinamųjų išdėstyta įvykių versija neturi jokio pagrindo, kadangi tokios įvykių versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių gynybos keliamą įvykių versiją tai, kad kaltinamasis Š. B. galimai panaudojo smurtą prieš V. I. po to, kai šis kojos keliu spyrė jam į veidą ir sulaužė žandikaulį, dėl to, kad bijojo, jog V. I. ir toliau naudos prieš jį smurtą ir tokiu būdu gynėsi nuo užpuolimo. Tuo tarpu M. B. padėjo broliui gintis nuo šio užpuolimo. O I. S. pati įsivėlė į vykusias muštynes. Todėl jokių chuliganiškų paskatų kaltinamieji neturėjo, kadangi tik gynėsi nuo prieš tai įvykusio užpuolimo. Tokia įvykių versija yra paneigta. Svarbu paminėti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19548-21, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal kaltinamųjų 2021 m. birželio 16 d. pateiktus pareiškimus dėl jų sužalojimo, 2022 m. sausio 16 d. buvo priimtas nutarimas dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nustačius, kad V. I. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nutarime konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo duomenų visuma patvirtina, kad iš tiesų V. I. parodymai yra atitinkantys realiai vykusias faktines aplinkybes. Tyrimo duomenys rodo, kad visų pirma prieš I. S., o vėliau ir prieš V. I. nukreiptas kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad I. S. ir V. I. grįžus namo, prie jų pradėjo kabinėtis būtent M. ir Š. B., kurie nustūmė I. S., nuo ko pastaroji pavojingai krito ant betoninių laiptų ir tuomet sekė jų tyčiniai veiksmai, pasireiškę smūgių sudavimu, tai sudarė sąlygas V. I. gintis nuo kėsinimosi į kito asmens – I. S. ir atitinkamai savo paties sveikatą.

Kaltinamieji laikėsi pozicijos, kad V. I. pradėjo konfliktą, pirmas spyrė koja Š. B., todėl Š. B. buvo priverstas gintis, o M. B. jam padėjo. Abu kaltinamieji teigia, kad jų veiksmai buvo tik kaip gynyba.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras ir egzistuoja objektyviai. Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

Pažymėtina, kad, vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis Š. B. duodamas paaiškinimus teisme teigė, kad po V. I. jam suduoto smūgio jis įsižeidęs instinktyviai šoko gintis. Jis gynėsi po to, kai gavo smūgį, nes nenorėjo gauti antro smūgio. Jis galvojo, kad V. I. gali toliau jį mušti, todėl gynėsi. I. S., kai jie susikibo, stovėjo laiptinės apačioje ir nežino iš kokių paskatų, gal norėdama padėti ar išskirti, šoko į jų tarpą ir jie visi trys griuvo. Kai gulėjo ant žemės, vyko kaip gatvės muštynės. V. I. suduotų smūgių jis neskaičiavo, jis tik gynėsi ir taip gavosi, kad tai peraugo į gatvės muštynes. Dėl sužalojimų, kurie padaryti nukentėjusiesiems, tai muštynėse gali visko būti. Taigi pats kaltinamasis pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju konfliktas peraugo į gatvės muštynes, net, jei ir tikėti kaltinamųjų parodymais, pavojingas kėsinimasis, jei toks ir buvo, jau buvo pasibaigęs, todėl tolimesni kaltinamųjų smurtiniai veiksmai buvo nulemti pykčio, o ne būtinybės gintis. Įvertinus ir tai, kad kaltinamieji buvo dviese tai yra du vyrai, o nukentėjusysis buvo vienas vyras, darytina išvada, kad kaltinamieji smurtą naudojo ne gynybos, o puolimo tikslu. Dar kartą pažymėtina, kad nepriklausoma liudytoja V. J. labai aiškiai nurodė, kad matė, kaip tie du vyrai – broliai rankomis muša trečią vyrą, tas vyras nukrito ant asfalto, gulintį pradėjo spardyti kojomis. Tuo metu moteris jau stovėjo ir šaukė, bandė juos išskirti. Tokias pačias aplinkybes liudytoja V. J. nurodė ir skambindama į policiją. Bendrojo pagalbos centro pateiktame ir apžiūrėtame garso įraše užfiksuota, jog pranešėja sako, kad ir ji mato, kad bus tikrai muštynės, jos vyksta. Mato, kad trys vyrai ir viena moteris, du žmonės muša vieną vyrą. Šios aplinkybės patvirtina, kad abu kaltinamieji nukentėjusiojo V. I. atžvilgiu atliko puolamuosius smurtinius veiksmus, o ne gynėsi, kaip jie mėgina tai įrodyti. Teismo įsitikinimą tuo, kad kaltinamieji šioje situacijoje nėra nukentėjusioji pusė, sustiprina ir ta aplinkybė, kad kaltinamieji, išgirdę, kad I. S. kviečia policiją, pasišalino iš įvykio vietos, o atvykus policijos pareigūnams, jų neįleido, spec. tarnybos turėjo išlaužti jų buto duris. Be to kaltinamieji dėl nesuprantamų priežasčių apie tai, kad neva jie yra nukentėję, pranešė policijai tik po kelių dienų, tai yra 2021 m. birželio 16 d. Todėl teisiamųjų pateikiamą versiją, kad nukentėjusysis provokavo jų veiksmus, teismas vertina kaip prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms, išgalvotą gynybinę versiją, siekiant sušvelninti atsakomybę, ir ją atmeta.

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamieji kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, veikdami kartu, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, Š. B. suėmus ranka I. S. už kairės rankos ir ją nustūmus nuo laiptų, dėl ko pastaroji nukrito ant žemės, M. B., priėjęs su Š. B. prie gulinčios ant žemės I. S., kartu sudavė šiai rankų kumščiais ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami jai kūno sužalojimus – poodines kraujosruvas galvoje, rankose, kojose, odos nubrozdinimą kairiame užausyje, kairio skruostikaulio lūžį, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to, I. S. pradėjus šaukti pagalbos ir V. I. pradėjus ją ginti, Š. B. sudavė vieną smūgį ranka V. I. į galvą, nuo kurio pastarasis parkrito ant žemės, po to M. B. tęsdamas savo nusikalstamą veiką kartu su Š. B.sudavė rankų kumščiais ir kojomis gulinčiam ant žemės V. I. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, viso bendrais veiksmais ne mažiau kaip 13-a trauminių poveikių padarydami nukentėjusiajam V. I. kūno sužalojimus: poodines kraujosruvos galvoje, nugaroje, krūtinėje, dešinio klubo srityje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimus kaktoje, plaštakose, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu M. B. ir Š. B., veikdami bendrais veiksmais, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji padarė minėtus nusikaltimus ir jų nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-278-511/2015). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

Taigi, kaip nurodoma teismų praktikoje, kaltinamųjų be jokios dingsties, viešoje vietoje atlikti smurtiniai veiksmai, kuriais V. I. buvo padaryti kūno sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajai I. S. buvo padaryti kūno sužalojimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams bei viešosios tvarkos pažeidimą, dėl ko buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis, iškviesti policijos pareigūnai. Taigi, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų Š. B. ir M. B. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų yra įrodyta ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kadangi jie, veikdami neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, veikdami kartu, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, Š. B. suėmus ranka I. S. už kairės rankos ir ją nustūmus nuo laiptų, dėl ko pastaroji nukrito ant žemės, M. B., priėjęs su Š. B. prie gulinčios ant žemės I. S., kartu sudavė šiai rankų kumščiais ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, viso bendrais veiksmais ne mažiau kaip 12-a trauminių poveikių padarydami jai kūno sužalojimus – poodines kraujosruvas galvoje, rankose, kojose, odos nubrozdinimą kairiame užausyje, kairio skruostikaulio lūžį, kurie visumoje specialistų įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas be jokios rimtos priežasties, pažeidžiant elementarias elgesio taisykles, todėl teisingai kvalifikuotas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl bausmių skyrimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam Š. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, abi nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, tyčinės, baigtos, padarytos iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius Š. B. – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau minėtas nuosprendis įsiteisėjo tik 2021 m. birželio 17 d., tai yra, po šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo (2 t., b. l. 121-129), baustas administracine tvarka vieną kartą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti (2 t., b. l. 130), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pateikė Š. B. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad jis pasižymi kruopštumu, pareigingumu, atsakingumu, pastabumu, yra santūraus, ramaus būdo, draugiškas, bendradarbių mėgstamas ir turintis autoritetą (3 t., b. l. 104).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus įgyvendinti už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant kaltinamajam Š. B. vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminas nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį, o už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas mažesnis už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, termino vidurkį, bet artimas jam (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 straipsnio 1 punktu, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, yra padarytos idealiąja sutaptimi, už jų padarymą paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir Š. B. paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinęs tai, kad Š. B. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, jam yra pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, jis yra dirbantis, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, Š. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju atitinka ir nukentėjusiųjų interesus, kadangi tokiu atveju nebus apribota kaltinamojo galimybė dirbti, gauti pajamas ir atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje normoje numatytas pareigas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Š. B. skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taip pat kaltinamajam Š. B. skirtina BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai I. S. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam Š. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 12 d., 23.40 val., iki 2021 m. birželio 13 d., 15.47 val. (1 para) (2 t., b. l. 73, 89-90), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam Š. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, abi nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, tyčinės, baigtos, padarytos iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. B. – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas vieną kartą, be kita ko, ir už nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimu prieš kitą asmenį (2 t., b. l. 184-198), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 1-3), šiuo metu nedirbantis, tačiau dirbęs praeityje, (duomenys neskelbtini) dirbo pagal verslo liudijimą, kaltinamojo gynėjas pateikė tai patvirtinančias darbo sutartis (3 t., b. l. 108-111).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus įgyvendinti už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant kaltinamajam M. B. vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminas nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui, o už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas didesnis už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, termino vidurkį, bet artimas jam (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 straipsnio 1 punktu, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, yra padarytos idealiąja sutaptimi, už jų padarymą paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir M. B. paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinęs tai, kad M. B. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas vieną kartą, jam yra pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, jis šiuo metu yra nedirbantis, tačiau įvairiais laikotarpiais dirbo praeityje, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, Š. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju atitinka ir nukentėjusiųjų interesus, kadangi tokiu atveju nebus apribota kaltinamojo galimybė dirbti, gauti pajamas ir atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje normoje numatytas pareigas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. B. intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taip pat kaltinamajam M. B. skirtina BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai I. S. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam M. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 12 d., 23.40 val., iki 2021 m. birželio 13 d., 16.12 val. (1 para) (2 t., b. l. 137, 152-153), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 239,63 eurų žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios I. S. gydymo, atlyginimo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Su ieškiniu pateiktas žalos dydį pagrindžiantis 2021 m. liepos 15 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad I. S. buvo suteiktos gydymo paslaugos bendrai 239,63 Eur sumai (1 t., b. l. 145-147). Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji pripažino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamieji Š. B. ir M. B., naudodami fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, turtinė žala, kurią patyrė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas solidariai atlyginti iš kaltinamųjų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų Š. B. ir M. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, kartu su 239,63 Eur turtinės žalos atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 641,34 Eur žalos, kadangi dėl 2021 m. birželio 12 d. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų I. S. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. liepos 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus sprendimais I. S. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 16 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 641,34 Eur ligos išmoka. Kartu si civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai: VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimas skirti ligos išmoką I. S. – 274,86 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. birželio 29 d.; VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimas skirti ligos išmoką I. S. – 30,54 Eur už 2021 m. birželio 30 d. ir 335,94 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 16 d., iš viso 366,48 Eur (1 t., b. l. 155-163). Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji pripažino VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamieji Š. B. ir M. B., naudodami fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris sąlygojo I. S. nedarbingumą aptartu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. liepos 16 d. Taigi, turtinė žala, kurią patyrė VSDFV Vilniaus skyrius, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas solidariai atlyginti iš kaltinamųjų.

Nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 10240 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 240 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos reikalavimai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. birželio 12 d. įvykio, kurio metu ją užpuolė du kaimynai, dėl neaiškių motyvų ir priežasčių jie naudojo prieš ją fizinį smurtą, kurio metu ji stipriai kentėjo ir patyrė sunkius veido ir kūno sumušimus ir psichologinę traumą. Išrašuose matyti, jog ji patyrė veido ir kūno sumušimus, skruostikaulio (kairiojo) ir žandikaulio lūžį, taip pat neteko 22-ojo danties kaiščio, ko pasėkoje reikalingas danties vainiko atstatymas, gydymas. Vienas dantis buvo stipriai išjudintas, nepataisomai. Gijimo procesu yra akivaizdžiai matyti estetiniai veido pažeidimai, kurie deformuoja jos veidą, dėl ko ji jaučia didelį diskomfortą ir emocinį disbalansą. Preliminariai turtinę žalą vertina 240 Eur suma – auksinis auskaras – 70 Eur, akiniai – 100 Eur, kelnės – 30 Eur, megztinis – 40 Eur. Neturtinę žalą vertina 10000 Eur (1 t., b. l. 76). Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji I. S. pateikė: nuotraukas, kuriose matyti ant jos veido esantys sumušimai – ryškios kraujosruvos, esančios akies, skruosto ir žandikaulio ir ausies srityse (1 t., b. l. 78-79); pirkimo kvitus iš „Benu vaistinės“ ir „Euro vaistinės“, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji „Benu vaistinėje“ 2021 m. birželio 13 d. įsigijo vaistų už 33,58 Eur ir 8,57 Eur, o „Euro vaistinėje“ 2021 m. birželio 19 d. įsigijo vaistų už 14,10 Eur (mažmeninė kaina 23,58 Eur, kompensuojama suma 9,48 Eur) (1 t., b. l. 80); išrašus iš E. sveikatos portalo su ambulatorinių apsilankymų aprašymais (be kita ko, išrašuose matyti, kad apsilankymų metu 2021 m. birželio 23 d., liepos 8 d., liepos 16 d. ir liepos 21 d. nukentėjusiajai buvo, be kita ko, konstatuojami užmigimo sutrikimai ir nemiga (1 t., b. l. 81-87).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. nurodė, kad savo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ji palaiko. Pateikti kvitai, purvini drabužiai, kuriuos policijai atidavė, jai taip pat sulaužė akinius, kurie buvo pakabinti ant kaklo, išplėšė auksinį auskarą, paskui policija atvežė auskarą, kurį rado drabužiuose. Auksinio auskaro vertė apie 70 Eur, akiniai nuo saulės 100 ar 200 Eur, kelnės buvo naujos, 30 Eur vertės, megztinis 40 Eur. Taip pat pateikti kvitai už vaistus, jai leido nuskausminamuosius vaistus. Visi nurodyti vaistai susiję su gydymu, vaistas „Lotadin“ yra tepalas nuo patinimo ir mėlynių. Neturtinė žala 10 000 Eur, kadangi jie ją sumušė, jai išmušė dantis, tenka gydytis, dantis taisyti reikia iki šiol, nebeturi savo dantų. Jai skaudėjo, buvo stresas. Skausmas, ji buvo sulaužyta, iki šiol blogai jaučiasi. Iki šiol jaučia stresą, bijo tų žmonių, bijo išvis išeiti į gatvę, jie jos neatsiprašė. Tokią sumą paskaičiavo, kad reikės gydymui. Jai padaryti sužalojimai matėsi iš karto, jie buvo kojose, nugaroje ir visame kūne, iš nosies bėgo kraujas. Sužalojimus matė ekspertizė, visi kaimynai, policija, ji turi nuotraukas. Ji buvo šoke ir jautė sumušimus. Vis dar laikosi patinimas. Ji savaitę, gal ilgiau negalėjo valgyti, valgė košę per šiaudelį. Ji yra dirbanti, 1 mėnesį turėjo nedarbingumą, buvo namuose.

Vertindamas I. S.civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad I. S.dėl M. B. ir Š. B. nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą: buvo sugadinti jos drabužiai, ji turėjo pirkti vaistų. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios I. S. civiliniame ieškinyje pateiktus argumentus dėl patirtos turtinės žalos dydžio, pateiktus patirtą turtinę žalą patvirtinančius įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nukentėjusiosios I. S.reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau jo dydis įrodytas tik iš dalies, nes byloje nėra duomenų, kad I. S. įvykio metu buvo sulaužyti akiniai nuo saulės, I. S. tokių duomenų nepateikė, iš Body kamerų vaizdo įrašu matyti, kad ant I. S. kaklo nėra akinių nuo saulės, taip pat nukentėjusioji nei ieškinyje, nei teisme nenurodė, kokio gamintojo buvo akiniai nuo saulės, kada ir kur juos įsigijo, be to, auksinis auskaras, kurio vertė, kaip teigė I. S., 70 eurų, buvo grąžintas nukentėjusiajai, o „Euro vaistinėje“ 2021 m. birželio 19 d. įsigyti vaistai yra skirti aukšto arterinio kraujospūdžio gydymui, todėl tvirtinti, kad patirti nuostoliai dėl jų įsigijimo yra susiję su I. S. kaltinamųjų veiksmais padarytais sužalojimais, nėra pagrindo, todėl civilinis ieškinys dėl 240 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš M. B. ir Š. B. solidariai I. S. naudai priteistina 112,15 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė išgyvenimus, viešoje vietoje jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kentė fizinį skausmą, pažeminimą. Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016).

Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 289,62 Eur iki 2 606,58 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019).

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusioji dėl M. B. ir Š. B. jai padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajai buvo diagnozuotos poodinės kraujosruvos galvoje, rankose, kojose; odos nubrozdinimas kairiame užausyje, kairio skruostikaulio lūžis. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jai buvo taikytas ambulatorinis gydymas, todėl neabejotina, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusioji jautė pakankamai ilgai ir dėl to negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis buvo įrodyta, kad intensyvius smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios I. S.atžvilgiu atliko abu kaltinamieji. Neabejotinai nukentėjusiajai konstatuotas skruostikaulio lūžis sukėlė nukentėjusiajai daug nepatogumų ir sumažino bendravimo galimybes, nes ji negalėjo nei normaliai bendrauti, turėjo valgyti tik minkštą ar skystą maistą, dėl ištinusio veido, kraujosruvų viešumoje traukė aplinkinių dėmesį, dėl ko savo veidą turėjo slėpti ir pan. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė didelius fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, yra pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Minėtina ir tai, kad nukentėjusioji ieškinyje nurodė, jog dėl kaltinamųjų veiksmų ji neteko 22-ojo danties kaiščio, ko pasėkoje reikalingas danties vainiko atstatymas, gydymas, be to vienas dantis buvo stipriai išjudintas, nepataisomai. Tačiau specialistai byloje nustatė, jog apžiūroje minimas 33 danties paslankumas kaip sužalojimas nevertinamas, kadangi apatiniai dantys, remiantis makromorfologiniu vaizdu, yra paveikti parodontozės, be to medicininiuose dokumentuose minimas 22 danties kaiščio iškritimas kaip sužalojimas taip pat nevertinamas.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumą, kaltinamųjų atliktų veiksmų intensyvumą, kaltinamųjų amžių ( abu kaltinamieji yra darbingo amžiaus) ir nukentėjusiajai I. S.padarytus sužalojimus (poodinės kraujosruvos galvoje, rankose, kojose; odos nubrozdinimas kairiame užausyje, kairio skruostikaulio lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą), jų lokalizaciją (ir veido sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusioji jautė pakankamai ilgą laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios I. S.patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 2000 Eur. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 2000 Eur neturtinės žalos priteisimas.

Nukentėjusysis V. I. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. birželio 12 d. įvykio metu jis skaudžiai nukentėjo. Tą dieną ėjo namo su drauge, kuomet dėl jam nežinomų ir sveiku protu nesuvokiamų priežasčių patyrė fizinį išpuolį – smurtą dviejų vyrų, sėdinčių prie laiptinės. Kol pagalba atvyko, jie jau buvo stipriai sumušti. Tąkart jis patyrė daugybinius viso kūno sumušimus, stiprų galvos ir ausies sumušimą, abiejų rankų odos nubrozdinimai buvo ganėtinai skausmingi. Taip pat sutriko jo emocinė sveikata, atsirado baimės jausmas ir sutriko psichologinė būklė po to nemalonaus ir traumuojančio įvykio, dėl galvos sutrenkimo ir bendros blogos savijautos jis kreipėsi į gydymo įstaigą, paskui gydėsi ambulatoriškai. Patirtą moralinę žalą vertina 5000 Eur. (1 t., b. l. 121).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nukentėjusysis V. I. nurodė, kad neturtinę žalą vertina 5000 Eur, nes jį įžeidė, taip negalima elgtis. Jis jautėsi įžeistas, jam skaudėjo, kreipėsi į medikus, buvo žymės ant veido, raudonumas po akimi. Jis dabar nedirba, neatsimena, ar įvykio metu dirbo.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis V. I. dėl kaltinamųjų M. B. ir Š. B. smurtiniais veiksmais jam sukelto fizinio skausmo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo nustatytos poodinės kraujosruvos galvoje, nugaroje, krūtinėje, dešinio klubo srityje, kairėje rankoje, kairėje kojoje; odos nubrozdinimai kaktoje, plaštakose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. V. I. nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 13-a trauminių poveikių. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, sutriko jo emocinė sveikata, atsirado baimės jausmas ir sutriko psichologinė būklė po to nemalonaus ir traumuojančio įvykio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų atliktų veiksmų intensyvumą (nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės ir kaltinamieji toliau rankų kumščiais ir kojomis tęsė smurtinius veiksmus) ir nukentėjusiajam V. I. padarytus sužalojimus (poodinės kraujosruvos galvoje, nugaroje, krūtinėje, dešinio klubo srityje, kairėje rankoje, kairėje kojoje; odos nubrozdinimai kaktoje, plaštakose), jų lokalizaciją (ir veido sritis, kaktoje), į tai, kad dėl patirto sužalojimo nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė gana trumpą laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 145-1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-25/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo V. I.patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 500 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 500 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių perduoti saugoti daiktai (2021 m. gruodžio 30 d. Kvitas B serija BBB Nr. 1PK004458) (1 t., b. l. 114, 115):

Megztinis ir kelnės, paimti 2021 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš I. S. – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini I. S.;

Marškinėliai, paimti 2021 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. I. – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. I.;

Du vokai su nuoplovomis nuo Š. B. rankų ir du vokai su nuoplovomis nuo M. B. rankų – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

CD laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro ir „Body“ kameros vaizdo įrašais, saugoma voke, prisegtame prie bylos 3 tomo viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 straipsnio 1 punktu, Š. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir Š. B. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, Š. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant Š. B.: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Š. B. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai I. S. per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į Š. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 12 d., 23.40 val., iki 2021 m. birželio 13 d., 15.47 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam Š. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 straipsnio 1 punktu, M. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir M. B. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. B.: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. B. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai I. S. per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 12 d., 23.40 val., iki 2021 m. birželio 13 d., 16.12 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti solidariai iš Š. B. ir M. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 239,63 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 63 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti solidariai iš Š. B. ir M. B. Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 641,34 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 34 centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. S. civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš Š. B. ir M. B. 112,15 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 15 centų) nukentėjusiosios I. S. naudai turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio reikalavimą neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš Š. B. ir M. B. nukentėjusiosios I. S. naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš Š. B. ir M. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių perduotus saugoti daiktus (2021 m. gruodžio 30 d. Kvitas B serija BBB Nr. 1PK004458):

Megztinį ir kelnes, paimtus 2021 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš I. S. – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. S.;

Marškinėlius, paimtus 2021 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. I. – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. I.;

Du vokus su nuoplovomis nuo Š. B. rankų ir du vokus su nuoplovomis nuo M. B. rankų – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

CD laikmenas su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro ir „Body“ kameros vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 3 tomo viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti Š. B. ir M. B., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė