Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui K. K. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1.1. Ieškovė A. M. ir atsakovas K. K. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros P. K., o (duomenys neskelbtini) – sūnaus D. K.

1.2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-514-1027/2018 patvirtinta A. M. ir K. K. sudaryta taikos sutartis, jos 5 punkte šalys susitarė, jog atsakovas vaikų išlaikymui mokės po 75 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad vertinant tėvų turtinę padėtį atsakovo turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu blogesnė nei ieškovės ir jo galimybės, įvertinus gaunamas išmokas, kreditorinius įsipareigojimus, ženkliai prastesnė ir galimybės teikti prašomo išlaikymo dydžio – kiekvienam vaikui po 400 Eur, atsakovas neturi. Teismas konstatavo, kad ieškovė neturi galimybių ir neskiria kiekvienam vaikui per mėnesį po 800 Eur. Tačiau, žinant, kad kiekvienam žmogui pragyvenimui lėšos yra būtinos, realios vaikų poreikius tenkinančios išlaidos galėtų būti iki 600 Eur, vadovaujantis teismų suformuota praktika, kad minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalinga suma lygi minimaliai mėnesiniai algai, atskaičius sumą, ieškovės gaunamą ir tenkančią vienam vaikui, teismas nusprendė, kad tėvai turėtų minimaliai kiekvienam vaikui skirti 422 Eur. Įvertinęs tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, konstatavo, kad kiekvienam iš tėvų tenkanti suma minimaliems vaikų poreikiams tenkinti būtų po 211 Eur.

4. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

5. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

8. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

9. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

10. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

11. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025, 15-22 punktai).

12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau nei 6 metai, todėl aišku, kad vaikams augant didėja jų poreikiai, t. y. sutiko su ieškove, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės – šalių nepilnametės dukros ir sūnaus poreikiai padidėjo. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, teismas sprendė, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas.

13. Kaip žinoma, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamo sprendimo priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 777 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarė 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, orientacinis kriterijus – 777 Eur, vienam vaikui priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, yra labai artimas ieškovės prašomam 800 Eur / mėn. dydžiui. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės prašo priteisti įvairioms šventėms (Kalėdoms, Velykoms ir pan.) 50 Eur, spręstina, kad ieškovės prašomas kiekvienam vaikui priteistinas 800 Eur / mėn. dydis yra įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Kitas aspektas tas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas jų tėvų turtinei padėčiai. Byloje yra duomenys, kad ieškovas iš esmės neginčija, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas pagal tris vykdomąsias bylas kreditoriams skolingas iš viso 1 171 Eur, nekilnojamojo turto neturi, atsakovui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nors 2025 m. vasario 17 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią darbdavys įsipareigojo mokėti 1 730 Eur darbo užmokestį, tačiau atsakovas nuo 2025 m. vasario 26 d. dėl ligos nedirba. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas atnaujino darbo santykius vėlesniu laikotarpiu (CPK 12, 178 straipsniai). Su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė detalizuotus duomenis, kad jam diagnozuoti nepatikslinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovas, nors yra darbingo amžiaus, tačiau turi sveikatos problemų, jos, bylos duomenimis, nėra trumpalaikio pobūdžio, todėl spręstina, kad atsakovas šiuo metu neturi realių galimybių gauti didesnes pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas objektyviai negauna tiek pajamų, kad galėtų sumokėti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, nes jo sunki turtinė padėtis susiklostė dėl išimtinai objektyvių aplinkybių (ligos, nedarbingumo).

16. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl išlaikymo dydžio, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė ir aiškino teisę ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis vaikams pakeitimu. Tinkamai įvertino byloje esančius duomenis dėl pasikeitusių vaikų poreikių, amžiaus, interesų, padarė pagrįstą išvadą, kad yra akivaizdu, jog ankstesniu teismo sprendimu priteistas 75 Eur dydžio išlaikymas šiuo metu nebesiekia minimalaus darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kriterijaus, ir nusprendė, kad vaiko poreikiai yra padidėję, todėl išlaikymo dydį, atsižvelgęs į ieškovės gaunamas dotacijas iš valstybės, padidino iki 211 Eur.

17. Įvertinus bylos duomenis ir vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalimis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 211 Eur išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

18. Tokia suma, atsižvelgiant į valstybės gaunamas išmokas, yra pakankama išimtinai vaikų poreikiams tenkinti ir atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaikų tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų. Be to, išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

20. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (jo dalį) nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

23. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.

24. Vadovaujantis Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 24.3.6.3. punktu (-ais), valstybės naudai apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 175 Eur.

25. Atsižvelgiant į tai, valstybės biudžetui priteistina iš ieškovės 175 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui priteisti 175 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, nurodant priteistą sumą sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.