- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-220-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00265-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- M. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio kuriuo M. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl to, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiui (baudžiamosios bylos Nr. 1-2111-1017/2019), kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 58 MGL dydžio bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 21 d., jos nevykdo, nes jis 2020 m. kovo 22 d., 17.40 val., Dzūkų g. 22, Vilniuje vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, jis 2020 m. kovo 23 d., 18.44 val., Laisvės pr., Vilniuje vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiais veiksmais M. Ž. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroras Šarūnas Šimonis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Pripažinti M. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, skiriant 24 MGL baudą, pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 16 MGL dydžio baudą įpareigojant ją sumokėti per 1 metus. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones 4 metams, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 23 d. Nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, įskaičiuojant tas sumas, kurias M. Ž. jau yra sumokėjęs. Skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
2.1 Skunde nurodoma, kad BK 243 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje, kuriame numatytos nusikalstamos veikos, kuriomis nusižengiama teisingumui. Minėtame skyriuje nurodytose veikose įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomo sistemingumo požymio. Pažymi, kad apskritai BK yra tik penkios nusikalstamos veikos, kuriose yra numatytas sistemingumo požymis.
2.2 Pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta jokia kita, tik baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti bent vieną baudžiamojo poveikio priemonę, išskyrus turto konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino M. Ž. veiksmų nei kaip sistemingų, nei kaip piktybiškų vengiant vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nors teismo vertinimu, M. Ž. taikytos administracinės atsakomybės priemonės už jo padarytus pažeidimus yra pakankamos, siekiant prevencinių tikslų, tačiau administracine tvarka išteisintasis baustas tik už Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai nėra kliūtis taikyti BK 243 straipsnio normą. Teigia, kad baudžiamasis persekiojimas gali būti pradedas kiekvieną kartą, kai tik M. Ž. vengs atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
2.3 Prokuroro vertinimu, dabar vyraujanti teismų praktika, kurioje akcentuojamas ne pats saugomas visuomeninis gėris – teisingumas, o sistemingumo ir piktybiškumo požymių buvimas ar nebuvimas, nėra teisinga. Nurodo, kad turi būti paisoma lygybės prieš įstatymą principo. Šiuo metu vienais atvejais asmuo pripažįstamas kaltu pagal BK 243 straipsnį net ir vieną kartą pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę, o kitais atvejais asmuo gali išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu jo veiksmai nebuvo sistemingi ir pavojingi.
2.4 Pažymi, kad net jei vadovautis vyraujančia praktika, nagrinėjamoje byloje asmens veiksmai buvo pavojingi, nes išteisintasis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę per itin trumpą laiką, vos per vieną parą, ir antrąjį kartą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
2.5 Prokuroro vertinimu, teismo sprendimas neturi užkirsti kelio kito teismo sprendimo vykdymui, nes tai prieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš skundo argumentų, prokuroras nesutinka su M. Ž. išteisinimu pagal BK 243 straipsnį.
5. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-495/2020).
6. Remiantis teismų praktika, tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį <.....>, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, kasacinės nutartys Nr. 2K254-511/2018, 2K-201-895/2020). Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, BK 243 straipsnis taikomas tais atvejais, kai padaryta veika yra pavojinga, kurios pavojingumas nustatomas pagal tai ar padaryti pažeidimai yra sisteminiai.
7. Nors sistemingumo sąvoka teismų praktikoje BK 243 straipsnio prasme nėra išaiškinta, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje dėl BK 145 straipsnio taikymo nurodyta, kad objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų pasikartojančių veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018). Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad sistemingumo sąvoka kitų nusikaltimų sudėtyse būtų traktuojama kitaip.
8. Be to, teismų praktikoje dviem pasikartojančioms veikoms apibūdinti vartojama ne sistemingumo, bet pakartotinumo sąvoka. Vadinasi, sisteminga veika yra tokia veika, kuri padaroma daugiau nei du kartus. Taip pat, semantiškai aiškinant sistemingumo sąvoką, remiantis Lietuvių kalbos žodynu, žodžio “sistemingas” reikšmę yra “nuolat pasikartojantis”, tai yra pasikartojantis ne vieną, o daugiau kartų. Taigi, tiek remiantis teismų praktika, tiek sistemiškai, tiek semantiškai aiškinant sistemingumo sąvokos reikšmę akivaizdu, kad ji apibūdina panašias veikas, kurios padarytos daugiau kaip du kartus.
9. Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-417-932/2020). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-254-511/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-147-309/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, 1A-81-843/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-405-594/2019).
10. Nors apeliantas nesutinka su praktikoje akcentuojamu sistemingumo požymiu, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, bei teismų praktika, kurioje minėtu požymiu vadovaujamasi, teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuo atveju spręsti kitaip. Skunde teigiama, kad praktika yra prieštaringa, tačiau nepateikiama nei vieno pavyzdžio, kuomet sistemingumo požymiu nebuvo vadovautasi.
11. Sprendžiant dėl M. Ž. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį svarbu ir tai, jog paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę buvo vengiama vykdyti praėjus 9 mėnesiams nuo jos paskyrimo. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį išteisintasis būtų jos nevykdęs. Taip pat paminėtina, kad pažeidimai padaryti 2020 m. kovo mėn. Bylos nagrinėjimo metu nuo kaltinime nurodytų aplinkybių yra praėję apie 1 metai. Daugiau baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejų nebuvo nustatyta, o tai patvirtina, kad išteisintasis supranta jo padarytų veikų pavojingumą, gailisi, už minėtas veikas taikytos administracinės nuobaudos pasiekė joms keliamus tikslus, todėl priešingai nei teigia prokuroras, M. Ž. nelaikytinas tiek pavojingu visuomenei, kad taikyti baudžiamają atsakomybę. Ta aplinkybė, jog T. Ž. antrą kartą pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo įvertinta traukiant jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.
12. Pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Už tai, kad 2020 m. kovo 22 d. jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti jis nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, o už tai, kad 2020 m. kovo 23 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Nors išteisintasis už minėtus pažeidimus nubaustas ne pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tačiau tai nepaneigia to, jog šiuo atveju taikant BK 243 straipsnį būtų pažeidžiamas „Non bis in idem“ principas.
13. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte yra išaiškinęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014).
14. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019).
15. Tiek pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį bei ANK 427 straipsnio 1 dalį tiek ir pripažinus išteisintajį kaltu pagal BK 243 straipsnį jis būtų pripažintas kaltu iš esmės dėl tų pačių veikų – transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui, tai pabrėžiama ir EŽTT praktikoje. Byloje aptariamojoje situacijoje tiek baudžiant administracine tvarka, tiek ir baudžiamąja sutampa laikas, vieta, veikos padarymo aplinkybės, todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas dėl M. Ž. kaltės pagal BK 243 straipsnį, pastarajam įsiteisėjusiais nutarimais administracinio nusižengimo bylose (b. l. 60-61) už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės bei už pakartotinį vairavimą, kai teisė vairuoti atimta bei tai darant neblaiviam, (t. y. iš esmės už analogiškas faktines aplinkybes, susijusias laiku ir ta pačia vieta) jau esant nubaustam administracine tvarka, pagrįstai išteisino M. Ž..
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino M. Ž. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-03-03 prašymą priteisti iš M. Ž. atstovavimo išlaidas palikti nenagrinnėtą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.