Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž. (M. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, Lietuvoje teistas du kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 MGL (4500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3000 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 21 d. bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 12 d.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 27 MGL (1350 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 18 MGL (900 Eur) bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. kaltinamas tuo, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiui (baudžiamosios bylos Nr. 1-2111-1017/2019), kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 58 MGL dydžio bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 21 d., jos nevykdo, nes jis 2020 m. kovo 22 d., 17.40 val., Dzūkų g. 22, Vilniuje vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, jis 2020 m. kovo 23 d., 18.44 val., Laisvės pr., Vilniuje vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Šiais veiksmais M. Ž. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Kaltinamasis M. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad automobilis Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo abiem atvejais, priklauso jo motinai. Šis automobilis blogai važiavo, todėl jis, mamai nieko nežinant, bandė jį sutaisyti, tikėdamasis, kad nieko nebus. Abu kartai, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairuojantis šį automobilį, yra susiję su tuo pačiu įvykiu. Nurodė, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio priėmimo jis rudenį buvo probacijos tarnyboje, kur buvo supažindintas su teismo skirtais įpareigojimais ir pasekmėmis už jų nevykdymą. Dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarimu skirtos baudos jis jau sumokėjo. Baudžiamuoju įsakymu skirta bauda taip pat mokama dalimis, o automobilio vertę atitinkanti pinigų suma jau yra sumokėta. Nurodė, kad jis dirba oficialiai ir gauna į rankas 900 eurų per mėnesį. Jis taip pat turi penkerių metų vaiką, kurio išlaikymui skiria po 250-300 eurų per mėnesį. Sumokėjus skirtas baudas ir alimentus, jam pragyvenimui lieka apie 300 eurų. Gyvena su motina jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Pripažino, kad 2020 m. lapkričio 18 d. buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką ir prižada ateityje taip nesielgti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nuo 2019 m. birželio 21 d. jam trejiems metams yra uždrausta naudotis vairuotojo teisėmis, t. y. vairuoti transporto priemonę. 2020 m. kovo 22 d., apie 17.40 val. jis vairavo transporto priemonę neblaivus, nes norėjo padėti mamai. Tą dieną vartojo alų ir vyną. Jautėsi gerai, bet norėjo automobilį pataisyti, dėl to atsisėdo už vairo ir nuvažiavo. 2020 m. kovo 23 d. taip pat vairavo transporto priemonę neblaivus, nes ir vėl norėjo prasivažiuoti automobiliu Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti, ar jis techniškai tvarkingas. Labai gailisi dėl to, kad nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pasistengs, kad tai nepasikartotų (b.l. 16).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu M. Ž. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 90 MGL (4500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3000 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 21 d., taip pat konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 12 d. (b.l. 9-12).

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane užfiksuota, kad M. Ž. su bausmės vykdymo sąlygomis buvo pasirašytinai supažindintas 2019 m. liepos 24 d. (b.l. 6-8).

Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarimu M. Ž. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. kovo 23 d., apie 18.44 val., Vilniuje, Laivės pr., vairavo automobilį Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,06 promilės girtumas), kai jam yra atimta teisė vairuoti, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus, vairuodamas transporto priemonę. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, šis nutarimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d. Taip pat Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. kovo 24 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. kovo 22 d., apie 17.40 val., Vilniuje, Dzūkų g., vairavo automobilį Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (b.l. 32-35).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą M. Ž. atžvilgiu dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b.l. 5). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio 2020 m. birželio 26 d. nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b.l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Pasisakydamas dėl šios nusikalstamos veikos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 yra išaiškinęs, kad šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu M. Ž. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 21 d. (b.l. 9-12). Iš byloje esančio 2019 m. liepos 24 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 5DN-904 matyti, kad M. Ž. buvo pasirašytinai supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis. Šio plano 4 punkte nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia yra 2019 m. liepos 23 d., pabaiga – 2022 m. birželio 21 d. (b. l 6-8). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažino kad po nuosprendžio priėmimo jis buvo nuvykęs į probacijos tarnybą, kur buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis ir atsakomybe už šios baudžiamojo poveikio priemones nevykdymą. Nepaisant to, praėjus tik devyniems mėnesiams po šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, M. Ž. du kartus pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2020 m. kovo 22 d., 17.40 val. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, ir 2020 m. kovo 23 d., 18.44 val. vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad M. Ž. 2020 m. kovo 24 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, jog 2020 m. kovo 22 d., 17.40 val. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti ir už šį nusižengimą skirtą 300 eurų baudą jis sumokėjo 2020 m. sausio 1 d. Taip pat 2020 m. birželio 25 d. nutarimu M. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. kovo 23 d., 18.44 val. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,06 promilės girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti. Už šį nusižengimą jam buvo skirta 1300 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams. Informacijos apie skirtos baudos sumokėjimą nėra (b.l. 32-35). Tad nagrinėjamu atveju M. Ž. kaltinime inkriminuotos aplinkybės, kaip matyti, buvo kvalifikuotos ir kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, bei jam jau yra pritaikyta administracine atsakomybe už juos.

Pažymėtina, kad BK 243 straipsnis pagal savo taikymo apimtį yra gerokai platesnis nei ANK 424 ir 427 straipsniai, nes ANK 424 ir 427 straipsniai visais atvejais taikomi, siekiant užtikrinti kelių transporto eismo saugumą, o pagal BK 243 straipsnį asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir už tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios neturi jokių sąsajų su kelių transporto eismo saugumu, nevykdymą. Visgi, norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį už baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - nevykdymą, būtina įvertinti, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Veiksmų sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyta, kad M. Ž., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, du kartus, t. y. 2020 m. kovo 22 d., apie 17.40 val. ir 2020 m. kovo 23 d., 18.44 val. vairavo automobilį Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei už šiuos pažeidimus jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be šių dviejų vairavimo faktų, sekusių dvi dienas iš eilės, daugiau jokių pažeidimų, susijusių su draudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatyta nebuvo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė šių aplinkybių, teigdamas, kad motinai priklausantis automobilis Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) blogai važiavo, todėl jis, mamai nieko nežinant, bandė jį sutaisyti, tikėdamasis, kad nieko nebus, tačiau abu kartus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nors pastaroji aplinkybė objektyviai nepateisina M. Ž. padarytų baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimų, tačiau visgi ji negali būti vertinama, kaip ypatingai piktavališka, rodanti aiškų ir sistemišką paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be abejo, M. Ž. 2020 m. kovo 23 d. padarytą veiką, t.y. automobilio vairavimą, esant nustatytam 1,06 promilės girtumui, teismas vertina kaip pavojingą, kuria kėsinamasi į transporto eismo saugumą, tačiau atsakomybė už tai numatyta ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir už šio nusižengimo padarymą kaltinamasis jau yra nubaustas administracine tvarka. Tad, teismo vertinimu, kaltinamajam taikytos administracinės atsakomybės priemonės už jo padarytus du pažeidimus yra pakankamos, siekiant prevencinių tikslų.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir nesant kitų papildomų faktinių aplinkybių, susijusių su draudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, teismas sprendžia, kad kaltinamojo padaryti du nusižengimai, susiję su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimu, negali būti vertinami nei kaip sistemingi, nei kaip itin piktybiški vengimai vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl M. Ž. pagal BK 243 straipsnį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. Ž. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Ž. (M. Ž.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.