Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarimas

2020-07-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-153-284/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-07-27Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-27
Bylos Nr.
II-153-284/2020
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00110-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Rima Volikienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. J.
Institucija
Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK
Advokatai
Rolandas Rutė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-153-284/2020
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00110-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 16.9.4.2; 21.10.3; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 27 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei,

nutarimą priėmusios institucijos,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovams S. N. ir D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjoM. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini),

skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 75-ANR_N-546-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. nutarimu Nr. 75-ANR_N-546-2020 už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta administracinė nuobauda - 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių. M. J. šiuo nutarimu nubaustas už tai, kad 2020 m. vasario 29 d., 21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) suko į dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir spaudė akceleratorių taip, kad automobilio varantys ratai prasikastų ir automobilis slystų šoniniu slydimu ir taip pat iš jos išvažiavo slysdamas šonu. Tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų ir norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, taip priversdamas jį staigiai stabdyti. Tokais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 101, 154 punktų reikalavimus. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

M. J. pateikė skundą teismui, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą Nr. 75-ANR_N-546-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, kad su nutarimu nesutinka, nes administracinių nusižengimų nepadarė. Mano, kad nutarimas priimtas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus reikšmingų administracinio nusižengimo bylai teisingai išspręsti aplinkybių, ko pasekoje netinkamai pritaikė įstatymą, padarė esminius materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimus, kas turėjo įtakos neteisingo nutarimo priėmimui ir vertinimui dėl jo kaltės. Nurodė, kad 2020 m. vasario 29 d. apie 21 val. važiavo (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu važiavo keleivis, įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje jokių kitų eismo dalyvių nebuvo, joje apsisuko, tačiau akceleratoriaus nespaudė, dėl ko automobilio varantys ratai neprasikasė, neslydo, automobilis jokių garsų, būdingų prasisukant, slystant ratams, nekėlė, vairavo saugiai, neturėjo tikslo ir motyvo tokiems veiksmams atlikti. Jokių chuliganiškų veiksmų neatliko, jokio pavojaus nei sau, nei keleiviui, nei kitiems eismo dalyviams nekėlė. Nepagrįstai yra kaltinamas, jog jo veiksmai yra tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, norint pademonstruoti savo išskirtinumą, bei tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui. Į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio išvažiavo įsitikinęs, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja automobiliai ir kitų eismo dalyvių nėra. Iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažinėdamas į situaciją, tarytum neduotų kelio pagrindiniu keliu važiavusiam policijos tarnybiniam automobiliui, pateko dėl policijos pareigūnų veiksmų. Jis policijos tarnybinio automobilio nematė ir negalėjo pastebėti, kadangi policijos automobilis į pagrindinį kelią išvažiavo labai dideliu greičiu, galimai iš šalutinio kelio, kurį užstoja pastatai, o atstumas yra nedidelis. Policijos automobilis važiavo neįjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais. Mano, kad visas šias aplinkybes patvirtina policijos automobilio vaizdo įrašas, bet jis nepatvirtina, kad jis padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Mano, jog tikėtina, kad policijos pareigūnai galėjo išgirsti nenustatyto automobilio padangų garsą turėdami regimybę apie galimą chuliganišką vairavimą ir dėl jam nežinomų priežasčių dideliu greičiu išvažiavo į pagrindinį kelią, sudarydami tokią situaciją, kad jis nepraleido šio automobilio ir privertė jį staiga stabdyti. Jei policijos tarnybinis automobilis būtų važiavęs leistinu greičiu ar važiavęs įjungtais švyturėliais, jis jį būtų pastebėjęs ir praleidęs. Kadangi taip nebuvo, jo ir nepastebėjo. Siekdamas visapusiško įvykių aplinkybių išsiaiškinimo, prašė atlikti vietovės ir įvykio apžiūras, atlikti parodymų patikrinimą vietoje su pažeidimus nustačiusiais policijos pareigūnais bei atlikti eksperimentą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Iki šių nusižengimų, įstatymų ir teisės pažeidimų nėra padaręs, studijuoja, laikosi taisyklių ir geros moralės principų.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateiktu atsiliepimu į skundą prašė M. J. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad skundo motyvai nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, o pažeidimų esmę įrodo bylos medžiaga.

Šalies argumentai

Institucijos atstovas S. N. teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė nutarimą palikti nepakeistą, nes skundas nepagrįstas. Nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą, buvo išaiškintos visos aplinkybės, priimant nutarimą atsižvelgta į visas aplinkybes, todėl nutarimas pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjant bylą remtasi šiais įrodymais: buvo peržiūrėtas policijos tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo ir garso įrašymo įrangos užfiksuotas vaizdas ir garsas, patrulių tarnybiniai pranešimai. Teismui pateikė tarnybinio automobilio važiavimo greičio duomenis, kuris nebuvo didesnis nei 40 km/h. Todėl nepagrįstas skundo argumentas dėl didelio policijos pareigūnų vairuojamo automobilio greičio. Per kiek laiko iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę policijos pareigūnai atvažiavo, niekas nematuoja. Pagal pateiktą greičio diagramą, matosi greitėjimas, policijos pareigūnų greitis - maksimum 40 km/h. Pareigūnai iš (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo, nes išgirdo cypiančių padangų ir variklio gausmą. Todėl nustatė ir užfiksavo pažeidimą. Visas aplinkybes paaiškins policijos pareigūnai. Gyventojų aplink aikštelę nėra, ten yra kultūros namai, bažnyčia ir prekybos centras. Protokolas perrašytas po vaizdo įrašo peržiūrėjimo. Susipažinę su visa medžiaga, priima sprendimą. Garso ir šviesos signalų, važiuojant neviršijant greičio policijos pareigūnai neprivalo įjungti, juos įjungia stabdant transporto priemones. M. J. administracinė nuobauda ir poveikio priemonė paskirta atsižvelgus į tai, kad nėra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, parenkant jų vidurkį, kaip numato nuobaudų skyrimo tvarka. M. J. ANK 420 straipsnio 2 dalį inkriminavo, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktus. Tokiu automobilio vairavimu buvo sukeltas pavojus sau, keleiviui ir policijos pareigūnui.

Institucijos atstovas D. V. teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo atsižvelgta į nusižengimo padarymo aplinkybes, o skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgta į administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Mano, kad skundas nepagrįstas, o jo argumentai – siekis išvengti administracinės atsakomybės. Nusižengimai padaryti (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, kur bet kada gali patekti tiek pėstieji, tiek dviratininkai, tiek kitos transporto priemonės. M. J. chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad jis kėlė grėsmę eismo saugumui, kartu buvo keleivis, viešoje vietoje, viešajam eismui skirtoje vietoje bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys, eismo dalyviai, kas ir atsitiko – atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnų tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo ne didesniu kaip 40 km/h greičiu, ženklai yra matomi. Policijos pareigūnais netikėti nėra jokios prasmės, vairuotojo jie nepažįsta, protokolas perrašytas peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą, iš garso gerai girdima, kaip automobilis akceleruojamas, sklinda didelis variklio gausmas, o pamatę automobilį policijos patruliai ir vyko į tą vietą. Mano, kad nusižengimas nekelia abejonių, įrodymų byloje pakanka patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes M. J. išvažiavo iš šalutinio kelio ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam policijos patruliniam automobiliui, dėl ko jie buvo priversti jį staiga stabdyti. Dėl prašymo perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, jog jį policija taiko, kai jau būna įvykęs eismo įvykis, o ne tada, kai sukeliama avarinė situacija. Kaip žinia, priėmus Administracinių nusižengimų kodeksą, neliko atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Todėl šiuo metu, kai po eismo įvykio yra kilę padariniai, taikoma ši norma. Šiuo atveju avarijos neįvyko, todėl ANK 417 straipsnio 3 dalies taikyti nėra pagrindo. Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies nurodė, kad tokie M. J. veiksmai, kai stovėjimo aikštelėje spaudžiamas akceleratorius taip, kad automobilio ratai prasikastų ir automobilis slystų šoniniu slydimu, kelia pavojų jam pačiam, keleiviui ir pastatams, nes aikštelė beveik iš visų pusių apstatyta pastatais: yra parduotuvė, kultūros centras, gyvenamasis namas ir jo teritorija. Prašo teismo palikti galioti priimtą nutarimą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdyje M. J. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vairavo automobilį BMW, kuris priklauso jo mamai. Įvykio dieną kartu su juo važiavo draugas. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestelį, norėjo iš jo greičiau išvažiuoti, todėl įvažiavo į aikštelę, apsižiūrėjo ir išvažiuodamas įsitikino, kad nieko pagrindiniame kelyje nėra, pradėjo važiuoti, bet atlėkė policijos automobilis. Jis pabaigė manevrą – pravažiuoti sankryžą, o policijos automobilis įjungė specialiuosius signalus, todėl jis sustojo. Kaip nurodyta policijos, kad jis slysdamas šonu įvažiavo ir išvažiavo iš aikštelės, to nebuvo, ratai neprasisuko, išskirtinio automobilio garso nebuvo. Teisę vairuoti turi 2 metus, buvo blaivus. Data – 2020 m. vasario 29 d., laikas – 21 val., ir vieta protokole nurodyti tiksliai. Jis tą vakarą su draugu važiavo iš (duomenys neskelbtini) paimti dar vieno draugo iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sustojo pažiūrėti, kur turi važiuoti, nes (duomenys neskelbtini) buvo gal tik antrą kartą. Į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo todėl, kad norėjo apsižiūrėti, kaip nuvažiuoti iki draugo ir kaip išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Išvažinėjant iš aikštelės, apsidairė, kad nieko nėra, tačiau, kertant sankryžą iš šalutinio kelio, jau įvažinėjant į pagrindinį kelią, staiga pasirodė pagrindiniu keliu važiuojantis policijos automobilis neįjungtais šviesos signalais. Staigiai stabdė tiek jis, tiek ir policijos automobilis. Buvo tamsu. Policijos automobilis sustojo, o jis, pristabdęs, pabaigė manevrą – įsuko į pagrindinį kelią. Jo automobilis neslydo, ratai neprasisuko. Mano, kad pareigūnai surašė protokolą, nes neteisingai suprato. Nežino, kodėl taip policijos pareigūnai surašė. Mano, kad jam įvažinėjant į pagrindinį kelią susidarė tokia situacija todėl, kad yra blogas pagrindinio kelio matomumas, jam galimai užstojo kelią namo kolonos. Jis nepripažįsta nė vieno pažeidimo. Mano, kad policijos pareigūnų važiavimo greitis buvo didesnis, nei leistinas. Atstumas nuo jo išvažiavimo aikštelės iki galimai policijos pareigūnų automobilio išsukimo vietos galėjo būti mažiau nei 100 metrų. Policijos pareigūnai surašė protokolą, kai jį sustabdė. Jame nebuvo inkriminuotas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. 2020 m. vasario 29 d. surašytas protokolas buvo perrašytas vėliau, papildant papildomu straipsniu paaiškinus, kad peržiūrėjus vaizdo medžiagą paaiškėjo, kad padarytas dar vienas nusižengimas. Tai padarė kitas pareigūnas. Kai apsisukinėjo aikštelėje, akceleratorių spaudė kaip įprasta. Aikštelėje tikrinosi navigaciją. Aikštelė buvo apšviesta. Šalia jos yra gyvenamųjų namų, bet jokių garsų negirdėjo. Kai sustabdė policijos pareigūnai, paklausė, ar jis nori prarasti vairuotojo teises, paaiškino, kad jam išvažinėjant iš aikštelės jo automobilis slydo šonu, o jam neigiant tai, policijos pareigūnai grindė tuo, kad jis jų nepraleido. Pareigūnai nepaaiškino, ar policijos pareigūnai važiavo kitur, važiavo dėl jo. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Liudytojas J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu. Tą vakarą dirbo (duomenys neskelbtini), patruliuojant išgirdo, kaip automobilis stipriai akceleruoja ir cypia padangos. Sustojo sankryžoje ir pamatė, kaip automobilis slysta šonu už sankryžos į aikštelę. Todėl jie nuvažiavo link šio automobilio. Privažiuojant prie šio automobilio, jis staigiai stabdė prieš juos ir jie staigiai stabdė. Sustabdę tą automobilį, vairuotojui surašė protokolą. Kai išgirdo padangų cypimą, jie buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, prie buvusios policijos nuovados, prie parduotuvės, turgelio. Garsą išgirdo ties bažnyčios sankryža, todėl (duomenys neskelbtini) gatve ir nuvažiavo. Sustojus ties „Stop“ ženklu, kairėje pusėje, (duomenys neskelbtini) gatvės gale pamatė, kaip automobilis slysta šonu iš sankryžos į kultūros centro aikštelę, t.y. įvažiuodamas į tą aikštelę. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, sankryžoje jie susitiko, todėl tiek jie staiga stabdė, tiek ir M. J. staiga stabdė, kad išvengti susidūrimo. Jie važiavo pagrindiniu keliu, o M. J. jau išvažinėjo iš aikštelės. Nors yra prie kelio kolonos, bet jie aiškiai matė, kaip automobilis sankryžoje slydo, įvažiuodamas į aikštelę. Sustabdę surašė protokolą už chuliganišką vairavimą. Protokolą rašė jis. Matė, kaip automobilis slydo ir girdėjo garsą. Automobiliui jau išvažinėjant iš aikštelės, išlindo tiesiai prieš juos ir visi stabdė, nes būtų abu susidūrę. M. J. suko vairą į dešinę ir staigiai sankryžoje sustojo. Kai matė slystantį automobilį ir girdėjo garsą, matė, kad tai BMW automobilis. Garsas sklido iš aikštelės, kitų automobilių nebuvo. Tarnybinį automobilį vairavo jis. Kai išgirdo padangų cypimą ir matė slystantį automobilį, jie stovėjo prie sankryžos, prie „Stop“ ženklo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Kameros filmuoja į priekį, o šoną matė jie ir taip pamatė, kaip automobilis iš sankryžos įslysta šonu į aikštelę. Nepamena, ar tarnybiniame automobilyje su kolega komentavo, ką mato. Automobilį matė abu su kolega. Tarnybiniu automobiliu jie buvo išvažiavę iš už pastato, todėl matė gerai. Jis turi 12 metų policijoje stažą, (duomenys neskelbtini) dažnai patruliuoja, beveik kiekvieną tarnybą. Tokį atvejį patys matė pirmą kartą, bet pagal padangų žymes tiek sankryžoje, tiek aikštelėje, tokių atvejų daug. Kokiu greičiu jie važiavo, nepamena, kelio atkarpa nedidelė, ne daugiau 100 metrų. Negali pasakyti, ar matė BMW automobilį iki to įvykio, bet pro jų priekį jis nepravažiavo. Pirmiausiai išgirdo padangų cypimą, kai važiavo (duomenys neskelbtini) miestelio centro link, tada sustojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje prie „Stop“ ženklo ir atsisukę į kairę pusę pamatė slystantį šonu automobilį. Slydimo žymių nefiksavo. Jų automobilio kameros į šonus nefilmuoja, gatvės (duomenys neskelbtini) buvo apšviestos. Protokole neįrašė straipsnio dalies dėl sukeltos pavojingos situacijos, užstojus jiems kelią, padaryta klaida. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, ši klaida ištaisyta. Į (duomenys neskelbtini) gatvę jie važiavo užfiksuoti pažeidimo. Koks greitis buvo, negali pasakyti, gal apie 40 km/h. Jiems važiuojant pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) g. – su įjungtais šviesos signalais, pamatė M. J. tą patį vairuojamą automobilį staigiai išsukinėjantį iš šalutinio kelio į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl tiek M. J., tiek jiems, reikėjo staigiai stabdyti. Jei jie nebūtų stabdę, būtų susidūrę, įvykusi avarija. Tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai buvo įjungti tik pasukus į (duomenys neskelbtini) g. iš (duomenys neskelbtini) g., t.y. sankryžoje, kai tik išgirdo garsus ir pamatė slystantį automobilį.

Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu. Įvykio dieną jie (duomenys neskelbtini) mieste sustojo prie „Stop“ ženklo, centre, kur yra turgelis, prie buvusio komisariato pastato, ir stovėdami išgirdo cypiančių padangų garsą. Išvažiavę iš sankryžos pamatė, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę šonu įslysta automobilis. Tada jie padidino greitį, privažiavo prie tos aikštelės, matė, kaip tas automobilis slydo šonu ir įjungus švyturėlius tą automobilį sustabdė. Nuo jų iki aikštelės buvo apie 100 metrų. Tamsios spalvos automobilį pamatė, kai stovėjo prie „Stop“ ženklo. Pamatė, kaip automobilis slydo šonu į aikštelę. Jie važinėjo be švyturėlių, bet, kai pamatė slystantį šonu automobilį, tada juos įjungė. Jie važiavo tiesiai, o dėl BMW automobilio išvažiavimo iš aikštelės slystant šonu, kolega turėjo staigiai stabdyti. Stabdomas automobilis sustojo. Jei jie būtų nestabdę, ta mašina būtų įvažiavusi į juos. Ta mašina taip pat pristabdė. Koks buvo jų greitis, nežino, vairavo kolega. Tarnybiniame automobilyje yra įrengtos vaizdo kameros. Kai privažiavo aikštelę, buvo tik tas vienas tamsios spalvos BMW automobilis. Jei jie nebūtų staigiai stabdę, tas automobilis būtų įvažiavęs į tarnybinio automobilio šono priekinę dalį. Atstumas, kai pamatė BMW automobilį, buvo apie 100 metrų. Matė, kaip automobilis slydo šonu į aikštelę. Anksčiau to automobilio nematė, pro juos jis nepravažiavo. Kai pamatė tą tamsų automobilį, jokios kitos mašinos nebuvo. Jie savo akimis matė, kaip automobilis slydo šonu. Tą automobilį pamatė jiems besisukant iš už pastato, iš po sustojimo prie „Stop“ ženklo. Slystančią mašiną matė savo akimis, o kiek filmavo tarnybinio automobilio kamera, tiek ir yra.

Liudytojas N. R. teismo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą su M. J. iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugą. Toje sankryžoje apsisuko ir nuvažiavo į stovėjimo aikštelę, kad susisieki su draugu, kur jį rasti. Išvažiuojant iš aikštelės, juos sustabdė policija. Išvažiavo įprastai. Policijos pareigūnai juos stabdė todėl, kad jie, išvažinėdami iš tos aikštelės, nelabai juos praleido. Jie turėjo policijos pareigūnus praleisti, duoti jiems kelią. Matomumas ten prastas, jis pareigūnų nematė. Vairavo M. J., jis buvo keleivis. Pareigūnai stabdė, stabdė ir M. J., jie pasitraukė į šoną, kad nesusidurtų. Kai jie įvažiavo į sankryžą, pareigūnų automobilis įjungė švyturėlius, kai jie prasilenkė, t.y. kai jie išvažiavo iš aikštelės, policijos pareigūnai pristabdė ir įjungė švyturėlius, o jie sustojo. Nepamena, ar (duomenys neskelbtini) gatvės buvo apšviestos, gal nuo bažnyčios yra žibintas. Policijos automobilį, važiuojantį pagrindiniu keliu, turėjo matyti, bet jis tikrai nematė jų. Į aikštę įvažiavo apsisukę sankryžoje. Mano, kad pareigūnai negalėjo jų matyti. Aikštelėje, kai apsisuko, padangos neslydo. Į aikštelę važiavo, kad susiekti su draugu. Ar dar kas aikštelėje buvo, nepamena. Aikštelėje jie galėjo užtrikti 20-30 sekundžių, buvo sustoję. Apsisuko vieną kartą. Iš aikštelės išvažinėjo pro bažnyčią. Nežino, koks buvo policijos pareigūnų greitis. Policijos pareigūnų automobilį pastebėjo, kai jau buvo per vėlu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. atstovas advokato padėjėjas Rolandas Rutė palaikė M. J. skundą, nes buvo netinkami pritaikytas įstatymas. Prašė panaikinti 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad M. J. nesiekia išvengti administracinės atsakomybės, jis tik gina savo teises dėl neteisingai pritaikyto įstatymo, nes ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų nepadarė. Tačiau jei teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir tinkamą kvalifikavimą, manys, kad pažeidimas padarytas, prašo perkvalifikuoti M. J. veiką į ANK 417 straipsnio 3 dalį, o skiriant baudą vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir neskirti teisės vairuoti atėmimo, nes nuobaudos tikslai ir taip būtų pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

M. J. savo skundu nesutinka su jo nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodydamas, kad jis šių administracinių nusižengimų nepadarė.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Pagal ANK 569 straipsnį byloje esančių įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, vadovaujantis įstatymu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Teismas, patikrinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir tiek paties M. J. atkaklų nepripažinimą padarius inkriminuotus administracinius nusižengimus, o taip pat jo bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus ir garso bei vaizdo įrašą, sprendžia, jog nėra pagrindo visiškai sutikti su Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atliktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl M. J. kaltės padarius abu jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nutarimas, teismo vertinimu, nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, kaip to reikalauja aukščiau paminėtų ANK 567 ir 569 straipsnių nuostatos, nepašalintos byloje egzistuojančios abejonės dėl M. J. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys lemia, jog skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis keistinas.

Dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju M. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų - pavojingą situaciją sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, t.y. inkriminavus Kelių eismo taisyklių 101 ir 154 punktų pažeidimus nurodant, kad jis 2020 m vasario 29 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui, taip priversdamas jį staiga stabdyti.

Nors M. J. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu neigė sukėlęs pavojingą situaciją, nurodydamas, kad į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio išvažiavo įsitikinęs, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja automobiliai ir kitų eismo dalyvių nėra, jam galimai užstojo matomumą namo kolonos ir pan., o į šią situaciją, tarytum neduotų kelio pagrindiniu keliu važiavusiam policijos tarnybiniam automobiliui, pateko tik dėl policijos pareigūnų veiksmų: policijos automobilis atlėkė labai dideliu greičiu, neįjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais ir abu automobiliai buvo priversti staiga stabdyti, taip pat mano, kad jei policijos tarnybinis automobilis būtų važiavęs leistinu greičiu ar važiavęs įjungtais švyturėliais, jis jį būtų pastebėjęs ir praleidęs, t.y. avarinę situaciją išprovokavo patys policijos pareigūnai, tačiau teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą: rašytinius policijos pareigūnų J. N. ir J. Š. tarnybinius pranešimus bei jų parodymus teismo posėdžio metu, o taip pat paties M. J. ir kartu su juo važiavusio keleivio liudytojo N. R. parodymus teismo posėdžio metu, bei byloje esančio policijos tarnybinio automobilio vaizdo ir garso registratoriaus įrašą ir GPS išrašą, nesutinka su aukščiau paminėtais skundo argumentais ir konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas dalyje dėl M. J. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, o šis jo padarytas administracinis nusižengimas yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas visa bylos medžiaga.

Iš esmės pats M. J. pripažino, kad 2020 m. vasario 29 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), išvažinėdamas iš aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje, - iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, buvo priverstas staiga stabdyti, nes nedavė pagrindiniu keliu važiavusiam policijos tarnybiniam automobiliui, kas lemia, jog taip siekta išvengti susidūrimo ir eismo įvykio. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad staigiai stabdė tiek jis, tiek ir policijos automobilis, o tik policijos automobiliui sustojus, jis, pristabdęs, pabaigė manevrą – įsuko į pagrindinį kelią. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas. Taip pat šias aplinkybes patvirtino ir kartu su M. J. važiavęs keleivis – liudytoju teismo posėdyje apklaustas N. R. nurodė, kad policijos pareigūnų „nelabai praleido, jie turėjo policijos pareigūnus praleisti, duoti jiems kelią, <...>, jie pasitraukė į šoną, kad nesusidurtų, <...>, policijos pareigūnų automobilį pastebėjo, kai jau buvo per vėlu“. Abu policijos pareigūnai taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad jei nebūtų staigiai stabdę, automobiliai neišvengiamai būtų susidūrę, įvykusi avarija, M. J. automobilis būtų įvažiavęs į tarnybinio automobilio šono priekinę dalį. Byloje esantis policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratorius neginčijamai patvirtina, kad M. J. vairuojamas automobilis greitai įvažiavo į sankryžą ir tik dėl abiejų vairuotojų staigaus automobilių stabdymo išvengta susidūrimo.

Teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 101 punktas reikalauja iš vairuotojo prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 154 punktas įtvirtina pareigą nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojančiam vairuotojui duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Šiuo atveju akivaizdu, jog M. J., išvažiuodamas automobiliu iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nevykdė aukščiau nurodytų Kelių eismo taisyklių 101 bei 154 punktų reikalavimų, dėl ko sukėlė pavojingą situaciją, privertęs policijos pareigūno J. N. vairuojamą pagrindiniu keliu važiuojančią policijos tarnybinę transporto priemonę staiga stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo - eismo įvykio.

Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl didelio, t.y. didesnio, nei leistinas, policijos tarnybinio automobilio greičio ir automobilio nematymo, nes nebuvo įjungti specialieji šviesos ir garso signalai. Institucijos atstovo į bylą pateiktas tarnybinio automobilio GPS išrašas neginčijamai patvirtina, kad policijos pareigūno vairuojamo tarnybinio automobilio greitis – ne didesnis nei 40 km/h, kai leistinas greitis 50 km/h, o, kaip pagrįstai nurodė Institucijos atstovas, policijos tarnybinės transporto priemonės šviesos ir garso signalai įjungiami stabdant transporto priemones (pažeidimo padarymo metu galiojusios Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 26.3 punktai). Kita vertus, abu liudytojais apklausti policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarnybinio automobilio šviesos signalai buvo įjungti po to, kai jie pamatė slystantį šonu automobilį ir jie buvo įjungti važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve. Netikėti tokiais policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, o M. J. ir su juo kartu važiavusio keleivio paaiškinimai, kad jie nematė policijos automobilio šviesos signalų, vertintini kritiškai.

Taigi, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pavojinga situacija kilo ir, skirtingai, nei nurodė pats M. J. ir jo atstovas, ne dėl policijos pareigūnų veiksmų, o būtent dėl paties M. J. veiksmų - jo pažeistų Kelių eismo taisyklių 101 bei 154 punktų reikalavimų, dėl ko pagrindiniu keliu važiuojantis policijos tarnybinius automobilis buvo priverstas staiga stabdyti.

Nors skundą pateikusio M. J. atstovas advokato padėjėjas baigiamosiose kalbose prašė ANK 420 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes, jo manymu, buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, tačiau tokiam spendimui nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veiksmų, t.y. už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Tuo tarpu atsakomybė už pavojingą situaciją sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, kaip jau minėta, nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš visos bylos medžiagos, šiuo atveju M. J.Kelių eismo taisyklių pažeidimo esmė buvo ne reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, bet jo veiksmais buvo sukeltas realus pavojus eismo saugumui - sankryžoje sudaryta pavojinga situacija, privertusi kitą eismo dalyvį – policijos pareigūną, vairavusį policijos tarnybinę transporto priemonę - staigiai stabdyti. Toks, kaip šiuo atveju, Kelių eismo taisyklių pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, o M. J. Kelių eismo taisyklių 101 bei 154 punktų reikalavimų pažeidimais sukėlė tokią pavojingą situaciją, kaip ji apibūdinama ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Todėl remiantis visuma byloje nustatytų duomenų, M. J. atstovo prašymas dėl veikos perkvalifikavimo vertintinas kaip nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog M. J. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas visa bylos medžiaga. Todėl darytina išvada, jog M. J. atžvilgiu 2020 m. gegužės 21 d. priimtas nutarimas dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, kurį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį

Minėta, jog asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno jos būtinojo požymio, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, t.y. nustačius būtinus nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

M. J. skundžiamu nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn iš esmės už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir spaudė akceleratorių taip, kad automobilio varantys ratai prasikastų ir automobilis slystų šoniniu slydimu ir taip pat iš jos išvažiavo slysdamas šonu, tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų ir norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nurodoma, kad tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 punktų reikalavimus. Pastarieji Kelių eismo taisyklių pažeidimai iš tiesų tiesiogiai siejasi su ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pažeidimus, nes Kelių eismo taisyklių 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 5 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, o 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kaip nurodoma policijos pareigūnų J. N. ir J. Š. tarnybiniuose pranešimuose, ką jie patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad patruliuodami (duomenys neskelbtini), stovėdami (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje prie „Stop“ ženklo, išgirdo cypiančių padangų garsą, o įvažiavę į sankryžą (išvažiavę iš sankryžos) pamatė, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę šonu įslysta, kaip vėliau paaiškėjo, M. J. vairuojamas automobilis. Ir nors pats M. J. bei kartu važiavęs jo draugas N. R. teismo posėdžio metu neigė šiuos duomenis, nurodydami, kad į aikštelę įvažiavo įprastai, tačiau teismas netikėti šių policijos pareigūnų parodymais neturi jokio pagrindo. Kaip minėta aukščiau, pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniais pranešimai bei policijos pareigūnų, kaip liudytojų, apklaustų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra įrodymai, kuriais remiantis nustatomas administracinio nusižengimo faktas. Todėl M. J. atstovo teiginiai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę apie M. J. įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę būdo, t.y. kad policijos pareigūnų J. N. ir J. Š. parodymai teismo posėdžio metu ir jų tarnybiniai pranešimai, negali būti vertinami kaip įrodymų šaltinis, nepagrįsti. Tuo tarpu M. J. išvažiavimo iš aikštelės būdą – automobilio slydimą šonu patvirtina ir byloje esantis policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas.

Tačiau nustačius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymį – asmens veiksmus, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėtose bylose atkreipia dėmesį į tai, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu M. J. ir jo atstovas nurodė, jog M. J. atlikti veiksmai nebuvo pavojingi, grėsmingi, todėl negali būti vertinami kaip noras pademonstruoti savo išskirtinumą, keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui ar aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas ar pan. Teismo vertinimu, tai, kad M. J.veiksmai – įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę ir išvažiavimas iš jos automobiliui slystant šonu - buvo atliekami iš chuliganiškų paskatų, nepatvirtina ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, darytas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi. Vaizdo ir garso įrašas liudija, kad M. J. vairuojamas automobilis iš aikštelės išsuka staigiai užsukus. Tuo tarpu paties M. J. ir kartu važiavusio keleivio - liudytojo N. R. parodymais nustatyta, kad, išvažiuodami iš aikštelės, policijos tarnybinį automobilį, važiuojantį pagrindiniu keliu, pastebėjo per vėlai. Teismo vertinimu, būtent neatidumas, neįsitikinimas, kad nėra artėjančių prie sankryžos pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių ir pan., galimai lėmė, jog šio manevro metu M. J. vairuojamas automobilis staigiai slydo šonu dėl per staigaus posūkio manevro, dėl ko ir įvyko sankryžoje pavojinga situacija. M. J. veiksmus užfiksavęs policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratorius vienareikšmiškai ir neabejotinai nepatvirtina, kad M. J. vairuojamo automobilio manevravimo veiksmai – išsukimas iš aikštelės buvo daromas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Neginčijamų duomenų, leidžiančių teigti, kad M. J., atlikdamas posūkio manevrą (-us), siekė pademonstruoti savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą ir pan., byloje nėra. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime ši aplinkybė taip pat nėra konkretizuota: juose abstrakčiai nurodyta, kad M. J. priešingus teisei veiksmus atliko dėl chuliganiškų paskatų ir norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą. Nors Institucijos atstovų vertinimu M. J. veiksmai buvo pavojingi, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir pan., tačiau iš bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo negalima vienareikšmiai spręsti, kam konkrečiai ir kokiu būdu M. J. kėlė grėsmę, nes jokių duomenų apie aikštelėje buvusius asmenis ir/ar transporto priemones, kitus aikštelėje atliktus veiksmus ar pan., byloje nėra. Jokios kilusios grėsmės kartu važiavęs keleivis taip pat nepatvirtino. Todėl nesant būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – chuliganiškų paskatų, tai savaime nepagrindžia M. J. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Kartu teismas pažymi, kad negalima perkelti nekaltumo įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien policijos pareigūnų, mačiusių asmens vairuojamą automobilį. subjektyviu situacijos vertinimu, neanalizuojant, netiriant ir nevertinant byloje esančių įrodymų visumos, nes konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Kaip minėta, kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog nusižengimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis bei nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, darytina išvada, kad šioje byloje nėra neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad M. J. 2020 m. vasario 29 d. 21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) suko į dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir spaudė akceleratorių taip, kad automobilio varantys ratai prasikastų ir automobilis slystų šoniniu slydimu ir taip pat iš jos išvažiavo slysdamas šonu, tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų ir norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, byloje surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami išvadai, kad M. J. veiksmuose yra būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos. Todėl jo atžvilgiu administracinė teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutrauktina, o Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2020 m. gegužės 21 d. nutarimas dalyje dėl M. J. pripažinimo kaltu, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam skirta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, naikintini. Kartu panaikintina nutarimo dalis dėl paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Vertinant M. J. atstovo prašymą taikyti šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 6 dalis numato teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisę, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsni 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad M. J. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis - 200 eurų bauda, o administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemonės - atėmimas – paskirta mažesnės trukmės, nei jos vidurkis - 4 mėnesiams. Teismo vertinimu, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant jų skyrimo taisyklių (ANK 32 ir 34 straipsniai), yra ne per griežtos, ar neproporcingos padarytam nusižengimui. Todėl teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra. Jokių aplinkybių iš esmės nei pats M. J., nei jo atstovas, taip pat nenurodė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

M. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo dalį, kuria M. J. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, bei administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. J. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

Kitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Rima Volikienė