Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-115-316/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-07-27Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
AN2-115-316/2020
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00110-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Boleslovas Kalainis (pirm.)
Pažeidėjas
M. J.
Institucija
Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK
Kategorijos
Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-115-316/2020
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00110-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.;16.9.3.; 16.9.4.; 21.11.9.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 21 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. J. 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

1.1. M. J. minėtu nutarimu nubaustas už tai, kad 2020 m. vasario 29 d. 21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suko į dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir spaudė akceleratorių taip, kad automobilio varantys ratai prasikastų ir automobilis slystų šoniniu slydimu ir taip pat iš jos išvažiavo slysdamas šonu. Tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų ir norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, taip priversdamas jį staigiai stabdyti. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 101, 154 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarimu M. J. skundas tenkintas iš dalies. Panaikinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo dalis, kuria M. J. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, bei administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukta. Panaikinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo dalis, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. J. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių. Kita Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo dalis palikta nepakeista. Teismas nutarime konstatavo, jog byloje surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami išvadai, kad M. J. veiksmuose yra būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu M. J. prašo panaikinti Šaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarimo dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo D. V., 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo dalis, kuria jis pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą, ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V., 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo dalį, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už padarytą nusižengimą paskirti minimalią baudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kitas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarimo dalis prašo palikti nepakeistas.

3.1. Apelianto teigimu, jo veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuota netinkamai, kadangi vairuodamas automobilį savo veiksmais nesukėlė pavojingų padarinių, nesudarė pavojingos situacijos, todėl tokie jo veiksmai galėjo būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad policijos pareigūnai savo veiksmais sukėlė tokią situaciją, lyg vairuodamas automobilį jis būtų sukėlęs pavojingą situaciją. Teigia, kad iš automobilio stovėjimo aikštelės išvažiavo įsitikinęs, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja jokie automobiliai ir kitų eismo dalyvių nėra. Policijos pareigūnai matydami jį išvažiuojant iš automobilių aikštelės, netolygiu ir didėjančiu greičiu važiuodami į jo vairuojamo automobilio pusę, o vėliau staigiai stabdydami, išprovokavo tokią situaciją, lyg tai jis būtų nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, t. y. išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, jis nedavė kelio pagrindiniu važiavusiam automobiliui, taip priversdamas jį staiga stabdyti. Pažymi, kad nei 2020 m. gegužės 21 d. nutarime, nei 2020 m. kovo 5 d. surašytame naujame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, jog jis nedavė kelio policijos tarnybiniam automobiliui. Apelianto įsitikinimu, policijos pareigūnų tikslas buvo sustabdyti jo vairuojamą automobilį po to, kai policijos pareigūnai patruliuodami (duomenys neskelbtini), išgirdo kažkieno automobilio padangų cypimą, turėdami prielaidą, jog jis vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ atliko veiksmus iš chuliganiškų paskatų. Mano, kad šios aplinkybės ir sąlygojo policijos pareigūnų veiksmus, jog policijos pareigūnai netolygiu ir didėjančiu greičiu, važiuodami į jo vairuojamo automobilio pusę, siekdami sustabdyti jo vairuojamą automobilį staigiai stabdė ir išprovokavo tokią situaciją, lyg tai jis būtų nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio.

3.2. Apeliantas skunde nurodo, kad jis visada laikosi įstatymų, viešosios tvarkos, gerbia bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų Jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai neatliekami, administracinių nuobaudų neturi.

3.3. Teigia, kad ne kiekvieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu vairuodamas automobilį jis būtų sukėlęs pavojingą situaciją. Pažymi, jog vyresniojo tyrėjo 2020 m. gegužės 21 d. nutarime nenurodyta, jog išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, jis sukėlė pavojingą situaciją. Pažymi ir tai, kad vyresniojo tyrėjo nutarime nurodyta, jog jis nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, taip privertė jį staiga stabdyti. Pasak apelianto, policijos pareigūnas vairuodamas tarnybinį automobilį pats staigiai stabdė, siekiant jo vairuojamą automobilį sustabdyti. Teigia, kad policijos tarnybinis automobilis nebuvo vairuojamas įprastai, jis važiavo netolygiai didėjančiu greičiu į jo vairuojamo automobilio pusę, siekiant jo vairuojamą automobilį sustabdyti, dėl ko policijos pareigūnas vairavęs policijos tarnybinį automobilį dėl savo atliktų veiksmų pats buvo priverstas stabdyti. Mano, jog, tai, kad policijos pareigūno vairuojamas tarnybinis policijos automobilis buvo priverstas stabdyti, nesudaro pagrindo vertinti, jog vairuodamas automobilį jis sukėlė pavojingą situaciją. Teigia, kad liudytojų J. N. ir J. Š. parodymus paneigia byloje esanti filmuota medžiaga, kurioje matosi, kai policijos automobilis stabdo yra pakankamas atstumas iki jo vairuoto automobilio, jog filmuota medžiaga patvirtina jo nurodomas aplinkybes, jog jis savo veiksmais pavojingos situacijos nesukėlė. Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog policijos pareigūnai teismo posėdžio metu davė prieštaringus parodymus, skirtingai aiškino aplinkybes, kas leidžia manyti, jog jie galimai davė neteisingus parodymus. Teigia, kad į automobilių stovėjimo aikštelę jis įvažiavo tiesiai, o neslysdamas šonu. Policijos pareigūnai negalėjo matyti tokių jo veiksmų, kokių nebuvo. Pasak apelianto, jog toje vietoje, kur stovėjo policijos pareigūnai (sankryžoje), jo įvažiuojančio į automobilių stovėjimo aikštelę negalėjo matyti ir nematė, kadangi tai užstoja sankryžoje esantis pastatas. Tai, kad į automobilių stovėjimo aikštelę jis įvažiavo tiesiai, patvirtina liudytojo N. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Pažymi, kad policijos tarnybinis automobilis važiavo į jo vairuojamo automobilio pusę neįjungęs mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių, juos įjungė atlikdami jo vairuojamo automobilio stabdymo veiksmus, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, o jo ir su juo kartu važiavusio keleivio paaiškinimai, jos jei nematėme policijos automobilio šviesos signalų, vertintini kritiškai.

3.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas teisiškai klaidingai įvertino situaciją, jo ir policijos pareigūno, vairavusio policijos tarnybinį automobilį, kaip eismo įvykio dalyvių veiksmus, kas turėjo įtakos teisingo sprendimo priėmimui. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes, jog neišsamiai ištyrė įrodymus, dėl ko pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo padarymo. Mano, kad nesant pakankamai duomenų apie pavojingą vairavimą, vien tik staigus policijos automobilio stabdymas, kuris buvo kontroliuojamas policijos pareigūnams atliekant tarnybines pareigas, savaime negali būti vertinamas kaip pavojingas vairavimas sukėlęs pavojingą situaciją. Apelianto teigimu, nesant pavojingo vairavimo pažeidimo sudėties požymių, tačiau vertinant, kad visgi jis padarė KET pažeidimą, vertintina, kad jo padarytas teisės pažeidimas turėtų būti kvalifikuotinas ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nustatančią reikalavimą duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, pažeidžiant KET reikalavimus.

3.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, konstatavęs, kad jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra, neatsižvelgė į išdėstytus motyvus, jog nuobaudos tikslai už padarytą nusižengimą bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apelianto teigimu, neatsižvelgta į tai, kad jis jaunas žmogus, studijuoja, jog iki šio įvykio nėra pažeidęs įstatymų, vairuodamas transporto priemones nėra padaręs analogiškų pažeidimų, bei iš vis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nei įstatymų. Nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi, kad tokia situacija įvyko su policijos pareigūnais, yra neteistas, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nėra atliekami, administracinių nuobaudų neturi. Jam inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra daugiau atsitiktinis. Jis savo elgesį atsakingai apsvarstė ir įvertino. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pavojingų padarinių nesukėlė, žalos nepadarė. Administracinėje byloje duodamas paaiškinimus buvo nuoseklus, elgėsi sąžiningai, neturi tikslo išvengti administracinės atsakomybės, tačiau sąžiningai yra įsitikinęs, kad policijos pareigūnai jį nepagrįstai ir neteisėtai apkaltino, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad pats procesas dėl administracinio nusižengimo jam turi didelį poveikį, jog tai jį privertė susimastyti, įvertinti ir apsvarstyti savo elgesį. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių labai išgyvena. Pasak apelianto, vien tai rodo, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus jam minimalią baudą, netaikius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigia, kad ši susidariusi situacija skaudžiai atsiliepia jo socialiniame gyvenime. Mokosi (duomenys neskelbtini) mieste, tėvas ūkininkauja, nuolat padeda tėvams, todėl tenka dažnai grįžti namo, visa tai yra susijęs su transporto priemonės vairavimu. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ilgesniam laikui, tai atsilieps jo socialiniam gyvenimui, studijoms. Mano, kad atsižvelgus į jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybes, jo nurodytos aplinkybės yra išimtinai svarbios, vertinant galutinės nuobaudos skyrimą ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą, jog už teisės pažeidimą gali būti skirta minimali bauda, kuri jam yra pakankamai didelė, pakankama, kad suvoktų savo elgesį priešingą teisei, tai turėtų labai didelės įtakos jo elgesiui, nuobaudos tikslai būtų pasiekti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo policijos komisariato viršininkas M. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartį.

4.1. Institucijos atstovo nuomone, teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukė, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

4.2. Atstovo teigimu, vairuotojas, prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimus padarinius, kilsiančius jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su nusižengimu.

Apeliacinis skundas netenkinamas

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. J. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, kad jis vairuodamas automobilį savo veiksmais nesukėlė pavojingų padarinių, nesudarė pavojingos situacijos, todėl tokie jo veiksmai galėjo būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirta nuobauda, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti minimalią baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 2 dalies nuostatomis, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantas pateiktame skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pernelyg sureikšmino policijos pareigūnų duotus parodymus, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

6. Apygardos teismas patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo išvadas ir motyvus dėl M. J. inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. J. Pažeidė KET 101 bei 154 punktuose numatytas taisykles, t. y. jog jis sukėlė pavojingą situaciją, privertęs policijos pareigūno vairuojamą pagrindiniu keliu važiuojančią policijos tarnybinę transporto priemonę staiga stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo – eismo įvykio.

6.1. Apeliaciniame skunde nors ir akcentuojama, kad filmuota medžiaga patvirtina M. J. nurodomas aplinkybes, jog jis savo veiksmais nesukėlė pavojingos situacijos, kad policijos pareigūnas vairuodamas tarnybinį automobilį pats staigiai stabdė, siekiant jo vairuojamą automobilį sustabdyti, tačiau tokius argumentus paneigia byloje tiek ir vaizdo įrašas, tiek ir kito administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Apylinkės teisme buvo apklausti M. J. administracinį nusižengimą užfiksavę policijos pareigūnai J. N. ir J. Š., kurie patvirtino, kad važiuojant pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė M. J. vairuojamą automobilį staigiai išsukinėjantį iš šalutinio kelio į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl tiek M. J., tiek jiems reikėjo staigiai stabdyti, nes jei nebūtų stabdę, būtų susidūrę, įvykusi avarija. Šias liudytojų teisme nurodytas aplinkybes patvirtina jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės bei byloje esantis policijos tarnybinio automobilio vaizdo ir garso registratoriaus įrašas. Be to, minėtų liudytojų, policijos pareigūnų, nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtino teisme apklaustas liudytojas N. R., kuris patvirtino, kad išvažiuojant iš aikštelės nelabai praleido policijos pareigūnų automobilį, nors jie turėjo jį praleisti, duoti jiems kelią. Taip pat liudytojas parodė, kad automobilį stabdė pareigūnai, stabdė ir M. J., jie pasitraukė į šoną, kad nesusidurtų. Tai, jog kertant sankryžą, iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiavus automobilį staigiai stabdė tiek jis, tiek policijos automobilis, patvirtino ir pats M. J.. Nors M. J. tvirtina, kad prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią jis įsitikino, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja jokie automobiliai ir kitų eismo dalyvių nėra, tačiau kaip matyti iš byloje esančio policijos tarnybinio automobilio vaizdo ir garso registratoriaus įrašo, M. J. vairuojamas automobilis net nestabdydamas greitai įvažiavo į sankryžą iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui, kuris buvo priverstas staiga stabdyti siekiant išvengti automobilių susidūrimo. Būtent šie M. J. veiksmai, t. y. KET 101 bei 154 punktuose numatytų taisyklių pažeidimai, akivaizdu, kad sukėlė pavojingą situaciją eismo saugumui. Todėl toks M. J. veikimas pagrįstai kvalifikuotas kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas, nes atitinka minėto administracinio nusižengimo požymius – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo vairuojamas vienu metu padarant KET 101 bei 154 punktuose nustatytus pažeidimus, kurie ne formaliai, bet realiai kėlė grėsmę eismo saugumui. Atitinkamai atmestinas argumentas, kad veika neatitinka tokio pavojingumo, dėl kurio šis galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir todėl apelianto veika turėtų būti kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismas atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad M. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl perkvalifikuoti jo veiką pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareigūnai su apeliantu nėra susiję jokiais giminystės ar draugystės ryšiais, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas dėl šių pareigūnų šališkumo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, nekėlė jokių abejonių. Abu policijos pareigūnai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, kurie davė pirminį tarnybinį pranešimą atitinkančius parodymus. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Be to, pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju pavojinga situacija kilo būtent dėl M. J. veiksmų, patvirtina ir anksčiau aptartų įrodymų visuma.

8. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad policijos pareigūnai matydami jį išvažiuojant iš automobilių aikštelės, netolygiu ir didėjančiu greičiu važiuodami į jo vairuojamo automobilio pusę, o vėliau staigiai stabdydami, išprovokavo tokią situaciją, lyg tai jis būtų nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, gana išsamiai pasisakyta skundžiamame nutarime, todėl aukštesnysis teismas pritardamas apylinkės teismo motyvams, jų neatkartoja.

9. Apeliaciniu skundu M. J. prašo vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už padarytą nusižengimą paskirti minimalią baudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jis jaunas žmogus, studijuoja, jog iki šio įvykio nėra pažeidęs įstatymų, vairuodamas transporto priemones nėra padaręs analogiškų pažeidimų, pavojingų padarinių nesukėlė, žalos nepadarė, savo elgesį atsakingai apsvarstė ir įvertino, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ilgesniam laikui, tai atsilieps jo socialiniam gyvenimui.

9.1. Nagrinėjamoje byloje M. J. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 200 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas – mažesnės trukmės, nei jos vidurkis – 4 mėnesiams. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas, atsižvelgęs į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei M. J. charakterizuojančius duomenis, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo M. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

9.2. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Aptariamame ANK straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tačiau aptariamu atveju apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9.3. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, M. J. pavojingai vairavo automobilį pažeisdamas KET 101 bei 154 punktų reikalavimus ir dėl to pagrindiniu keliu važiuojantis policijos tarnybinis automobilis buvo priverstas staiga stabdyti siekdamas išvengti susidūrimo. Šis M. J. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie šiurkščių administracinių nusižengimų. Neteisėti M. J. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų – policijos pareigūnams, jo automobilyje važiavusiam keleiviui – saugumui, sveikatai ar net gyvybei. Apelianto nurodomos aplinkybės kad pavojingų padarinių nesukėlė, žala nebuvo padaryta, neduoda pagrindo daryti išvados, jog jo veika yra mažiau pavojinga ar mažareikšmė. Asmens pavojingumas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Dėl šios priežasties nurodyto pobūdžio objektų valdymo apribojimas yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač – užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės.

9.4. Sutiktina su apelianto skundo teiginiais, kad iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo jis nebuvo baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, kurių metu būtų grubiai pažeisti saugumo reikalavimai. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo M. J. buvo baustas tik už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam pareikšta žodinė pastaba. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra gana jauno amžiaus (administracinio nusižengimo padarymo metu jam buvo 20 metų), tačiau turėdamas tik šiek tiek daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, jis padarė grubų KET pažeidimą. Tai, kad apeliantas bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad policijos pareigūnai jį nepagrįstai ir neteisėtai apkaltino, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, iš esmės paneigia skunde deklaruojamas aplinkybes, kad jis nuoširdžiai gailisi, kad tokia situacija įvyko su policijos pareigūnais, jog duodamas paaiškinimus administracinėje byloje jis buvo nuoseklus, elgėsi sąžiningai, neturi tikslo išvengti administracinės atsakomybės, ir parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta.

9.5. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis mokosi Kaune, jo tėvas ūkininkauja, todėl tenka dažnai grįžti namo padėti tėvams, nėra pakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Pažymima, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones bus reikalinga darbinėje veikloje ar dėl kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai, kitiems eismo dalyviams.

9.6. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nebuvo nustatyta M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis neprisipažino padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, dėl jo padarymo nesigailėjo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, M. J. tik siekdamas išvengti administracinės atsakomybės deklaruoja, kad nuoširdžiai gailisi, kad tokia situacija įvyko su policijos pareigūnais.

9.7. Apygardos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių M. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra. Administracinė nuobauda, paskirta M. J. už aptariamą jo padarytą administracinį nusižengimą, yra tiek griežta, kiek to reikalauja įstatymas, tačiau taip pat yra adekvačiai parinkta įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes. Šių visų duomenų kontekste daroma išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, ji nėra per griežta, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl, priešingai nei teigia nubaustasis, nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai.

10. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, tenkinti apeliacinį skundą ir jame išdėstytais motyvais pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą jokio teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Boleslovas Kalainis