Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvendami kartu susilaukė trijų vaikų: L. S. (L. S.), gim. (duomenys neskelbtini), A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini). Gimus antram vaikui atsakovas išėjo vaiko priežiūros atostogų, pinigines lėšas, gaunamas vaikų priežiūros atostogų metu, leisdavo savo nuožiūra, o ne vaikų poreikių tenkinimui. 2012 metais, pasibaigus vaikų priežiūros atostogoms, atsakovas nenorėjo grįžti į darbą, formaliai įsidarbino gaudamas 74,00 Lt (20,00 Eur) dydžio mėnesio atlyginimą. Atsakovo namuose nebūdavo, laiką jis leisdavo savo nuožiūra, ieškovės neinformuodamas. Tokia situacija tęsėsi kelis metus, šeimos poreikių tenkinimu ir vaikų gerove rūpinosi tik ieškovė. (duomenys neskelbtini) šalys pradėjo gyventi atskirai, tačiau atsakovas nepadarė jokių išvadų ir nedėjo pastangų išsaugoti santuoką ir šeimą. Atsakovas ignoravo ieškovės prašymus aplankyti vaikus, prisidėti prie jų išlaikymo. Atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė nelojaliu, nepagarbiu elgesiu. Toks atsakovo elgesys sukėlė ieškovei didžiulį ir ilgai trunkantį stresą, sumenkino jos savivertę, sugriovė tikėjimą žmogiškomis vertybėmis, šeima, pamynė teisėtus lūkesčius, saugumo jausmą. Ieškovė patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą, kuriuos lydi neigiamos mintys ir emocijos, nuolatinės depresinės nuotaikos, dažna nemiga, iš esmės bloginanti atsakovės darbinės veiklos kokybę. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Su nepilnamečiais vaikais ieškovę sieja artimas molinos ir vaikų ryšys. Ieškovė nuo pat vaikų gimimo skyrė ir iki šiol skiria jiems daug laiko ir dėmesio juos prižiūrėdama, rūpindamasi jų poreikiais. Tuo tarpu atsakovas vengia atlikti tėvo pareigas, netinkamai auklėją vaikus, nuteikinėja juos prieš ieškovę, moko meluoti, neigiamas tendencijas vaikų elgesyje pastebėjo ugdymo įstaigų specialistai. Vaikams esant pas atsakovą negalioja jokios taisyklės, jie grįžta agresyviai nusiteikę ieškovės atžvilgiu. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu pažeistų vaikų interesus gyventi saugioje aplinkoje, kadangi atsakovas neturi reikalingų socialinių įgūdžių, negeba atliepti vaikų poreikių, psichologiškai traumuoja vaikus. Todėl turi būti ribojamas atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) verčiasi individualia veikla, jos gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro apie 400 Eur per mėnesi. 2016 m. kovo 17 d. nutartimi teismui patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas per mėnesį vidutiniškai teikia 200,00 Eur dydžio išlaikymą visiems nepilnamečiams vaikams. Per dieną kiekvieno vaiko maitinimui reikia skirti po 4 Eur arba po 120 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Kiekvieno vaiko maitinimui mokykloje užtikrinti išleidžiama po 30 Eur per mėnesį. Išlaidos būstui vienam asmeniui per mėnesį sudaro apie 25 Eur. Vaikams rekomenduojama avėti ortopedinę avalynę, kiekvieno vaiko drabužiams ir avalynei ieškovė kas mėnesį išleidžia po 90 Eur. Sūnų ugdymo ir mokymo reikmėms vidutiniškai reikia po 50 Eur per mėnesį kiekvienam, o dukters – 20 Eur per mėnesį. L. ir A. lankė futbolo akademiją „(duomenys neskelbtini)“, už ką buvo mokama po 45 Eur per mėnesį, neįskaitant aprangos, išvykų, varžybų. L. mokykloje lanko pailgintos dienos grupe, už kurią papildomai reikia mokėti apie 20 Eur per mėnesį. Abu berniukai taip pat lanko pamokas pas korepetitorių, už kurias vidutiniškai reikia sumokėti apie 120,00 Eur per mėnesį (vieno vaiko pamokos kaina - 10 Eur). G. lanko karate (18,00 Eur per mėnesį) ir anglų kalbos būrelį (15,00 Eur per mėnesį). Vaikai lanko baseiną, abonentinis mokestis metams sudaro po 105 Eur kiekvienam vaikui. Kiekvieno vaiko transporto išlaidos sudaro apie 20 Eur per mėnesį. Gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms vidutiniškai per mėnesį reikia skirti po 10 Eur kiekvienam vaikui. Kiekvieno vaiko laisvalaikiui užtikrinti reikia po 50 Eur per mėnesį. Tokiu būdu šalių sūnaus L. S. mėnesio poreikiams patenkinti reikia 470 Eur, A. S. – 450 Eur, G. S. – 382 Eur. Ieškovė ir atsakovas santuokos metu įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) ir automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovui atitektu jo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), o ieškovei - automobilis (duomenys neskelbtini). Atsakovui turi būti kompensuota 1250,00 Eur už ieškovei atitenkančią didesne turto dalį. Ieškovė nesutinka į bendro turto balansą įtraukti butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Priešieškinyje nurodoma, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir bendro gyvenimo taisykles, iš ieškovės atsakovas sulaukdavo tik atmestinio ir grubaus elgesio, visiško nesidomėjimo atsakovu ir bendra šeimos situacija, nuolatinių priekaištų ir nepasitenkinimo. Tuo tarpu atsakovas buvo ištikimas, rėmė ieškovę moraliai, rūpinosi vaikais, veikė atsižvelgdamas į šeimos interesus, dėjo visas pastangas, kad šeima gyventų gerai, ramiai, taikiai ir laimingai. 2007 metais buvo įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį buvo planuojama padalinti į kelias dalis ir statyti namus. Tačiau esant sunkiai finansinei padėčiai, pradžioje nuspręsta pirkti butus ir vėliau juos pardavus iš gautų lėšų statyti namus. Kadangi vyravo pasitikėjimas, už planuojamus pirkti butus šalys pinigus atiduodavo ieškovės motinai I. S., kuri planavo išlaidas ir galimus turto įsigijimus. 2012 metais buvo nuspręsta, kad šalys nestatys namo, bet jiems atiteks butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo pat ieškovės išsikėlimo iš namų 2015 m. balandžio mėnesį atsakovas nenutraukė bendravimo su vaikais ir rūpinimosi jais, nupirko L. S. išmanų į telefoną bei nuolat papildo jo sąskaitą, nes ieškovė dažnai neatsiliepdavo telefonu, ribodavo vaikų bendravimą su atsakovu. Kadangi vaikai praleidžia su atsakovu savaitgalius, kurių metu atsakovas pilnai užtikrina jų maitinimą, apgyvendinimą, perka baldus, patalynę, žaidimus, pramogauja. Ieškovė ne kartą yra sakiusi atsakovui, kad nesusitvarko su vaikais ir prašydavo atvažiuoti juos sudrausminti. Ieškovė mėgsta keliauti, pramogauti, o tai sunkiai suderinama su trijų mažamečių vaikų nuolatine priežiūra ir auklėjimu. Jos gyvenimo būdas leidžia manyti, kad ji gaudavo ir gauna pakankamai dideles pajamas. Kadangi trys šalių vaikai praleisdavo pas atsakovą visus savaitgalius, t. y. vidutiniškai 8 dienas per mėnesį, ieškovės nurodytomis vaikų poreikių kainomis, atsakovo trijų vaikų maitinimui skiriama suma vidutiniškai sudarė 96 Eur per mėnesį, būsto išlaidos - 24 Eur, vaikų higienos išlaidos – 16 Eur, išlaidos poilsiui ir laisvalaikiui - 24 Eur, išlaidos įvairioms šventėms bei nenumatytos išlaidos - 24 Eur, tokiu būdu, proporcingai laikui, kurį vaikai praleidžia pas atsakovą (vidutiniškai 8 dienas per mėnesį), atsakovui tenkanti išlaidų vaikų poreikiams tenkinti suma sudaro 184 Eur per mėnesį. Prašomas priteisti išlaikymas viršija ne tik atsakovo mėnesines pajamas, bet ir vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje.

Tretieji asmenys A. S. ir E. S. taip pat pateikė savarankiškus reikalavimus, prašydami pripažinti negaliojančia 2012 m. sausio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovės A. S. ir atsakovo R. S. bylinėjimosi išlaidas. Trečiųjų asmenų ieškinyje nurodyta, kad 2012 m. sausio mėnesį įsigaliojo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo objektu tapo visas fizinių asmenų valdomas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, išskyrus atvejus, kuomet nuosavybės teise priklausančių gyvenamosios paskirties statinių (patalpų) bendra vertė neviršijo vieno milijono litų. Tretiesiems asmenims priklausė turtas, kurio vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sudarė daugiau nei vieną milijoną litų. Tokiu būdu nuo 2012 m. sausio mėnesio tretiesiems asmenims būtų atsiradusi prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį. T siekiant nustatyti tikrą turto vertę, būtų reikėję kasmet atlikti turto vertinimą, todėl tretieji asmenys, sudarė tariamą pirkimo-pardavimo sandorį su šalimis, su kuriomis juos siejo tarpusavio pasitikėjimas, fiktyviai perleisdami nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), nors faktiškai ir toliau valdė šį turtą kaip teisėti savininkai. Aplinkybes, kad ginčo sandoris tariamas, patvirtina tai, kad parduodamas turtas buvo įsigytas už 309 334,15 Lt, tačiau ieškovei ir atsakovui buvo parduotas už 45000 Lt. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas už įsigytą turtą atsiskaitė grynaisiais pinigais iki sutarties sudarymo momento, sumokėdami 45000 Lt, jokie tarpusavio atsiskaitymai nebuvo vykdomi. Ieškovė ir atsakovas nuo buto pirkimo pardavimo sandorio sudarymo iki šiol ginčo bute negyveno, nebuvo jame deklaravę gyvenamosios vietos, nesirūpino šio turto išlaikymu, visas įmokas už butą mokėjo trečiasis asmuo A. S., daugiau nei 4 metus šiame bute gyveno nuomininkas. Iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, atsakovas, manipuliuodamas faktine situacija ir formaliai jam priklausančiu turtu, ėmė daryti įtaką ieškovei, siekdamas išvengti prievolės teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, kuriame nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos sąlygos. Pas atsakovą vaikams taip pat sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Abu tėvai gali pasirūpinti vaikais, tačiau nepilnamečiai daugiau nei metus gyvena su motina, kuri jais rūpinasi, išlaiko, tinkamai prižiūri, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jų interesus. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, susiformavusią teismų praktiką ir siejamas tik su būtinais nepilnamečių vaikų poreikiais.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (t. VI, b.l. 3). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad gyventi atskirai šalys pradėjo nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Atsakovas priešieškinyje taip pat patvirtino, kad ieškovė iš namų išsikėlė 2015 metų balandžio mėnesį, su šiuo įvykiu sieja ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad jų santuoka iširo 2015 metų balandžio mėn.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė nesirūpinimu vaikais, šeima, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki santuokos iširimo atsakovas vaikais rūpinosi, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai N. P., A. J.. Į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas nebūdavo namuose, nevykdė nurodytų pareigų, tokių aplinkybių nenurodė nei su šalimis artimai bendravę tretieji asmenys E. S. bei A. S., nei teismo posėdyje apklausti liudytojai. Nors atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad tėvystės atostogų laikotarpiu gaunamas išmokas atsakovas išleisdavo tik savo poreikiams tenkinti, teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad ginčai tarp šalių prasidėjo jau pasibaigus tėvystės atostogoms, dėl atsakovo vengimo dirbti. Darytina išvada, kad priežastys, dėl kurių iširo santuoka, atsirado jau pasibaigus tėvystės atostogoms, o iki tol gautų lėšų panaudojimas įtakos šalių santykiams neturėjo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuo 2008 metų, kuomet atsakovas išėjo tėvystės atostogų, net iki 2015 metų šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ieškovė nesiekė nutraukti santuokos su atsakovu. Tretieji asmenys E. ir A. S. 2012-01-25, t. y. baigiantis atsakovo tėvystės atostogoms, su abiem šalimis sudarė turto perleidimo sandorį, tiek jie, tiek ieškovė, tiek liudytoja I. S. nurodė, kad tuo metu visų santykiai buvo geri. Be to, iš į bylą pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų (t. III, b.l. 36-105) matyti, kad jo sąskaitoje esančios lėšos buvo naudojamos apsiperkant maisto, buities, vaikiškų prekių, aprangos parduotuvėse, degalinėse, kavinėse, vaistinėse, apmokant ieškovės telefono, komunalinių paslaugų sąskaitas, vaikų ugdymo įstaigų paslaugas, kas iš esmės patvirtina lėšų panaudojimą kasdieniams šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra įrodymų apie jų panaudojimą išimtinai atsakovo interesams.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad pasibaigus tėvystės atostogoms, iš karto pradėjo dirbti, tačiau iš ieškovės sulaukdavo tik atmestinio, grubaus elgesio, nesidomėjimo, priekaištų ir nepasitenkinimo. Šių aplinkybių įrodymų į bylą nepateikė. Nors atsakovas ieškovės kaltę grindžia tuo, kad būtent ieškovė išsikėlė iš šeimos namų, nustačius, kad ieškovės išsikėlimas sutampa su santuokos iširimo momentu, toks faktas pats savaime vien ieškovės kaltės nepatvirtina, kadangi gali būti tiek santuokos iširimo priežastimi, tiek pasekme.

Ieškovė pagrindine šalių santuokos iširimo priežastimi nurodė tai, kad po tėvystės atostogų atsakovas vengė dirbti. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja I. S.. Tačiau iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, kad nuo 2013-01-01 iki santuokos išrimo ir pati ieškovė oficialiai niekur nedirbo (t. I, b.l. 15). Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2015 m. balandžio mėnesio, t.y. santuokos iširimo metu, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo vengimo dirbti, prisidėti prie šeimos išlaikymo.

Liudytoja I. S. nurodė, kad ieškovė liepė atsakovui dirbti, pasakė, kad išeis iš šeimos namų, jei neišeis atsakovas, kas rodo, kad ieškovei buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimo būdas pradedant gyventi skyrium ir kas, remiantis teismų praktika, taip pat pripažįstama kalte dėl santuokos iširimo.

Iš nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina išimtinai vienos iš šalių kaltės dėl santuokos iširimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimas pradedant gyventi atskirai. Darytina išvada, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Abu sutuoktiniai moraliai nepalaikė vienas kito, neišsaugojo šiltų santykių. Teismo vertinimu byloje įrodyta, kad abiejų šalių elgesys santuokos metu, pastangų išsaugoti šeimą nebuvimas buvo priežastimi, dėl kurios iširo santuoka, t. y. abi šalys iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas.

Ieškovė prašo palikti jai pavardę „S.“, atsakovui – jo pasirinktą pavardę. Atsakovas priešieškiniu prašė palikti šalims santuokines pavardes.

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jei santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nutraukiant santuoką palikti jai santuokinę pavardę - „S.“ ir atsakovo reikalavimas palikti jam santuokinę pavardę „S.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo šalys nereiškė, todėl toks išlaikymas iš šalių viena kitai nepriteisiamas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: L. S. (L. S.), gimusį (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 8), A. S. (A. S.), gimusį (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 9). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame ieškovės motinai (t. V, b.l. 148-150). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės motina nurodė sutinkanti, kad ieškovė su vaikais gyventų šiame bute. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikdama išvadą nurodė, kad pas abi šalis sudarytos geros sąlygos vaikams.

Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinyje nurodo, kad atsakovas vengia įgyvendinti tėvo pareigas auginti ir išlaikyti vaikus, netinkamai juos auklėja, nuteikinėdamas prieš ieškovę, mokydamas meluoti, neklausyti, psichologiškai traumuoja vaikus, vaikai iš atsakovo grįžta agresyvūs. Ieškovės teigimu, atsakovas neturi gebėjimų sukurti tinkamą aplinką vaikams, reikalingų socialinių įgūdžių, negeba atliepti vaikų poreikių. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad lanko tėvystės įgūdžių kursus, konsultuojasi dėl vaikų su psichologu, gali dirbti iš namų, todėl galėtų geriau pasirūpinti vaikais, skirti jiems daugiau laiko. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu argumentavo, kad ieškovė gali geriau atliepti vaikų poreikius, rūpinasi vaikų ugdymu, tuo tarpu atsakovas tik leidžia laiką su vaikais savaitgaliais. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, nedalyvauja jų auklėjime, nesidomi jų ugdymu, skatina A. agresiją, leidžia vaikams neribotai iki vėlumos žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti animacinius filmus, po bendravimo su atsakovu vaikai grįžta agresyviai nusiteikę ieškovės atžvilgiu, ją ignoruoja, negirdi pastabų, atsikalbinėja (t. II, b.l. 189-192).

Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, nurodo, kad virš keturių metų buvo tėvystės atostogose, augino vaikus, daug su jais bendrauja, jie atsakovo klauso. Tuo tarpu ieškovė mėgsta keliauti, pramogauti, kas sunkiai suderinama su nuolatine vaikų priežiūra, auklėjimu. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad niekada nebuvo nustojęs bendrauti su vaikais, nenuteikinėja vaikų prieš ieškovę, neleidžia žaisti agresyvių kompiuterinių žaidimų, riboja jų laiką, žino vaikų poreikius, bendrauja su mokytojom, užsiregistravo lietuvių kalbos pamokoms. Ieškovė rūpinasi vaikų sveikata, mokslais, bet ne jų psichologine būkle, netinkamai rūpinasi vaikų higiena (vaikai atvažiuoja nešvarūs, netinkamais rūbais), pas ją vaikai nuolat žaidžia netinkamus žaidimus telefonais. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu argumentavo, kad atsakovas augina vaikus nuo kūdikystės, jo ryšys su vaikais stiprus, o vaikams reikalinga ne tik disciplina.

CK 3.169 str. 2 d. numato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 str. 2 d. nurodyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.), tiek nacionaliniuose (CK 3.177 str., 3.164 str.) teisės aktuose teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti.

Nagrinėjamu atveju šalių vaikų nuomonė visų pirma išklausyta vaiko teisių apsaugos specialistų. 2016-04-05 (t. I, b.l. 62-64), šalių nepilnametis sūnus L. S. Vaiko teisių apsaugos specialistei nurodė, kad norėtų gyventi su visa šeima, su abiem tėvais gerai sutaria, tačiau jei tėvai gyventų skyrium, labiau norėtų gyventi su atsakovu, nes jo pasiilgsta. Nepilnametis A. S. taip pat nurodė, kad norėtų gyventi su abiem tėvais, tačiau geriau sutaria su tėvu, nes šis viską jam duoda (kompiuterį, telefoną ir kt.), viską jam leidžia, su juo žaidžia. Nepilnametė G. S. su specialiste nekalbėjo. Pakartotinai išklausius vaikų nuomonę 2017-06-22 (t. V, b.l. 148-150), L. nurodė, kad nežino, su kuriuo iš tėvų pasirinktų gyventi, pasakojo, kad mama padeda jam ruošti pamokas, ko nedaro atsakovas. A. paaiškino, kad jam nelabai patinka gyventi su mama, nes su ja niekur nevaikšto, tuo tarpu su tėčiu važiuoja pas draugus, pramogauja. Nori gyventi su tėčiu, nes jis viską leidžia, o mama yra griežtesnė. G. pasakojo, kad tėtis leidžia ilgai žaisti kompiuteriu, ji nori gyventi su tėčiu, bet myli abu tėvus.

Kilus ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos, siekiant nustatyti kuri iš šalių gebėtų geriau užtikrinti vaikų interesus ir atliepti jų poreikius, 2018-04-20 nutartimi paskirta ambulatorinė teismo psichologinė ekspertizė.

Į bylą pateiktame nepilnamečio L. S. teismo psichologijos ekspertizės akte (t. VI, b.l. 134-138) nurodoma, kad vaikas projektuoja teigiamą santykį tiek su mama, tiek su tėčiu. Jis stengiasi neišskirti nei vieno iš tėvų, išgyvena lojalumo konfliktą – jaučia nerimą rinkdamasis vieną iš tėvų, nes galvoja, kad dėl to nuvils kitą. Dėl to negali išreikšti nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Vaikas teigiamai apibūdina abu tėvus, abiem jaučiasi artimas. Nurodo daugiau teigiamų emocijų patirianti veikloje su tėčiu, nes su juo linksmiau, žaidžia futbolą, daug kur važiuoja. Mama labiau padeda su namų darbais. Broliui ir seseriai reiškia prieraišumą, nenori būti nuo jų atskirtas. Ieškovės sugyventinio atžvilgiu projektuoja neutralius jausmus, pasiskundžia griežtu jo elgesiu.

Nepilnametės G. S. teismo psichologijos ekspertizės akte (t. VI, b.l. 145-149) taip pat nurodoma, kad mergaitė teigiamai atsiliepia apie abu tėvus ir džiaugiasi galėdama leisti laiką su jais abiem, tačiau save labiau identifikuoja su atsakovu, jį vaizduoja labiau prieinamą, nuolaidesnį ir galintį apginti, o ieškovę – turinčią mažiau laiko, griežtesnę, mažiau leidžiančią. Tačiau kalbėdama apie gyvenamąją vietą G. stengiasi neišskirti nei vieno iš tėvų, išgyvena lojalumo konfliktą, negali išreikšti nuomonės su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Apie abu brolius G. atsiliepia teigiamai, jų atžvilgiu reiškia šiltus jausmus, norą su jais žaisti, nenorėtų gyventi atskirai. Apie ieškovės sugyventinį atsiliepia tiek teigiamai, tiek neigiamai.

Iš nepilnamečio A. S. psichologijos ekspertizės akto (t. VI, b.l. 139-144) matyti, kad jo medicininės dokumentacijos duomenimis, vaikui būdingas taisyklių laužymas ir agresyvus elgesys, žema motyvacija mokytis, emocijų protrūkiai, dažni pykčio priepuoliai, žiauraus elgesio su gyvūnais epizodai, jis pastebėtas rūkant, draugauja su netinkamo elgesio vaikais. A. diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, stresinės situacijos, įtakojančios šeimą ir šeimos santykius, auklėjimo problemos. Vaikui sunku prisitaikyti prie jam nustatomų ribų, tačiau ilgainiui jis sugeba tai padaryti. A. projektuoja emocinės šilumos, rūpesčio poreikį artimuose santykiuose. Atliekant ekspertizę nustatyta, kad A. poreikiai apima siekį būti mylimam, kurti artimą ryšį su aplinkiniais. Nepaklusniu elgesiu jis siekia gauti dėmesio, būti pastebėtas. A. nereiškia saugaus prieraišumo nei vienam iš tėvų, tačiau labiau identifikuojasi su atsakovu, jo atžvilgiu išreiškia daugiau emocinio artumo ir pasitikėjimo, atsakovą mato labiau emociškai prieinamą, mažiau drausminantį, suteikiantį daugiau laisvės ir malonių veiklų. Vaikams svarbu ne tik elgtis drausmingai, vykdyti kasdienes pareigas ir mokytis atsakomybės, tačiau ir užsiimti jiems malonia veikla, gauti dėmesio ir būti atlieptiems emociškai. Emocinių poreikių, kuriuos labiau pabrėžia atsakovas, atliepimas yra ypatingai svarbus A.. Jo suvokimu, atsakovui jis atrodo geresnis vaikas, nei ieškovei, apie kurią jis vengia kalbėti ir kurios projekcijose dominuoja drausmė ir koncentravimasis į netinkamą sūnaus elgesį. Vaikas taip pat vangiai kalba apie brolį ir seserį, jautriai reaguoja į nesutarimus su jais. Tačiau ekpertizės akte nurodoma, kad, nors A. išreiškia nuoseklų norą gyventi su atsakovu, jo pasirinkimo argumentai atitinka jo amžių ir jo santykio su atsakovu projekcijas, jis yra per mažas, kad visapusiškai įvertintų savo pasirinkimo pasekmes – kad gyventi pas atsakovą reikės ne tik savaitgaliais, kai galima užsiimti jam malonia veikla ir ilgiau žaisti, tačiau ir darbo dienomis, kai reikės eiti į mokyklą, ruošti pamokas ir atlikti kitas svarbias pareigas. Nepriklausomai nuo to kur bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, šalys turėtų sutarti jo rūpinimosi ir auklėjimo klausimais ir skirti ypatingą dėmesį jo vidiniams emociniams išgyvenimams suprasti ir juos tinkamai atliepti.

Spręsdamas dėl L. ir G. gyvenamosios vietos, teismas atsižvelgia į tai, kad jų abiejų santykiai su abiem šalimis yra teigiami, vaikai negali išreikšti nuomonės dėl savo gyvenamosios vietos. Vaikų teisių apsaugos specialistams išreikštas didesnis noras gyventi su atsakovu, atsižvelgiant į vaikų nurodytus motyvus, akivaizdžiai nulemtas atsakovo vaikams keliamų mažesnių reikalavimų, suteikiamos didesnės laisvės užsiimti mėgstamomis veiklomis. Būtina įvertinti, kad su atsakovu vaikai bendrauja tik savaitgaliais, kuomet turi mažiau pareigų, galima skirti daugiau laiko pramogoms. Ieškovė, su kuria gyvena vaikai, privalo pasirūpinti jų kasdienėmis pareigomis, pasirengimu pamokoms ugdymo įstaigoje, atitinkamu dienos režimu, todėl suprantama, kad yra priversta labiau kontroliuoti vaikus, drausminti. Ekspertizės aktuose nurodoma, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, jiems vis dar sunku analizuoti sudėtingus priežasties – pasekmės ryšius ir numatyti tolimesnes įvykių ar elgesio pasekmes. Vaikai nėra pajėgūs įvertinti, kad pasikeistų nurodytos aplinkybės nustačius jų gyvenamąją vietą su atsakovu. Remiantis teismo psichologijos ekspertizės aktais, šalių nepilnamečių vaikų elgesys santykiuose su ieškove ir atsakovu reikšmingai nesiskiria. Nenustatyta, kad ieškovė ar atsakovas negalėtų rūpintis vaikais, jų auklėti. Abiejų šalių elgesys yra svarbus ir reikalingas harmoningai vaikų raidai ir turėtų būti derinamas nepriklausomai nuo to, su kuria iš šalių būtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.

Vadovaujantis nurodytomis išvadomis, nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovė ar atsakovas galėtų geriau pasirūpinti vaikais. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikai su ieškove gyvena nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios – 2015 metų balandžio mėnesio, t. y. daugiau nei tris metus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad per šį laikotarpį ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi motinos valdžią, pažeidusi vaikų interesus. Priešingai, nustatyta, kad ji tinkamai vykdo savo pareigas vaikų atžvilgiu. Trečiasis asmuo E. S. nurodė, kad ieškovė rūpinasi vaikais, tenkina visus jų poreikius, leidžia su jais laiką, ruošia su jais namų darbus, vežioja į būrelius. Kad ieškovė atlieka visas pareigas vaikams patvirtino ir trečiasis asmuo A. S.. Liudytoja I. S. papildomai paaiškino, kad ieškovė labai stengiasi dėl vaikų, juos auklėja, lankosi vaikų mokykloje, poliklinikoje. Liudytoja apklausta N. P. nurodė, kad ieškovė yra labai gera motina, turi daug kantrybės. Nors liudytojas A. J. nurodė, kad vaikai ieškovės neklauso, blogai elgiasi, su atsakovu yra tvarkingesni, jis puikiai pasirūpina vaikais, užsiima su jais, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis liudytojas taip pat nurodė, jog šiuo metu bendrauja tik su atsakovu, todėl manytina, kad jis negali objektyviai įvertinti ar tinkamai vaikais rūpinasi ieškovė. Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nevežioja vaikų į būrelius, nesilanko su jais poliklinikoje, vasarą negalėjo daugiau bendrauti su vaikais, nes mokėsi. Teismas daro išvadą, kad iš esmės atsakovas daugiau dalyvauja vaikų laisvalaikyje, o būtinaisiais vaikų poreikiais rūpinasi ieškovė.

Teismo psichologijos ekspertizės akto duomenimis, A. turi emocinių, elgesio ir bendravimo sunkumų, jam nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, kompleksinis (skaitymo, rašymo, matematikos, emocijų (nerimo), dėmesio) sutrikimas. Nustatyta, kad būtent ieškovė, o ne atsakovas rūpinasi vaiko sveikata ir ugdymu. Ieškovė ruošia su vaikais pamokas, ką patvirtino tretieji asmenys E. ir A. S., liudytoja I. S., samdo korepetitorius (t. I, b.l. 106-107). Iš ekspertizės akto matyti, kad A. reikalinga ilgalaikė ir reguliari psichoterapija. Nuo 2016 metų būtent ieškovė lankosi su A. vaikų ir paauglių psichologų bei psichiatrų konsultacijose, tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo manymu A. atitinkamos konsultacijos nėra reikalingos, kadangi jo būklė yra gera. Remiantis ekspertizės akto duomenimis, 2016-08-30 A. tirtas Psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, nurodyta, kad svarbu nustatyti jam aiškias ir nuoseklias ribas bei struktūrą, aiškias taisykles, dienotvarkę. Šiuos vaiko poreikius geriau tenkina ieškovė. Ekspertizės akte nurodoma, kad būtent ieškovė prižiūri vaikų drausmę, kasdienių pareigų vykdymą, moko atsakomybės. Tuo tarpu, kaip nurodė patys vaikai, atsakovas leidžia jiems ilgiau žaisti kompiuterinius žaidimus, vėlai eiti miegoti. Į bylą ieškovė pateikė įrodymą apie vaiko naktį rašytą žinutę ieškovei bei nuotraukas, kas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl vaikų režimo nepaisymo (t. III, b.l. 168-174; t. IV, b.l. 27-28). Be to, remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, reikia atsižvelgti į jų prisirišimą vienas prie kito, savitarpio santykius, amžių ir kt., nes mažamečių vaikų išskyrimas gali juos traumuoti, neigiamai atsiliepti jų vystymuisi ir auklėjimui, sukelti emocinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Pažymėtina, kad ekspertizės aktų duomenimis, tiek L., tiek G., pasisakydami dėl gyvenamosios vietos nustatymo išreiškė prieraišumą broliui, nenorą būti išskirtiems, G. aiškiai išreiškia nenorą, kad A. gyventų su atsakovu vienas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių vaikai yra panašaus amžiaus, visada gyveno kartu, todėl nustatant L. ir G. gyvenamąją vietą su ieškove, A. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu padarytų vaikams psichologinės žalos, kad nei vieno iš šalių vaikų interesų neatitiktų vaikų išskyrimas nustatant jų gyvenamąją vietą.

Ieškovė, nesutikdama su atsakovo reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir reikalavimu nustatyti jos ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, ieškovė norėtų, kad tokia bendravimo tvarka išliktų, teismui nustatant, kad atsakovas paima vaikus penktadienį vakare iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina iki sekmadienio 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą, bendravimas nepilnamečių vaikų atostogų metu galėtų vykti atsakovo priešieškinyje numatyta tvarka, t. y. skyrium gyvenančiam tėvui praleidžiant su vaikais žiemos atostogų dalį iki Naujųjų metų, rudens ir pavasario atostogas, dvi pirmąsias savaites birželio ir rugpjūčio mėnesiais, kadangi liepos mėnesį su vaikais pageidauja bendrauti ieškovė.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad šiuo metu atsakovas su vaikais bendrauja juos pasiimdamas kas antrą penktadienį 17-18 val. ir grąžindamas tos pačios savaitės sekmadienį po pietų. Ieškovė palaikė savo nurodytą bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu tvarką, tačiau patikslino, kad vaikų žiemos atostogos dabar tęsiasi tik iki Naujųjų Metų, todėl būtų tikslingiau numatyti, kad kiekviena šalis su vaikais atostogų metu bendrauja kas antrus metus. Atsakovas atsikirtimų dėl ieškovės siūlomų jo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nuostatų teismo posėdžio metu nepareiškė.

Į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad vaikų bendravimas su atsakovu turi būti ribojamas dėl netinkamo, vaikus žalojančio atsakovo elgesio. Tačiau iš atliktos teismo psichologijos ekspertizės aktų matyti, kad pagrindo riboti maksimalų atsakovo bendravimą su vaikais nėra. Ekspertizės metu nenustatyta, kad ieškovė ar atsakovas negalėtų rūpintis vaikais ir jų auklėti – jų abiejų elgesys yra svarbus ir reikalingas harmoningai vaikų raidai, o A. atveju, emocinių poreikių, kuriuos labiau pabrėžia atsakovas, atliepimas yra ypatingai svarbus. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina maksimali atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Tokios tvarkos nustatymui pritarė ir išvadą teikianti institucija.

Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, kad ji pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.30 val. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovas vaikus pasiima apie 17-18 val. Teismo vertinimu tokia bendravimo savaitgaliais tvarka atitinka vaikų interesus, užtikrina vaikų ir atsakovo teisę bendrauti maksimaliai.

Skirtingai nei birželio ir rugpjūčio mėnesį, ieškovė nenumato atsakovui galimybės atostogauti su vaikais liepos mėnesį, numatydama tokią galimybę tik sau pačiai. Ieškovė turi savo verslą, gali savo nuožiūra planuoti atostogas, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad jos atostogoms su vaikais turi būti skirtas būtent liepos mėnuo, be to, - visas mėnuo, atsakovui tokios galimybės nenumatant. Atsižvelgdamas į ieškovės pasirinktą bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu modelį, teismas nustato, kad atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieno vasaros mėnesio pirmas dvi savaites.

Minėta, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią atsakovas turėjo teisę kiekvieną vakarą nuo 18 val. iki 20 val. kalbėti su vaikais telefonu, ieškovei pasirūpinant, kad vaikai atsilieptų, ieškovei numatyta pareiga informuoti atsakovą apie svarbius pasikeitimus vaikų gyvenime. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti maksimalų atsakovo bendravimą su vaikais ir pilnavertį jo dalyvavimą vaikų auklėjime, būtina numatyti jam galimybę neribotai, tačiau atsižvelgiant į vaikų režimą, bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

Ieškovės pareiga informuoti atsakovą apie svarbius vaikų gyvenimo įvykius, teismo vertinimu, nėra atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos dalykas, todėl tokia pareiga nustatant bendravimo tvarką nenumatoma.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Nustačius nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl priteisdamas išlaikymą vaikui teismas turi įvertinti ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį bei jų nepilnamečių vaikų poreikius.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad per dieną kiekvieno vaiko pilnaverčiam maitinimui reikia skirti po 4 Eur, t. y. po 120 Eur per mėnesį. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaikų maitinimas ugdymo įstaigoje sudaro apie 30 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Vaikų išlaidų dalis būstui, ieškovės skaičiavimu, sudaro apie 25 Eur per mėnesį. Vaikams rekomenduojama ortopedinė avalynė (teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad visiems vaikams nustatyta plokščiapadystė), išlaidos avalynei sudaro apie 50 Eur kiekvienam vaikui sezonui, aprangai - po 90 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Berniukų ugdymo reikmėms, ieškovės teigimu, reikia skirti po 50 Eur per mėnesį, G. – 20 Eur per mėnesį. 2017-09-07 teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad po 50 Eur kainuoja vaikų mokyklinės uniformos, L. pratybos kainavo 75 Eur, A. – 65 Eur, papildomai renkami pinigai klasės fondams, išlaidos G. ugdymui su klasės fondui skirtinomis lėšomis sudarė 90 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad Lukas mokykloje lanko pailgintą grupę, kas kainuoja po 20 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad abiem berniukams samdomas korepetitorius, kiekviena pamoka, kurių būna trys per savaitę, kainuoja po 15 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad A. lankosi pas psichologą, psichologo konsultacijos yra nemokamos. Be to, šiuo metu berniukai lanko futbolo akademiją, tai kainuoja po 50 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką, neskaitant išlaidų aprangai, išvykoms, varžyboms. Sūnūs taip pat lankys dziudo treniruotes, kurios kainuos po 30 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką. G. lanko karate būrelį (18 Er per mėnesį), anglų kalbos būrelis bus nemokamas. Vaikai lankosi vandens parke, kurio metinis mokestis sudaro po 110 Eur kiekvienam vaikui. Patiriamos išlaidos transporto paslaugoms, remiantis ieškiniu, sudaro 20 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Sveikatos apsaugos poreikiams reikalinga skirti po 10 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Higienos priemonėms, kirpyklos paslaugoms skirtina po 15 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, po 50 Eur per mėnesį – kiekvieno vaiko laisvalaikiui. Ieškovės skaičiavimu, sūnaus L. išlaikymui per mėnesį reikalinga 470 Eur suma, A. išlaikymui – 450 Eur suma, G.– 382 Eur suma.

Į bylą ieškovė pateikė vaikų poreikių lenteles (t. I, b.l. 138, 139), kurių duomenimis, kiekvieno vaiko aprūpinimui kas mėnesį reikia skirti 120 Eur maistui, 30 Eur maitinimui mokykloje, 10 Eur sveikatos priežiūrai, 100 Eur drabužiams, avalynei, 10 Eur higienos priemonėms, 20 Eur transporto išlaidoms, 25 Eur būsto išlaidoms, 50 Eur mokyklinėms prekėms, 50 Eur laisvalaikiui, taigi iš viso kasmet reikia skirti 415 Eur kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti. Be to, ieškovė šioje poreikių lentelėje nurodo išlaidas popamokinei veiklai (muzikos mokyklai, baseinui, anglų kalbos, matematikos, gitaros pamokoms): A. - 350 Eur, L. – 200 Eur, G. – 45 Eur. Papildomoje lentelėje ieškovė detalizuoja poreikius mokyklos prekėms - 378 Eur (43 Eur mokyklinei uniformai, 29 Eur sportinei aprangai, 46 Eur kuprinei, 100 Eur vadovėliams, knygoms, pratyboms, 60 Eur kanceliarinėms prekėms, 100 Eur klasės fonui ir rinkliavoms), apatiniam trikotažui - 43 Eur, ortopedinei avalynei - 70 Eur, vasarinei aprangai - 169 Eur, pavasarinei ir rudeninei aprangai - 134 Eur bei žieminei aprangai - 237 Eur, iš viso 1300 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus apie 15 Eur mokestį už vieną pamoką korepetitoriui (t. II, b.l. 41), 17 Eur per mėnesį - už karate treniruotes (t. II, b.l. 40), sutartį su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios matyti, kad mėnesio mokestis sudaro po 50 Eur (t. V, b.l. 112-115), įrodymus apie vidutiniškai 23 Eur per mėnesį išlaidas už L. pailgintą dienos grupę (t. I, b.l. 108, 117), 70 Eur mokestis sumokėtas už L. stovyklą (t. I, b.l. 109), 100 Eur - už A. klasės remontą (t. I, b.l. 110), iki 180 Eur per mėnesį siekia mokėjimai už komunalines paslaugas (t. I, b.l. 120-122, 126-127, 129-137), ieškovė patiria išlaidas vaikų laisvalaikiui (t. I, b.l. 128), pateikė įrodymus apie 1003 Eur išlaidas kelionei.

Kiti ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra realūs ir būtini, jų tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiai - protingi, atitinkantys visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas. Nors ieškovas nurodo, kad vaikai yra pernelyg apkrauti papildomu ugdymu, teismo vertinimu, dviejų būrelių ir vandens parko lankymas nelaikytina per intensyviu užimtumu. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, sąlygos lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, teismo skaičiavimu, ieškovės ieškinyje nurodytos mėnesio išlaidos, reikalingos kiekvieno iš šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui (L. - apie 470 Eur, A. – apie 450 Eur, G.– apie 380 Eur) yra pagrįstos ir net mažesnės nei būtinos.

CK 3.192 str. 3 d. numato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustačius šalių nepilnamečių vaikų poreikius, nustatytinos kiekvienos iš šalių galimybės teikti jiems reikalingą išlaikymą.

Atsakovas 2017-06-02 registruotas Darbo biržoje (t. VI, b.l. 4). 2017-06-16 tarp atsakovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės darbo biržos sudaryta Trišalė sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokytis pagal santechniko mokymo programą ir iki 2018-03-19 įgyti ar patobulinti santechniko kvalifikaciją, užbaigus profesinį mokymą sudaryti darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši įmonė įsipareigojo nuo 2018-03-27 įdarbinti atsakovą ir mokėti jam ne mažesnį nei minimalios mėnesinės algos darbo užmokestį (t. VI, b.l. 15-18). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad įsidarbinęs galės gauti nuo 1000 iki 1100 Eur atlyginimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2018-07-23 verčiasi individualia veikla, duomenų apie gaunamas pajamas į bylą nepateikė.

Ieškovė nurodo uždirbanti tik 300-400 Eur per mėnesį, t. y. mažiau nei minimalią mėnesinę algą, dirbanti nuo 9 iki 11 val., kol vaikai yra mokykloje, ir nuo 22 iki 24 val. vakare, daugiau dirbti negalinti, nes turi būti su vaikais, prižiūrėti A., kuris dėl elgesio nepriimtas į pailgintos dienos grupę. Šie ieškovės paaiškinimai vertinti kritiškai. Visų pirma, ieškovė nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas, kas kelia abejones dėl tikrosios jos turtinė padėties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai net pradinių klasių mokiniams pamokos baigiasi vėliau nei 11 val., be to, liudytoja apklausta ieškovės motina I. S. paaiškino, kad vaikų mokykla yra prie jos namų, todėl po pamokų vaikai ateina pas ją. Vėliau vaikai būna užimti papildomo ugdymo veikla. Atsižvelgiant į ieškovės darbo pobūdį (internetinė prekyba), manytina, kad ieškovė turi galimybę dirbti daugiau ir, atitinkamai, - daugiau uždirbti.

Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas. Vertinant jo galimybes teikti vaikams tinkamo dydžio išlaikymą, atsižvelgtina į visuotinai žinomas aplinkybes, kad atsakovo turima santechniko specialybė yra paklausi, o santechnikos darbų įkainiai - dideli. Atsakovas gyvena skyrium nuo savo nepilnamečių vaikų, todėl turi didesnes nei ieškovė galimybes dirbti daugiau, gauti papildomų pajamų ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą ne tik jų būtiniesiems, bet ir papildomo ugdymo bei laisvalaikio poreikiams tenkinti. Nors CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, ši nuostata savaime nereiškia, kad, tėvams turint galimybes tenkinti ir papildomus vaikų poreikius, toks išlaikymas nepriteistinas. Pažymėtina, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, atsakovas, būdamas trijų nepilnamečių vaikų tėvu, turi būti atsakingas už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsakovas argumentuoja, kad bendraudamas su vaikais jis taip pat patiria jų išlaikymo išlaidų, pateikia išlaidas patvirtinančius kvitus (t. VI, b.l. 45-46), todėl, jo vertinimu, iš jo atitinkamai turėtų būti priteistas mažesnis išlaikymas vaikams. Nagrinėjamu atveju su šiuo argumentu nesutiktina. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ji privalo rūpintis vaikų būstu, jų apranga, higienos reikmenimis, mokyklinėmis prekėmis, mokesčiais už papildomą ugdymą ir kt., todėl ta aplinkybė, kad atsakovas bendraudamas su vaikais patiria išlaidų jų maitinimui ir laisvalaikiui, negali iš esmės įtakoti vaikams priteistino išlaikymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo ir taip priteisiama mažesnė reikalingo išlaikymo dalis.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes teismas tenkina ieškovės prašymą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo, priteisdamas kiekvieno vaiko išlaikymui po 175 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 1650 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam šalių vaikui, nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja po 150 Eur už 11 mėnesių.

Atsakovas į bylą taip pat pateikė įrodymus apie ieškovei darytus pavedimus (t. II, b.l. 139-144), tačiau jie atlikti ne išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad lėšų vaikų išlaikymui nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu neteikė.

Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje atsakovas nurodė, kad nuomojant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės pajamos iš nuomos sudarė apie 400 Eur per mėnesį. Šią sumą ieškovė galėjo naudoti vaikų poreikių tenkinimui, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina 200 Eur per mėnesį suma. Be to, ji turi būti mažinama ir ta dalimi, kurią atsakovas išleido vaikų išlaikymui bendraudamas su jais išeiginėmis dienomis ir tuo metu kai vaikai gyveno su atsakovu ieškovės poilsio Tailande metu.

Į bylą pateikti kvitai (t. I, b.l. 50-53), kuriais atsakovas įrodinėja prisidėjimą prie vaikų išlaikymo ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu bendraujant su vaikais. Iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kad įgytos prekės ir paslaugos ar jų dalis buvo skirtos vaikams. Atsakovas pateikė į bylą įrodymą apie telefono aparato įsigijimą (t. I, b.l. 40), tačiau iš jo nėra aišku kuriam iš vaikų jis buvo skirtas, be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad telefonas nelaikytinas būtinuoju vaiko poreikiu, nustatant vaikų išlaikymui reikalingą sumą atitinkamas poreikis nebuvo nurodytas, duomenų apie tai, kad telefono pirkimas buvo šalių tarpusavyje suderintas, byloje nėra. Be to, teismas pakartotinai pažymi, kad bendravimo su vaikais metu patiriamos išlaidos maistui ir laisvalaikiui nagrinėjamu atveju neturi įtakos išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimui, nes ieškovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, net vaikams bendraujant su atsakovu ji privalo rūpintis vaikų būstu, jų apranga, mokyklinėmis prekėmis, mokesčiais už papildomą ugdymą. Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnę vaikams reikalingo išlaikymo dalį, o išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja dar sumažindama vaikams priteistiną mėnesio sumą nuo 175 Eur iki 150 Eur.

Išlaikymo teikimą ieškovės nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas taip pat grindžia tuo, kad ieškovė šiuo laikotarpiu gavo nuompinigius už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, kurių 1/2 dalį (200 Eur per mėnesį) turėjo įskaityti kaip išlaikymą vaikams. Atsakovas pateikia įrodymą apie tai, kad 57 kv.m. buto miesto centre nuomos kaina gali sudaryti 460 Eur per mėnesį (t. I, b.l. 41).

Bylos duomenimis, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2012-01-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš trečiųjų asmenų E. ir A. S. (t. II, b.l. 134-165) (t. IV, b.l. 97-99). Teismo posėdžio metu pats atsakovas paaiškino, kad po turto perleidimo butu toliau naudojosi ir jį nuomavo tretieji asmenys E. ir A. S.. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalys šio buto niekada nenuomavo. Liudytoju apklaustas V. T. nurodė, kad nuomavosi nurodytą butą, nuomos klausimais visada bendravo tik su trečiuoju asmeniu E. S.. Iš šalių, trečiųjų asmenų, liudytojo paaiškinimų teismas daro išvadą, kad ieškovė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nenuomavo, nuompinigių negavo.

Atsakovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad net ir tokiu atveju, ieškovė, būdama buto savininke, leisdama naudą iš jo nuomos gauti trečiajam asmeniui E. S., turi prisiimti pasekmes ir atsakovui turėjusia tekti nuompinigių dalimi sumažinti prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau teismo vertinimu, pats atsakovas, būdamas buto savininku, leisdamas juo naudotis tretiesiems asmenims, žinodamas, kad jis nuomojamas, kad už jį gaunamas nuomos mokestis, sutiko, kad jį gautų trečiasis asmuo E. S., savo nuomos mokesčio dalies nereikalavo, vaikų išlaikymui ieškovei jos neperdavė. Pagrindo, dėl kurio pati ieškovė turėjo pasirūpinti jo nuompinigių dalies gavimu iš trečiojo asmens E. S. siekiant panaudoti ją vaikų išlaikymui, atsakovas nenurodė. Teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas pareigos teikti vaikų išlaikymui reikalingas lėšas nevykdė.

Bylos duomenimis, santuokos metu šalys juridinių asmenų akcijų neturi (t. II, b.l. 158, 159). VĮ Regitra ieškovės vardu transporto priemonių neregistruota, atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, įgytos šalims esant santuokoje: automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l. 89, 166-167).

Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu registruotas 2015-05-27 ir priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu automobilis (duomenys neskelbtini) šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir priteistinas ieškovei, atsakovui priteisiant 2 500 Eur kompensaciją. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nesutiko su atsakovo nurodyta 5000 Eur automobilio (duomenys neskelbtini) verte, kadangi automobilis daugiau nei 4 metus eksploatuotas Lietuvoje, kas mažina transporto priemonės rinkos kainą, turi defektų, atsakovas prie jo įsigijimo neprisidėjo. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė padalinti šį turtą priteisiant jai transporto priemonę (duomenys neskelbtini), 4000 Eur vertės, atsakovui – automobilį (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės, priteisiant iš ieškovės atsakovui 1250 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnės vertės turto dalį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės nurodyta automobilio (duomenys neskelbtini) verte, kadangi, jo teigimu, ši transporto priemonė priklauso antrai tokių automobilių kartai, kuri pradėta gaminti 2006 metais, be to, automobiliu naudojosi ieškovė ir jo būklė priklauso nuo to kaip ji prižiūrėjo automobilį.

Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nėra aišku kokiu pagrindu atsakovas nurodo, kad santuokoje įgytas automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Reikalavimo, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.), atsakovas nereiškė. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant galimybę taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, pasisakyta, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2013). Teismas daro išvadą, kad atsakovui įsigijus automobilį (duomenys neskelbtini) gyvenant su atsakove skyrium, tačiau nereiškiant reikalavimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium dienos, automobilis yra bendroji šalių nuosavybė ir dalintinas nutraukiant santuoką.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2012-01-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš trečiųjų asmenų E. ir A. S. (t. I, b.l. 12, 161-163). Atsakovas priešieškiniu prašo butą padalinti lygiomis dalimis. Ieškovė buto į turto balansą neįtraukia, atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik dėl akių, šalys niekada nevaldė šio nekilnojamojo turto, nemokėjo mokesčių, negavo iš jo pajamų, butu rūpinosi trečiojo asmens E. S. šeima. Atsiliepime į priešieškinį tretieji asmenys A. ir E. S. nurodo, kad pirkimo-pardavimo sandoris, kuriuo butas perleistas šalims, yra tariamas, sudarytas neketinant sukurti teisių ir pareigų, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu, o reikalavimas dėl šio turto padalinimo turi būti atmestas.

Tretieji asmenys pateikė teismui savarankiškus reikalavimus dėl 2012-01-25 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodo, kad nuo 2007 m. vasario mėn. jiems priklausančio turto vertė sudarė daugiau jei 1 000 000 Lt. Pagal 2012 m. sausio mėn. įsigaliojusius Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, fizinių asmenų valdomas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršijo vieną milijoną litų, buvo apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu. Trečiajam asmeniui E. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo mažesnė nei nustatyta masinio vertinimo būdu, kadangi jam buvo reikalingas kapitalinis remontas, tačiau siekiant nustatyti realią turto vertę, kiekvienais metais būtų reikėję atlikti turto vertinimą, kas pareikalautų nemažai išlaidų. Kad išvengtų kasmetinio nekilnojamojo turto vertinimo, bet galėtų pasinaudoti lengvata, numatančia, kad turtas, kurio vertė nesiekia 1 000 000 Lt, neapmokestinamas, tretieji asmenys sudarė su iešove ir atsakovu tariamą pirkimo-pardavimo sandorį, fiktyviai perleisdami butą, esantį (duomenys neskelbtini), nors faktiškai ir toliau valdė turtą kaip teisėti savininkai, o ieškovė ir atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė, nesielgė kaip turto savininkai, nesiėmė priemonių turtui valdyti. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. S. paaiškino 2015 metų pabaigoje sužinojusi, kad nekilnojamojo turto mokesčių nebėra, 2016 m. kovo mėnesį paprašė šalių grąžinti butą, tačiau atsakovas nurodė, jog tam ieškovė turi atsisakyti reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Atsakovas atsiliepime su trečiųjų asmenų savarankišku reikalavimu nesutiko, nurodė, kad anksčiau tretieji asmenys jokių pretenzijų dėl buto nereiškė. Kad pinigai už butą buvo sumokėti, patvirtina trečiųjų asmenų parašai pirkimo-pardavimo sutartyje. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas taip pat nurodo, kad šalys turėjo pakankamai lėšų būstui įsigyti, kadangi ieškovė vykdė vaikiškų rūbų ir avalynės prekybos verslą, trūkstamas lėšas skolindavo ieškovės motina. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šalys nuo 2008 metų turėjo santaupų iš vaiko priežiūros išmokų, kurios sudarė po 4500 Lt per mėnesį, ieškovės darbo užmokesčio.

Ieškovė atsiliepime į trečiųjų asmenų reikalavimus nurodė, kad ieškovės motinai pinigai duoti ne butui įgyti, o grąžinant skolas už įsigytą automobilį, finansuotas keliones. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys neturėjo lėšų buto įsigijimui, gyveno padedamos ieškovės motinos, augino tris mažus vaikus.

Tretieji asmenys prašo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu, kaip sandorį, sudarytą dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Pagal CK 1.86 straipsnį sprendžiant, ar sandoris jo šalims sukėlė realius padarinius, o ne buvo sudarytas tariamai, vertinama pagal tai, ar jis buvo vykdomas, ar šalys turėjo iš to naudos, ar atliko kitokius sandorio realaus įgyvendinimo veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginčuose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014, ir kt.).

Spręsdamas dėl sandorio negaliojimo teismas visų pirma pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo atsakyti į didelę dalį klausimų, susijusių su sandorio sudarymo aplinkybėmis, nurodė, jog nepamena derybų dėl buto įsigijimo, pinigų perdavimo aplinkybių, turto vertės ir kt. Nors atsakovas nurodė, kad buvo sudaroma daug nekilnojamojo turto sandorių, jis pats dalyvavo sudarant bent tris iš jų, negalėjimas nurodyti būtent ginčo sandorio aplinkybių kelia abejonių dėl sandorio realumo, nes tai buvo vienintelis sandoris, kurio šalimi buvo pats atsakovas, šio sandorio pagrindu jis įgijo vienintelį savo nekilnojamąjį turtą.

CK 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Ieškovė ir tretieji asmenys įrodinėjo, kad šalims ir tretiesiems asmenims sudarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, neatsirado pirkimo-pardavimo sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių, t. y. nors formaliai butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas šalių vardu, šalys nuo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo 2012-01-25 iki šiol realiai buto savininkų teisių ir pareigų nevykdė. Atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, susiję su buto įsigijimo aplinkybėmis, jo valdymu buvo prieštaringi, tačiau atsakovas patvirtino, kad buto savininko teisių ir pareigų neįgyvendino, mokesčius už butą po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo mokėjo tretieji asmenys, nes jie ir toliau naudojosi šiuo turtu, jį nuomavo. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas V. T., nurodęs, kad nuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomavosi nuo 2011 metų ir iki pat išsikėlimo iš buto (jau bylos nagrinėjimo metu) nuomos klausimais bendravo tik su trečiuoju asmeniu E. S., butu rūpinosi tik tretieji asmenys. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad, nors 2015 metų balandžio mėnesį šalys pradėjo gyventi skyrium atsakovas pradžioje liko gyventi šalių namuose (duomenys neskelbtini), vėliau išsikėlė į ieškovei priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), taigi net iširus šalių santuokai ir pradėjus gyventi skyriumi, nesiekė naudotis vieninteliu jo vardu registruotu nekilnojamuoju turtu. Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad mokesčius už šį butą atsakovas mokėjo tik bylos nagrinėjimo metu (t. VI, b.l. 47-54), kai teismui jau buvo pateiktas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-05-02 mokesčius už butą mokėjo trečiasis asmuo A. S. (e. b. t. III, b.l. 16-17) tokiu būdu ir toliau vykdydamas buto savininko pareigas. Teismas daro išvadą, kad nors tarp šalių ir trečiųjų asmenų buvo sudarytas buto pirkimo-pardavimo sandoris, realiai pirkimo-pardavimo sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių neatsirado.

Atsakovas be kita ko nurodo, kad mainais į butą trečiajam asmeniui A. S. buvo suteiktas įgaliojimas parduoti šalių žemės sklypą, kuris jį pardavė už 500 Eur ieškovės motinai, nors sklypo vertė buvo 18 000 Eur. Į bylą pateikta šias aplinkybes patvirtinanti sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau, teismo vertinimu, ji neturi jokios įtakos sprendžiant dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio negaliojimo. Byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys iš žemės sklypo pardavimo sandorio gavo naudos. Jei tokią naudą gavo ieškovės motina, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad tai susiję su trečiųjų asmenų buto perleidimu šalims.

Aplinkybę, kad sandoris nėra tariamas, atsakovas grindė ir tuo, jog butas ieškovės prašymu buvo įregistruotas šeimos turtu (t. II, b.l. 90, 154-155). CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams. Tačiau byloje nebuvo ginčo dėl to, kad realiai šalių šeima bute negyveno. Vien formalus atitinkamo turto statuso įregistravimas savaime nepatvirtina šalims atsiradusių teisių ir pareigų, kylančių iš buto pirkimo-pardavimo sandorio. Atsakovo atstovė nurodė, kad šeimos turto statuso įregistravimas patvirtina siekį gyventi bute, naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu. Tačiau teismo vertinimu sprendžiant ar sandoris buvo tariamas, svarbi šalių valia jo sudarymo metu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sandoris buvo sudarytas 2012-01-25, tuo tarpu šeimos turto statusas įregistruotas tik 2016-04-07.

Atsakovo atstovė baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad tretiesiems asmenims nurodžius, kad ginčo bute gyveno asmuo, su kuriuo nebuvo sudaryta nuomos sutartis, teismas, remdamasis CPK 300 straipsniu, turi pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymius, priesaikos sulaužymą.

CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.