Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-148-921/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-27
Bylos Nr.: e2A-148-921/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12050-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: V. B.
Ieškovas: K. V.

Civilinė byla Nr. e2A-148-921/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12050-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 2.3.4.8; 3.3.1.14

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1248-1018/2024 pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., kuriuo, jį patikslinusi, prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2YT-23390-897/2021 1.4 punktą ir nustatyti konkrečią bendravimo tvarką tarp nepilnamečių vaikų ir jų tėvo, pagal patikslintame ieškinyje nurodytas sąlygas; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2YT-23390-897/2021 1.5 punktą, numatant, kad atsakovas nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki vaikų pilnametystės moka nepilnametei dukrai po 401 Eur per mėnesį, o nepilnamečiam sūnui po 371 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama ieškovė. Atsakovas visą vaikų išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį sumoka ieškovei iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos; 3) įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo pareikalavimo iš ieškovės, gavimo el. paštu: (duomenys neskelbtini) dienos papildomai prie iš jo pusės mokėtino kasmėnesinio išlaikymo vaikams pilnai kompensuoti ieškovei visas jos patirtas auklės ir agentūros paslaugų teikimo išlaidas nepilnamečių vaikų naudai už tą laiką, kai atsakovas nepaims, vėluos paimti vaikus ar kitaip pažeis teismo procesiniu sprendimu nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas atitinkamas sumas perveda į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu susilaukė dviejų vaikų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021 panaikino šalių Vilniaus miesto CMS įregistruotos santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nusprendė, kad: vaikai lieka gyventi su motina; atsakovas iki vaikų pilnametystės nepilnamečių vaikų išlaikymui moka kiekvienam po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Šalys, nutraukdamos santuoką, dėl konkrečios tėvo su vaikais bendravimo tvarkos nesutarė. Ieškovė po 2021 m. vasaros pastebėjo, jog atsakovas vis mažiau laiko skiria nepilnamečiams vaikams, gindamasis dideliu užimtumu. Dėl to, kad atsakovas neprisideda prie savo nepilnamečių vaikų priežiūros, ieškovė negali tinkamai suspėti dirbti, daryti karjeros, tuo pačiu ir tinkamai uždirbti pinigų savo šeimai. Susitarti su atsakovu dėl bendravimo tvarkos ieškovei nepavyko.

3. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ieškovė nurodė, kad nuo 2021 m. priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka bei iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams, praėjo daugiau nei 2 metai. Per tą laiką pragyvenimas pabrango, vaikai paaugo ir dėl to jų poreikiai tiek maistui, aprangai, kitiems poreikiams, tiek socialinėms reikmėms padidėjo. Šiuo atveju nėra pagrindo mažinti vaikams reikiamo išlaikymo dydžio valstybės vaikams skiriamomis lėšomis, kadangi šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi.

4. Dėl atsakovo įpareigojimo kompensuoti auklės ir agentūros išlaidas ieškovė nurodė, kad atsakovas deda visas pastangas tam, kad nevykdyti teismo nutarties dėl nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, nepasiima vaikų arba vėluoja juos pasiimti ir tokiu būdu tiesiogiai permeta vaikų priežiūros pareigą ieškovei. Ieškovė neturi pareigos ir nesutinka vykdyti atsakovo pareigų vaikams už jį. Dėl to ieškovė atsakovui nepaėmus, vėluojant paimti vaikus ar kitaip pažeidžiant teismo procesiniu sprendimu nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, tuo laiku naudosis atlygintinės auklės ir agentūros paslaugomis, kurias turėtų dengti atsakovas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė nurodė, kad su juo nesutinka, prašė atmesti. Patikslintą priešieškinį laikė pareikštu tik dėl akių, kuriuo realiai atsakovas nesiekė sukurti jokių teisinių pasekmių. Atsakovas, ieškovės teigimu, negebėtų pasirūpinti dviem vaikais, jiems nuolatos gyvenant su juo. Atsakovo siekis su vaikais gyventi kitoje šalyje, kurioje vaikai net nėra buvę, yra nelogiškas ir nesvarstytinas. Dėl atsakovo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė nepasisakė, nurodydama, kad esant akivaizdžiai nepagrįstam ir tik dėl akių atsakovo pareikštam reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, reikalavimai priteisti išlaikymą ir nustatyti bendravimo tvarką turi būti atmesti.

6. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad su juo nesutinka, prašė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo atmesti, o reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad jis su nepilnamečiais vaikais bendrauja pagal jo pasiūlytą bendravimo tvarką.

7. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo atsakovas nurodė, kad jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, dažniausiai nuo penktadienio iki sekmadienio (šeštadienį paima vaikus bendravimui tik itin retais atvejais), todėl ieškovės prašymą supranta kaip siekį tokią tvarką įteisinti raštu. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimų formuluote, nurodant kelias (alternatyvias) susitarimo dėl vaikų paėmimo vietos formas (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu). Atsakovo nuomone, turi būti numatyta viena tokio susitarimo komunikacijos galimybė, todėl patogiausia būtų tartis trumposiomis žinutėmis – M. N. ieškinio argumentas dėl bendravimo tvarkos „negali bendrauti – susimokėk“. Teismas neturėtų toleruoti tokios ieškovės siekiamos suformuoti ydingos teismų praktikos. Pažymi, kad atsakovas, siekdamas išlaikyti vaikus, daug dirba. Atsakovas yra sunkiasvorės transporto priemonės – vilkiko vairuotojas, dirbantis ne tik Lietuvoje, bet ir vežantis krovinius po kitas valstybes. Atsakovas su ieškove yra kalbėjęs ne kartą, kad dėl savo darbo specifikos jis negali su vaikais bendrauti darbo dienomis. Ieškovei šios aplinkybės buvo ir yra puikiai žinomos, todėl nesupranta ieškovės siekio prašyti teismą nustatyti bendravimo tvarką, kurią jam nebus įmanoma įgyvendinti. Tais pačiais argumentais atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu nustatyti laikiną ir nuolatinę bendravimo tvarką per rudens, žiemos ir pavasario atostogas. Atsakovas neturi tokių galimybių bendrauti su vaikais dėl išvardintų aplinkybių, susijusių su jo darbinių pareigų atlikimu, išskyrus bendravimą su vaikais savaitgaliais. Atsakovas sutiko bendrauti su vaikais didžiųjų metų švenčių dienomis (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos), tačiau nesutiko bendrauti per kitas šventes, nebent bendravimo laikas sutaptų su tėvo ir vaikų savaitgaliais. Atsakovas sutiko bendrauti su vaikais per moksleivių vasaros atostogas. Ieškovės nuostata dėl bendravimo tvarkos, pagal kurią buvimo su vaikais laikotarpiu tėvas (motina) užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis, turėtų būti sukonkretinta. Logikos stokoja ir informavimo apie neatvykimą bendrauti su vaikais pareiga, kada reikalaujama pranešti nedelsiant, bet ne vėliau nei likus vienai parai iki bendravimo su vaikais pradžios, tais atvejais, kai miršta artimas žmogus. Dėl šios priežasties atsakovas siūlė tokius atvejus patikslinti, įtraukiant į juos ir komandiruotes, kadangi jo darbo pobūdis yra neišvengiamai susijęs su komandiruotėmis. Teismas galėtų numatyti, kad šalims susitarus raštu (trumposiomis žinutėmis (SMS)), tėvas galėtų bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei teismas nustatys, bendravimo tvarką.

8. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo pažymėjo, kad pati ieškovė patvirtino, jog vaikai neturi specialių poreikių. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išaugusius vaikų poreikius. Aplinkybės, kad vaikai auga, atsiranda nauji poreikiai, keičiasi drabužių ir avalynės dydis, maisto racionas, kurias savo ieškinyje nurodo ieškovė, yra visuotinai žinomos ir į jas buvo atsižvelgta tėvams sudarant susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo. Be to, vaikai gauna išmokas iš valstybės, kurie kiekvienų metų pradžioje pasikeičia. Atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis kiekvienais metais keičiasi, atsižvelgiant į išlaikymo indeksavimą, kuris užtikrina tinkamą išlaikymą vaikams dėl infliacijos susidarančio vartojimo prekių bei paslaugų kainų pokyčio. Šiuo metu atsakovas kiekvienam vaikui moka po 304 Eur.

9. Dėl išlaidų auklės paslaugoms nesutiko. Pažymėjo, kad bylos esmė, kad vaikai būtų su tėčiu, o ne su aukle. Nurodė, kad jis neturės lėšų ir išlaikymui teikti, ir mokėti už auklės paslaugas.

Šalies argumentai

10. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo, jį patikslinęs, prašė: 1) pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu; 2) nustatyti skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal jo nurodytas sąlygas.

11. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atsakovas nurodė, kad vaikai ieškovei rūpi mažiausiai, vaikais yra manipuliuojama, neatsižvelgiama į jų jausmus ir emocijas. Skyrium gyvenantį vaikų tėvą (atsakovą) ir jo mažamečius vaikus sieja ypač stiprus emocinis ryšys. Apie ieškovės ryšį su vaikais tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas geba atliepti mažamečių poreikius, vaikai su juo jaučiasi saugūs ir mylimi. Atsakovas yra pilnai pasirengęs auginti vaikus jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje Vokietijoje. Vaiko motina, kuri yra išvarginta vaikų auginimo, galės pailsėti ir užsiimti savo profesine veikla, priimti užsienio darbdavio pasiūlymą.

12. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsakovas nurodė, jog siekia, kad iš ieškovės būtų priteistos periodinės išmokos po 350 Eur kiekvienam vaikui, kadangi tokio dydžio išlaikymas, panaudojant valstybės mokamus vaiko pinigus, užtikrintų šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą. Atsakovo prašoma priteisti suma yra pakankama kasdieniniams vaikų poreikiams užtikrinti, išskyrus gyvenamojo būsto nuomą. Kadangi atsakovui su vaikais teks nuomotis gyvenamąjį būstą Vokietijoje, vaikų motina (ieškovė) turi būti įpareigota kompensuoti 1/3 dalį atsakovo būsto nuomos išlaidų.

13. Dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo atsakovas prašė teismo nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką pagal jo nurodytas sąlygas.

14. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2024 m. gegužės 13 d. Skyriaus vyriausioji specialistė psichologė išklausė mažamečių vaikų nuomonę. Dėl mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad Skyrius neturi duomenų apie tai, kad mama netinkamai vykdytų savo pareigas mažamečių atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, kad mažamečiai nuolatos gyvena su motina saugioje nusistovėjusioje aplinkoje bei mažamečių išsakytą nuomonę ir išreikštą norą, Skyrius nepalaikė atsakovo prašymo nustatyti mažamečių gyvenamąją vietą su tėvu. Jeigu mažamečių gyvenamoji bus nustatyta su atsakovu, siekiant apsaugoti mažamečių vaikų interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų praktiką, Skyrius nuomone, iš ieškovės turėtų būti priteistas išlaikymas, užtikrinantis būtinas sąlygas vystytis ir vaiko poreikius tenkinti. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo Skyrius pasisakė, kad jeigu mažamečių gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakovu, atsižvelgiant į vaikų interesus ir į motinos pareigą bendrauti su mažamečiais vaikais, turi būti nustatyta bendravimo tvarka, labiausiai atitinkanti mažamečių vaikų interesus, tenkinant kasdienius poreikius susijusius su sveikata, ugdymo veikla bei po ugdymo susijusia veikla. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė papildomai nurodė, kad didesnė našta rūpintis vaikais tenka ieškovei, ji rūpinasi ugdymu, tenkina vaikų poreikius, o atsakovas tiesiog bendrauja su vaikais, todėl mano, kad ieškovės prašomas dydis atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Skyrius nurodė, kad šiai dienai ieškovės bendravimo tvarka yra tikrai ne perteklinė ir atsižvelgiant į vaikų norą bendrauti kuo daugiau su tėčiu, būtų galima tai įgyvendinti nuotolinėmis priemonėmis, t. y. kad jie neprarastų ryšio su tėčiu. Skyriaus nuomone, bendravimo tvarka turėtų būti kuo intensyvesnė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, atsakovo patikslintą priešieškinį atmetė. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2YT-23390-897/2021 rezoliucinės dalies 1.4 punktą, nustatant konkrečią bendravimo tvarką tarp nepilnamečių vaikų ir jų tėvo, ją išdėstant sekančiai:

Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis

1.1. V. B. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (t. y. SMS žinute) sutartos vietos nuo 16:00 val. iki 16:30 val. ir grąžina vaikus artimiausią pirmadienį į vaikų ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos tądien nelankant – į gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.

1.2. V. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 9:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės ketvirtadienį pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą iki vaikų užsiėmimų pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.

1.3. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaikų atostogų su tėvu (motina) metu.

Bendravimas švenčių dienomis

1.4. V. B. porinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

1.5. V. B. neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

1.6. V. B. porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir grąžina vaikus gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdos) dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

1.7. V. B. neporinių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir kitą dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 11:30 val. iki 12:00 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

1.8. V. B. bendrauja su vaikais neporinių metų: kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), lapkričio 1 d., pasiimdamas vaikus šventinės dienos išvakarėse iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus aukščiau nurodytą šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

1.9. V. B. bendrauja su vaikais porinių metų: sausio 1 d., vasario 16 d.; gegužės 1 d.; birželio 24 d.; liepos 6 d.; lapkričio 2 d., pasiimdamas vaikus šventinės dienos išvakarėse iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus aukščiau nurodytą šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

1.10. V. B. bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

1.11. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną tėvai susitaria bendru sutarimu. Tėvams nesutarus, poriniais metais su vaikais atitinkamo vaiko gimimo dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką gimimo dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą, o neporiniais metais su vaiku atitinkamo vaiko gimimo dieną bendrauja mama.

Bendravimas moksleivių atostogų metu

1.12. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę moksleivių atostogų laiko: poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina.

1.13. Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką.

1.14. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis.

Bendravimas vasaros atostogų metu

1.15. V. B. bendrauja su vaikais 6 savaites vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 6 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (3 laikotarpius po 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina SMS žinute nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmosios atostogų laikotarpio dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.

1.16. Ketindamos išvykti su vaikais į kitą valstybę, abi šalys apie tai prieš protingą terminą turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą šalį, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę.

1.17. Aukščiau 1.1–1.16 punktuose nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma Motinos dieną, motinos gimimo dieną, motinos atostogų su vaikais metu ir motinai tenkančiomis šventinėmis dienomis.

1.18. Tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės, stovyklos, būreliai ar pan., tėvas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose, būreliuose, stovyklose bei šventėse.

1.19. Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, artimo giminaičio netekties) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei likus vienai parai iki bendravimo su vaikais pradžios, apie tai informuoti vaikų motiną telefonu arba žinute. Tokiu atveju tėvas tuo metu atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais aukščiau nurodytu atitinkamu laiku, tačiau tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo aplinkybių, sukliudžiusių tėvo ir vaikų bendravimą, atsiradimo dienos kompensuoti prarastas bendravimo su vaikais dienas, susiderindamas su vaikų motina atitinkamas dienas bendravimui su vaikais. Kilus nesutarimui, dėl lyginių mėnesių (kuriais neįvyko tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių, dėl nelyginių mėnesių (kuriais neįvyko tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių.

1.20. Vaiko ligos atveju namuose, vaiko priežiūrą tėvai dalinasi tolygiai. Jeigu atitinkamam vaikui susirgus ir sergant bent tris dienas vaiko slauga rūpinasi mama, tai sekančios vaiko ligos atveju vaiko slauga tokį pat (faktiškai vaiko prasirgtą) laikotarpį rūpinasi tėtis, ir atvirkščiai. Jeigu dėl objektyvių aplinkybių, pvz., ligos, artimo giminaičio netekties, mama negali pasirūpinti vaiko slauga tuo laikotarpiu, kai yra jos laikas rūpintis vaiko slauga, tai tėvas slaugo vaiką ilgiau, bet kito vaiko sirgimo atveju, vaiko slauga ilgiau (tokį pat laikotarpį, kiek ilgiau vaiką slaugė tėvas) rūpinasi jo mama. Analogiškai jeigu dėl susidariusių objektyvių aplinkybių (ligos, artimo giminaičio netekties), tėvas negali pasirūpinti vaiko slauga tuo laikotarpiu, kai yra jo laikas rūpintis vaiko slauga, tai mama slaugo vaiką ilgiau, bet kito vaiko sirgimo atveju, vaiko slauga ilgiau (tokį pat laikotarpį, kiek ilgiau vaiką slaugė mama) rūpinasi jo tėvas. Vaiko slauga traktuojama prižiūrinčiam vienam iš tėvų pasiimant laikinąjį nedarbingumą vaiko priežiūrai. Vaiko (-ų) ligos atveju tėvo bendravimo su vaikais tvarka vyksta be išlygų.

1.21. Vaikui (-ams) susirgus, ligos metu, jei gydymas vyksta gydymo įstaigoje, tėvas lanko vaiką (-us) ir su jais praleidžia kas antrą naktį gydymo įstaigoje, vaikų ligos metu nuo 18 val. iki sekančio dienos 8 val.; pirmą vaikų gydymo įstaigoje naktį su vaikais praleidžia motina, antrą naktį – tėvas, trečią – motina ir t.t.

1.22. V. B. įsipareigoja kiekvienais metais bendrauti su vaikais 7 (septynias) nepertraukiamas kalendorines dienas K. V. asmeninių atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš K. V. gyvenamosios vietos jos pirmos atostogų dienos 19 val. ir grąžindamas vaikus paskutinės K. V. atostogų dienos 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. K. V. apie savo planuojamas atostogas įsipareigoja informuoti V. B. trumpąja SMS žinute ne vėliau nei likus 2 mėnesiams iki savo atostogų pradžios. K. V. įsipareigoja kiekvienais metais bendrauti su vaikais 7 (septynias) nepertraukiamas kalendorines dienas V. B. asmeninių atostogų metu. Jeigu pirmą dieną, kai prasideda V. B. atostogos vaikai yra su juo, V. B. vaikus pristato į vaikų gyvenamąją vietą. V. B. apie savo planuojamas atostogas įsipareigoja informuoti K. V. trumpąja SMS žinute ne vėliau nei likus 2 mėnesiams iki atostogų pradžios. Šiame (1.23) p. išdėstyta nuostata yra specialioji ir kolizijos su kitomis nuostatomis atveju taikoma prioriteto tvarka. Sutapus šalių atostogoms prioriteto teisė pasinaudoti šia nuostata suteikiama tai šaliai, kuri priešingą šalį informuoja apie savo atostogas anksčiau.

1.23. Buvimo su vaikais laikotarpiu tėvas (motina) užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, Skype, Facebook, Twitter ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Dėl tokio bendravimo laiko tėvai raštu (SMS ar el. paštu) sutaria bendru sutarimu.

1.24. Tėvai, atsižvelgiant į tai, su kuo tuo metu bus vaikai, privalo vienas kitą informuoti apie vaikų sveikatą ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos nustatymo ar traumos atsiradimo momento.

1.25. Vaikų gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini)Apie numanomą vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą K. V. privalo informuoti V. B. likus ne mažiau kaip 1 (mėnesiui) iki pasikeitimo dienos.

1.26. A. V. B. per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo iš K. V. gavimo el. paštu ar SMS dienos papildomai prie iš jo pusės mokėtino kasmėnesinio išlaikymo vaikams visiškai atlygina (kompensuoja) K. V. visas jos patirtas auklės ir agentūros paslaugų teikimo išlaidas nepilnamečių vaikų naudai už tą laiką, kuomet nustatytas bendravimas nevyko (vėlavo). V. B. atitinkamas sumas perveda į K. V. nurodytą banko sąskaitą.

1.27. Kitokia, nei aukščiau nustatyta bendravimo tvarka, gali vykti tik aiškiai raštu (SMS ar el. paštu) sutikus (suderinus) abiem tėvams.

Teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2YT-23390-897/2021 1.5 punktą ir nusprendė, kad: atsakovas nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki vaikų pilnametystės moka dukros išlaikymui po 401 Eur per mėnesį, o sūnaus išlaikymui po 371 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama ieškovė. Atsakovas visą vaikų išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį sumoka ieškovei iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021 dalis paliko nepakeistas. Priteisė iš atsakovo ieškovei 9 265,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 74 Eur žyminį mokestį. Grąžino ieškovei 1 Eur žyminio mokesčio permoką. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo).

16. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, todėl atsakovo reikalavimą atmetė.

17. Netenkinęs reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, atmetė išvestinius patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl vaikų bendravimo tvarkos su motina nustatymo ir išlaikymo iš motinos vaikams priteisimo.

18. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tarp skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų nustatymo, nustatė, kad atsakovo siūlomoje bendravimo tvarkoje nenumatyta bendravimo su vaikais darbo dienomis bei vaikų atostogų metu, taip pat skiriasi paėmimo savaitgaliui laikas (atsakovas siūlo vėlesnį). Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra gana įprasta ir standartinė teismų praktikoje. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovas bendrautų su savo vaikais 8 dienas per mėnesį (ne atostogų metu), o toks bendravimas daugiau būtų minimalus. Tuo tarpu atsakovo siūloma bendravimo tvarka prašoma dar labiau sumažinti tėvo buvimo su vaikais laiką iki 4 dienų per mėnesį (ne atostogų metu). Bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo pusės buvo keliamas ir bendravimo tik nuotoliu klausimas, įtvirtinant tik tėvo teisę bendrauti su vaikais, nenumatant konkrečių tvarkų.

19. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi asmeninę pareigą bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Nors teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad neketina grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau, pagal Gyventojų registro duomenis atsakovas oficialiai nėra deklaravęs išvykimo į Vokietiją, nors tokią pareigą turi. Dėl šių priežasčių teismui kilo pagrįstų abejonių dėl to, kiek ilgai bei kiek nepertraukiamai atsakovas bus išvykęs į užsienio valstybę. Vien faktinė aplinkybė, kad atsakovas išvyko į Vokietiją, nesudaro pagrindo nenustatyti geriausius vaikų interesus užtikrinančius bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Teismas sprendė, kad geriausius vaikų interesus užtikrina būtent ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kurią su nežymiais korekciniais pataisymais teismas ir patvirtino. Nors atsakovas siūlė patikslinti bendravimą nuotolinėmis priemonėmis, tačiau nebuvo nurodyta kaip konkrečiai turėtų būti patikslinta ši dalis, todėl teismas sprendė, kad neįrodytas tokio patikslinimo būtinumas ir poreikis, todėl šio atsakovo prašymo netenkino.

20. Teismas konstatavo, kad nuo ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo kiekvienam vaikui po 250 Eur per mėnesį teikimo, iki ieškovės pradinio ieškinio pateikimo praėjo kiek daugiau nei 2 metai, sprendimo priėmimo metu – 3 metai. Per minėtą laikotarpį pasikeitė bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios turi įtakos sprendžiant vaikams mokėtino išlaikymo dydį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo 3 metai, dukrai – 6 metai, pradinio ieškinio pateikimo metu – 8 metai, o šio sprendimo priėmimo – 9 metai. Sūnui pradinio ieškinio pateikimo metu buvo 5 metai, sprendimo priėmimo metu – 7 metai. Ankstesnio teismo sprendimo priėmimo metu abu vaikai lankė darželį, tuo tarpu pradinio ieškinio (2023 m. rugpjūčio 16 d.) pateikimo metu šalių dukrai jau mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o nuo šių metų rugsėjo ir šalių sūnus turėjo eiti į pirmą klasę toje pačioje gimnazijoje. Taigi, augant vaikams, natūraliai didėja vaikų poreikiai ir su jų išlaikymu susijusios išlaidos.

21. Teismas nurodė, kad 2023 m. minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) siekė 840 Eur arba apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Tokiu būdu orientacinis dydis vaikų išlaikymui buvo 316,50 Eur (633 Eur dalinus per pusę tarp abiejų tėvų) būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos ieškovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko poreikių. Nuo 2024 m. MMA sudaro 924 Eur neatskaičius mokesčių, „į rankas“ – 709 Eur. Atitinkamai ½ dalis baziniams (kasdieniams) vaiko poreikiams tenkinti reikalingos orientacinės sumos dalis sudaro 354,50 Eur. Atėmus „vaiko pinigus“, atitinkamai gaunama 306 Eur suma, tenkanti kiekvienam iš tėvų. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma neženkliai viršija minimalią, standartinę vaikams priteistino išlaikymo sumą. Dukros išlaikymui prašoma priteisti po 401 Eur per mėnesį (95 Eur daugiau, skaičiuojant nuo 306 Eur sumos, arba 30 Eur daugiau, skaičiuojant nuo 354,50 Eur sumos), o sūnaus išlaikymui prašoma priteisti po 371 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis (65 Eur daugiau, skaičiuojant nuo 306 Eur sumos, arba 16,50 Eur daugiau, skaičiuojant nuo 354,50 Eur sumos). Ieškovė, pagrįsdama vaikų poreikius ir jų patenkinimui reikalingų išlaidų dydį, pateikė abiejų vaiko poreikių lentelę, su vaikų poreikiais susijusių mokėjimų, kvitų, čekių kopijas. Abu vaikai sveiki, neturi specialių poreikių. 2023 m. spalio 25 d. UAB „Domus dentes“ pažymoje nurodyta, kad dukrai reikalinga ortodontinė plokštelė, kurios pirmi gydymo metai kainuotų 500 Eur. Sūnus darželyje lankė karate treniruotes, už kurį mokestis sudarė 45 Eur per mėnesį. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai dėl vaikų poreikių ir jų patenkinimui reikalingų išlaidų buvo išsamiai paaiškinti ieškovės posėdžių metu, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (mokėjimais per internetinę bankininkystę, čekiais, kvitais, mokėjimais savitarnose, ugdymo įstaigų pranešimais apie edukacijas, išvykas ir jų kainas, įnašus į fondus sumos). Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, susijusius su vaikų poreikiais ir jų patenkinimu reikalinga išlaidų suma, sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti, jog geriausiai vaikų interesus atitiktų ieškovės prašomos išlaikymo sumos priteisimas iš atsakovo. Atsakovas nenuginčijo pateiktų išlaidų realumo. Teismas pažymėjo, kad didžiausia vaikų auginimo ir priežiūros dalis tenka vaikų motinai, kuri viena rūpinasi kasdienine ir nuolatine vaikų priežiūra, viena su vaikais (vaiku) vyksta į gydymo įstaigas ir slaugo sergančius vaikus.

22. Teismas, nustatęs, kad byloje esantys duomenys patvirtina abiejų ginčo šalių gerą turtinę padėtį, padarė išvadą, kad nėra pagrindo vaikams teiktino išlaikymo dydį mažinti gaunama valstybės paramos dalimi („vaiko pinigais“). Teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d.), atsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes apie atsakovo lankymąsi naktiniuose klubuose (baruose), nakvynes viešbučiuose. Tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nebuvo sunki. Be to, teismas vertino, kad atsakovo geras finansines galimybes rodo ir kelionės į užsienį. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis, gaunamos pajamos leidžia teikti ieškovės prašomą išlaikymą.

23. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą atlyginti už auklės paslaugas, įvertinęs atsakovo bendravimo su vaikais aplinkybes tiek iki šios bylos iškėlimo, tiek netinkamai vykdant laikiną bendravimo tvarką, padarė išvadą, kad esamai situacijai būtinos trečiųjų asmenų (auklės) paslaugos, kurios yra atlygintos. Ieškovė nurodė, kad yra numačiusi pasitelkti UAB „Mama ir auklė“ paslaugas, pagal kurios pateiktą 2023 m. lapkričio 22 d. pažymą auklės įkainis būtų nuo 12–20 Eur per val., agentūros paslaugų kaina nuo 40 Eur. Teismas pripažino, kad auklės išlaidos priskirtinos prie išlaidų vaikų išlaikymui, tačiau sprendė, kad šiuo atveju konkrečios ir fiksuotos išlaidų sumos auklei nustatymas bei įtraukimas į vaiko išlaikymo išlaidas nebūtų teisingas ir sąžiningas abiejų šalių atžvilgiu, ypač atsakovo. Be to, kaip nurodė ieškovė, jai tinka, jog pats atsakovas pasirūpintų bei užtikrintų trečiųjų asmenų (auklės) buvimą su vaikais tėvo ir vaikų bendravimo metu.

24. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021 rezoliucinę dalį papildyti nauja 1.26 punkto nuostata, numatančia, jog: atsakovui nepaimant ar vėluojant paimti vaikus pagal patvirtintą jo bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo iš ieškovės gavimo el. paštu ar SMS dienos papildomai prie iš jo pusės mokėtino kasmėnesinio išlaikymo vaikams visiškai atlygina (kompensuoja) ieškovei visas jos patirtas auklės ir agentūros paslaugų teikimo išlaidas nepilnamečių vaikų naudai už tą laiką, kai bendravimas nevyko (vėlavo). Atsakovas atitinkamas sumas perveda į ieškovės nurodytą banko sąskaitą.

25. Tenkinus patikslintą ieškinį, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 9 156,67 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismas, nustatęs, kad ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) sumokėjo 110 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis sudarė 109 Eur, priteisė 109 Eur iš atsakovo ieškovei, o 1 Eur žyminio mokesčio permoką grąžino ieškovei iš valstybės biudžeto. Iš atsakovo teismas priteisė ir 74 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) nuo kurio ieškovė buvo atleista. Iš viso ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 9 265,67 Eur (9 156,67 Eur + 109 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priėmus sprendimą, teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su vaikais pakeitimo ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip: 1) tėvas turi teisę ir pareigą su vaikais praleisti pusę moksleivių rudens, žiemos (Šv. Kalėdų) ir pavasario (Šv. Velykų) atostogų, atsižvelgiant į vaikų lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką, apie ketinimą bendrauti su vaikais ir konkrečią bendravimo trukmę informuodamas vaikų motiną raštu – trumpąja žinute (SMS), likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatytų atostogų; 2) tėvas planuoja savo bendravimą su vaikais per žiemos (Šv. Kalėdų) ir pavasario (Šv. Velykų) atostogas taip, kad į šių atostogų laiką kas antrus metus patektų didžiosios metų šventės, t. y. Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir Naujieji Metai; 3) tėvas turi teisę ir pareigą su vaikais praleisti ne mažiau kaip dvi savaites per moksleivių vasaros atostogas, apie konkretų bendravimo laiką ir trukmę informuodamas vaikų motiną raštu – trumpąja žinute (SMS) žinute iki kiekvienų metų gegužės mėn. 15 d.; 4) tėvas turi teisę per mėnesį praleisti su vaikais ne daugiau kaip du savaitgalius iš anksto įspėjęs vaikų motiną raštu – trumpąja žinute (SMS) žinute prieš vieną savaitę iki planuojamo bendrauti savaitgalio; 5) tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu – telefonu ar interneto programų pagalba kiekvieną dieną po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje. Atsakovas prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį (1.26 punktą) ir šį ieškovės reikalavimą atmesti. Atsakovas taip pat prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį (1.5 punktą) dėl išlaikymo priteisimo ir šią ieškinio dalį atmesti. Iš ieškovės priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir, atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus, sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

26.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus tiek dėl ginčo dalies dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (nustatymo), įskaitant nuostatos, įtvirtinančios auklės paslaugų kompensavimą, įtvirtinimą, tiek dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės neteisingą sprendimą.

26.2. Teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas esant tam tikroms sąlygoms kompensuoti ieškovės patirtas išlaidas už auklės teikiamas paslaugas vaikų priežiūrai, iš viso nėra kvalifikuota konkretaus įstatymo reglamentavimu, todėl tokį ieškovės reikalavimą teismas visiškai nepagrįstai patenkino. Teismas nesiaiškino, ar atsakovas yra finansiškai pajėgus tokią teismo sprendimu įtvirtintą nuostatą realiai įgyvendinti. Be to, atsakovo atžvilgiu būtų pritaikomi dvigubi standartai ir dviguba materialinio pobūdžio atsakomybė. Tokiu teismo sprendimu vaikų tėvas (atsakovas) privalės padengti auklės ir agentūros išlaidas tuo atveju, jeigu jis nebendraus su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką, be to, papildomai galimai bus nubaustas vykdymo procese už bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimus. Kita vertus, šalių vaikai jau nėra maži, kad jiems būtų reikalinga auklė, todėl teismas nepagrįstai neapibrėžė terminų, kokiam laikotarpiui motina naudotųsi auklės paslaugomis, kadangi vyresnio amžiaus vaikams auklė iš viso nėra reikalinga, o tėvai dažniausiai ją samdo priešmokyklinio amžiaus vaikams, kurie dar nėra savarankiški. Septynerių metų amžiaus ir vyresni vaikai namuose gali likti vieni, vaikai gali lankyti popamokinio ugdymo grupę. Teismas visiškai nesiaiškino ir auklių paslaugų kainų teisingo teismo sprendimo aspektu ir tokio sprendimo pasekmių atsakovo materialiniams interesams, todėl įgalino ieškovę piktnaudžiauti auklės paslaugų poreikiu vaikams.

26.3. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nepagrįstai nevertindamas šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perteklinio išlaidavimo aspektu.

26.4. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra buvusi atsakovo atstovės draugės – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos padėjėja ir atsakovo atstovės padėjėjos grupiokė, bei ieškovės atstovas teisme atstovauja jos vaiko krikšto mamai. Tokią informaciją teisėja nurodė po teismo posėdžio, nors turėjo nurodyti posėdžio metu, kad atsakovas būtų galėjęs apsispręsti, reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, ar nereikšti ne su teisėjos procesinių sprendimų priėmimu susijusiais pagrindais. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje buvo jaučiamas neabejotinas motinos (ieškovės) palaikymas. Teisėja net kartą po teismo posėdžio išsireiškė savo nuomonę „aš, kaip mama...“.

26.5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo darbo specifiką, į pasikeitusias jo gyvenimo sąlygas, išvykus dirbti į užsienį – Vokietiją, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kurio atsakovas pagal susiklosčiusią jo asmeninio gyvenimo situaciją įvykdyti objektyviai negalės. Tokiu sprendimu teismas tam tikra prasme pritaikė atsakovui nepagrįstas sankcijas įgyvendinant jo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

26.6. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos, nepagrįstai neanalizavo ir teismo sprendime nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punkto, t. y. šioje sprendimo dalies visiškai neargumentavo. Teismo sprendimo dalis dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, susidedantis iš 27 punktų, neatitinka ne tik teisingumo, bet ir protingumo kriterijų.

Atsiliepimas

26.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepagrįstai neanalizavo ir nevertino atsakovo pasiūlytos alternatyvios bendravimo tvarkos, kuri buvo išdėstyta 2024 m. sausio 12 d. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje (DOK-7076)

26.8. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo siūlymai patikslinti bendravimą nuotolinėmis priemonėmis nebuvo aiškiai bei konkrečiai išdėstyti (kaip konkrečiai turėtų būti patikslinta), neįrodytas tokio patikslinimo būtinumas ir poreikis. Pažymi, kad įprastai teismų praktikoje užsienio valstybėje gyvenantys ir dirbantys tėvai pagal nusistovėjusią teismų praktiką bendrauja ir nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu per ryšio ir vaizdo technologijas bendrauja ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje gyvenantys tėvai (vaikai) vieni su kitais, tačiau teismas šio atsakovo bendravimo būdo nepagrįstai nevertino ir neanalizavo, dėl jo pasisakė pakankamai lakoniškai, atmesdamas šį bendravimo tvarkos būdą.

26.9. Teismas netinkamai vertino ir įrodymus, susijusius su atsakovo įsidarbinimu įmonėje UAB „Airwelltec“, jo darbo šioje įmonėje pobūdžiu, gyvenamosios vietos deklaravimo aplinkybėmis. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad visos minėtos aplinkybės nėra svarbios. Teismas nepagrįstai sprendė, jog geriausius vaikų interesus užtikrins tokia tėvo bendravimo tvarka su dukra ir sūnumi, kurios atsakovas visiškai nėra pajėgus esamose aplinkybėse įgyvendinti.

26.10. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai kvestionavo atsakovo teisę išvykti dirbti į užsienio valstybę. Teismas nusprendė nubausti atsakovą ir pritaikyti jam sankcijas per bendravimo tvarkos, kurios jis nebus objektyviai pajėgus įgyvendinti, nustatymą. Tokiu procesiniu sprendimu teismas užtikrino labiau ne vaikų, o ieškovės interesą ir siekį nubausti atsakovą bei nepagrįstai suvaržyti jo teises.

26.11. Nepagrįstai teismas padidino priteistą išlaikymą vaikams. Pažymi, kad atsižvelgiant į infliacijos pokyčius, atsakovo mokamas išlaikymas dėl prekių ir paslaugų kainų augimo per trejų metų laikotarpį padidėjo 90,54 Eur. Padidindamas vaikams teiktino išlaikymo dydį, teismas tokį sprendimą netinkamai ir nepakankamai motyvavo. Teismas nevertino aplinkybių, kaip iš esmės po 2021 m. liepos 20 d. teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaikų poreikiai, t. y. kurie išaugo dėl infliacijos, o kurie atsirado kaip nauji vaikų poreikiai. Teismas tik abstrakčiai išvardijo atsakovo aiškiai išdėstytus bei pagrįstus teiginius, kuriais jis ginčijo vaikų poreikių lentelės 1,5, 6, 8, 10, 14, 16-19, 21–23 punktų duomenis, tačiau visiškai dėl jų nepasisakė.

26.12. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vaikams teiktino išlaikymo dydį mažinti gaunama valstybės paramos dalimi („vaiko pinigais“), kadangi šalių turtinė padėtis yra gera.

26.13. Teismo išvados dėl išlaikymo padidinimo ir dėl auklės bei agentūros paslaugų priteisimo stokoja logikos, yra prieštaringos ir grubiai pažeidžia atsakovo teises. Teismas nurodė, kad didžiausia vaikų auginimo ir priežiūros dalis tenka vaikų motinai, kuri viena rūpinasi kasdienine ir nuolatine vaikų priežiūra. Tačiau tenkino ir ieškovės ieškinio reikalavimą, numatydamas auklės išlaidų kompensavimo mechanizmą. Dėl to atsakovas mokės vaikams didesnį išlaikymą, nes jų motinai tenka didžioji vaikų priežiūros našta, o ieškovė šią naštą perkels samdomai auklei, už kurios paslaugas taip pat turės sumokėti atsakovas. Todėl teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su vaikais nustatymo turi būti panaikinta, ieškovės ieškinys atmestas ir nustatyta atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka.

26.14. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad ieškovė keitė atstovą, kurio parengti procesiniai dokumentai – patikslinti ieškiniai savo turiniu iš esmės nesiskyrė nuo pradinio ieškovės ieškinio. Ieškovės procesiniuose dokumentuose gausu vaizdinės medžiagos (įkopijuotų nuotraukų), esminiai padidinančios teismui teiktų procesinių dokumentų apimtis, taip pat besikartojančios informacijos. Be to, didžioji dalis procesinių dokumentų apimties susijusi su faktinių aplinkybių dėstymu. Išnagrinėtoje byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, parengti procesiniams dokumentams nereikėjo specialių ar kompleksinių teisinių žinių ar reikšmingesnių laiko sąnaudų. Be to, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra beveik 2 kartus didesnė negu atsakovo. Dėl šių priežasčių, atsakovo nuomone, teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma iš dalies neatitinka pagrįstumo ir protingumo kriterijaus, todėl turi būti sumažinta. Teismas, spręsdamas dėl tokios ženklios bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo sumos, visiškai neanalizavo ir nevertino prašomų priteisti atskirų bylinėjimosi išlaidų sumų.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

27.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nemažino priteistino išlaikymo vaikams valstybės išmokų dalimi. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgė į abiejų tėvų gerą turtinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

27.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatliko išsamios vaikų poreikių analizės. Teismas bylos nagrinėjimo iš esmės metu aiškinosi kiekvieną vaiko poreikį pagal poreikių lentelę. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, susijusius su vaikų poreikiais ir jų patenkinimui reikalinga išlaidų suma, teismas pagrįstai neturėjo pagrindo nesutikti, jog geriausiai vaikų interesus atitiktų ieškovės prašomos išlaikymo sumos priteisimas iš atsakovo. Atsakovas nenuginčijo ieškovės nurodytų pinigų sumų.

27.3. Atsakovas nepagrįstai kvestionuoja teismo nustatytą auklės išlaidų kompensavimo mechanizmą, kadangi jis nustatytas tik atsakovui tenkančiu bendrauti laiku (8 dienų laiką per mėnesį). Negana to, atsakovas neįvertina, kad ieškovei samdant auklę tuo laiku, kai turėtų vykti atsakovo bendravimas su vaikais, ieškovei tenka vaikų maitinimo bei kitos išlaidos, organizavimo rūpesčiai, mokėjimai auklei iš savo pinigų, pasirūpinimas auklės atvykimu į namus ir išvykimu. Teismas kompensaciniu mechanizmu už auklės paslaugas užtikrino šalių interesų pusiausvyrą bei apsaugojo ieškovę nuo atsakovo nusišalinimo nuo bendravimo su vaikais ir atsakovo noro „permesti“ savo pareigas ieškovei. Atsakovas turi teisę pasirinkti kaip jis savo atsakomybę įgyvendins ir organizuos: ar pats tiesiogiai, ar pasitelkdamas kitus asmenis, ar pats samdydamas auklę, ar apmokėdamas ieškovės siūlomos auklės paslaugas.

27.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Pažymi, kad niekas neįpareigojo atsakovo mesti gerai apmokamą darbą Lietuvoje ir įsidarbinti už kelis kartus mažesnį atlyginimą bičiulio vadovaujamoje įmonėje ir darbines pareigas vykdyti kitoje šalyje. Atsakovas nėra deklaravęs išvykimo į Vokietiją, nors tokią pareigą turi. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, kiek ilgai bei nepertraukiamai atsakovas bus išvykęs į užsienio valstybę. Atsakovas nuslėpė nuo teismo, kad jis gauna nuomos pajamas iš savo įmonės. Tai yra faktiškai dvigubai didesnės sumos, nei šiai dienai atsakovas gauna Vokietijoje. Atsakovas įsidarbino Vokietijoje tik tam, kad išvengtų bendravimo su vaikais.

Šalies argumentai

27.5. Nors atsakovas skunde nurodo, kad negalės įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos, ieškovė pažymi, kad jis nė nebando to daryti. Pažymi, kad jeigu teismas būtų nustatęs atsakovo prašytą nustatyti bendravimo tvarką, atsakovo vaikams skirtas bendravimo laikas būtų dar labiau sumažėjęs, kadangi būtų įvirtintos nuostatos, jog su vaikais atsakovas turi teisę bendrauti iš esmės savo pasirinktu laiku, apie tai tiesiog įspėjęs ieškovę. Be to, apelianto pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neužtikrina jo vaikų interesų, kadangi vaikai yra išreiškę norą kuo daugiau laiko praleisti su atsakovu.

27.6. Atsakovo siūlymas įtraukti abstrakčią nuostatą dėl nuotolinio bendravimo nereikalingas ir nebūtinas, kadangi atsakovui naudotis šia teise nėra jokių suvaržymų. Atsakovas vengia susisiekti su vaikais nuotoliu, tą daro itin epizodiškai.

27.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas sprendimu apribojo atsakovo teisę dirbti kitoje šalyje (ar kitame mieste). Atsakovas laisvai pasirinko darbo vietą užsienio valstybėje, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovas, keisdamas darbo vietą, objektyviai nebūtų turėjęs kito pasirinkimo ar jo pasirinkimas būtų buvęs apribotas. Teisė pasirinki kur dirbti nepaneigia tėvų pareigos dalyvauti vaikų gyvenime. Nenustačius objektyvių aplinkybių, nulėmusių atsakovo sprendimą pakeisti darbo vietą, vertintina, kad atsakovas, numatydamas, kad gali tapti sudėtinga vykdyti nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, ir, nepaisant to, pasirinkdamas išvykti dirbti į užsienį, veikė savo rizika ir pats savo veiksmais nulėmė nagrinėjamos situacijos susiklostymą, t. y. aplinkybę, kad nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos įvykdymas tapo apsunkintas.

Žemesnės instancijos teismas

27.8. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo. Pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas (teisėja) nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, nes nebuvo tam jokių teisinių pagrindų. Teismas sprendime atskirai pažymėjo, kad jis nebuvo ir nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Nušalinimų bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjai) nereiškė ir atsakovas bei jo atstovė. Tuo tarpu, kaip pažymėjo ir teismas, tarpinių procesinių sprendimų rezultatai, kurie, nors ir buvo palankūs ieškovei, negali būti vertinami kaip teisėjos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

27.9. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė ieškovės bylinėjimosi išlaidos, jų pagrįstumo ir perteklinio išlaidavimo aspektais. Pažymi, kad ieškovė galėjo nepatirti bylinėjimosi išlaidų, jeigu atsakovas būtų bent jau sudalyvavęs mediacijos procese, kur egzistavo galimybė išspręsti ginčą taikiai. Be to, atsakovas turėjo visas galimybes susitarti ir taikiai, tačiau neišreiškė noro. Atsakovas viso proceso metu mėgino pabėgti nuo savo pareigų vaikams ir ginčijo visus ieškovės ieškinio reikalavimus, slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, tikrąjį užimtumą. Taigi, pats atsakovas savo procesiniu elgesiu vertė ieškovę realizuoti įrodinėjimo pareigą ir teikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir proceso eigoje rinkti įrodymus apie tikrąją atsakovo darbinę ir turtinę padėtį, dėl ko bylinėjimosi išlaidos tik didėjo. Teismas pagrįstai, ieškinį tenkinus 100 proc., priteisė ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

29. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – sūnaus padidėjusias išlaidas patvirtinančius dokumentus (patvirtinimą apie priėmimą į (duomenys neskelbtini) gimnaziją bei duomenis apie mokėtiną mokinio mokestį, duomenis apie uniformos kainą), bendravimo su tėvu duomenis iš vaikų telefonų, advokato siųstus priminimus dėl išlaikymo nemokėjimo, ieškovės siųstus atsakovui priminimus dėl išlaikymo mokėjimo, elektroninius laiškus bei apmokėjimo dokumentus, patvirtinančius auklės teikiamas paslaugas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojimo metu, auklės siųstus elektroninius laiškus apie suteiktas paslaugas, auklės rašytinius paaiškinimus, lentelę, kurioje nurodytas faktinis auklės išlaidų dydis, taip pat pagal atsakovo banko sąskaitų išrašus sudarytą lentelę, patvirtinančią jo išlaidas klubams, restoranams, viešbučiams, kelionėms ir pan., Skyriaus rekomendaciją neleisti vaikams svečiuotis pas senelius, susirašinėjimą tarp šalių dėl vaikų bendravimo ir išlaikymo mokėjimo ir kt.

30. Nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, siekiant tinkamai atsikirsti į atsakovo apeliacinį skundą. Ieškovės nuomone, pridedami įrodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad vaikai gali būti namuose vieni, kad ieškovė uždraudė vaikams bendrauti su seneliais. Taip pat pridedami dokumentai patvirtina tai, kad: atsakovas, akcentuodamas nuotolinį bendravimą, per du mėnesius vaikams paskambino tik 5 kartus; atsakovas nebendradarbiauja su ieškove, neapmoka auklės išlaidų, vėluoja mokėti išlaikymą; vaikų poreikiai toliau didėja (duomenys apie padidėjusius sūnaus poreikius).

31. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

32. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, siekdami realizuoti savo procesinę teisę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, asmenys turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.

33. Pažymėtina ir tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas priimti du ieškovės pateiktus naujus įrodymus, t. y. patvirtinimą apie sūnaus priėmimą į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kuriame, be kita ko, nurodyti duomenys apie mokėtiną mokinio mokestį, taip pat duomenys, patvirtinantys sūnaus uniformos kainą. Šie įrodymai yra susiję su tarp šalių kilusiu ginču, t. y. sūnaus poreikių pasikeitimu ir pagrindo padidinti atsakovo teikiamo išlaikymo dydį (ne)buvimu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti ieškovės pateikti nauji įrodymai nei paneigia, nei patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė samdosi auklę, kuriai moka tam tikrą mokestį už teikiamas paslaugas, yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo tvarkos tinkamu vykdymu, o ne su ginčo esme. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys, kad atsakovas laiku nemoka išlaikymo taip pat nėra susiję su nagrinėjamu ginču, o yra susiję su atsakovo pareigos teikti išlaikymą pagal priimtą sprendimą tinkamu (ne)vykdymu. Šie duomenys taip pat nei paneigia, nei patvirtinai ginčui reikšmingų aplinkybių. Vertinant naujų įrodymų pridėjimą prie bylos, pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, todėl ieškovės pateikta Skyriaus specialistės rekomendacija dėl vaikų bendravimo su seneliais neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pridėti prie bylos ir lentelę, kuri, kaip nurodo ieškovė, yra parengta atlikus atsakovo banko sąskaitos išrašų analizę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančius atsakovo banko sąskaitos išrašus, priimdamas sprendimą, įvertino, dėl atsakovo išlaidų pasisakė, vertindamas jo turtinę padėtį ir galimybę mokėti vaikams ieškovės prašomo išlaikymo dydį. Dėl šios priežasties ieškovės pateikta lentelė, kuri yra parengta pagal byloje esančius banko sąskaitos išrašus, jokios naujos informacijos nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės pateikti kiti rašytiniai įrodymai gali turėti esminės reikšmės, tikrinant pirmosios instancijos teismo apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atsisako juos taip pat priimti.

Dėl apeliacijos objekto

36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021, panaikino šalių santuokos apskaitos įrašą ir patvirtino santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį (toliau – Sutartis), kurios 1.4 punktas numatė, jog „pripažindami, kad abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaikų priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai vaikų interesams ir gerbdami vaikų teises ir pareigas, įsipareigojame tinkamai prižiūrėti ir auklėti vaikus – K. B. ir K. B., rūpintis jų vystymusi, nesudaryti kliūčių vienas kitam bendrauti ir auklėti vaikus, įsipareigojame rūpintis ir remti savo vaikus, atsižvelgdami į savo ir kitos šalies finansines galimybes“. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pakeisti nurodytą Sutarties 1.4 punktą ir nustatyti konkrečią skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021, patvirtintos Sutarties 1.5 punktas numatė, kad „Nuo šios Sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės V. B. moka nepilnamečių vaikų K. B., <...>, ir K. B., <...>, išlaikymui kiekvienam po 250,00 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama K. B.. V. B. visą vaikų išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį sumoka K. B. iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos“. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pakeisti Sutarties 1.5 punktą ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 401 Eur per mėnesį, o sūnui po 371 Eur per mėnesį.

38. Atsiliepime į patikslintą ieškinį, taip pat priešieškinyje atsakovas nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo atmesti, o reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad vaikų tėvas su nepilnamečiais vaikais pagal jo pateiktą bendravimo tvarką. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu; 2) nustatyti skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

39. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai, atsakovo patikslintą priešieškinį atmetė. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys, nesutinka, pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde prašo: pakeisti sprendimo dalį dėl nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nustatyti bendravimo tvarką pagal jo nurodytas sąlygas; panaikinti sprendimo 1.26 punktą dėl auklės išlaidų apmokėjimo; panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

40. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys ir pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021 rezoliucinės dalies 1.4 punktas dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir 1.5 punktas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo (ne)šališkumo

41. Atsakovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja po teismo posėdžio nurodė, kad yra buvusi atsakovo atstovės draugė (grupiokė) ir kt. aplinkybes. Pažymi, kad tokią informaciją teisėja turėjo nurodyti teismo posėdžio metu, kad atsakovas būtų galėjęs priimti sprendimą reikšti nušalinimą, ar ne. Atsakovas pažymi ir tai, kad jis jautė bylą nagrinėjančios teisėjos motinišką solidarumą su vaikus auginančia ieškove, neabejotiną ieškovės palaikymą. Teisėja ne kartą po teismo posėdžio išreiškė: „aš, kaip mama...“.

42. Teisėjų kolegija iš atsakovo argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad atsakovas kelia klausimą dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo.

43. CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Be to, byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nušalinimo bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teisėjai nepareiškė. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nenurodo nė vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu, nepateikia įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, taip pat ir reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą, pažeidimų, dėl kurių būtų galima abejoti teisėjos nešališkumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog buvo priimtas atsakovui nepalankus teismo sprendimas, savaime nereiškia, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir(ar) yra pagrindas abejoti procesu, kaip teigia apeliantas.

45. Dėl anksčiau minėtų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą.

Dėl bendravimo tvarkos

46. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tėvo (atsakovo) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal ieškovės patikslintą ieškinį, padarydamas nežymius korekcinius pataisymus.

49. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės patikslintą ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, rėmėsi tik bendro pobūdžio frazėmis, nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra gana įprasta ir standartinė teismų praktikoje. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir sprendime nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punkto, t. y. ginčo dalies visiškai neargumentavo.

50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aptarti kiekvieną iš ieškovės siūlomų bendravimo tvarkos punktų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės siūloma tvarka nėra kažkuo ypatinga ir (ar) išsiskirianti nuo kitų tvarkų, kurios nustatomos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, nes joje numatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka savaitgaliais, švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu ir kt. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad bendravimo tvarkos 1.22 punktas taip pat gali būti priskirtas prie niekuo neišsiskiriančių bendravimo tvarkos punktų, kurie nustatomi nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Ginčijamo sprendimo 1.22 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja kiekvienais metais bendrauti su vaikais 7 nepertraukiamas kalendorines dienas ieškovės asmeninių atostogų metų, o ieškovė įsipareigoja kiekvienais metais bendrauti su vaikais 7 nepertraukiamas kalendorines dienas atsakovo asmeninių atostogų metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bendravimo punktas yra skirtas patenkinti šalių (šiuo atveju tikėtina, kad ieškovės, su kuria yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, poreikį turėti asmenines atostogas) interesus, o ne pačių nepilnamečių vaikų poreikius. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas 1.22 punktą pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nustatytos tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl kitų patvirtintos bendravimo tvarkos punktų, išskyrus tai, kad jis nesutinka apmokėti auklės paslaugas (ginčija sprendimo 1.26 punktą) ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos negalės įgyvendinti dėl susiklosčiusios situacijos (išvykimo gyventi ir dirbti į užsienio valstybę). Kaip jau minėta anksčiau, CPK 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl tų argumentų, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde.

52. Apeliantas, kaip minėta anksčiau, teigia, kad jis negalės įgyvendinti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos dėl darbo specifikos ir gyvenimo ne Lietuvoje. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurią būtų galima realiai įgyvendinti pagal susiklosčiusias aplinkybes (jo išvykimą dirbti į užsienio valstybę), tačiau nepagrįstai to nepadarė.

53. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę dėl atsakovo išvykimo dirbti ir gyventi į užsienį (Vokietiją) ir dėl šios aplinkybės pasisakė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas byloje neįrodė, jog buvo objektyvios priežastys išvykti į užsienio valstybę. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas įsidarbino draugo įmonėje UAB „Airwelltec“. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, yra pateiktas UAB „Airwelltec“ 2024 m. sausio 10 d. įsakymas Dėl komandiruotės Nr. 2024/01/10/1. Minėtu įsakymu atsakovas buvo komandiruojamas į Kelno miestą, Vokietijoje nuo 2024 m. sausio 15 d. iki birželio 10 d. (įskaitytinai) (6 t., 101–102). Atsakovas nepateikė jokių duomenų (įsakymo dėl komandiruotės pratęsimo ar naujos komandiruotės) iki pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nebuvo deklaravęs išvykimo į užsienį. Dėl šių nustatytų aplinkybių, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad kyla pagrįstų abejonių dėl to, kiek ilgai bei nepertraukiamai atsakovas bus (buvo) išvykęs į užsienio valstybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ir apeliacinio proceso metu nebuvo deklaravęs išvykimo į užsienio valstybę. Be to, atsakovas su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė jokių duomenų, kad iki šiol gyvena ir dirba Vokietijoje (apie pratęstą ar naują komandiruotę ar kt.). Taigi, vien faktinė aplinkybė, kad atsakovas buvo išvykęs tam tikru laikotarpiu į Vokietiją, nesudarė ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės pareikštame patikslintame ieškinyje nurodytos bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Juolab, nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad atsakovas su UAB „Airwelltec“ darbo sutartį sudarė 2023 m. gruodžio 30 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo įsigaliojimo (įsigaliojo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gruodžio 14 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2697-794/2023). Taigi, neatmestina tikimybė, kad atsakovas, pasirašydamas darbo sutartį su UAB „Airwelltec“, siekė išvengti pareigos bendrauti su vaikais vykdymo.

54. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 1.26 punktas, pagal kurį jis turi kompensuoti ieškovei visas jos patirtas auklės ir agentūros paslaugų teikimo išlaidas nepilnamečių vaikų naudai už tą laiką, kai nustatytas bendravimas nevyko (vėlavo), yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tokios nuostatos įtvirtinti, spręsdamas klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes materialinės teisės normos tokios galimybės nenumato. Atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą arba netinkamą vykdymą yra priskiriama civilinio proceso reglamentavimui. Teisėjų kolegija su šiais argumentai iš esmės sutinka.

55. Pažymėtina, kad atsakovui nevykdant pareigos bendrauti su vaikais teismo sprendimu nustatyta tvarka, ieškovė gali kreiptis dėl baudos atsakovui skyrimo vykdymo procese. Be to, ieškovė turi teisę reikalauti atsakovą atlyginti šios pareigos pažeidimu ieškovės patirtus nuostolius, įrodinėdama visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Analogiška praktika yra formuojama ir kituose apeliacinės instancijos teismuose, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2414-565/2024; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinė byla Nr. e2A-419-755/2022; ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo punktas, pagal kurį atsakovas įpareigojamas atlyginti būsimas auklės išlaidas, neturint galimybės dėl jų dydžio, pagrįstumo pasisakyti ir (ar) ginčyti, neatitinka nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pašalinti 1.26 punktą iš pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos.

56. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo jo pateiktos bendravimo tvarkos, kuri buvo nurodyta 2024 m. sausio 12 d. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje.

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2023 m. spalio 13 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinyje siūlė nustatyti su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, kurią pirmosios instancijos teismas analizavo, priimdamas ginčijamą sprendimą. Atsakovas 2024 m. sausio 12 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje prašė nustatyti kitą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, t. y. prašė numatyti, kad: 1) tėvas turi teisę su vaikais praleisti pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų, atsižvelgiant į vaikų lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką, apie ketinimą bendrauti su vaikais ir konkrečią bendravimo trukmę informuodamas vaikų motiną raštu – trumpąja žinute, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatytų atostogų; 2) tėvas planuoja savo bendravimą su vaikais per žiemos ir pavasario atostogas taip, kad į šių atostogų laiką kas antrus metus patektų didžiosios metų šventės, t .y. Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir Naujieji metai; 3) tėvas turi teisę su vaikais praleisti ne mažiau kaip dvi savaites per moksleivių vasaros atostogas, apie konkretų bendravimo laiką ir trukmę informuodamas vaikų motiną raštu – trumpąja žinute iki kiekvienų metų gegužės 15 d.; 4) tėvas turi teisę per mėnesį praleisti ne daugiau kaip du savaitgalius iš anksto įspėjęs vaikų motiną raštu – trumpąją žinute prieš vieną savaitę iki planuojamo bendrauti savaitgalio; 5) tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu – telefonu ar interneto programų pagalba, kiekvieną dieną po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje (4 t., b. l. 151–152).

58. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkos, kuri buvo 2024 m. sausio 12 d., visiškai neanalizavo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas siūlė patikslinti bendravimą su vaikais nuotolinėmis priemones, tačiau tokie siūlymai nebuvo aiškiai ir konkrečiai išdėstyti. Kaip minėta anksčiau, atsakovas 2024 m. sausio 12 d. pateiktoje bendravimo tvarkoje prašė numatyti, kad tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu – telefonu ar interneto programų pagalba, kiekvieną dieną po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokia sąlyga nėra aiški ir konkreti. Be to, pirmosios instancijos teismo pagrįstu vertinimu, atsakovas neįrodė tokio patikslinimo, numatant sąlygą dėl bendravimo nuotoliniu būdu, būtinumo ir poreikio. Pažymėtina, kad atsakovas ir kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kad jam nepavyksta su vaikais bendrauti nuotolinėmis priemonėmis, kad jo turima teisė yra ribojama, dėl to būtina tokią sąlygą patvirtinti sprendime. Priešingai, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pats atsakovas savo turimos teisės tinkamai nerealizuoja, t. y. su vaikais bendrauja nuotoliniu būdu, tačiau itin retai.

59. Vertindama kitas 2024 m. sausio 12 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytas bendravimo sąlygas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra orientuota į teisę bendrauti su vaikais, o ne į pareigą. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad atsakovas prašė nustatyti, kad jis, kaip tėvas, turi teisę, o ne pareigą, su vaikais bendrauti savaitgaliais, atostogų metu ir kt. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal tokią bendravimo tvarką, kuri buvo nurodyta atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinį, atsakovas galėtų bendrauti su vaikais jam patogiu metu ir tiek laiko, kiek jis nori arba visai nebendrauti, nevykdyti bendravimo tvarkos, nes, kaip minėta anksčiau, bendravimo tvarkoje nėra numatyta pareigos bendrauti su vaikais.

61. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, daro išvadą, kad atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinyje nurodyta ir siūloma patvirtinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra visiškai nekonkreti, patogi išimtinai tik tėvui ir neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Dėl šios priežasties nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal jo 2024 m. sausio 12 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinyje nurodytas sąlygas.

62. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nepilnamečių vaikų interesus geriau atitiktų maksimali, o ne minimali, skyrium gyvenančio tėvu su vaikais tvarka. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į byloje esančią Skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. išvadą (12 t., b. l. 87). Iš Skyriaus pateiktos išvados nustatyta, kad buvo išklausyta abiejų nepilnamečių vaikų nuomonė. K. B., be kita ko, nurodė, kad: norėtų dažniau su tėvu bendrauti; norėtų su tėvu bendrauti savaitgalį; tėvas galėtų pasiimti juos ir darbo dieną. K. B. taip pat nurodė, kad: norėtų tėvą matyti dažniau; su tėvu norėtų dažniau bendrauti, norėtų dažniau su juo kur nors nuvažiuoti, nes dabar labai retai matosi. Be to, Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad šiuo atveju bendravimo tvarka turėtų būti kuo intensyvesnė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai patvirtino ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, kuri yra labiau užtikrinanti vaikų, o ne atsakovo, interesus.

63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti sprendimo dalį dėl bendravimo tarkos nustatymo, prašo patvirtinti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri iš esmės atitinka 2024 m. sausio 12 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarką (žr. šios nutarties 57 punktą), išskyrus tai, kad prašo 1 ir 3 punkte numatyti, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą su vaikais bendrauti minėtuose punktuose nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka taip pat atitinka išimtinai jo, o ne vaikų interesus, be to, ji nėra pakankamai apibrėžta ir konkreti, taip pat tokia bendravimo tvarka gali būti sklandžiai nevykdoma ir dėl šiuo metu konfliktinių tėvų tarpusavio santykių (pvz., gali būti sunku sklandžiai suderinti tėvo ir vaikų bendravimo laiką, susitikimo laiką, o dėl bendravimo savaitgaliais atsakovas numatė, kad turi tik teisę bendrauti su vaikais, ne pareigą, tad jos įgyvendinimas, nesant noro iš atsakovo pusės, apskritai nėra įmanomas).

64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nustatytos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos 1.22 ir 1.26 punktus. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei aktualia šiuo klausimu suformuota teismų praktika, įvertinusi Skyriaus išvadą, vaikų nuomonę, sprendžia, kad kiti pirmosios instancijos teismo patvirtinti tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos punktai, yra aiškūs, nedviprasmiški, atitinkantys vaikų poreikius ir norą maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl jų keisti ir (ar) naikinti nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

65. Kaip minėta anksčiau, atsakovas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021, 1.5 punktą įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kas mėnesį. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pakeisti išlaikymo dydį, numatant, kad atsakovas moka nepilnametei dukrai išlaikymą po 401 Eur per mėnesį, o nepilnamečiam sūnui – po 371 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

66. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padidino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iki 401 Eur kas mėnesį, o nepilnamečiam sūnui iki 371 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tuo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė, vaikai pradėjo lankyti mokyklą. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma tik nežymiai viršija MMA. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovas.

67. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

68. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

69. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

70. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

71. Nagrinėjamu atveju ieškovės savo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo grindė vaikų poreikių pasikeitimu, taip pat prekių ir paslaugų kainų padidėjimu.

72. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios vaiko poreikių analizės, nesudarė vaikų poreikio balanso (suvestinės), neįvertino kiekvieno iš vaikų poreikių pokyčio, dėl to ši sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota ir neteisinga. Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo dydžio padidinimą dukrai grindė ortodontinės plokštelės išlaidomis. Tokios išlaidos yra vienkartinio pobūdžio ir negali būti priteistos, padidinant vaiko išlaikymą iki pilnametystės. Be to, byloje net nėra įrodymų, kad išlaidas, susijusias su ortodontinėmis paslaugomis, ieškovė yra patyrusi.

73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).

74. Kaip minėta anksčiau, CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo priteisimo, be kita ko, turi įvertinti ir tai, koks išlaikymo dydis yra reikalingas vaiko poreikiams patenkinti.

75. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

76. Bylos nagrinėjimu metu nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, šalių sūnui buvo 3 metai, o dukrai 6 metai. Ieškinio pateikimo metu dukrai buvo 8 metai, o pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu – 9 metai, sūnui – 5 metai, o sprendimo priėmimo metu – 7 metai. Šiuo metu abu vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Todėl natūralu, kad augant vaikams platėja jų interesų sfera, dėl to taip pat tinkamam vystymuisi užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų laisvalaikiui, lankomiems būreliams ir kt.

77. Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymo dydį, pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad šalių dukros išlaikymui yra reikalinga 801 Eur suma per mėnesį, o sūnui 741 Eur (3 t., b. l. 28). Atsakovas pažymi, kad jis ginčijo vaikų poreikių lentelės 1,5, 6, 8, 10, 14, 16-19, 21–23 punktų duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to visiškai nepasisakė.

78. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikų poreikių lentelėje prie Nr. 1 nurodyta, kad ieškovė vaikams išleidžia maistui po 200 Eur per mėnesį, Nr. 5 – būreliams 50 Eur kas mėnesį, Nr. 6 – ekskursijoms, ugdymo įstaigos renginiams, šventėms, fondui – 30 Eur per mėnesį, Nr. 8 – pramogoms (kinas, teatras, renginiai, kavinės, žaidimų aikštelės ir pan.) – 50 Eur per mėnesį, Nr. 10 – stovykloms, išvykoms 40 Eur per mėnesį, Nr. 14 – ortodontui 42 Eur per mėnesį (dukrai), Nr. 16–19 – avalynei, drabužiams, mokyklinei uniformai 88 Eur per mėnesį dukrai ir 80 Eur per mėnesį sūnui, Nr. 21–22 – būsto išlaikymo išlaidos 56 Eur per mėnesį, Nr. 23 – transporto išlaidoms 60 Eur per mėnesį. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad šalių nepilnametis sūnus pradėjo lankyti mokyklą ir jam taip pat, kaip ir dukrai, nuo 2024 m. reikia mokėti mokinio mokestį, pirkti uniformą (15 t., b. l. 114).

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad drabužiams ir avalynei turi būti skiriama tiek lėšų, kad galima būtų užtikrinti, jog vaikai turėtų ūgį ir dydį atitinkančius aprangos ir avalynės komplektus pagal metų sezonus, mokyklinę uniformą, laisvalaikio aprangą, taip pat turėtų ir lankomiems užsiėmimams aprangą ir avalynę. Šalių vaikai yra skirtingos lyties, todėl, akivaizdu, kad galimybės augantiems vaikams dėvėti tuos pačius drabužius ir avalynę iš esmės nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nurodytos sumos vaikų drabužiams, avalynei yra realios ir pagrįstos. Be to, ieškovės nurodyta suma, reikalinga per mėnesį nepilnamečių vaikui maistui – po 200 Eur, vėlgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina per didele, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, t. y. nepilnamečių vaikų amžių, maitinimosi poreikius, pasikeitusias kainas ir pan. Pažymėtina, kad vaikui augant platėja jo socialinių interesų sfera, todėl, kaip minėta anksčiau, tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visapusiškam vaiko (vaikų) vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko (vaikų) laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Šiuo atveju abu šalių vaikai lanko mokyklą, todėl, akivaizdu, kad patiriamos ieškovės nurodytos išlaidos vykimui į ekskursijas, ugdymo įstaigos renginius, šventėms ir kt. Be to, ieškovė pateikė duomenis, kad patiria ir kitas išlaidas, kurios nurodytos vaikų poreikių lentelėse (vyksta su vaikais į teatrus, vaikai kviečiami ir vyksta į draugų gimtadienius, lankosi kavinėse ir kt.). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad vaikų poreikiai, kurie nurodyti ieškovės pateiktoje lentelėje, yra nepagrįsti, per dideli ar pan., išskyrus išlaidas už ortodontines paslaugas (žr. šios 80 nutarties punktą).

80. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikė UAB „Domus dentes“ pažymą, kurioje nurodyta, kad dukrai reikalinga ortodontinė plokštelė, pirmi gydymo metai kainuotų apie 500 Eur (3 t., b. l. 47). Sutiktina su atsakovu, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad šiuo metu ortodontinis gydymas yra pradėtas, kad ieškovė patiria minėtas išlaidas. Be to, sutiktina su atsakovu, kad byloje nėra jokių duomenų, kiek ortodontinis gydymas gali trukti, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šias išlaidas priskyrė prie nuolatinių išlaidų, kurias ieškovė patirs iki dukros pilnametystės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad padidintas išlaikymas yra priteistas nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d., be kita ko, įvertinant ir dukros išlaidas už ortodontinį gydymą. Tuo tarpu pažyma iš UAB „Domus dentes“ apie ortodontinės plokštelės poreikį yra surašyta tik 2023 m. spalio 25 d., t. y. po ieškinio pateikimo. Todėl dar ir dėl šios priežasties priteisti išlaidas nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. nebuvo jokio pagrindo. Šiuo aspektu būtina pažymėti ir tai, kad tam tikros ortodontinės paslaugos vaikams yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad neturi galimybės pasinaudoti kompensacija, kuri skirta vaikų ortodontiniam dantų gydymui. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dukros poreikius įtraukė išlaidas, susijusias su ortodontiniu gydymu, kas sudaro 42 Eur per mėnesį.

81. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad sūnaus poreikius patenkinanti suma yra 741 Eur, t. y. tokia, kokią ir nustatė pirmosios instancijos teismas, o dukros mažintina nuo 801 Eur sumos iki 759 Eur (801 Eur – 42 Eur (už ortodontines paslaugas)).

82. Nagrinėjamu atveju per bylai aktualų laikotarpį (nuo 2021 iki 2024 m.) pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos bendrijos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų bei įvairių kitų (tinkamam vaiko vystymuisi skirtų ir tam būtinų) prekių bei paslaugų kainos. Atsakovas nurodo, kad jis, atsižvelgiant į infliacijos pokyčius, 2023 m. mokėjo 336,50 Eur, o 2024 m. 340,54 Eur išlaikymą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nevertino, kaip pasikeitė vaikų poreikiai, t. y. kurie išaugo dėl infliacijos, kurią užtikrina išlaikymo dydžio indeksavimas, o kurie atsirado kaip nauji poreikiai.

83. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu ar teismo patvirtinta taikos sutartimi, o įstatymu. CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

84. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, pažymi, kad, visų pirma, išlaikymo periodinių išmokų indeksavimas nėra skirtas užtikrinti padidėjusius vaiko poreikius. Kaip minėta anksčiau, įvykus esminiam vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taikomas CK 3.201 straipsnis, įtvirtinantis išlaikymo pakeitimo institutą. Taip pat svarbu pažymėti, kad dažnu atveju indeksavimas tik iš dalies kompensuoja dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad indeksuota išlaikymo suma, kurią, kaip nurodoma apeliaciniame skunde mokėjo atsakovas (2023 m. – 336,50 Eur, o 2024 m. – 340,54 Eur), kompensavo dėl vartotojų kainų padidėjimo atsiradusius praradimus. Juolab, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vaikų poreikiai padidėjo ne tik dėl išaugusių kainų, bet ir dėl kitų priežasčių, t. y. dėl to, kad šalių vaikai paaugo, pasikeitė jų interesų sfera, pradėjo lankyti mokyklą ir kt.

85. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai labiau gilinosi į MMA, kaip orientacinį kriterijų, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio priteisimo, o ne į vaikų poreikių pokyčius.

86. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kita vertus, pažymėtina, kad plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

87. Minimali mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo 840 Eur (po mokesčių – 633 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (po mokesčių – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“)

88. Taigi, vaiko išlaikymui skirtina 633 Eur suma 2023 m., 709 Eur suma 2024 m., o 777 Eur suma 2025 m. yra neįrodinėtina. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sūnaus poreikius patenkinanti suma yra 741 Eur, o dukros – 759 Eur. Vaikų poreikiams patenkinti nustatytos sumos, neženkliai viršijo MMA dydį tiek 2023 m., tiek 2024 m., o 2025 m. neviršija MMA. Be to, kaip minėta anksčiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad MMA dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Šiuo atveju, taip pat jau ne kartą minėta, ieškovė pateikė įrodymus, jog abu vaikai pradėjo lankyti mokyklą, kad moka tam tikrą moksleivio mokestį, kad vaikams reikalinga pirkti uniformą, kad vaikai vyksta į ekskursijas, teatrą ir kt. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaikų poreikiams patenkinti užtenka mažesnės, nei nustatytos vaikų poreikius patenkinančios sumos (dukrai – 759 Eur, o sūnui – 741 Eur).

89. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad iš atsakovo priteistinas vaikams išlaikymas turi būti mažinamas valstybės skiriama vaiko pinigų suma.

90. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kartu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

91. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, dirbantys, gaunantys didesnes nei MMA pajamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog valstybės skirtos išmokos turi būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti ir jų dydžiu nemažintinas vaikams reikalingo išlaikymo dydis.

92. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto antrojo kriterijais, reikšmingo nustatant nepilnamečiui vaikui būtino mėnesio išlaidymo dydį, t. y. atsakovo turtinės padėties, kadangi atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, susijusių su tuo, jog jo turtinė padėtis neleistų savo vaikams per mėnesį mokėti didesnį, nei buvo priteistas, išlaikymo dydį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirba ir gauna reguliarias darbinės veiklos pajamas, neturi kitų išlaikytinių. Šios aplinkybės neleidžia atsakovo turtinės padėties vertinti kaip blogos ir pripažinti, kad jis negali (nėra pajėgus arba neturi iš ko) per mėnesį mokėti didesnio, nei 2021 m. buvo priteistas, išlaikymo savo vaikams.

93. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, neteisingai įvertino nepilnametės dukros poreikius. Nustačius, kad nepilnametės dukros poreikius patenkinanti suma yra 759 Eur per mėnesį, taip pat nenustačius pagrindų tėvų išlaikymo pareigą paskirstyti nelygiomis dalimis, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą nepilnametei dukrai išlaikymo dydį nuo 401 Eur per mėnesį iki 380 Eur per mėnesį ((801 Eur – 42 Eur)/2) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo padidintas išlaikymas nepilnamečiam sūnui palikti nepakeistą.

94. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti (išskyrus dėl bylinėjimosi išlaidų dėl kurių teisėjų kolegija pasisakys žemiau (žr. šios nutarties 100–103 punktus), todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

95. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant iš atsakovo priteistiną nepilnametei dukrai išlaikymo dydį iki 380 Eur per mėnesį sumos, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat yra pagrindas iš nustatytos tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos pašalinti 1.22 ir 1.26 punktus. Kita skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

96. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

97. Nagrinėjamu atveju patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos priimtą teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

98. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad patyrė 4 359 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 159 žyminis mokestis ir 4 200 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (600 Eur už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui, 600 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir priešieškinį parengimą, 300 Eur už atskirojo skundo parengimą, 550 Eur už patikslinto priešieškinio parengimą, 650 Eur už atskirojo skundo parengimą, 300 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 1 200 Eur už atstovavimą teisme). Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį.

99. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė iš viso 9 156,67 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, pagrindo jų sumažinti nėra. Iš byloje esančių darbo apskaitos lentelių (detalizacijų) nustatyta, kad ieškovė patyrė išlaidas už patikslintų ieškinių parengimą, rašytinių paaiškinimų rengimą, konsultacijas, susipažinimą su dokumentais, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą, atsiliepimo į priešieškinį parengimą, pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimą juose ir kt. Be to, ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo sumokėti 109 Eur, todėl 1 Eur grąžino iš valstybės biudžeto. Taigi, iš viso ieškovė patyrė 9 268,67 Eur (9 159,67 Eur + 109 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

100. Apeliantas apeliaciniame skunde kvestionuoja ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodo, kad byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, parengti procesiniams dokumentams nereikėjo daug laiko sąnaudų, be to, ieškovės patirta išlaidų suma yra beveik 2 kartus didesnė nei atsakovo. Atsakovo nuomone, ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka protingumo, pagrįstumo kriterijų ir turi būti sumažinta. Be to, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo prašomų priteisti atskirų bylinėjimosi išlaidų sumų.

101. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

102. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, kad nėra pagrindo jų sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijas už ieškinio parengimą (2023 m. lapkričio mėn.) maksimali suma sudaro 5 000 Eur, už atsiliepimo į priešieškinį (2024 m. sausio mėn.) parengimą maksimali suma sudaro 5 045,50 Eur, už rašytinius paaiškinimus (2023 m. spalio mėn.) – 800,04 Eur. Tuo tarpu ieškovė pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 9 159,67 Eur už teisines paslaugas. Kaip minėta anksčiau, ieškovei buvo teikiama įvairaus pobūdžio teisinė pagalba, t. y. ne tik parengtas patikslintas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį, bet ir kiti procesiniai dokumentai, renkami įrodymai, vertinami, teikiamos konsultacijos, atstovaujama teismo posėdžių metu, kuriems neabejotinai reikėjo ir pasirengti. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas teigti, kad ieškovės prašoma priteisti išlaidų suma yra neprotingo dydžio, neturi jokio pagrindo.

103. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad nagrinėjamu atveju byloje spręstas ginčas nėra itin sudėtingas. Kita vertus, net ir atsižvelgiant į tai, kad ginčas nėra itin sudėtingas, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingo dydžio. Pažymėtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl atsakovo kaltės, pastarajam nesutikus su ieškovės pareikštais reikalavimais dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, atsakovas pareiškė priešieškinį, kurį vėliau tikslino, į kurį ieškovė taip pat turėjo teikti atsiliepimus, rinkti ir pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus, taip pat dėl to turėjo pasisakyti ir teismo posėdžių metu.

104. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, pagrįstos, be to, prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių. Dėl šios priežasties atsakovas privalo atlyginti, proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovė atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

105. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos du punktai (1.22 ir 1.26), taip pat sumažintas nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydis nuo 401 Eur sumos iki 380 Eur sumos, sprendžia, kad buvo patenkinta 95 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta – 5 proc.

106. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir priešieškinio atmestų reikalavimų dalį, konstatuoja, kad iš viso nagrinėjamoje byloje yra patenkinta 97,5 proc. ieškovės reikalavimų, šis procentas apskaičiuojamas taip: ((95 proc. (ieškinio reikalavimų patenkintų dalis) + 100 proc. (priešieškinio atmestų reikalavimų dalis))/2), o atsakovo nagrinėjamoje byloje iš viso yra patenkinta 2,5 proc. reikalavimų, šis procentas apskaičiuojamas taip: ((0 proc. (priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis) + 5 proc. (atmestų ieškinio reikalavimų dalis))/2).

107. Atsižvelgiant į šalių atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, spręstina, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 9 033,05 Eur (9 264,67 Eur x 97,5 proc.), o atsakovui iš ieškovės – 108,98 Eur (4 359 Eur x 2,5 proc.). Minėtas sumas įskaičius, ieškovei iš atsakovo priteistinas 8 924,07 Eur (9 033,05 Eur – 108,98 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

108. Ieškovė atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies dėl išlaikymo dydžio padidinimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta mokėtina žyminio mokesčio suma, kuri priteistina iš atsakovo valstybei, mažintina nuo 74 Eur iki 68 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

109. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 183 Eur žyminį mokestį, taip pat 800 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Taigi, atsakovas iš viso patyrė 983 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1 633,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

110. Šalių prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose.

111. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 5 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 551,83 Eur (1 633,50 Eur x 95 proc.), o atsakovui iš ieškovės 49,15 Eur (983 Eur x 5 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Minėtas sumas įskaičius, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 502,68 Eur (1 551,83 – 49,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir ją išdėstyti taip:

„Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2YT-23390-897/2021 1.5. punktą, jį išdėstant sekančiai:

1.5. „Nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki vaikų pilnametystės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) per mėnesį, o K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 371 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) per mėnesį periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama K. V.. V. B. visą vaikų išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį sumoka K. V. iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos“.“

Panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nustatytos atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B. ir K. B. tvarkos 1.22 ir 1.26 punktus.

Priteisti ieškovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 924,07 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 502,68 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus du eurus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasTomas RomeikaJurgita Sujetienė