- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2697-794/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12050-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- K. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-17132-1018/2023 pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui V. B., kuriuo prašė: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2YT-23390-897/2021 1.4. punktą ir nustatyti konkrečią bendravimo tvarką tarp nepilnamečių vaikų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų tėvo V. B., ją išdėstant pagal ieškovės siūlymą; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2YT-23390-897/2021 1.5 punktą, jį išdėstant sekančiai: nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d. V. B. moka nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. išlaikymui kiekvienam po 317,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama K. V. V. B. visą vaikų išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį sumoka K. V. iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės V. B. moka nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. išlaikymui kiekvienam po 355,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama K. V.. V. B. visą vaikų išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį sumoka K. V. iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, nustatyti laikiną V. B. bendravimo su vaikais tvarką, ją išdėstant sekančiai: 1) V. B. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į Vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 2) V. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 9:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės trečiadienį, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą iki vaikų užsiėmimų pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 3) Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje Vaikų atostogų su tėvu/motina metu; 4) Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko: poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina; 5) V. B. bendrauja su vaikais 28 kalendorines dienas vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 4 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites po 7 dienas arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (2 laikotarpius po 7 dienas ir 1 laikotarpį 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina el. paštu ((duomenys neskelbtini)) nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 9 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.
3. Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovas elgiasi neatsakingai ir ignoruoja savo pareigą bendrauti su vaikais. Prie ieškinio pridėjo susirašinėjimų (vykusių š. m. rugsėjo 10-17 dienomis), kurie, ieškovės teigimu, liudija visišką atsakomybės nebuvimą iš atsakovo pusės, kuomet atsakovas prisižada vaikams ir/ar ieškovei vaikus paimti ir paskutinę akimirką prieš susitikimą ar net jam praėjus nurodo, kad nepaims. Siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus prašo teismo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, ją išdėstant pagal ieškovės siūlymą.
4. 2023 m. spalio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsakovas iki šios bylos iškėlimo ir iškėlus bylą nuomojosi butą adresu: (duomenys neskelbtini). Šis butas yra Vilniuje visiškai šalia (duomenys neskelbtini) mikrorajono, kuriame yra vaikų ugdymo įstaigos. Ieškovei iš vaikų tapo žinoma, kad atsakovas specialiai nutraukė nuomos santykius dėl buto Vilniuje nuomos ir „netikėtai nusprendė“ apsigyventi pas savo tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini). Toks atsakovo sprendimas gali būti nulemtas siekio sukurti ir tuo pačiu iškart pateisinti didesnį nepatogumą atsakovui vežioti vaikus darbo dienomis iš atsakovo tėvų gyvenamojo namo (adresu: (duomenys neskelbtini)) į vaikų ugdymo įstaigas, esančias (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Atsakovas ir toliau vengia pasiimti vaikus. Atsakovas nesiderina su ieškove dėl vaikų paėmimo, ignoruoja pačios ieškovės planus su vaikais (savo planus su vaikais ieškovė spalio 7 d. tiesiog turėjo atšaukti vardan galimybės vaikams pagaliau pasimatyti su tėvu), tokiu būdu sudarydamas įspūdį, kad pasaulis sukasi vien apie atsakovą ir jam prieš kelias valandas pranešus apie vaikų paėmimą, visi (tiek ieškovė, tiek vaikai) turi keisti savo planus. Tai tik įrodo, kad būtina laikinai sureguliuoti situaciją ir nustatyti konkrečią laikiną bendravimo tvarką atsakovo atžvilgiu.
5. 2023 m. spalio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas nutyli tai, kad nėra paprastas vilkiko vairuotojas, o yra vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas (atsakovo turimų akcijų nominali vertė sudaro 36 200,00 Eur) ir negana to yra minėtos vilkiką valdančios įmonės direktorius. Šie duomenys atskleidžia, kad pats atsakovas iš tikrųjų yra visiškai laisvas planuotis savo darbinį užimtumą, t. y. kada, kokiais atstumais ir kokius užsakymus vykdyti. Teismui nustačius konkrečią bendravimo tvarką, tėvas ją tikrai turės galimybes objektyviai vykdyti, kadangi bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Tuo tarpu atsakovas siekia minimalizuotos ir vienareikšmiškai sau patogios bendravimo tvarkos. Atsakovas siekė turėti du vaikus, todėl pagrįstai manytina, kad jis savo darbinį užimtumą turėtų planuotis taip, kad kuo arčiau lygių dalių dalintųsi vaikų priežiūrą su ieškove, kad ir kaip tai bebūtų atsakovui nepatogu, o ne iškelti savo darbą aukščiau vaikų ir skirti vaikams tik tą laiką, kuris lieka, kai atsakovas jau tampa visiškai laisvas. Ieškovė dėl kasdienės vaikų priežiūros yra priversta arba dirbti, planuotis savo darbus kitu laiku arba atsisakyti dalies savo pajamų. Kadangi atsakovo teisės ir pareigos vaikams taipogi yra lygios, tai atsakovas turi taipogi tuos pačius du pasirinkimus. Atsakovas nurodo, kad neturi galimybės paimti vaikų iš ugdymo įstaigos darbo dienomis, kadangi neva grįžta, anot jo, dažniausiai po 18 val., be to, nurodo, kad ne visada spėja grįžti į Vilnių. Tokie teiginiai yra absoliutus melas ir siekis išvengti bendravimo su vaikais pareigos, kadangi atsakovas planuojasi darbus pagal save ir turi objektyvias galimybes bei realiai sugrįžta anksčiau. Imant atsakovo paaiškinimą galima laikyti, kad visais kitais atvejais (ne dažniausiai) atsakovas turi galimybę paimti vaikus bendravimui, kas reiškia, jog jis turi galimybę bendrauti su vaikais ieškovės siūloma tvarka.
Atsiliepimas
6. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, dažniausiai nuo penktadienio iki sekmadienio (šeštadienį paima vaikus bendravimui tik itin retais atvejais), todėl ieškovės prašymą supranta kaip siekį tokią tvarką įteisinti raštu. Didesnio ginčo tarp vaikų tėvų dėl tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliais, atsakovo supratimu, nėra. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimų formuluote, nurodant kelias (alternatyvias) susitarimo dėl vaikų paėmimo vietos formas (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu). Atsakovo nuomone, turi būti numatyta viena tokio susitarimo komunikacijos galimybė, todėl patogiausia būtų tartis trumposiomis žinutėmis – SMS. Priešingu atveju, gali kilti nesusipratimai, nesutarimai tarp tėvų, juolab įtvirtinant ieškovės prašomą sąlygą kitu rašytiniu susitarimu. Tuo pačiu principu „užbėgant už akių ieškovei“, atsižvelgiant į jos teisinę poziciją formuojančio profesionalo veiklos stilių, galima numanyti, kad atsakovui nesutikus su ieškiniu ginčo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo arba sutikus iš dalies, bus didinami jo reikalavimai išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo dalyje pagal principą: „negali bendrauti – susimokėk“. Teismas neturėtų toleruoti tokios ieškovės ir jos atstovo siekiamos suformuoti ydingos teismų praktikos. Atsakovas yra sunkiasvorės transporto priemonės - vilkiko vairuotojas, dirbantis ne tik Lietuvoje, bet ir vežantis krovinius po kitas valstybes. Jis iš Vilniaus į darbą dažniausiai išvažiuoja pirmadienį 6-7 val., o grįžta į Vilnių penktadienį vakare arba retais atvejais – šeštadienį ryte. Užsakovų užduočių įvykdymas priklauso nuo to, kada yra pakraunamas krovinys, todėl ne visada yra spėjama sugrįžti į Vilnių laiku, atsižvelgiant į nustatytą vairuotojo darbo ir poilsio režimą, kurio dėl skiriamų didelių baudų negalima pažeisti. Šiuo metu formuojasi ekonomiškai sunkus periodas, kai sumažėjo krovinių, todėl kiekvienas nepaimtas pristatymui kliento krovinys, reiškia kliento praradimą. Kiekviena nedirbta diena atsakovui reiškia ne tik neuždirbtus pinigus, bet ir didelį nuostolį, nes patiriamos vilkiko, puspriekabės, krovinių draudimų, kelių mokesčių, konkrečios valstybės mokesčių, taikomų sunkiasvorėms transporto priemonėms, išlaidos. Šios išlaidos gali siekti kelis tūkstančius eurų.
7. Atsakovas taip pat nurodė, kad butas buvo nuomojamas tik tris mėnesius ir jo atsakovas atsisakė ne todėl, kad, kaip teigia ieškovė, būti toliau nuo vaikų ir negalėtų jų vežioti, o todėl, kad atsakovas, prasidėjus teismo procesui, finansiškai nebeišgali išsimokėti gyvenamojo būsto. Priežastimi nutraukti nuomos santykius buvo ir aplinkybė, kad atsakovas maksimaliai tik 1 arba 2 naktis per savaitę nakvoja šitame bute, nes didžiąją laiko dalį praleidžia kelyje, vežiodamas krovinius.
8. Dėl ieškovės nurodomo tėvo bendravimo su vaikais savaitgalį (2023 m. spalio 7-8 d.) aplinkybių atsakovas nurodė, kad vaikai buvo paimti iš gyvenamosios vietos šeštadienį (spalio 7 d.), nes tą darbo savaitę atsakovas baigė tik šeštadienį ryte (grįžo iš reiso į Vilnių). Jis penktadienį vakare bandė telefonu susisiekti su dukra, kad jai pranešti, jog šeštadienį ją su broliu paims bendravimui iš mamos gyvenamosios vietos. Iš pradžių tėvo skambutis buvo atmestas, o po to vaikas nebekėlė telefono. Šeštadienį paklausus dukros, kodėl ji nekėlė telefono ragelio, pasakė, kad mama liepė nekelti. Ieškovė neturėtų paneigti, kad atsakovas jau ne kartą yra bendravęs su ieškove ir jai paaiškinęs, kad dėl savo darbo specifikos jis negalės bendrauti su vaikais darbo dienomis. Jeigu atsakovas nedirbtų, negautų pajamų, negalėtų tenkinti savo ir nepilnamečių vaikų poreikių. Todėl atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės prašymu kiekvienos savaitės antradienį pasiimti vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 9:30 val. ir grąžinti vaikus tos pačios savaitės trečiadienį, pristatant juos į ugdymo įstaigą iki vaikų užsiėmimų pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val. Atsakovas dėl savo darbo specifikos neretai keliasi itin anksti ryte ir važiuoja į aikštelę, kur jo laukia krovininis automobilis, vakare dažniausiai į Vilnių jis negrįžta arba grįžta vėlai, t. y. po 18.00 val. Ieškovei šios aplinkybės buvo ir yra puikiai žinomos, todėl nesuprantamas jos siekis prašyti teismo nustatyti bendravimo tvarką, kurią atsakovui nebus įmanoma įgyvendinti. Analogiškai ir su ieškovės prašymu nustatyti laikiną ir nuolatinę bendravimo tvarką per rudens, žiemos ir pavasario atostogas. Atsakovas neturi tokių galimybių bendrauti su vaikais dėl tų pačių aukščiau išvardintų aplinkybių, susijusių su jo darbinių pareigų atlikimu, išskyrus bendravimą su vaikais savaitgaliais. Atsakovas teismo prašo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies: nustatyti, kad atsakovas V. B. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val., o penktadienį negrįžus iš reiso arba vaikams nelankant ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių – šeštadienį nuo 10:00 val. arba kitos šalių raštu trumposiomis žinutėmis (SMS) sutartos vietos, ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.
9. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo bei patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytas aplinkybes, o taip pat į atsakovo pasakymą, kad darbo dienomis pasiimti vaikų jis neturi galimybės dėl savo darbo specifikos, kadangi į darbą jis išvažiuoja 06:30-07:00, o namo grįžta 17:00-22:30, darbo pabaigos laikas nuo jo nepriklauso – Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną atsakovo V. B. ir jo nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos tokiomis sąlygomis: 1) V. B. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, o nesant galimybės ja pasinaudoti – el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į Vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 2) V. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 9:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės trečiadienį, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą iki vaikų užsiėmimų pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 3) Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje Vaikų atostogų su tėvu/motina metu; 4) Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko: poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina; 5) V. B. bendrauja su vaikais 28 kalendorines dienas vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 4 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites po 7 dienas arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (2 laikotarpius po 7 dienas ir 1 laikotarpį 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina el. paštu ((duomenys neskelbtini)) nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 9 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.; 6) Šalims aiškiai raštu (SMS, o nesant tokiai galimybei, el. paštu ar kita rašytine forma) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei aukščiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė K. V. ir atsakovas V. B. yra nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021, buvo panaikintas šalių sudarytos santuokos apskaitos įrašas bei patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis). Iš teismo sprendimo matyti, kad šalių nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (šioje byloje ieškove) jos gyvenamojoje vietoje (Sutarties 1.1 ir 1.2 punktai), o Sutarties 1.4 punktu šalys įsipareigojo sekančiai: „Pripažindami, kad abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaikų priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai vaikų interesams ir gerbdami vaikų teises ir pareigas, įsipareigojame tinkamai prižiūrėti ir auklėti vaikus – K. B. ir K. B., rūpintis jų vystymusi, nesudaryti kliūčių vienas kitam bendrauti ir auklėti vaikus, įsipareigojame rūpintis ir remti savo vaikus, atsižvelgdami į savo ir kitos Šalies finansines galimybes.“ Taigi, teismo sprendimu konkreti skyrium gyvenančio tėvo (šioje byloje atsakovo) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nebuvo nustatyta.
12. Teismas nurodė, jog nors tarp šalių nėra didelio ginčo dėl to, jog atsakovas gali ir turi pasiimti savo nepilnamečius vaikus kas antrą savaitgalį (porinių savaičių penktadienį arba šeštadienį), tačiau tiek šioje dalyje, tiek dėl atsakovo galimybių bendrauti su savo vaikais darbo dienomis (konkrečiai antradienį) nurodoma ta priežastis, jog atsakovas dėl savo darbo pobūdžio (yra vilkiko vairuotojas) gali negalėti pasiimti vaikus kiekvieną penktadienį.
13. Teismas nustatė, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), yra vienintelis šios įmonės akcininkas bei direktorius. (duomenys neskelbtini) veiklos sritys – transporto paslaugos. SODRA duomenimis, atsakovas gauna atlyginimą ir iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos atstovui lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje, jo buvo nurodyta tik (duomenys neskelbtini), kaip vienintelis pajamų šaltinis (2023 m. rugsėjo 22 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas), todėl teismas vertino, kad darbinės pajamos iš kitų įmonių yra papildoma atsakovo veikla. Taigi, nors nustatyta, kad atsakovo darbinė (profesinė) veikla susijusi su transporto paslaugomis, tačiau teismas sprendė, jog atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas bei vadovas, gali savo nuožiūra planuotis darbo grafiką bei užimtumą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl darbo pobūdžio jis tikrai negali pasiimti ir bendrauti su savo vaikais kas antrą savaitgalį, juos paimant penktadienį ieškovės siūlomu laiku, bei bendrauti su savo vaikais antradieniais su nakvyne.
14. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad jo nepilnamečiai vaikai nori su juo bendrauti ir kuo dažniau, nes galimai vaikų poreikis matytis su tėvu (atsakovu) nėra patenkinamas. Iš šalių el. susirašinėjimų, atsakovo pasisakymų „tikiuosi esi laiminga, kad išsiskyrei“ teismui susidarė įspūdis, kad atsakovas iš esmės nėra suinteresuotas vaikų auginimu, rūpinimusi, nededa maksimalių pastangų, kad kuo daugiau galėtų praleisti laiko su savo vaikais, o nepilnamečių vaikų auginimų rūpesčius iš esmės yra „perdavęs“ vaikų motinai. Atsakovas taip pat nėra linkęs nei kooperuotis, nei bendradarbiauti su vaikų motina, nors abu tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo (šiuo atveju yra išsiskyrę), bei to, su kuriuo iš tėvų nuolat gyvena vaikai, išlaiko vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu. Atsakovo siekis nustatyti tokią savo ir vaikų bendravimo tvarką, kuri tik jam patogi, neatitinka geriausių vaikų interesų ir juos pažeidžia.
15. Teismas nurodė, jog nesuprantama bei atsakovas neargumentavo, kodėl vaikams nelankant ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių, vaikų paėmimas penktadienį turėtų būti perkeltas į šeštadienį, todėl ir šioje dalyje atsakovo siūlymą teismas atmetė.
16. Atsižvelgdamas į išdėstyta, į geriausius vaikų interesus, taip pat siekdamas užtikrinti tėvų lygiateisiškumą, taip pat atsižvelgdamas į principą, kad visos abejonės vertinamos vaikų naudai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, o tik nesant tokios galimybės - el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.
17. Teismas nurodė, jog atsakovas yra vienintelis įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas bei vadovas, todėl gali atitinkamai planuotis savo darbus bei darbo grafiką, o į bylą jis (atsakovas) nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl darbo pobūdžio jis tikrai negali pasiimti ir bendrauti su savo vaikais antradienį. Atsakovas taip pat nesiūlė jokios kitos darbo dienos, kurią galėtų bendrauti su savo vaikais, todėl teismas vertino, kad atsakovas tikslingai siekia išvengti maksimalios savo ir vaikų matymosi tvarkos nustatymo, tam kaip priežastį nurodant savo užimtumą darbe.
18. Atsižvelgiant į išdėstyta, tai, kad atsakovas neginčijo šioje dalyje prašymo kitais aspektais (pasiėmimo vietos, laiko, grąžinimo vietos ir laiko), o ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra reikalinga ir būtina, nes užtikrintų vaikų poreikius kuo dažniau matytis bei būti su tėvu (atsakovu), todėl ieškovės pasiūlytą laikiną bendravimo tvarką darbo dienomis teismas patvirtino visa apimtimi, nustatant, kad: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 9:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės trečiadienį, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą iki vaikų užsiėmimų pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje vaikų atostogų su tėvu/motina metu.
19. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovės siūlomos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nustatymas negali būti objektyviai įmanomas ir įgyvendintas iš atsakovo pusės. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai nori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir kuo daugiau, ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl teismas ją patvirtino visa apimtimi, nustatant, kad: poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina.
20. Nors atsakovas išreiškė poziciją, kad klausimas dėl tėvo ir vaikų bendravimo vasaros metu yra ne savalaikis, dar daug laiko iki vasaros atostogų, tikisi, kad iki tol galimai tėvai susitars, kita vertus, taip pat nurodė, kad jis faktiškai bendrauja su vaikais vasaros metu. Teismas vertino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nespręsti šio klausimo. Siekiant proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo (CPK 7 straipsnis), tai, kad atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovės prašymui šioje dalyje, teismas sprendė, kad skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymas vasaros metu pagal ieškovės nurodytas sąlygas atitinka geriausius vaikų interesus bei juos užtikrina, todėl ieškovės pasiūlytą tvarką teismas patvirtino visa apimtimi.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į ieškovės prašymą atsakovas nurodė, kad teismas galėtų numatyti, kad šalims susitarus raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS), tėvas galėtų bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei teismas nustatys, bendravimo tvarką. Ši nuostata įgalintų abiejų vaikų tėvų laisvę susitarti dėl geriausios vaikų interesus atitinkančios bendravimo tvarkos įvairiose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, tėvui anksčiau baigus darbą, jis galėtų atitinkamai anksčiau pasiimti vaikus, nei numatyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje. Teismas sutiko, kad netgi ir nustačius aiškią, bet laikiną bendravimo tvarką, gali nutikti įvairių situacijų, kuomet nustatytos tvarkos įgyvendinimas gali būti sudėtingai įvykdomas ar formalus jo laikymąsis neatitiktų ir geriausių vaikų interesų. Todėl teismas sprendė, kad, nepriklausomai nuo nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, teismas nustato, kad šalims aiškiai raštu (SMS, o nesant tokiai galimybei, el. paštu ar kita rašytine forma) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei aukščiau nustatytą bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
22. Atsakovas V. B. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį dalyje dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos savaitgaliais ir darbo dienomis, panaikinant teismo nutarties punktą, kuriuo numatytas tėvo bendravimas su vaikais darbo dienomis, ir nustatyti, kad savaitgaliais tėvas bendrauja su vaikais tokia tvarka: atsakovas kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val., o penktadienį negrįžus iš reiso - šeštadienį nuo 10:00 val. iš jų gyvenamosios vietos arba kitos šalių raštu trumposiomis žinutėmis (SMS) sutartos vietos, ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
22.1. Atsakovas nurodo, jog teismas pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus, nustatydamas tokią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurios vaikų tėvas objektyviai nėra pajėgus įgyvendinti, atsižvelgiant į jo ne vienerius metus nusistovėjusį profesinės ir darbinės veiklos režimą. Teismas iš esmės paneigė atsakovo teisę dirbti ir realiai įgyvendinti jam darbo sutartimi priskirtas darbo funkcijas.
22.2. Atsakovas nesutinka ir su teismo išvada, pagal kurią jis, būdamas vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas bei vadovas, gali savo nuožiūra planuotis darbo grafiką bei užimtumą. Teismui nutartyje nurodžius, jog be rašytinių paaiškinimų dėl savo darbo ir jo specifikos atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl darbo pobūdžio jis tikrai negali pasiimti ir bendrauti su savo vaikais kas antrą savaitgalį, juos paimant penktadienį ieškovės siūlomu laiku, bei bendrauti su savo vaikais antradieniais su nakvyne, pateikia apeliacinės instancijos teismui duomenis, pagrindžiančius vaikų tėvo darbo ypatumus, kurie nėra pasikeitę nuo gyvenimo šeimoje.
22.3. Atsakovas nurodo, jog jo tiesioginė darbinė veikla yra susijusi su ilgalaikiais ir trumpalaikiais įsipareigojimais, sudaromais su nuolatiniais klientais (užsakovų įmonėmis). Atsakovas šiuos įsipareigojimus privalo vykdyti, kitu atveju, gresia didelės sankcijos (baudos) ir tikimybė prarasti nuolatinį klientą. Atsakovas galėtų derintis prie savo darbo grafiko, jeigu jis būtų tik įmonės vadovas ir įmonė nebūtų saistoma įsipareigojimų su kitais ūkio subjektais, tačiau konkrečiu atveju jis yra ir vienintelio įmonėje vilkiko vairuotojas. Atsakovo, kaip sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo, darbo specifika yra siejama su nenormuota darbo diena.
22.4. Atsakovas su teismo išvada, pagal kurią galimai vaikų poreikis matytis su tėvu nėra patenkinamas, remiantis vaikų nuomonės, kuri buvo išklausoma motinos gyvenamojoje aplinkoje, išklausymo aktu, nesutinka. Paaiškino, kad savo vaikus labai myli ir deda pastangas su jais praleisti kuo daugiau laiko. Laiką su vaikais jis praleidžia labai turiningai, bendravimas yra nuolatinis ir pastovus, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino ir susidarė klaidingą nuomonę, pagal kurią atsakovas yra vengiantis bendrauti su vaikais tėvas.
22.5. Atsakovas taip pat paaiškino aplinkybes dėl 2023 m. spalio 20 d., kuomet jis turėjo vaikus pasiimti iš ugdymo įstaigos, tačiau nepasiėmė, nes nebuvo grįžęs iš reiso, šias aplinkybes pagrindžia ir pateiktas teismui krovinio važtaraštis su atsakovo buvimo vietų lokacijomis. Krovinio važtaraštyje nurodytas iškrovimo laikas nereiškia, kad tuo metu atsakovas baigia darbą, o reiškia tai, kad nurodytu metu vilkikas su kroviniu įleidžiamas į angarą ar pastatomas prie rampos, krovinio iškrovimas užtrunka maždaug nuo pusvalandžio iki valandos, todėl norint sužinoti tikslesnį darbo laiką, prie nurodyto iškrovimo laiko reikėtų papildomai pridėti nuo 30 iki 60 minučių. Kiek užtrunka iškrovimas, priklauso nuo vežamo krovinio rūšies. Teismas tinkamai nevertino šios atsakovo darbo specifikos, todėl priėmė neteisingą nutartį, kuri užprogramuoja bendravimo tvarkos netinkamą vykdymą arba nevykdymą (darbo dienomis), nesant atsakovo kaltės.
22.6. Teismo nutartis, įpareigojanti vaikų tėvą bendrauti su vaikais darbo dienomis, esamoje situacijoje yra neįgyvendinama ir bet kuriuo atveju nulemia jos pažeidimą. Teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino bylos duomenų visumoje, nepagrįstai koncentruodamasis tik į vieną argumentą, jog atsakovas yra įmonės vadovas ir pats gali planuotis savo darbo laiką.
22.7. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, pagal kurią jis mažai bendrauja su vaikais. Ieškovė akivaizdžiai manipuliaciniais sumetimais, siekdama suklaidinti teismą ir paveikti jo įsitikinimą, pateikė teismui vaizdo įrašą, kuriame nufilmuoti verkiantys vaikai, kad tėtis jų nepaima per dukros gimtadienį ir teigiama, kad jau tris savaites jie buvo nepaimti. Šiems ieškovės pateiktiems duomenims paneigti, pateikia nuotraukas su datomis, kurios patvirtina, kad vaikai buvo paimti ir dukra grįžo į namus po savaitės atostogų su tėčiu prie jūros vos dieną prieš savo gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbtini).
23. Ieškovė K. V. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
23.1. Ieškovė nurodo, jog nors ir kiek užimtumo įsipareigojimų sau būtų apsiėmęs atsakovas, vieną dieną per savaitę darbo dienomis jis tikrai turi visas galimybes bendrauti su vaikais ir nuvežti juos sekančią dieną į ugdymo įstaigas. Lygiai taip pat ir kas antros savaitės penktadienį. Atsakovas siekė turėti du vaikus, todėl jis savo darbinį užimtumą turėtų planuotis taip, kad kuo arčiau lygių dalių dalintųsi vaikų priežiūrą su ieškove, kad ir kaip tai bebūtų atsakovui nepatogu, o ne iškelti savo darbą aukščiau vaikų ir skirti vaikams tik tą laiką, kuris lieka, kai atsakovas jau tampa visiškai laisvas.
23.2. Atsakovas turi visas galimybes planuotis savo laiką taip, kad tiek antradienį, tiek kas antrą penktadienį grįžtų iš darbo anksčiau. Atsakovo įmonė turi visas galimybes samdyti vilkiko vairuotoją, atsakovą paliekant tik formaliai atsakingu už įmonės veiklą, tačiau nei šios, nei kitos galimybės atsakovo nėra svarstomos.
23.3. Atsakovas planuojasi darbus pagal save ir turi objektyvias galimybes bei realiai sugrįžta anksčiau. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad eilę atvejų atsakovas nepaėmė vaikų penktadienį bendravimui, kadangi prioritetą suteikė alkoholio vartojimui su draugais ar kt. asmeniniams savo poreikiams. Nurodė, jog ne kiek atsakovo darbas yra specifinis, o kiek atsakovo praleidžiamas laisvalaikis su draugais ir alkoholiu penktadienio vakarais yra specifinis. Tad kalbant apie atsakovo deklaruojamas pastangas neva su vaikais praleisti daugiau laiko, tai tokios pastangos kol kas visiškai nekoreliuoja su atsakovo realiais veiksmais.
23.4. Atsakovo bandymas įrodyti, kad ieškovė trukdo susitikti atsakovui ir bendrauti su vaikais yra nepagrįstas. Ieškovės pateiktas ieškinys ir eilės pokalbių su atsakovu parodo, kad kaip tik ieškovė yra suinteresuota, jog vaikai matytų atsakovą kuo dažniau. Ieškovė pateikia susirašinėjimą, kuriame atsiskleidžia priežastys ir tai, kad jei ieškovė būtų sutikusi nesiskirti – atsakovas būtų matęs galimybes nedirbti savaitgaliais ir laiką leisti su šeima. Darbo jis nepakeitė, todėl kai yra noras iš atsakovo pusės – viskas įmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
25. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas iš dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
26. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – tėvų susirašinėjimą, ilgalaikę krovinių pervežimo sutartį, krovinių važtaraščius, atsakovo geolokacijas pagrindžiančius duomenis. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) sutrumpintą balansą ir pelno nuostolių ataskaitą.
27. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teikdamas naujus rašytinius duomenis nurodė, jog jų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo nutarties, t. y. teismui nepatikėjus rašytiniais atsakovo paaiškinimais, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakovo įsteigta įmonė, kurioje vairuotoju dirba vienas darbuotojas – pats atsakovas. Taip pat atsakovo teigimu, jo pateikti krovinių važtaraščiai pagrindžia, kad atsakovo darbo laikas neretai pasibaigia gerokai po 22.00 val.
28. Taip pat ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su naujais atsakovo atskirajame skunde nurodytais motyvais bei pridėtais įrodymais. Ieškovė naujais įrodymais siekia paneigti atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus.
29. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
30. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Ieškovei atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su atsakovo atskiruoju skundu ieškovei susipažinti ir kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą, ji su rašytiniais įrodymais susipažino ir dėl jų pasisakė. Taip pat atsakovui ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovei susipažinti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad aptartos įstatymo nuostatos yra aktualios ir sprendžiant klausimą dėl laikinos vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taigi laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021, buvo panaikintas šalių sudarytos santuokos apskaitos įrašas bei patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Šalių nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje (Sutarties 1.1 ir 1.2 punktai). Teismo sprendimu konkreti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. 2023 m. rugsėjo 22 d. patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti jos siūlomą laikiną skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, iš esmės šį prašymą motyvuojant tuo, jog atsakovas vengia įgyvendinti savo pareigą nuolat, reguliariai ir konkrečiomis dienomis pasiimti savo vaikus ir jais rūpintis. Atsakovas iš dalies sutiko dėl siūlomos laikinos bendravimo tvarkos, t. y. dėl to, jog lyginėmis savaitėmis pasiimtų vaikus penktadienį, o, jei negrįžtų iš darbo, šeštadienį ir grąžintų sekmadienį, taip pat sutiko dėl bendravimo tvarkos per vasaros atostogas, tačiau prieštaravo dėl bendravimo tvarkos nustatymo darbo dienomis, teigdamas, kad grįžta vėlai po darbo (yra tolimųjų reisų vairuotojas).
33. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, jų paskirtis laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tai reiškia, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
34. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone, kaip jau aukščiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu, todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.
36. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus, nustatydamas tokią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurios atsakovas objektyviai nėra pajėgus įgyvendinti, atsižvelgiant į jo ne vienerius metus nusistovėjusį profesinės ir darbinės veiklos režimą. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė atsakovo teisę dirbti ir realiai įgyvendinti jam darbo sutartimi priskirtas darbo funkcijas.
37. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011).
38. Nors byloje nėra didelio ginčo dėl to, jog atsakovas gali ir turi pasiimti savo nepilnamečius vaikus kas antrą savaitgalį (porinių savaičių penktadienį arba šeštadienį), tačiau tiek šioje dalyje, tiek dėl atsakovo galimybių bendrauti su savo vaikais darbo dienomis (konkrečiai antradienį) atsakovas nurodo tą pačią priežastį, t. y. jog atsakovas dėl savo darbo pobūdžio (yra vilkiko vairuotojas) gali negalėti pasiimti vaikus kiekvieną penktadienį bei kitomis darbo dienomis (šiuo atveju antradienį).
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), yra vienintelis šios įmonės akcininkas bei direktorius. (duomenys neskelbtini) veiklos sritys – transporto paslaugos. SODRA duomenimis, atsakovas gauna atlyginimą ir iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tarnybos atstovui lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje, jo buvo nurodyta tik (duomenys neskelbtini), kaip vienintelis pajamų šaltinis (2023 m. rugsėjo 22 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovo darbinės pajamos iš kitų įmonių yra papildoma atsakovo veikla. Taigi, nors nustatyta, kad atsakovo darbinė (profesinė) veikla susijusi su transporto paslaugomis, tačiau atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas bei vadovas, gali savo nuožiūra planuotis darbo grafiką bei užimtumą.
41. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovas siekia, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka būtų pritaikyta prie jo darbo grafiko. Pastebėtina, kad šalių vaikai yra nedidelio amžiaus (6 m. ir 8 m.), tokio amžiaus nepilnamečiams vaikams būtinas pastovus dienos režimas, o atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra nepastovi, išimtinai priklausoma nuo atsakovo darbo grafiko. Taip pat svarbu, jog nustatoma bendravimo tvarka turi užtikrinti, jog nesutarimai tarp nepilnamečių vaikų tėvų kiltų kuo rečiau arba nustatyta bendravimo tvarka jie būtų išspręsti. Nors atsakovas nurodė, jog dėl savo darbo pobūdžio (yra vilkiko vairuotojas) gali negalėti pasiimti vaikus kiekvieną penktadienį bei darbo dienomis (šiuo atveju antradienį), tačiau akivaizdu, jog toks nepilnamečių vaikų ir jų tėvo bendravimo neaiškus grafikas yra išskirtinai pritaikomas ne prie vaikų interesų, o prie jų tėvo interesų ir jo galimybių bendrauti, neatsižvelgiant į dviejų interesų balansą, apribojant vaikų galimybes kuo maksimaliau bendrauti su tėvu, todėl nėra tinkamas nepilnamečiams vaikams.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei vaikai, nei ieškovė neturi visiškai derintis prie atsakovo darbo grafiko, o atsakovas turi savo gyvenimą organizuoti taip, kad jo vaikai justų kasdieninio gyvenimo ritmą pagal savo, o ne tėvo poreikius ir veiklas. Tuo tarpu ieškovės siūloma laikina tėvo bendravimo su vaikais tvarka yra tinkama laikinuoju laikotarpiu iki įsiteisės teismo sprendimas. Teismo vertinimu, tokia laikina bendravimo tvarka mažins bylos šalių tarpusavio konfliktų tikimybę ir leis išsaugoti tėvo su nepilnamečiais vaikais ryšį, užtikrins gyvenimo ritmo, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių, emocinių ryšių stabilumą. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra maži, jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais ir/ar išplečiančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus, nustatydamas tokią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurios atsakovas objektyviai nėra pajėgus įgyvendinti bei tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė atsakovo teisę dirbti ir realiai įgyvendinti jam darbo sutartimi priskirtas darbo funkcijas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Kasacinis teismas taipogi yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti arba atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, jog abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
44. Nors apeliantas teigia, kad nustatyta bendravimo tvarka pagal jo darbo pobūdį gali būti neįgyvendinama, tačiau, kaip jau buvo nustatyta, atsakovas nededa maksimalių pastangų, kad kuo daugiau galėtų praleisti laiko su savo vaikais. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, jog vienareikšmiškai negali planuotis savo laiko taip, kad tiek antradienį, tiek kas antrą penktadienį grįžtų iš darbo ankščiau (pavyzdžiui, perkelti savo užimtumą į kitas dienas ir/ar kitomis dienomis dirbti ilgiau) (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, būdamas vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas bei vadovas, gali papildomai samdyti vilkiko vairuotoją, kas palengvintų atsakovo darbo grafiką ir užimtumą. Taip pat atsakovo pateiktoje 2022 m. sausio 17 d. ilgalaikės krovinių pervežimo sutarties 2.1. p. yra nurodyta, kad vežėjas be jokių sankcijų jam taikymo turi teisę atsisakyti vykdyti užsakovo pateiktą transporto paraišką (užsakymą), tačiau ne dažniau nei du kartus per kalendorinį mėnesį. Šiuo atveju atsakovas nenurodė ir nepaaiškino, kodėl negali naudotis nurodyta išlyga bendraudamas su vaikais pagal ieškovės siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėjo papildomas pastangas, siekiant ne tik savo nuožiūra planuotis darbo grafiką bei užimtumą, bet ir maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais.
45. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, pagal kurią jis mažai bendrauja su vaikais bei teigia, jog ieškovė akivaizdžiai manipuliaciniais sumetimais, siekdama suklaidinti teismą ir paveikti jo įsitikinimą, pateikė teismui vaizdo įrašą, kuriame nufilmuoti verkiantys vaikai, kad tėtis jų nepaima per dukros gimtadienį ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apelianto argumentais pažymi, jog nesant byloje jokių apelianto minėtus teiginius patvirtinančių duomenų (CPK 178 straipsnis), tokie aukščiau nurodyti apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
46. Įvertinus konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir užtikrinti šalių bendravimą su vaikais. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia šalių nepilnamečių vaikų interesų, taip pat nė vieno iš tėvų interesų, todėl keisti minėta nutartimi nustatytos laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nėra teisinio pagrindo.
47. Atsižvelgiant į išdėstyta, tai, kad atsakovas neginčijo vaikų pasiėmimo vietos, laiko, grąžinimo vietos ir laiko, o ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra reikalinga ir būtina, nes užtikrintų vaikų poreikius kuo dažniau matytis bei būti su tėvu (atsakovu), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pasiūlytą laikiną bendravimo tvarką darbo dienomis patvirtino visa apimtimi.
48. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tėvai kiekvieną kartą gali bendru sutarimu susitarti dėl kitokios nei numatyta bendravimo tvarkos. Vien tik todėl, jog kaip nurodo apeliantas, jis dėl savo darbo specifikos (darbo grafiko) ne visada galės vykdyti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką su vaikais, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas gali kitaip planuotis savo darbo grafiką ir/ar susitarti su ieškove dėl kitokios bendravimo tvarkos (atsižvelgiant į apelianto darbo specifiką (grafiką)) apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai taip pat nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais atitinka tiek vaikų interesus, tiek abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo keisti ir/ar papildyti pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka tiek šalių nepilnamečių vaikų, tiek šalių interesus ir priešingai nei nurodo apeliantas, atitinka proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
50. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
51. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė procesinį sprendimą užtikrinanti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
53. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį paliktą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.