Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-419-755/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-27
Bylos Nr.: e2A-419-755/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-00830-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
Atsakovas: I. V.
Ieškovas: V. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-419-755/2022Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00830-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;3.3.1.20;2.6.5.2.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-333-786/2022 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui I. V., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. P. kreipėsi į teismą prašydama priteisti vaikų išlaikymui po 260 eurų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad atsakovas I. V. yra jos vaikų D. V. ir K. (K.) V. tėvas. Šalys kartu negyvena, atsakovas tinkamai su vaikais nebendrauja ir jais nesirūpina, nuo 2021 m. rugpjūčio 1d. dienos kiekvienam vaikui teikia išlaikymą po 200 eurų. Mano, kad ir atsakovas privalo bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime ir materialiai išlaikyti. Prašo iš atsakovo priteisti vaikų išlaikymui po 260 eurų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkino. Priteisė iš atsakovo I. V. nepilnamečių vaikų D. V. ir K. V., išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 260 eurų nuo 2021 m. gruodžio 17 dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė vaikų gyvenamąją vietą su jų motina V. P., jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė I. V. bendravimo su vaikais D. V. ir K. V. bendravimo tvarką bei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Šalies argumentai

4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 260 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies, sutiko teikti vaikams išlaikymą po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnamečių vaikų D. V. ir K. V. poreikiams tenkinti reikia maždaug apie 520 eurų kiekvienam vaikui per mėnesį,.

6. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina mažametį vaiką. Jos gaunamos pajamos yra vaikų gaunami pinigai, vaiko priežiūros išmoka – 149 Eur ir tėvo pagalba. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, sveikas, dirbti galintis ir gali teikti išlaikymą savo vaikams. Nors atsakovas nurodė, kad nedirba ir pateikė pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kad negauna išmokų, tačiau pagal atsakovo pateiktus išrašus iš banko matyti, teismas nustatė, kad atsakovas pajamų turi. Daugiau duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas atsakovas teismui neteikė.

7. Atsakovas nepateikė duomenų bei tikslių skaičiavimų, galinčių pagrįsti vaikams galimą skirti mažesnį išlaikymo dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išlaikymo dydis vienam vaikui 260 Eur per mėnesį nėra, atsižvelgiant į augančių vaikų poreikius, per didelis. Atsakovui teikiant mažesnio dydžio išlaikymą vaikams, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaikų amžių, jų poreikius ir vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į vaikų tėvo bei motinos turtinę padėtį, į tai, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, į tai, kad ieškovei tenka didžiausia rūpinimosi vaikais našta, vadovaujantis šalių dispozityvumo principu, sprendė, kad yra pagrindas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

9. Nustatė, kad vaikai gyvena su ieškove – savo motina. Atsakovas neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta butų nustatyta su ieškove, todėl vaikų gyvenamąją vietą nustatė su jų motina.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgęs į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, į aplinkybę, kad šiuo metu labiausiai vaikų interesus atitiktų ieškovės pateikta patikslinta bendravimo tvarka, nustatė šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su skyrium gyvenčiu tėvu pagal ieškovės prašymą.

11. Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteisė ieškovės turėtas advokato pagalbos išlaidas,žyminį mokestį, teismo turėtas pašto išlaidas (CPK 80, 83, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas. 88, 96 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. A. I. V. (toliau ir apeliantas) prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti, tenkinti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. ieškovė teismo posėdžio metu savarankiškai sutiko mažinti reikalavimo sumą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau teismas formaliai priteisė ieškinyje nurodytą sumą be motyvų ir pagrindų;

12.2. ieškovė nepagrindė, kad vaikų išlaikymui reikia po 520 Eur kas mėnesį, ji tokių pajamų neturi, todėl negali išleisti daugiau nei gauna pajamų. Atsakovės pateiktose poreikių apskaičiavimo lentelėse nurodytos sumos neįrodytos;

12.3. išlaikymo suma turėjo būti mažinama valstybės mokama išmoka vaikams, nes ji skiriama vaikų poreikiams tenkinti;

12.4. teismas netinkamai įvertino atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą – teismo kaip pajamos nurodytos įmokos yra paties ieškovo įneštos sumos, o ieškovės pateikti banko išrašai nėra tinkami įrodymai, todėl, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, priteistas išlaikymas vaikams turi keičiamas ir kiekvienam vaikui priteisiama 200 Eur išlaikymo suma;

12.5. bendravimo tvarkos 1 punktas, kuriame numatyta, kad tuo metu kai atsakovas - vaikų tėvas dirba ne Lietuvoje, visais kartais kai grįžta į Lietuvą, jis turi teisę paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar (ugdymo) mokymo įstaigos, trečią dieną jam grįžus, nuo 16.30 val. ir praleisti su jais septynias dienas laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje ir paskutinę bendravimo su vaikais dieną, 18.00 val., pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka negali trukdyti vaikų ugdymo ir mokymosi proceso. Vaikų tėvas apie savo grįžimo į Lietuvą laiką informuoja vaikų motiną prieš savaitę laiko SMS žinute, nurodydamas bendravimo su vaikais dienos pradžią. Nesant tokios galimybės, vaiko liga, užimtumas, tėvo liga, bendravimas su vaikais perkeliamas kitu laiku, suderinus tėvams vaikų bendravimo tvarką, negali būti įgyvendinamas, nes atsakovas turėtų grįžti ne trumpesniam nei 10 dienų, o toks grįžimo laikas nėra įmanomas, dirbant ir gyvenant užsienyje. Bendravimo tvarka turi būti pakeista apjungiant bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktus;

12.6. nustatyta bendravimo tvarka 4,5 punktuose perteklinė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui grįžti į Lietuvą ir bendrauti su vaikais bus naudojamos pačio atsakovo laisvos atostogų dienos, todėl šie punktai turėtų būti keistini, numatant, kad atsakovas turi teisę praleisti pusę vaikų atostogų laikotarpio, informuodamas vaikų mamą prieš 1 mėn. žinute;

12.7. 8 punkte nustatyta tvarka perteklinė, kadangi numatytas bendravimo laikotarpis patenka į 14 dienų, kuris suteikia teisę tėvui su vaikais judėti laisvai, ir šią teise jis turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo);

12.8. tvarkos 10 punkte nustatyta tvarka, kurioje nurodyta, kad tėvas turi teisę dalyvauti betarpiškai, todėl motinos dalyvavimas kartu yra perteklinis;

12.9. bendravimo tvarkos 16 punkto sąlyga, kad vieno iš vaikų ligos atveju išlaidas auklei ar kitam prižiūrinčiam asmeniui vaiko tėvas ir vaiko motina dengia lygiomis dalimis yra ne bendravimo tvarka, o nuoroda, jog galimai patirtos išlaidos turėtų būti kompensuojamos iš vaiko išlaikymui skirtų pinigų , sudaro prielaidą ieškovei piktnaudžiauti;

12.10. 18 punkte numatyta bendravimo tvarka telekomunikacijų priemonėmis 45 minutes. turėtų būti keičiama, nustatant vaikams teisę bendrauti su tėvu 1 valandą;

12.11. bendravimo tvarkos 19,20 punktai naikintini kaip pertekliniai ir nepagrįsti, nes juose nėra aptariama bendravimo tvarka, o nurodfoma veiksniai ir sąlygos, kurios yra apibrėžtos įstatymo normomis;

12.12. ieškovė tikslino savo reikalavimus, atsakovas buvo priverstas į juos atsikirtinėti, todėl dalis atsakovo bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priteista iš ieškovės;

Šalies argumentai

12.13. ieškovei pateikus 2022 m. balandžio 4 d. patikslintą ieškinį, teismas jį priėmė, tačiau nepasiūlė atsakovui pateikti pozicijos dėl patikslintų reikalavimų, taip apribodamas jo teisę į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

13.1. apelianto teikiamas ir siūlomas išlaikymas vaikams po 200 Eur pilnai nepatenkina vaikų poreikių, jo turtinė padėtis leidžia teikti didesnio dydžio išlaikymą, todėl teismas pagrįstai nustatęs šias aplinkybes priteisė po 260 Eur išlaikymą vaikams;

13.2. atsiliepime į ieškinį atsakovas pageidavo kitokios bendravimo su vaikais tvarkos ir į tą buvo atsižvelgta, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo kitą bendravimo tvarką ir kitas aplinkybes;

13.3. atsakovas gavo ieškovės patikslinto ieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo dalį su tam tikrais papildymais, kurie buvo aptarti 2022 m. vasario 23 d. posėdyje. 2022 m. balandžio 12 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovas teismui pareiškė, kad jokių prašymų neturi bei nenurodė, kad jis nėra susipažinęs su patikslintu ieškiniu ar jam reikalingas papildomas terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir bendravimo tvarkos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio

16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

17. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

18. Teismas privalo nustatyti ir tėvų turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

19. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaikų poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovė neturi įrodinėti išlaikymo dydžio, nes ieškovė prašo iš atsakovo priteisti mažesnio nei pusė minimalios algos dydžio išlaikymą, ji pateikė vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų paskaičiavimus. Apeliantas, teigdamas, kad vaikams reikalinga mažesnio dydžio išlaikymo suma, turėjo šias aplinkybes įrodyti, tačiau to nepadarė, jo teiginiai, kad atsakovė vaikams išleidžia mažiau, nes ji nedirba, nepaneigia, kad ji vaikams išleidžia vaikams bent pusę prašomos išlaikymo sumos, nes kaip ji pati nurodo, ji gyvena ūkiškai, turi santaupų bei jai padeda artimieji.

21. Apeliantas nurodo, kad iš teismo nustatytos reikalingos išlaikymo vaikui sumos, turėjo būti atimti vaikams skiriami pinigai.

22. Formuodamas teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turi pajamų-į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai, atsakovas ilgą laiką dirbo ir šiuo metu dirba J. K., taigi turi galimybę gauti didesnes pajamas. Nors atsakovas nurodė, kad nedirba ir pateikė pažymą iš Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad negauna išmokų, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo šie atsakovo pateikti įrodymai neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties, nes, kaip pats nurodo atsakovas, jis šiuo metu yra išvykęs gyventi ir dirbti į J. K.. Iš byloje pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų (DOK-8914), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas pajamų gauna, jis įneša į savo sąskaitą įvairias sumas grynaisias, taip pat matyti, kad atsakovas investuoja, leidžia pinigus kazino ir pan., kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei jis deklaruoja, todėl privalomai mažinti priteisto išlaikymo suma vaikų išmokos dydžiu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos, turtinė padėtis, jis turėtų dėti visapusiškas pastangas, kad pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

Žemesnės instancijos teismas

24. Atsakovo teigimu, ieškovė teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškinyje nurodytą išlaikymo sumą. Apeliacinės instancijos teismui išklausius 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad ieškovė, atsakinėdama į teisėjos klausimus, nurodė apie pokalbį su atsakovu, kad ji sutiktų, kad atsakovas mokėtų po 250 Eur vaikui, jeigu atsakovas bendraus su vaikais, tačiau konkretaus reikalavimo teismui dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo nepareiškė, todėl negalima teigti, kad ieškovė teismo posėdžio metu sumažino reikalavimą. Be to, netgi ieškovei ir sumažinus reikalavimą, teismas ,nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas turi teisę išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ir priteisti didesnio dydžio išlaikymą vaikams, nei prašo ieškovė (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

25. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitinka atsakovo turtines galimybes ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, poreikius, todėl mažinti išlaikymo apelianto prašoma suma nėra pagrindo.

Dėl bendravimo tvarkos

26. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

28. Apeliantas nesutinka ne su visais bendravimo tvarkos punktais, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčijamų bendravimo tvarkos klausimų. Apeliantas, teikdamas atsiliepimą dėl bendravimo tvarkos, nurodė, kad jis pageidauja su vaikais bendrauti kiekvieną nelyginių savaičių trečiadienį, lyginių savaičių savaitgaliais bei bendrauti iki 14 nepertraukiamų dienų per vaikų atostogas ir teigia, kad teismo nustatyta maksimali bendravimo tvarka yra realiai neįgyvendinama. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas gyvena J. K., todėl jo galimybės bendrauti su vaikais yra apribotos. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais jam vykstant į Lietuvos Respubliką, tačiau iš esmės nenustatė ir nepasisakė dėl ieškovo galimybių, tarp jų ir finansinių, įgyvendinti tokią bendravimo su vaikais tvarką. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas nurodytą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, iš esmės visą bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo naštą perkėlė atsakovui bei tinkamai neįvertino jo galimybių vykdyti teismo nustatytą, taigi – privalomai vykdytiną bendravimo su vaikais tvarką.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvens ir dirbs ne Lietuvoje, jam sudėtinga atvykti į susitikimus su vaikais darbo dienomis, siekiant nustatyti realiai įgyvendinamą su vaiku bendravimo tvarką, tikslinga šį bendravimo punktą (3 punktas) pakeisti, nustatant, kad atsakovas darbo dienomis nepilnamečius vaikus ne “privalo”, o “turi teisę” paimti iš gyvenamosios vietos ir su jais praleisti dvi dienas. Dėl tų pačių priežasčių atsakovas negali būti įpareigotas pasiimti vaikus antrą ir ketvirtą savaitgaliais. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į esamą situaciją, atsakovas turėtų būti įpareigojamas praleisti savaitgalį su vaikais vieną kartą per tris mėnesius.

30. Sutiktina ir su tuo, kad papildomai įpareigoti atsakovą praleisti pusę savo atostogų su vaikais, nėra pakankamo pagrindo, nes atsakovas savo atostogų sąskaita turės praleisti su vaikais, todėl šis punktas panaikinamas.

31. Pirmas bendravimo punktas, nurodantis, kad atsakovas turi teisę paimti vaikus ir su jais praleisti septynias dienas savo nuožiūra, nekeičiamas, nes jis nėra privalomojo pobūdžio.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka, kad vaikai telefonu ar video pokalbiu gali su juo bendrauti tik 45 min., o ne valandą laiko. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgiant į vaikų amžių (2 m. ir 11 m.) turėtų būti nustatoma skirtinga bendravimo telekomunikacijų priemonių pagalba tvarka. Šalių dukrai, kuri yra 2 metų, gali būti sunku ilgą laiką išlaikyti dėmesį prie ekrano, be to, teismo vertinimu kasdieninis vaiko būvimas prie kompiuterio ekrano, atsižvelgiant į vaiko amžių nėra rekomenduotinas, teismas sprendžia, kad nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama tik vieno vaiko (sūnaus) atžvilgiu ir nustatomas iki 1 val. bendravimo su atsakovu laikas, tačiau ir jis gali būti keičiamas šalims sutarus bei atsižvelgiant į vaiko norus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis galėtų vykti pagal vaikų ir vieno iš tėvų poreikį, tokį bendravimą suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikai tuo metu yra, ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiškia būtinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje R Nr. 3K-3-454/2014).

33. Sutiktina, kad bendravimo tvarkoje nustatytas ribojimas, kad vaiko tėvas su dukra gali bendrauti tik dalyvaujant vaiko motinai yra perteklinis.Ieškovė nurodė, kad dukra lengvai adaptavosi prie darželio, ji nereikalinga nuolatinio motinos dėmesio ir buvimo šalia. Duomenų apie netinkamą tėvo elgesį dukters atžvilgiu nėra, todėl nėra pagrindo nustatyti tokią tvarka, kad atsakovas galėtų bendrauti su dukra tik dalyvaujant motinai.

34. Sutiktina,jog vaiko auklės išlaidų apmokėjimo klausimas nėra bendravimo tvarkos klausimas, be to yra hipotetinis ir nekonkretus, todėl šis punktas pašalinamas. Jeigu šalys turėtų papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, be to priteisiant išlaikymą, buvo atsižvelgta į faktorių, kad ieškovei, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tenka didesnė vaikų priežiūros našta.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalis numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą.Teismo vertinimu, įpareigojimas gauti motinos rašytinį sutikimą, norint vaikus išsivežti į užsienį atostogų nereikalingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje ir yra įpareigotas praleisti dalį vasaros atostogų su vaikais, todėl ši sąlyga panaikinama.

36. Kitos bendravimo sutarties sąlygos atitinka maksimalaus bendravimo tėvų su vaikais tikslus, nepilnamečių vaikų interesus, todėl nekeistinos. Nėra draudžiama perkelti įstatymo nuostatų į bendravimo tvarką, todėl negalima vertinti, kad jos yra perteklinės ir turėtų būti pašalintos.

Dėl procesinių pažeidimų

37. CPK 141 straipsnio 1 – 2 dalių nuostatos, numato, kad pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo turi būti pateikiamas teismui raštu, o teismui priėmus pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo, atsakovai apie tai turi būti informuojami ir jiems turi būti sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2022 m. balandžio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė, tačiau neįpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, taip padarydamas civilinio proceso pažeidimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su patikslintu ieškiniu, pateikti atsikirtimus į jį teismo posėdžio metu bei savo poziciją išdėstyti paduodamas apeliacinį skundą, konstatuojama, kad šis procesinis pažeidimas neturi reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti, o pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka tikslinta atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes - atsakovo išvykimą gyventi į J. K., taigi pirmosios instancijos sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, netenkinamas ir apelianto prašymas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos ir ją išdėstant taip:

„Nustatyti atsakovo I. V. bendravimo su vaikais D. V. ir K. V. bendravimo tvarką:

- Tuo metu kai atsakovas - vaikų tėvas dirba ne Lietuvoje, visais kartais kai grįžta į Lietuvą, jis turi teisę paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar (ugdymo) mokymo įstaigos, trečią dieną jam grįžus, nuo 16.30 val. ir praleisti su jais septynias dienas laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje ir paskutinę bendravimo su vaikais dieną, 18.00 val., pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka negali trukdyti vaikų ugdymo ir mokymosi proceso. Vaikų tėvas apie savo grįžimo į Lietuvą laiką informuoja vaikų motiną prieš savaitę laiko SMS žinute, nurodydamas bendravimo su vaikais dienos pradžią. Nesant tokios galimybės, vaiko liga, užimtumas, tėvo liga, bendravimas su vaikais perkeliamas kitu laiku, suderinus tėvams vaikų bendravimo tvarką.

- Atsakovas - vaikų tėvas privalo vieną kartą per ketvirtį savaitgalį paimti vaikus: D. ir K. iš jų gyvenamosios vietos ar (ugdymo) mokymo įstaigos penktadienį nuo 16.30 val. ir praleisti su jais visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie numatomą tokį bendravimą su vaikais atsakovas iš anksto informuoja vaikų motiną SMS žinute ne vėliau kaip prieš 7 d. prieš susitikimą su vaikais.

- Atsakovas - vaikų tėvas turi teisę savo nuožiūra du kartus per savaitę, darbo dienomis paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar (ugdymo) mokymo įstaigos nuo 16.30 val. ir praleisti su jais laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, apie tai žinant vaikų motinai iki tos pačios dienos 19.00 val. Apie numatomą tokį bendravimą su vaikais atsakovas iš anksto informuoja vaikų motiną SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val. prieš susitikimą su vaikais.

- Atsakovas - vaikų tėvas turi teisę praleisti su vaikais, kai jie mokosi mokymosi ar ugdymo įstaigose, pusę jiems priklausančių pavasario, rudens ir žiemos atostogų, bei 30 kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų metu bei privalo praleisti ne mažiau kaip 14 nepertraukiamų dienų vaikų vasaros atsotogų metu.

- Atsakovas - vaikų tėvas privalo su vaikais bendrauti kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykas, paimant vaikus penktadienį 16.30 val. ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną iki 18.30 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Atsakovas - vaikų tėvas privalo su vaikais bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kūčias/ Šv. Kalėdas, paimant juos gruodžio 24 d., 16.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26 d. iki 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą, pranešdamas apie šį bendravimą prieš savaitę laiko SMS žinute, vaikų motinai.

- Atsakovas - vaikų tėvas turi teisę vaikus jų arba savo atostogų metu išsivežti į užsienį atostogoms, jei jis gyvens užsienio valstybėje, įspėjęs vaikų motiną prieš vieną mėnesį laiko SMS žinute.

- Tuo atveju, jei dėl nenumatytų priežasčių nustatytu laiku atsakovas negalės bendravimui paimti vaikų (liga, darbas, vaikų liga) ir vaikai negali išvykti su juo, apie tai tėvai vienas kitą įspėja ne vėliau kaip prieš 12 valandų SMS žinute.

- Kadangi duktė K. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mažametė, jos bendravimo su atsakovu - vaiko tėvu tvarka, kai bendravimo laikas ilgiau nei dvi dienos, pradedama (turima omenyje išsivežant vaiką pas save), kai vaikui sukaks 3-ji metai amžiaus. Iki šio vaiko amžiaus, vaiko tėvas su dukra bendrauja tiesiogiai, o bendravimo laikas derinamas abiejų tėvų sutarimu.

- Lyginiais metais vaikai švenčia savo gimtadienius su motina. Nelyginiais metais vaikai savo gimtadienius švenčia su atsakovu - vaikų tėvu.

- Visų metų Motinos dieną (gegužės 1-asis sekmadienis) ir ieškovės (motinos) gimimo dieną vaikai sutinka su ieškove (motina).

- Visų metų Tėvo dieną (birželio 1-asis sekmadienis) ir atsakovo (tėvo) gimimo dieną vaikai sutinka su atsakovu (tėvu).

- Jeigu vaikų buvimo su vienu iš tėvų laikas nebuvo užtikrintas dėl vaiko ar vieno iš vaiko tėvų ligos, darbo užimtumo ar panašių, nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių, šios dienos perkeliamos į pirmą tokių aplinkybių pasibaigimo dieną, jeigu vaikų mokymosi ar papildomo užimtumo (būrelių, darželyje ir pan. veiklos) grafikas tai leidžia.

- Paimant atsakovui - vaikų tėvui vaikus iš jų gyvenamosios vietos vaikų motina vaikams parengia papildomus rūbų, higienos komplektus. Vaikų tėvas bendravimo su vaikais laike užtikrina tinkamas ir saugias vaikų gyvenimo sąlygas, maitinimą, tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą.

- Vaikų tėvai įsipareigoja nuolat, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, keistis (elektroniniu paštu) informacija, apie sūnaus mokymosi rezultatus, prisijungia prie vaiko elektroninio mokymosi dienyno, sprendžia būtinus sūnaus poreikius mokymosi rezultatams pasiekti, dukters lankymo ugdymo įstaigoje poreikius ir problemas, taip pat patys nedelsiant informuoja raštu (elektroniniu paštu) vaikui susirgus ar turint kitokių sunkumų, vienas kitą.

- Atsakovas - vaiko tėvas, nesantis kartu su vaikais, gali bendrauti su dukra bet kurią dieną nuo 18.30 val. iki 19.15 val. laikotarpiu, ne ilgiau nei 45 min. telefonu arba video pokalbių (pvz. „Skype“, ZOOM, Hangout tipo programomis) būdu per savaitę, o su sūnumi - nuo 17.30 val. iki 18.30 val. - 1 valandą. Vaiko motina turi suteikti sūnui ir dukrai mobiliojo ryšio/video pokalbių prietaisą, kuriais galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su sūnumi ir dukra; vaikams suteikta asmeninio mobiliojo ryšio priemonė turi būti visada prieinama telefoniniams pokalbiams jo tuometinėje gyvenamojoje ar buvimo vietoje (pvz. registruotoje vietoje, išvažiavus savaitgaliui į svečius, pas gimines, ligoninėje ar sanatorijoje). Nesant galimybės susisiekti su vaikais naudojantis jiems suteiktomis priemonėmis, tas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas, turi sudaryti galimybę vaikui leisti naudoti vaiko tėvų asmenines mobiliojo ryšio ar video pokalbių priemones – skambutis turi būti prieinamas šalies, su kuria tuo metu yra vaikas.

- Abu tėvai gera valia gali nustatyti ir kitas bendravimo su vaikais sąlygas, kurios neprieštarautų vaikų interesams, arba tai padarydami papildomai kreipdamiesi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

- Nevykdant vaikų tėvui ar motinai nustatytų bendravimo su vaikais tvarkos, ji gali būti vykdoma priverstine tvarka“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė