Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis

1.1. V. B. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima Vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o Vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš Vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (t. y. SMS žinute) sutartos vietos nuo 16:00 val. iki 16:30 val. ir grąžina Vaikus artimiausią pirmadienį į Vaikų ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios, o Vaikams ugdymo įstaigos tądien nelankant – į gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.

1.2. V. B. bendrauja su nepilnamečiais Vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas Vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o Vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš Vaikų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 9:30 val. ir grąžina Vaikus tos pačios savaitės ketvirtadienį pristatydamas Vaikus į ugdymo įstaigą iki Vaikų užsiėmimų pradžios, o Vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į Vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.

1.3. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, Vaikų atostogų su tėvu/motina metu.

Bendravimas Švenčių dienomis

1.4. V. B. porinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina Vaikus pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina.

1.5. V. B. neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina Vaikus antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina.

1.6. V. B. porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir grąžina Vaikus gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdos) dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina.

1.7. V. B. neporinių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir kitą dieną grąžina Vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 11:30 val. iki 12:00 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina.

1.8. V. B. bendrauja su Vaikais neporinių metų: kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), lapkričio 1 d., pasiimdamas Vaikus šventinės dienos išvakarėse iš Vaikų gyvenamosios vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina Vaikus aukščiau nurodytą šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina.

1.9. V. B. bendrauja su Vaikais porinių metų: sausio 1 d., vasario 16 d.; gegužės 1 d.; birželio 24 d.,; liepos 6 d.; lapkričio 2 d. pasiimdamas Vaikus šventinės dienos išvakarėse iš Vaikų gyvenamosios vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina Vaikus aukščiau nurodytą šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina.

1.10. V. B. bendrauja su Vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas Vaikus šventinę dieną iš Vaikų gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina Vaikus tą pačią dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą.

1.11. Dėl bendravimo su Vaikais jų gimtadienio dieną tėvai susitaria bendru sutarimu. Tėvams nesutarus, poriniais metais su Vaikais atitinkamo Vaiko gimimo dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas Vaiką šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš Vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas Vaiką gimimo dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaiko gyvenamąją vietą, o neporiniais metais su Vaiku atitinkamo Vaiko gimimo dieną bendrauja mama.

Bendravimas moksleivių atostogų metu

1.12. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su Vaikais po pusę moksleivių atostogų laiko: poriniais metais Vaikai su Tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę.

Tėvas pasiima Vaikus pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš Vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia Tėvas, o nelyginiais – Motina.

1.13. Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką.

1.14. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis.

Bendravimas vasaros atostogų metu

1.15. V. B. bendrauja su Vaikais 6 savaites Vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 6 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (3 laikotarpius po 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina SMS žinute nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmosios atostogų laikotarpio dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 19:30 val. iš Vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į Vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.

1.16. Ketindamos išvykti su Vaikais į kitą valstybę, abi šalys apie tai prieš protingą terminą turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą šalį, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę.

1.17. Aukščiau 1.1-1.16 punktuose nurodyta tėvo bendravimo su Vaikais tvarka netaikoma Motinos dieną, Motinos gimimo dieną, Motinos atostogų su Vaikais metu ir motinai tenkančiomis šventinėmis dienomis.

1.18. Tuo atveju, jei tėvo bendravimo su Vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta Vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės, stovyklos, būreliai ar pan., tėvas privalo užtikrinti Vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose, būreliuose, stovyklose bei šventėse.

1.1. Jeigu Tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, artimo giminaičio netekties) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti Vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei likus vienai parai iki bendravimo su Vaikais pradžios, apie tai informuoti Vaikų Motiną telefonu arba žinute. Tokiu atveju Tėvas tuo metu atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su Vaikais aukščiau nurodytu atitinkamu laiku, tačiau Tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo aplinkybių, sukliudžiusių Tėvo ir Vaikų bendravimą, atsiradimo dienos kompensuoti prarastas bendravimo su Vaikais dienas susiderindamas su Vaikų motina atitinkamas dienas bendravimui su Vaikais. Kilus nesutarimui, dėl lyginių mėnesių (kuriais neįvyko tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių, dėl nelyginių mėnesių (kuriais neįvyko tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių.

1.20. Vaiko ligos atveju namuose, Vaiko priežiūrą tėvai dalinasi tolygiai. Jeigu atitinkamam Vaikui susirgus ir sergant bent tris dienas Vaiko slauga rūpinasi mama, tai sekančios Vaiko ligos atveju Vaiko slauga tokį pat (faktiškai Vaiko prasirgtą) laikotarpį rūpinasi tėtis, ir atvirkščiai. Jeigu dėl objektyvių aplinkybių pvz. (ligos, artimo giminaičio netekties), mama negali pasirūpinti Vaiko slauga tuo laikotarpiu, kai yra jos laikas rūpintis Vaiko slauga, tai tėvas slaugo Vaiką ilgiau, bet kito Vaiko sirgimo atveju, Vaiko slauga ilgiau (tokį pat laikotarpį, kiek ilgiau Vaiką slaugė tėvas) rūpinasi jo mama. Analogiškai jeigu dėl susidariusių objektyvių aplinkybių (ligos, artimo giminaičio netekties), tėvas negali pasirūpinti Vaiko slauga tuo laikotarpiu, kai yra jo laikas rūpintis Vaiko slauga, tai mama slaugo Vaiką ilgiau, bet kito Vaiko sirgimo atveju, Vaiko slauga ilgiau (tokį pat laikotarpį, kiek ilgiau Vaiką slaugė mama) rūpinasi jo tėvas. Vaiko slauga traktuojama prižiūrinčiam vienam iš tėvų pasiimant laikinąjį nedarbingumą Vaiko priežiūrai. Vaiko (-ų) ligos atveju tėvo bendravimo su vaikais tvarka vyksta be išlygų.

1.21. Vaikui (-ams) susirgus, ligos metu, jei gydymas vyksta gydymo įstaigoje, tėvas V. B. lanko vaiką (-us) K. B. ir/ar K. B. ir su jais praleidžia kas antrą naktį gydymo įstaigoje, vaikų ligos metu nuo 18 val. iki sekančio dienos 8 val.; pirmą vaikų gydymo įstaigoje naktį su vaikais praleidžia motina, antrą naktį – tėvas, trečią – motina ir t.t.

1.22. V. B. įsipareigoja kiekvienais metais bendrauti su vaikais 7 (septynias) nepertraukiamas kalendorines dienas K. V. asmeninių atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš K. V. gyvenamosios vietos jos pirmos atostogų dienos 19 val. ir grąžindamas vaikus paskutinės K. V. atostogų dienos 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. K. V. apie savo planuojamas atostogas įsipareigoja informuoti V. B. trumpąja SMS žinute ne vėliau nei likus 2 mėnesiams iki savo atostogų pradžios. K. V. įsipareigoja kiekvienais metais bendrauti su vaikais 7 (septynias) nepertraukiamas kalendorines dienas V. B. asmeninių atostogų metu. Jeigu pirmą dieną, kai prasideda V. B. atostogos vaikai yra su juo, V. B. vaikus pristato į vaikų gyvenamąją vietą. V. B. apie savo planuojamas atostogas įsipareigoja informuoti K. V. trumpąja SMS žinute ne vėliau nei likus 2 mėnesiams iki atostogų pradžios. Šiame (1.23) p. išdėstyta nuostata yra specialioji ir kolizijos su kitomis nuostatomis atveju taikoma prioriteto tvarka. Sutapus šalių atostogoms prioriteto teisė pasinaudoti šia nuostata suteikiama tai šaliai, kuri priešingą šalį informuoja apie savo atostogas anksčiau.

1.23. Buvimo su Vaikais laikotarpiu tėvas /motina užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su Vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

1.24. Tėvai, atsižvelgiant į tai, su kuo tuo metu bus vaikai, privalo vienas kitą informuoti apie vaikų sveikatą ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos nustatymo ar traumos atsiradimo momento.

1.25. Vaikų gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini) Apie numanomą Vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą K. V. privalo informuoti V. B. likus ne mažiau kaip 1 (mėnesiui) iki pasikeitimo dienos.

2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2YT-23390-897/2021 1.5. punktą, jį išdėstant sekančiai:

1.5. „Nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023-08-16) iki vaikų pilnametystės V. B. moka K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 401 Eur/mėn., o K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 371 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama K. V.. V. B. visą vaikų išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį sumoka K. V. iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos“.

3) įpareigoti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 3 darbo dienas nuo pareikalavimo iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gavimo el. paštu: (duomenys neskelbtini) dienos papildomai prie iš jo pusės mokėtino kasmėnesinio išlaikymo vaikams pilnai kompensuoti K. V. visas jos patirtas auklės ir agentūros paslaugų teikimo išlaidas nepilnamečių vaikų naudai už tą laiką, kuomet V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepaims, vėluos paimti vaikus ar kitaip pažeis teismo procesiniu sprendimu nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką. V. B. atitinkamas sumas perveda į K. V. nurodytą banko sąskaitą.

4) priteisti iš atsakovo V. B. ieškovės K. V. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog K. V. su V. B. susilaukė dviejų vaikų, tai K. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2YT-23390-897/2021 nusprendė panaikinti V. B. ir K. B. (iki santuokos – V.) (duomenys neskelbtini) Arkikatedroje bazilikoje sudarytos ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje įregistruotos santuokos apskaitos įrašą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas taip pat nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) gimusi dukra K. B. ir (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus K. B. lieka gyventi su savo motina – K. B.. Iki vaikų pilnametystės V. B. moka nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. išlaikymui kiekvienam po 250,00 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama K. B.. V. B. visą vaikų išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį sumoka K. B. iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021 nusprendė ir dėl kitų santuokos nutraukimo sąlygų, tačiau jos šioje civilinėje byloje nėra aktualios. Nors 2021 m. liepos 20 d. teismo sprendime Nr. 2YT-23390-897/2021 šalys nesitarė dėl konkrečios bendravimo tvarkos, tačiau po 2021 metų vasaros, ieškovė pastebėjo, jog atsakovas V. B. vis mažiau skiria savo laiko nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B.. Ieškovė K. V. nutraukdama santuoką bendru sutarimu tikėjosi ir vylėsi, kad jai ir atsakovui V. B. pavyks taikiai ir supratingai sutarti, kad vaikus turi prižiūrėti, su jais leisti laiką ne tik vaiko motina K. V., bet ir vaikų tėvas V. B.. Kita vertus, ieškovei darėsi vis labiau aišku, kad atsakovas V. B. vis dažniau randa priežasčių nebendrauti su vaikais, nesirūpinti jais, kai jie suserga ir pavyzdžiui vieną ar abu vaikus būtina pasiimti iš ugdymo įstaigos. Ieškovė suprato, kad vis labiau, visa nepilnamečių vaikų priežiūra yra apkraunama tik vaikų motinai, o atsakovas V. B. tokios pareigos vengia ir kratosi nuo jos. Atsakovo V. B. pagrindinis argumentas nebendrauti su savo nepilnamečiai vaikais K. B. ir K. B. yra jo didelis užimtumas darbe. Kita vertus, ne tik atsakovas turi nuolatinį darbą, tačiau ir ieškovė K. V.. Todėl ieškovė K. V. pastebėjo, jog laikui bėgant ieškovė, dėl to kad atsakovas V. B. neprisideda prie savo nepilnamečių vaikų priežiūros, pati ieškovė nebegali tinkamai suspėti dirbti, daryti karjeros, tuo pačiu ir tinkamai uždirbti pinigų savo šeimai, savo vaikams. Nežiūrint to, atsakovui V. B. tokios ieškovės K. V. problemos visiškai neįdomios. Jai yra suprantama, jog teismo sprendimu yra nustatyta nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta su motina, tačiau tai nepaneigia vaikų tėvo V. B. pareigos bendrauti su savo vaikais ir per tą laiką jais rūpintis. Ieškovė K. V. nurodo, kad atsakovui nepadedant rūpintis vaikais K. B. ir K. B. pakankamai, ir su jais vengiant bendrauti arba vis randant pasiteisinimus nesusitikti, pačios ieškovės dienotvarkė nuolatos būna įtempta ir perkrauta. Tam, jog ieškovė K. B. spėtų ir dirbti, ir rūpintis vaikais, ieškovė aukodama savo laiką dieną, dirba naktimis arba savaitgaliais. Ieškovės K. V. dienotvarkė prasideda nuo vaikų vežimo į mokyklas, jų parvežimo, maisto gaminimo, buities tvarkymo. Vaikščiojimo į tėvų susirinkimus. Rūpinimasis vaikų gydymu, važiuojant pas šeimos daktarus ar kitas gydymo įtaigas. Tiesiog nuolatos be pertraukos rūpinantis elementaria vaikų priežiūra namuose. Ir taip yra kiekvieną dieną, nesvarbu ar tai darbo diena, ar tai savaitgalis, vasara ar žiema. Tuo tarpu atsakovas visiškai nesupranta, jog su vaikais matytis ir jais rūpintis turi ne tik ieškovė K. V., bet ir jis pats, tai yra vaikų tėvas. Kol ieškovė rūpinasi tiek jos, tiek atsakovo vaikais, tėvas V. B. netrukdomai dirba, kopia karjeros laiptais ir net nesiruošia suprasti, kad prie vaikų bendravimo ir rūpinimosi ne tik finansiškai, bet tėviškai privalo prisidėti ir atsakovas V. B.. Su atsakovu V. B. apie tai buvo ne kartą bendrauta, tiek gražiuoju, tiek piktuoju, tačiau jokių rezultatų tai nedavė. Atsakovas tiesiog nenori suprasti, kad su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja ir jais rūpinasi ne tik ieškovė K. V., bet tai privalo daryti, dėti pastangas, prisidėti prie kasdieninio auklėjimo (ne tik savaitgaliais pramogų metu) ir jis pats – vaikų tėvas, kad ir kaip jam galbūt to daryti nesinorėtų, ar nebūtų patogu. Ir nors įstatymai numato, kad nepilnamečių vaikų tėvai privalo savo vaikais rūpintis vienodai, nepriklausomai su kuriuo iš tėvų vaikais gyvena, ieškovei K. V. užtektų, kad atsakovas V. B. su savo nepilnamečiais vaikais matytųsi ir bendrautų bent tiek, kiek prašoma teismui pateiktame grafike dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Dėl tokio vengimo prisidėti rūpintis vaikais ir su jais matytis, ieškovė K. V. jaučiasi fiziškai ir emociškai išsekusi ir pavargusi, o tokiam atsakovo V. B. neveikimui nematyti galo, kadangi, ieškovės nuomone, paprasčiausiai trūksta supratingumo, arba atsakovui V. B. tiesiog tokia susidariusi situacija yra labai patogi. Atsakovas V. B. kartoja, kad vaikus pasiims tada, kada pats norės (pranešdamas apie tai ieškovei tik tą pačią dieną likus kelioms valandoms iki pasiėmimo) ir bus tiek, kiek norės (priklausomai nuo to, kaip vaikai elgsis). Tokiu savo elgesiu neleisdamas ieškovei K. V. planuotis bei išvykti toliau nuo namų. Tai kelia psichologinę įtampą ne tik ieškovei, bet visų svarbiausia - šalių vaikams. Dėl tokio atsakovo V. B. neatsakingo elgesio, vaikai jaučiasi tėčiui nereikalingi ir dėl to išgyvena. Ieškovė K. B. pastebi, kad periodais, kai bendravimo kiekis sumažėja, sūnus K. B. stipriai išgyvena, kas pasireiškia prabudimais naktį šaukiantis tėčio ir ašaromis, kad tėtis nebepasiims. Tai patvirtina ir ieškovės K. V. teismui teikiami du vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip vaikai ir ypač mažasis K. B. verkia, jog tėvas V. B. vėl jų nepasiims, nors buvo žadėjęs. Viename vaizdo įraše girdėti, kaip verkdamas sūnus K. B. sako, jog tėvas jų nepasiima su savimi jau trečia savaitė. Prie šio ieškinio ieškovė prideda eilę susirašinėjimų, liudijančių visišką atsakomybės nebuvimą iš atsakovo pusės, kuomet atsakovas prisižada vaikams ir/ar ieškovei juos paimti ir paskutinę akimirką prieš susitikimą ar net jam praėjus nurodo, kad nepaims. Situacija ryšium su atsakovo atsakomybės prieš vaikus stoka tiesiog katastrofiška – atsakovui nė nerūpi, kaip į šipulius byra vaikų lūkesčiai, kokios vaikų nuotaikos tėvui netesint savo žodžio, jau nekalbant apie atsakovo žodžio nesilaikymą prieš ieškovę, ko pasekoje bet kokie geranoriški susitarimai tarp tėvų nesant nustatytos konkrečios bendravimo tvarkos nėra įmanomi. Cinizmo viršūnę pasiekia atsakovo parašymai ieškovei (parašiusiai apie vaikų savijautą jiems laukiant prisižadėjusio, bet neatvykusio jų pasiimti tėčio ir nekeliančio jiems ragelio), kuriais atsakovas didžiuojasi parašydamas „jo, aš žiaurus. Šiandien nelabai paimsiu“. Ieškovė K. V. nurodo, kad kaip jau buvo minėta apie didesnį atsakovo V. B. prisidėjimą prie vaikų rūpinimosi ir matymosi su jais, buvo ne kartą kalbėta, tačiau atsakovas į kalbas nesileido. Galiausia ieškovė K. V. kreipėsi pagalbos į advokatus, buvo paruoštas pasiūlymas – taikos sutartis su ieškovės nurodytu bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafiku. Buvo nurodyta, kad tikimasi ir atsakovo V. B. pozicijos ir jo argumentų, tačiau atsakymo gauta nebuvo. Galiausiai buvo inicijuota privalomoji mediacija, tačiau jos metu taip pat nepavyko pasiekti rezultatų, todėl 2023 m. liepos 13 d. buvo išduota pažyma apie mediacijos pabaigą. Todėl ieškovei K. V. išnaudojus visas įmanomas galimybes taikiai sutarti su atsakovu V. B. dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B. ir K. B. bendravimo tvarkos, ieškovė yra priversta kreiptis su ieškiniu į teismą.

Dėl atsakovo įpareigojimo kompensuoti auklės ir agentūros išlaidas. Ryšium su tuo, kad atsakovas deda visas pastangas tam, kad nevykdyti teismo nutarties dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos eilę epizodų nepasiimdamas vaikų arba vėluodamas pasiimti ir tokiu būdu tiesiogiai permesdamas vaikų priežiūros jo laiku pareigą ieškovei, ieškovė pareiškia, kad ji neturi pareigos ir nesutinka vykdyti atsakovo pareigų vaikams už jį, todėl nuo šiol ieškovė atsakovui nepaėmus, vėluojant paimti vaikus ar kitaip pažeidžiant teismo procesiniu sprendimu nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką tuo laiku naudosis atlygintinės auklės ir agentūros paslaugomis. Tuo pagrindu atsakovui, kuris savo darbui ir asmeniniam laiko leidimui su draugais teikia prioritetą prieš bendravimą su vaikais, pagrįstai manytina, kad nesudarys jokių sunkumų pilnai apmokėti valandinės auklės ir agentūros paslaugas tuo laiku, kuomet atsakovas nepaims, vėluos paimti vaikus ar kitaip pažeis teismo procesiniu sprendimu nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką.

Vienas vaikas tuoj pakeliui ir antras pradėjo lankyti mokyklą, kas iškėlė kaštus tiek kanceliarijos, tiek drabužių, tiek batų. Jei anksčiau galėdavo jiems leisti daugiau nešioti atiduotus drabužius, kurie padėvėti ar dar kažkas, tai šiai dienai į ugdymo įstaigas reikia tvarkingai išleisti, plius jie patys jau ne bet kaip nori atrodyti, nes mato, kaip draugai ir jiems svarbu, atsirado poreikis būreliams. Daugiau išlaidų kas liečia sveikatos priežiūrą, labiau sūnui aktualu. Poreikis dalyvauti visuomeniniame gyvenime, jei anksčiau senelių ar tėvų inciatyva, tai dabar vaikas pats jau viso to nori, nes bendrauja su draugais, mato, kur būna draugai, reikalauja to paties iš jos. Ir dar kinta kainos. Jei anksčiau spektaklis euras – du, tai dabar 6-9 ir pan. Fondai (klasės, darželio) brangesni. Galima būtų atsisakyti kažko, bet kai neatsisako kiti tėvai, tai ji negali savo vieno vaiko eliminuoti neleisti, nevesti kažkur. Gauna vaiko pinigus - 96,25 Eur už vieną vaiką. Neišskaičiavo vaiko pinigų iš išlaikymo sumos, nes kiekvieną mėnesį būna neprognozuojamų dalykų, kurie viršija medicinos priemonių numatytą skaičių, dar pavyzdžiui tik užsidėjo striukę, batus ar kažką ir suplyšusiais grįžta. Jos vertinimu, turėtų būti 50/50 išlaidų dengimas. Bet šiuo atveju taip turėtų būti, jeigu ir savo priežiūra ir galimybėmis dirbti bent panašiai turi galimybes. Nes ji pateikia pagal realius poreikius padengti tos pusę sumos tikintis, kad bus pagalba priežiūrai – net ne pilnai pusę ant pusės, o truputėlį, bet jos nėra. Šiandienos situacija: arba vaikas namuose, arba jie ištisai per gydytojus, per tyrimus eina, tai nėra kada jai dirbti. Jos ir V. turtinė padėtis: ji nežino, kaip jis iš tikrųjų gyvena. Ji žino, kaip ji laikosi ir jai yra labai sunku, nes neturi fiziškai laiko dirbti pakankamai. Pajamos yra lygios tiek, kiek investuoja energijos ir laiko. Jei neskiria tam laiko, viskas lėtai ir vyksta. Išlaidos šiuo metu viršija jos pajamas (bendrai). Be savo tėvų šiai dienai neišgyventų. Pajamos per mėnesį labai svyruoja, nes gauna nefiksuotą atlyginimą, t. y. nuo projekto. Pavyzdžiui, pasirašo sutartį ir gauna avansą, likusią dalį, kai padarys darbą. O kada ji padarys, jei ištisai negali dirbti. Tai vieną mėnesį gali vien tik išlaidas turėti, kitą mėnesį gali gauti du kartus. Taigi, priklauso, kiek investuoja į darbą, į reklamą ir pan. Nuo sausio 1 dienos pajamos vidutiniškai 1200-1500 Eur pajamos. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas savo tėvus. Turi automobilį, kuris yra jos tėčio, t. y. su kuo važinėti turi, bet kaip turto tokio neturi. Santaupų neturi, tik daug skolų savo tėvams. Kiek jos tėvai prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo per mėnesį negali nurodyti, nes neveda tokios suvestinės. Vidutiniškai kokie 500 Eur galėtų būti. Nes ji negali daugiau uždirbti, nes sėdi su sergančiais vaikais. Tokiais momentais jie (tėvai) dengia jos išlaidas ir nėra taip, kad tai dovana, ji yra savo tėvams skoloj. Namas, kuriame dabar gyvena, tai jos tėvai leido ten gyventi. Tai buvo dar iki santuokos. Namas, kuriame gyvena, tiekiame elektra, vandens gręžinys yra, šiukšlių išvežimas teikiamas. Jie su tėvais gyvena viename sklype, bet atskiruose namuose. Jos tėtis dažniausiai moka už viską (komunalines ir kitas namo išlaikymo išlaidas), jai lieka skola už tai. Ji neskaičiuoja ir neveda, kiek tiksliai jos tėvai moka už viską. Jos gyvenimo tempas toks, kad vos spėja kamšyti visas skyles, tai matuoti ir žiūrėti, kas kiek sumokėjo, yra labai sudėtinga. Ji tiesiog paprašo. Kadangi ji su tėvais bendrai gyvena, nori nenori reikia amortizuoti tėvo nebuvimą. Jos įsiskolinimai tai skolos tėvams. Ji jiems skolinga. Šiai dienai yra apie 8 tūkstančiai eurų. Gali įvardinti už ką. Pirmieji metai, kai V. išsikraustė ir vaikai masiškai sirgo. Buvo metai (deklaracija yra), kur negavo iš viso pajamų, bet nedingo darželio mokesčiai, nedingo poreikis vaistams, rūbams, batams. Ištisai sėdėjo su pakaitomis sergančiais vaikais ir dar pati sirgdama, o V. visiškai neprisidėdavo prie to. Tada visos jos skolos, ką ji turėjo sumokėti, tai ji skolinosi iš tėvų ir padenginėjo visus tuos dalykus, bet ta suma turės būti vieną dieną atiduota. Dėl jos skolos tėvams 8 000 Eur sumai tai nėra kažkokio oficialaus dokumento, ji pati sau pasižymi. Automobilį turėjo, dar kai su V. kartu gyveno. Dabar šitas automobilis pas V.. Jos pajamas pagrindžia metinės deklaracijos. Dvejų paskutinių metų pajamos bus panašios.

E. Č. dirba su brėžiniais. Ji daro techninį darbą jai, ji su ja atsiskaito. Vieną mėnesį gali gauti tris su pusę tūkstančio, kitą - nieko. Čia priklauso nuo jos, kiek įdės pastangų gauti tuos projektus dalyvauti ir pan. Ji sumokėjo už kelionę, po to iš draugės pavedimą gavo. Dėl tam tikrų įplaukų į sąskaitą paaiškino, kad neatsimena, gali būti, jog iš klientų gauta.

Odos problemos jai atsirado dėl streso padarinių, lygiai taip pat kaip slenkantys plaukai. Taip pat jai buvo reikalinga psichologo pagalba, turėjo didelių problemų. Medikos klinikoje atliko odos gydymo kursą.

Patvirtino, kad atsakovui automobilį atvežė ir pastatė. Kai skyrėsi su V. ėjo kalba, kad jis labai daug laiko bus su vaikais, pagelbės ir pan. Galiausiai kuro kortelę atėmė. Jos tėvas sakė, kad V. nestabilus: jei paėmė kuro kortelę, paims ir automobilį, dėl to ėmė lizingą dėl automobilio įsigijimo, kad ji turėtų, kuo važinėti. Tėvas (V.) nedalyvauja nei ugdyme, nei priežiūroje, o dabar jau netgi ir pramogose.

Ji yra vykusi į vieną kelionę per 4 metus. Jai 35 m. proga padovanojo jos tėtis ir mama. Ji dar prašė V. pagalbos su vaikais ir jis pavedė. Kelionę apmokėjo jos tėvai. Vyko su geriausia drauge.

Dėl konkrečių išlaidų, pavyzdžiui maistui. Buvo kalbėta, kad per daug, bet vidutiniškai dienai gaunasi 7 Eur vaikui. Vaikai valgo pusryčius namuose, vienas vaikas jau ir pietus dažniausiai, vakarienę ir dar užkandžiauja. Kiek vien braškės kainuoja. Vaikai vien tokį braškių (400 g) suvalgo, o tai tik braškės, tik tarp kitko. Dar gėrimai, šviežių sulčių kokia kaina. Tai tiesiog parodo, kad žmogus to niekada nedaro. Jis nesirūpina, neina, neperka, nekepa, neverda ir nedalyvauja tame, kai vaikai dar kažko skanaus nori. Jis nežino, kas tai yra, todėl jam atrodo per daug. Man atrodo kukliai, vaisių sezonas, vaikai mato, arbūzų nori. Tai tas 50 Eur tenka savaitei, keturios savaites 200 Eur. K. pietauja namie, nes dažniausiai būna namie tokiu metu. Plius priešpiečių dėžutę reikia sukrauti. Jos kiekvienas vaikas atskirai paėmus valgo dvigubai daugiau už ją pačią. Pusryčius ir pietus vaikai visada valgo namie, niekada kitaip nebuvo. Nuėję į ugdymo įstaigą, nuvažiavę dar kartą pavalgo dažniausiai. Visus maisto produktus perka su seneliais kartu. Dažniausiai mama vakarienę. Sodo neturi, anksčiau turėjo. Yra prailginta grupė K., bet problema ta, kad ji labai jautri, geria viską iš aplinkos, yra vaikščioję pas psichologę, jei ilgiau užtrunka mokykloje, vakare būna isterijos, būna pervargusi, nebenori mokytis, nenori nieko daryti. Deda pastangas, kad parsivežti anksčiau, kad pailsėtų truputį. Ugdymo įstaigoje maitinimas 30 Eur, tai į šią sumą įeina ankstyvieji pietūs, įnešami pinigai ir vaikas ateina ir ko nori iš meniu paprašo. Tada jai ateina pranešimas, kad likutis toks ir toks, tada turi įnešti vėl, nes kitaip neduos valgyti vaikui. Turi ji tik priešpiečių dėžutę. Ir jei užsilieka prailgintoj grupėje, tada gali dar užbaigti iš priešpiečių dėžutes. Nėra išskirta maistas K., nes jis gauna pagal lankomumą ir yra viskas pateikta kvitais. O K. valgo pilną dienos meniu. Grįžęs valgo vakarienę, užkandžiauja. K. nereikia priešpiečių dėžutės. Maistą perka pagal situaciją. Būna, kad ji eina į skolas tėvams. K. valgo pusryčius ir vakarienę, užkandžiai namuose. Jeigu ji įneša pinigų darželyje, tai jam padėta košė, ar jis du šaukštus suvalgė ar visą košę, tai jai tiek pat nuskaičiuoja. Jei jam buvo neskanu - grįš alkanas. Su vaikais būna įvairiai: valgo – nevalgo, išleidi daugiau ar mažiau. O kaip dėl to laiko apsipirkimo, paruošimo maisto, pateikimo, indų išplovimo, o jai tai lyg dirbti nereiktų, ji gaunasi tik patarnautoja. Kad tėtis galėtų porą mėn. pasidžiaugti vaikais ir būti geriausias tėtis, o ji blogiausia mama, nes tik drausmina. Dar ligos, pareigos visos, kontroliniai, uniformos, suplyšo kažkas, eilėraščiai, dar nupirkti viską vaikams už mažiau nei septynis eurus. Absurdų įrodinėjimas, ji dėl to ir nemiega.

Dėl išlaidų būreliams paaiškino, kad šiuo metu K. lanko karate, kurio mėnesio mokestis 45 Eur, plius drabužius reikėjo pirkti. Dar norėtų, tai būreliai keičia būrelius, todėl 50 Eur vidutinį ima. K. šokiai kainuoja 60 Eur. Toliau ketina lankyti, nes labai nori. Dabar domisi, kur konkrečiai, nes ten prieš tai kur ėjo, nelabai nori, nori ten, kur jos pusseserė eina, tai greičiausiai Outlete. Mokykloje lanko sporto būrelį, baseiną, už baseiną nereikia mokėti, bet periodiškai už jų vežiojimą reikia mokėti. 30 Eur, bet suma neįtraukta. Ir aišku rankšluostis, akiniai, kepurėlė ir t.t. Vežiojimui 30 Eur pusmečiui. Atsakovas nurodė netiesą dėl šokių būrelio, ji pateikė, kaip viskas buvo.

Dėl išlaidų ekskursijoms ir renginiams: kainos yra būtent tokios. Bet koks spektakliukas brangiai susidaro. Daugiau net susidaro nei 30 Eur. Dėl išlaidų sausio - kovo mėn. pateikė įrodymus.

Kovo 8 d. buvo spektakliukas, šiandien buvo 12 Eur vertės muiliuko gaminimo edukacija. Dabar dovanos organizuojamos, fondas, išleistuvės organizuojamos, visur reik mokėti (grupės Facebook ir Messenger turi), mirga šitie chatai ir viską sužiūrėti reikia jai.

Į (klasės, mokyklos) fondus įnešami (mokami) pinigai prieš naujus mokslo metus (nebeprisimena tiksliai), prieš Kalėdas. Fondo pinigai nenaudojami renginiams. K. atskirai fondas. Ugdymo reikalams į fondą moka mišriai, t.y. kartais pavedimais, kartais grynais. Jei spektakliukai ar pan. - tai grynais.

Pramogos (kinas, teatras, renginiai, kavinės, žaidimų aikštelės ir pan.). Grubiai savaitė viena 12 Eur, ką galima nuveikti. Nuėjus į kiną, nupirkus spragėsių ir gėrimą jau viršijam suma. Nuėjus į piceriją dviese su sūnum, pavalgyti jau sumoka 36 Eur. Ar kiekvieną savaitę pramogauja tai priklauso ar serga ar ne. Serga – nepramogauji, bet kompensuoji, kažką nuperki, drobės, knygutę ir pan. Velykų šventė štai, vaikas į karuseles nori nueiti, kažką skanaus suvalgyti. Dėl renginių intensyvumo mėnesio laikotarpiu, nurodė, kad vieną savaitgalį būna teatras, kitą - skate parkas, kitą serga ir nuperki kažką, plius nuo sezono priklauso. Atsakovas per mažai bendrauja su vaikais, nes nežino, ką vaikai veikia ir ką daro. Draugų gimtadieniams 25 Eur per mėnesį. K. eina į draugų gimtadienius. Šiuo periodu būna, kad neišleidžia dėl pinigų stokos, nes tai yra išlaidos, stengiasi, kiek gali neatriboti. Ir visai neseniai buvo. Jei tėtis užginčys, tai neis, nes ji neišgalės. Nėra būtinybės, bet jis nori dalyvauti. Paskutinį kartą K. neišleido pas tą pačią mergaitę, pas kurią praeitais metais išleido, nes finansų nėra ir jai buvo liūdna, nes visi, kas dalyvavo, šnekėjo. Ji dėl šių išlaidų, kai buvo nuliūdusi K., į V. nesikreipė, nes tėtis ir šiaip nevykdo, ką privalo. Jis dar nekomunikuoja. Kaip jis (V.) gali žinoti apie vaiko nuliūdimus, jei nežino, kaip ji nuliūsta, kai jis pats nedalyvauja savo vaiko gyvenime. Dėl stovyklų ir išvykų paaiškino, kad K. turėjo vykti į stovyklą ir V.Bal2i8 buvo pažadėjęs tuo pasirūpinti ir pasakė, kad tai bus nuo jo ir tėvų (senelių) dovana (ar tik nuo jo). K. labai laukė ir gavosi, kad tėtis tiesiog nepasirūpino ir vaikas neišvažiavo. Negali tik to įrodyti. Čia dėl stovyklų, domėjosi ir dailės, ir skautų ir sporto. Ką V. buvo numatęs, neprisimena. Nurodyta 480 Eur suma apima vasaros stovyklas, viena dvi rimtesnės stovyklos. Išvykos reiškia, pavyzdžiui, vaikas sako: „mama, noriu Birštone apsilankyti“, tai ir išvyką turi. Šių išlaidų neapima pramogų išlaidos. Su K. buvo ir SPA. Už valgį ir masažą susimokėti apie 300 Eur reikėjo. Iki šiol vaikai nebuvo stovyklose, ir išvykų mažai, nes finansų stoka. Birštonas buvo sena vaiko svajonė ir pribrendo. Čia psichologiškai, kad vaikui būtų geriau, nes ji nevažiavo pas senelius.

K. reikia plokštelės. Reikia ir K., bet neturi įrodymų, nes dar nespėjo suvežiot pas dantistę. Gydymas metams 500 Eur (tiesinimas dantų). Čia visi vizitai paskaičiuoti. Čia paskaičiuota plokštelė plius vizitai. Šiuo metu plokštelės dar neturi. Apžiūra 30 Eur sumokėta. Gydymo planas penkeriems metams numatytas. Kadangi keičiasi vaiko anatomija, reikia naujų plokštelių, jei nepadės plokštelė - pereis į breketus. Dukros dantys negeri, tai reikalinga higiena periodiškai.

Dėl komunalinių išlaidų paaiškino, kad neneigia, kad tėvai padeda, bet tai nepaneigia poreikio vaikui būti išmaudytam, naudoti naktinę lempą, ką jie ištisai naudoja, pažiūrėti filmuką ar kad valgyti išvirti, rūbus išskalbti, išdžiovinti. Viskas vyksta nuolat mišriai per abu namus. Jos tėvai šildosi malkomis, o pas ją vien tik elektra. Yra galimybė su malkom, bet kadangi dėl žinomų priežasčių neįmanoma būti namie. Turi nemokamą vandenį, bet viskas „kaba“ ant elektros, nebent šildo vandenį, tada moka. Šiukšlių neįtraukė. Kitų išlaidų neįtraukė, nes ten smulkūs, ji žiūri į esmę.

Pateikti išrašai, sąskaitos, kiek moka jau su saulės baterijomis, jas įskaitant. Ant abiejų namų yra saulės baterijos. Šita energija nepriklausytų tėčiui, nes tai jo grąža už investuotas saulės baterijas. Moka jos tėtis, nes jis savininkas. Ji šias išlaidas patiria. Ji pavedimu, arba perveda pinigus kaip gali. Trečias pastatas yra sandėliukas, ten elektros reikia tik tiek, jei eini vakare ir įsijungi šviesą. Kol buvo su V. šeima, tai taip, mokėjo pagal atskirą skaitliuką. Dabar jos vaikai gyvena ir tėvų namuose, ir jos namuose. Viskas bendrai. Tėvų namuose vaikai naudojasi viskuo, nakvoja, valgo.

Dėl kuro išlaidų paaiškino, kad vaikai vežami ne tik į mokyklą ir atgal, vežami ir pas gydytojus, tarpiniai važiavimai. K. turi metinį transporto bilietą, kainavo 10 Eur. Vaikai į mokyklą ir darželį vyksta įvairiai, priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, šią savaitę tik su ja. Tai priklauso nuo jos mamos (močiutės) galimybių. Ji turi pamokas ir vizitų pas gydytojus, ir visokių planų. Ir dabar lėks pasiimti. K. būna važinėja su mokykla. Mama (močiutė) dirba kiekvieną dieną, ne visada nuo pirmos pamokos, nuo to priklauso, ar gali pasiimti. K. močiutė dirba toje pačioje mokykloje, kurioje mokosi K.. Ir, pavyzdžiui, su K. kai išvežė su greitąja, tai grįžo su Boltu. Būna, kas nenumatyta. Į mokyklą veža, kaip kas gali: arba ji, arba jos mama (močiutė). Kas liečia gydytojus tai tik ji vežioja. Kodėl nevertinama, kad pas ją praradimai yra, kai ji būna, skiria laiką vaikams, kai tuo metu atsakovas dirba.

Dėl išlaidų auklėms paaiškino, kad kai santuokoje buvo, buvo auklė, kuri atvažiuodavo pas juos į namus. Tai buvo reguliariai, kiekvieną dieną, keturis mėnesius naudojosi tokia paslauga. Tai buvo, kai gimė antras vaikas, pirmoji sirgo ir neidavo į darželį, tai kad padėtų susitvarkyti buvo auklė. Nes dar dirbdavo. Tai buvo 2017 metais. Dar buvo vienas trumpas periodas, per krikštamotę rado K. auklę, V. atsisakydavo padėti, pati vežiodavo pas auklę į namus, bet tai buvo krikšto mamos draugė, ten truko daugiausiai porą mėnesių. Čia buvo maždaug prieš dvejus metus, ar pusantrų. Pirmuoju atveju kai buvo auklė, tai buvo ir ji namuose arba būdavo, kai turėdavo išvykti su darbais, tai ji laikinai su dviem pabūdavo. Toks sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu su tėvu. Tuo metu iš atsakovo nebuvo nesutikimo, kad svetimas žmogus būtų namuose, pats jis dar ją paimdavo ir atveždavo/nuveždavo, kai ji negalėdavo. Šiai dienai, jei būtų poreikis, naudotųsi UAB „Mama ir auklė“ paslaugomis, jai rekomendavo. Auklės nori nuolatinės sutarties, kad bus darbas, o čia su V. tai kaip „vėjas papūs“. Nurodyta agentūra siūlo galimybę, kad gali suorganizuoti ganėtinai per greitą laiko tarpą, pavyzdžiui, jei ji turi susitikimą, kad ir kitam mieste, nes objektai pas ją ne tik Vilniuje, todėl negali bijoti būti pavesta. Žino, kad auklė galės pasiimti iš mokyklos ar darželio, jei tėtis nepasirūpins. Šiai dienai nėra pasirašiusi sutarties. Jei V. turi ką pasiūlyti kito, ar jei nepasitiki šia agentūra, ar, pavyzdžiui, turi kokią mamos draugę, tegu rūpinasi. Geriausia būtų, kad būtų jo laikas, kad jis pats rūpintųsi vaikais. Ne apie tai kalba, ar vyresniems reikia mamos ar tėčio, o apie tai, kad jie turi būti prižiūrimi ir saugūs. Nes paauglius palik vienus ir neaišku, kas gali būti. Tokie dalykai šiaip gali pagal poreikį keistis, tai jei matys, kad yra poreikis, tokie dalykai ir keisis po kažkiek metų. Bet kol kas tai pradinukai dabar. Šiuo metu neturi auklės ir nenori turėti. Tai tik pasekmė, jei tėtis pats atsisakytų ar nesuorganizuotų savo artimoje aplinkoje. Įtraukta nuostata dėl auklių paslaugų yra tuo tikslu, kad vaikai turėtų tėtį. Nepagąsdinanti, o prevencinė, kad jai nelikti „ant ledo“.

Įvykių seka įrodo, kad V. negali vaikų imti ir prižiūrėti ne todėl, kad yra Vokietijoj, nes kai buvo Lietuvoje, buvo ta pati situacija. Pripažino pats, kad nesistengė ieškoti darbo čia. Jis kai atvyksta atostogų metu, irgi nebūna su vaikais, nors tuo metu nėra Vokietijoje. Visa šita istorija yra apie prioritetus, jo yra kiti prioritetai. Kaip jis susikūrė sąlygas sau išvykti į Vokietiją, taip gali susikurti sąlygas grįžti atgal. Pateikė įrodymus, yra tų darbų. Esam čia dėl jo, ne dėl jos. Jis nenorėjo mediacijos. Bendravimo tvarka reikalinga tam, kad ji turėtų garantijas.

Pas jo tėvus yra galimybė gyventi kitame aukšte, su atskira virtuve ir pan. Ten yra trijų aukštų namas. Ji gyvenu su savo tėvais, irgi neturi turto jokio. Viešbučio išlaidas pasižiūrėkime, čia už nuomą jau neblogą galima turėt. Ir pasako, kad girtas negrįšiu namo, tai geriau girtas eisiu mokėti už viešbutį. Viskas dėl tų pačių prioritetų. Tarnybos pozicija, tai negirdi nieko apie vaikus, tik gina vargšą tėvą, kuris neturėjo kitos išeities kaip tik išvažiuoti į užsienį, nors turėjo ir tai buvo įrodyta. Dar kitas momentas, žmogus trys metai po santuokos sako „ji liko gyventi namuose su vaikais“, trys metai laiko jis pardavė žemės sklypą su savo broliu, už kurį galėjo kažką jau susidėti pagrindus, turėjo krūvą mašinų (BMW, vw pasatas, mikriukas), kur visa tai. Parduota. Nereikia vaidinti, kaip vos galą su galu suduria. Per tą laiką buvo galima kažką. Žmogui buvo patogu gyventi pas mamytę, būti apskalbtam, pamaitintam ir pan., nes ji tą patį darė. Tai yra amžinas vaikas. Ir tam vaikui pagaliau reikia visiems nustoti kišti pagalves. Šitam peraugusiam vaikui reikia leisti susižeisti, kad jis užaugtų, kaip ir mažam vaikui. Jis ne tėvas, ne vyras, nemato jo elgesyje rimto ir atsakingo tėvo bei vyro.

1.1.Bendravimas savaitgaliais

1.1.1. V. B. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val., o penktadienį negrįžus iš reiso arba vaikams nelankant ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių – šeštadienį nuo 10:00 val. arba kitos šalių raštu trumposiomis žinutėmis (SMS) sutartos vietos, ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.

1.1.2. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaikų atostogų su tėvu/motina metu.

2. Bendravimas švenčių dienomis:

1.1.3. V. B. porinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

1.1.4. V. B. neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

1.1.5. V. B. porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir grąžina vaikus gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdos) dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

1.1.6. V. B. neporinių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčios) pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 10:30 val. iki 11:00 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina.

1.1.7. V. B. bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

1.1.8. V. B. bendrauja su Vaikais 28 kalendorines dienas Vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 4 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites po 7 dienas arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (2 laikotarpius po 7 dienas ir 1 laikotarpį 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina el. paštu ((duomenys neskelbtini)) nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 9 val. iš Vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į Vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.

1.1.9. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną tėvai susitaria bendru sutarimu. Tėvams nesutarus, poriniais metais su vaikais atitinkamo vaiko gimimo dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką gimimo dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą, o neporiniais metais su vaiku atitinkamo vaiko gimimo dieną bendrauja mama.

1.1.10. Aukščiau 1.1.1-1.1.8. punktuose nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma Motinos dieną, motinos gimimo dieną, motinos atostogų su vaikais metu ir motinai tenkančiomis šventinėmis dienomis.

1.1.11. Tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės, stovyklos, būreliai ar pan., tėvas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose, būreliuose, stovyklose bei šventėse.

1.1.12. Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių, tarp kurių liga, komandiruotė, negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei likus vienai parai iki bendravimo su vaikais pradžios, apie tai informuoti vaikų motiną trumpąja žinute (SMS).

1.1.13. Buvimo su vaikais laikotarpiu tėvas/motina užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Tėvas/motina praneša tėvui/motinai, pas kurį yra vaikai arba vienas iš jų trumpąja žinute (SMS) apie ketinimą bendrauti su vaikais. Jeigu trumposios žinutės (SMS) gavimo metu tėvas/motina negali užtikrinti kito tėvo/motinos bendravimo, trumpąja žinute (SMS) privalo pranešti, kada bus galimas bendravimas su vaikais ir tokį bendravimą užtikrinti.

1.1.14. Tėvai, atsižvelgiant į tai su kuo tuo metu bus vaikai, privalo vienas kitą informuoti apie vaikų sveikatą ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos nustatymo ar traumos atsiradimo momento.

1.1.15. Vaikų gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. Apie numanomą vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą K. V. privalo informuoti V. B. likus ne mažiau kaip 1 (mėnesiui) iki pasikeitimo dienos.

1.1.16. Tėvai gali raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS) susitarti ir dėl kitokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

Priteisti iš ieškovės K. V. visas atsakovo V. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. B. ir K. B. kas antrą mėnesio savaitgalį, dažniausiai nuo penktadienio iki sekmadienio (šeštadienį paima vaikus bendravimui tik itin retais atvejais), todėl ieškovės prašymą supranta kaip siekį tokią tvarką įteisinti raštu. Didesnio ginčo tarp vaikų tėvų dėl tėvo bendravimo su vaikais savaitgaliais, atsakovo supratimu, nėra. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimų formuluote, nurodant kelias (alternatyvias) susitarimo dėl vaikų paėmimo vietos formas (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu). Atsakovo nuomone, turi būti numatyta viena tokio susitarimo komunikacijos galimybė, todėl patogiausia būtų tartis trumposiomis žinutėmis – SMS. Priešingu atveju, gali kilti nesusipratimai, nesutarimai tarp tėvų, juolab įtvirtinant ieškovės prašomą sąlygą kitu rašytiniu susitarimu. Atsakovo nuomone, kelių alternatyvių tėvų susitarimo dėl vaikų paėmimo vietos formų įtvirtinimas raštu būtų perteklinis ir klaidinantis vaiko tėvus, nulemtų ginčus ir konfliktus tarp tėvų, kurie neigiamai įtakotų emocinę vaikų raidą.

Atsakovas, siekdamas išlaikyti vaikus, tikrai daug dirba. Vaikų tėvas yra sunkiasvorės transporto priemonės - vilkiko vairuotojas, dirbantis ne tik Lietuvoje, bet ir vežantis krovinius po kitas Pabaltijo valstybes, t.y. Latviją, Estiją, Lenkiją. Jis iš Vilniaus į darbą dažniausiai išvažiuoja pirmadienį 6-7 val., o grįžta į Vilnių penktadienį vakare arba retais atvejais - šeštadienį ryte. Užsakovų užduočių įvykdymas priklauso nuo to, kada yra pakraunamas krovinys, todėl ne visada yra spėjama sugrįžti į Vilnių laiku, atsižvelgiant į nustatytą vairuotojo darbo ir poilsio režimą, kurio dėl skiriamų didelių baudų negalima pažeisti. Šiuo metu formuojasi ekonomiškai sunkus periodas, kai sumažėjo krovinių, todėl kiekvienas nepaimtas pristatymui kliento krovinys, reiškia kliento praradimą. Pagal nuoseklią logiką, kurios ieškovei turbūt nereikėtų aiškinti, kiekviena nedirbta diena atsakovui reiškia ne tik neuždirbtus pinigus, bet ir didelį nuostolį, nes patiriamos vilkiko, puspriekabės, krovinių draudimų, kelių mokesčių, konkrečios valstybės mokesčių, taikomų sunkiasvorėms transporto priemonėms, išlaidos. Šios išlaidos gali siekti kelis tūkstančius eurų. Atsakovas nori pasisakyti ir dėl ieškovės sąmokslo teorijomis grindžiamų paaiškinimų, susijusių su jo nuomojamu būstu. Butas buvo nuomojamas tik tris mėnesius ir jo atsakovas atsisakė ne todėl, kad, kaip teigia ieškovė, būti toliau nuo vaikų ir negalėti jų vežioti, o todėl, kad atsakovas, prasidėjus teismo procesui, finansiškai nebeišgali išsimokėti gyvenamojo būsto. Priežastimi nutraukti nuomos santykius buvo ir aplinkybė, kad atsakovas maksimaliai tik 1 arba 2 naktis per savaitę nakvoja šitame bute, nes didžiąją laiko dalį praleidžia kelyje, vežiodamas krovinius.

Ieškovė neturėtų paneigti, kad atsakovas jau ne kartą yra bendravęs su ieškove ir jai paaiškinęs, kad dėl savo darbo specifikos jis negalės bendrauti su vaikais darbo dienomis. Atsakovas dirba krovininio transporto (vilkiko) vairuotoju, todėl jam nuolat tenka išvykti vykdyti užsakovų užduotis. Jeigu atsakovas nedirbtų, negautų pajamų, negalėtų tenkinti savo ir nepilnamečių vaikų poreikių. Todėl atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės prašymu kiekvienos savaitės antradienį pasiimti vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 9:30 val. ir grąžinti vaikus tos pačios savaitės trečiadienį, pristatant juos į ugdymo įstaigą iki vaikų užsiėmimų pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val. Atsakovas dėl savo darbo specifikos neretai keliasi itin anksti ryte ir važiuoja į aikštelę, kur jo laukia krovininis automobilis, vakare dažniausiai į Vilnių jis negrįžta arba grįžta vėlai, t.y. po 18.00 val. Ieškovei šios aplinkybės buvo ir yra puikiai žinomos, todėl nesuprantamas jos siekis prašyti teismo nustatyti bendravimo tvarką, kurią atsakovui nebus įmanoma įgyvendinti.

Analogiškai ir su ieškovės prašymu nustatyti laikiną ir nuolatinę bendravimo tvarką per rudens, žiemos ir pavasario atostogas. Atsakovas neturi tokių galimybių bendrauti su vaikais dėl tų pačių aukščiau išvardintų aplinkybių, susijusių su jo darbinių pareigų atlikimu, išskyrus bendravimą su vaikais savaitgaliais.

Nelabai suprantama, kokiais karjeros laiptais, ieškovės teigimu, lipa arba kopia atsakovas, jeigu jis dirba vilkiko vairuotoju. Ieškovė, pasisakydama apie savo dienotvarkę, kuri pagal ją nuolatos būna įtempta ir perkrauta, nenurodo jokių faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, susijusių su savo pačios dienotvarke, kad atsakovas galėtų dėl jų pasisakyti. Nors atsakovė nurodo, kad rūpindamasi vaikais yra priversta dirbti ir naktimis, nesuprantama, kodėl ji negali dirbti dienos metu, nes vaikai yra ugdymo įstaigose. Dukra K. lanko Pal. Teofiliaus Matulionio gimnaziją Lazdynuose. Šioje gimnazijoje mokytoja dirba ieškovės mama, kuri gyvena toje pačioje namų valdoje, kaip ir ieškovė. Dukra ne kartą pasakojo tėčiui, kad didesnę laiko dalį praleidžia pas močiutę, kuri ją nuveža ir parveža iš mokyklos. Sūnus K. lanko Lazdynuose esantį darželį „Riešutėlis“, kurio darbo valandos, pritaikytos dirbantiems tėvams, tad 7:00 val. vaiką galima atvesti į darželį, o 18:30 val. iš jo pasiimti. Tikrai nesutiktina su ieškove, kad atsakovas siekia pasiimti vaikus tada, kada panorės, nes vaikų tėvas itin kruopščiai ir atsakingai planuojasi savo su vaikais praleidžiamą laiką, atsižvelgiant į vaikų poreikius bei jo galimybes. Atsakovės pridedami iš konteksto paimami susirašinėjimai, jos pateikiami įrašai turėtų būti vertinami labai atsargiai, atsakingai ir kritiškai, kadangi vaikų motina užsiima įvairiausiomis manipuliacijomis vaikais. Todėl konkrečioje situacijoje negalima vadovautis vien ieškovės teikiama informacija, bet turėtų būti ir išklausyti patys vaikai.

Atsakovas sutinka bendrauti su vaikais per moksleivių vasaros atostogas.

Ieškovo nuomone, teismas galėtų numatyti, kad šalims susitarus raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS), tėvas galėtų bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei teismas nustatys, bendravimo tvarką. Ši nuostata įgalintų abiejų vaikų tėvų laisvę susitarti dėl geriausios vaikų interesus atitinkančios bendravimo tvarkos įvairiose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, tėvui anksčiau baigus darbą, jis galėtų atitinkamai anksčiau pasiimti vaikus, nei numatyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškinyje patvirtina teismui, kad šalių nepilnamečiai vaikai neturi specialiųjų poreikių, akcentuodama, kad net ir nesant šių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, padidinimo privalo įrodymais pagrįsti tokio pobūdžio bylose įrodinėtinas aplinkybes. Jokių įrodymų, dėl kurių galėtų atsakovas pasisakyti, ieškovė teismui nepateikė. Aplinkybės, kad vaikai auga, atsiranda nauji poreikiai, keičiasi drabužių ir avalynės dydis, maisto racionas, kurias savo ieškinyje nurodo ieškovė, yra visuotinai žinomos ir į jas buvo atsižvelgta tėvams sudarant susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, be to, įvertinta aplinkybė, kad vaikai gauna valstybės mokamus Vaiko pinigus, kurie kiekvienų metų pradžioje pasikeičia. Atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis kiekvienais metais keičiasi, atsižvelgiant į išlaikymo indeksavimą, kuris užtikrina tinkamą išlaikymą vaikams dėl infliacijos susidarančio vartojimo prekių bei paslaugų kainų pokyčio. Atsakovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, atsižvelgiant į įstatymų reglamentavimą, susijusį su periodinių išmokų indeksavimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą.). Šiuo metu atsakovas kiekvienam vaikui moka po 304 Eur. Nesutiktina su ieškove, kuri konkrečioje byloje, remdamasi teismų praktika, teigia, kad neprivalanti teikti detalių įrodymų, siekiant pagrįsti ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, kadangi šioje byloje yra visiškai kitas įrodinėjimo uždavinys, kurį ji pati ir įvardijo, dėstydama su pareikštu ieškiniu susijusias aplinkybes, t.y. iš esmės pasikeitusius vaikų poreikius. Šios įrodinėjimo pareigos ieškovė visiškai nevykdo. Prašomas priteisti (padidinti) išlaikymo dydis orientuojantis į nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią MMA taip pat nėra teisingas, kadangi išlaikymo padidinimas orientuojasi ne į MMA pokyčius, o vaikų poreikių pasikeitimą, kuris turi būti esminis. Atsakovas 2021 metais įsipareigojo teikti išlaikymą vaikams po 250 Eur kiekvienam, kada ½ MMA buvo 234 Eur, todėl pagal ydingą ieškovės logiką dabar galėtume laikyti, kad yra susidariusi permoka.

Atsakovas nori pažymėti, kad dar iki santuokos su ieškove sudarymo pradėjo statyti ieškovės tėvui priklausančiame žemės sklype gyvenamąjį namą, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais. Santuokos su ieškove metu atsakovas šį namą pastatė ir įrengė. Nutraukiant santuoką atsakovas neginčijo namo nuosavybės teisės, o name liko gyventi ieškovė su nepilnamečiais vaikais.

Prašant pakeisti išlaikymo dydį, svarbus yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2478-653/2019). Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės, tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 24/2013). Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 24/2013).

Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. paaiškino, kad ieškovė nurodė pora atvejų, kai nepaėmė vaikų, bet niekur nenurodo, kai paimdavo po savaitę, po dvi, kai prie jūros veždavo ir kad K. buvo pavaduojama, kai prašydavo. Tik purvas ant jo. Jis, kai galėjo, visada pagelbėdavo, bet šitie niuansai neakcentuojami. Vandensvydis melas, nes jo nelankė. Savaitgaliais vandensvydžio išvis nevykdavo, išgalvotas dalykas. Šiam momentui, kol dirba Vokietijoj, negali prisidėti prie vaikų priežiūros. Jo tėvai yra pasakę dėl nagų, nes atvažiuoja visada pajuodusiais nagais, turbūt namie niekada nekerpami. K. atėjo kiaurai šlapiom kojom ir buvo atplyšę padai batų, o norima pasakyti, kad nupirko batus, kurie nepatiko. O dėl K. batų ne tai kad nepatiko, jie buvo 5 dydžiais per dideli, vaikas eina ir koja smukčioja, nebuvo taip, kad dėl to kad nepatiko. Ieškovė gera mama, nors yra dalykų, kurių nedaro. Jis pats save vertina, kad nėra blogiausias tėvas, rūpinasi vaikais, kiek gali, paėminėdavo, kiek galėdavo, prie jūros, į kavinę, filmus ir pan. Buvo su jais, leido laiką. Jam rūpi jo vaikai. Pasirinko darbą užsienyje, nes gavo gerą pasiūlymą su perspektyvomis, ko Lietuvoje nėra. Su verslu anksčiau buvo gerai, po to mažėjo darbų ir užsibaigė, nebeapsimoka dirbti. Dėl to, kad reikia išgyventi, o LT algų gerų nėra, dar vokiečių kalbą reik patobulinti. Anksčiau dirbo Norvegijoje, bet iki santuokos ir iki vaikų. Auginti mama gali, seneliai kiek gali, tiek padėti turi, o jis gali bendrauti nuotoliniu ir per savo atostogas, kurias gali derinti prie vaikų atostogų. Nuotolinis bendravimas geriau nei nieko. Ir darbo užmokesčio padidėjimas, ir didesnės pareigos, čia būstas nekainuoja. K. gaudavo tik motinystės išmokas, reikėjo paskolą imti, šeimą išlaikyti, šeimos kelionėm dirbti. Yra su vaikais Egipte, Turkijoje buvę. Vandensvydį žaidė iki vaikų atsiradimo. Svarstė gautą darbo pasiūlymą, nes turi įsipareigojimų, kasmėnesiniai alimentai, mokesčiai, tada mašinos išperkamoji apie 121 Eur. Iš viso virš 1700 Eur per mėnesį išlaidų. Darbo Lietuvoj nesvarstė, nes žino, kokie atlyginimai. Oficialus jo atlyginimas Vokietijoj 1392 Eur ant popieriaus. Papildomai komandiruotpinigiai, nežino jų dydžio. Jo pasiūlymas yra su perspektyva užimti geras pareigas. Nėra garantijų dėl perspektyvų. Nuo pirmadienio iki penktadienio dirba nuo 7 val. iki 18 val., šeštadienį nuo 7 val. iki 14 val. Jis nori bendrauti su vaikais, bet turi įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti. Tokių galimybių nemato, kad bendrauti su vaikais pagal tai, kaip prašo ieškovė. Skambina vaikams kiekvieną arba kas antrą dieną, pastaruoju metu nekelia, neperskambina. Neturi galimybių susidėlioti grafiką, kad bendrauti pagal laikiną bendravimo tvarką. Dar Vokietijoje privilegijos- gyvenamoji vieta, kuras pilamas, automobilinis darbinis, pragyvenimo išlaidos yra tiesiog maistas. Kambary gyvena po 2 žmones. Trijų aukštų namas, kambariai darbuotojams paskirstyti. Rugsėjį, spalį, lapkritį daug užsakymų, buvo įrodymai pateikti. Po švenčių pasakė, kad nebus darbo ir nutraukė sutartį. Sutiko, nes sakė, kad nebebus darbo. Yra kitas direktorius paskirtas, bet jis neįdarbintas, UAB (duomenys neskelbtini) veikla sustabdyta.

Paaiškino, kad buvo pradėję statyti namą, o santuokos metu viską įrenginėjo ir užbaigė. Nebuvo sutarta dėl automobilio, buvo jai paliktas automobilis, o ji atvežė į kiemą su rakteliu ir paliko savo noru. Dėl išlaikymo išlaidų, tai yra valstybės nustatyta suma, kuri turi būti sumokėta ir dėl indeksavimo didėja, tai nelabai supranta, kokie poreikiai išaugę būtų, nes jų kaip ir nėra. Atrodo, kad tas išlaikymas didesnis neturėtų būti. Nuo vasario 1 d. moka už vieną vaiką išlaikymo lyg 314 Eur (su indeksavimu), už abu vaikus 628 Eur (su indeksavimu). Jam nėra žinoma, kad ieškovei nepakanka pinigų. Kai pradžioje išsiskyrė, prašydavo, kad paskolintų pinigų, kai jai reikėdavo. Jis iš savęs irgi skiria vaikams, perka batus, žaislus ir striukę, dar kažką. Nėra taip, kad nei cento daugiau neprisideda. Papildomai per mėnesį įvairiai gaunasi. Pavyzdžiui, sūnui dabar užsakyta radijo bangų mašina už 60 Eur, dukrai užsakytas mini spausdintuvas kažkoks kur prašė. Tiksliai negali sumos įvardinti. Nėra atsisakęs, kai reikia kažką pirkti. Kai reikia, kai vaikai nori ir kai jis turi galimybę padeda. Kiek realiai kiekvienam reikia, tai galima išpūsti iki milijono. Nė nežinoma, kiek iš tikrųjų poreikių šiai dienai yra. Dėl jo pirkinių vaikams byloje nėra įrodymų. Jo turtinė padėtis neleistų teikti ieškovės prašomo išlaikymo vaikams. Už vasarį gavo 982 Eur darbo užmokestį. Gavo dienpinigių. Bendrai gavosi 2 800 Eur. Čia su dienpinigiais, kurie skirti jo pragyvenimui Vokietijoje. Sausio mėn. su dienpinigiais gavo 1500 Eur. Kitų pajamų šaltinių neturi, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Po skyrybų transporto priemonių jo vardu nebuvo registruota. O laikotarpiu tarp skyrybų ir šios bylos vienas automobilis Lexus, kurį pardavė už 5 000 Eur. Pardavė automobilį, kam konkrečiai, vardo ir pavardės nepasakys. Perleido automobilį prieš išvykstant į Vokietiją, nes jam jis nebereikalingas. Grįžęs nežino, kieno automobiliu naudosis. Grįžus savaitei, tėčio automobilį paims. UAB (duomenys neskelbtini) veikla sustabdyta, jokių transporto priemonių nėra. Už būstą Vokietijoje nieko nemoka. Bet turi įsipareigojimus apmokėti (1700 Eur). Įsipareigojimai tokio paties dydžio tiek čia, Vokietijoje būnant, tiek tokio paties dydžio būtų Lietuvoje. Iki naujų metų Lietuvoje per mėnesį uždirbdavo apie 1000 Eur ir dienpinigiai kažkiek. Iš viso 1500-2000 Eur. Kiekvieną mėnesį svyruodavo. Vidutiniškai apie 2000 Eur uždirbdavo. Išvyko dirbti į Vokietiją, nes Lietuvoje nebuvo pervežimų. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskyrė savo tėvą, nes jam buvo skolingas. Jam ir įmonės akcijas perrašė ir jis pardavė transporto priemones. Skolingas buvau daug, neužteko iš parduotų pinigų. 25-30 tūkstančių skolingas buvo. Skolinosi šituos pinigus verslui ir verslo plėtrai. Su vienu su užsakovu pasirašė sutarties nutraukimą, nes būtų nebuvę darbo. Šiandien neturi santaupų, gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Jam Vokietijoje kainuoja maistas, viskas kainuoja. Suvestinės, kiek jam pragyventi kainuoja, nesidarė.

Čia bandoma jį su žemėm sumaišyt, o vaidina, kad ji ir jos tėtis idealūs. Kur dingo tie 50 000 Eur, kurie jam už namą žadėti sumokėti ir po dviejų mėnesių buvo nebemokėta. Kai klausė K., kodėl nemokėsi, ji atsakė, kad šnekėtų su jos tėčiu, nes ji neturi pinigų. Jos tėčiui paskambinus, jis pasakė, kad čia jų problemos.

Nesutinka su išlaidomis maistui. Mano, kad nepagrįsta suma. Keista, kad K. gali pusryčius, pietus, vakarienę valgyt darželyje, o K. sako, kad viską ir dar užkandžius valgo namie. Tai už ką mokami pinigai darželiui, jei viską valgo namie. K. viskas darželyje skanu ir viską valgo. Yra klausęs ar viską suvalgė, tai atsakė, kad taip ir kad buvo labai skanu. Mano, kad vaikui mėnesiui pilnai pakanka 150 Eur. Imant tai, kad jie ugdymo įstaigose valgo ir dar kas antrą savaitgalį būna paimami.

Dėl išlaidų būreliams: dėl šokių pateikiama, kad lankė ir buvo mokama, o buvo taip, kad jo mama užrašė ir pati mokėjo tuos 60 Eur ir vežiodavo į šokius ir namo. Nebelankė, nes K. neįtiko, kad lankė šokių būrelį, todėl mama nutraukė tą dalyką. Dėl išlaidų fondams (30 Eur) neginčija. Žino, kad šią ar praeitą savaitę daugiau važinėjo, anksčiau rečiau. Tai dėl 30 Eur neverta gilintis. Retenybė, kad vaikai kažkur su mama eitų: į teatrus ar kinus, čia vieną kartą per mėnesį daugiausia yra. Ginčija išlaidas draugų gimtadieniams (25 Eur/mėn.). Nes retas atvejis, kad į gimtadienius eitų, K. iš viso neina. Kai darželyje buvo rengiami, K., jam atrodo, nėra buvęs. K. nei kartą nesakė, kad mama neturi pinigų ir kad prašytų pervesti. Jeigu turėtų pinigų, tokioj situacijoj duotų. Ji vieną kartą buvo į Birštoną išsivežus, su juo ar jo tėvais vaikai 5-6 kartus prie jūros, prie ežerų važinėja. Dėl stovyklos paaiškino, kad planavo, kad leisim į skautų stovyklą, bet nebuvo vietų, kai jis paskambino. Neprisimena, kiek kainavo, jis būtų už tai mokėjęs, ne K.. Vaikų į Turkiją nesivežė ir nemato, kodėl turėtų pasiaiškinti. Vasaros metu buvo praeitą vasarą. Keliavo su draugais. Nebuvo tame tarpe vaikų. Savo vaikų nesvarstė paimti, čia buvo kelionė ne su vaikais, o su draugais. Kelialapį pirko lyg per AirGuru. Mokėjo tik už savo bilietą. Kambarį rezervavo dvivietį. Buvo ir moteris. Kelionė kainavo apie 300 Eur ir kiekvienas mokėjo už save. Pernai metais gal dvi kelionės dar buvo. Vyko į Juodkalniją. Ne vienas. Ne su antra puse. Su draugais. Vasaros metu. Į Turkiją irgi vasaros metu. Į Juodkalniją vaikų neplanavo pasiimti, nes vyko su draugais. Su vaikais vyks, kai turės finansinių galimybių. Esmė, kad buvo tokia galimybė keliauti, dabar tokios galimybės nėra. Jis naudojasi SEB banko paslaugomis. Į šio banko kortelę gauna darbo užmokestį, dienpinigius.

Dėl bendravimo su vaikais tai mato tokį sprendimą, kad jis atostogų metu paima vaikus, o kitu metu jo tėvai paėminės, kada jie galės, kaip ir iki šiol yra ir kaip praeityje buvo. Negali pats daug ko įvykdyti, ir negali pažadėti, kad būtent tą dieną, tą valandą vaikai bus paimti. Jis ir pats negali pasakyti, ar jie galės antradienį ten paimti ar negalės. O kas antrą savaitgalį vaikai ir taip yra paėminėjami.

Neplanuoja grįžti gyventi į Lietuvą, o atostogų grįš vasarą, dar nederino, kuriuo metu ims atostogas.

Kažkiek galima didinti išlaikymą, pavyzdžiui, iš dabar pateiktų įrodymų. Ko ji reikalauja, matosi, kad pilnai užtenka vaikam tų pinigų, prie realios sumos kažkiek galima dadėti, nes jis negali bendrauti ir negali pažadėti, kada bus konkrečiu laiku.

Dėl jo advokatės pasisakymo, kad tėvas išsiveš vaikus pas save, priešieškinį ir visą šitą reikalą atvirkščiai, nesutinka. Neturi galimybių šiuo metu. Supranta savo pareigas. Namas, kuris jo pinigais išmokėtas, yra paliktas K.. Kur jam vaikus auginti. Neturi, nei kur paguldyti, nei kaip kas. Šiuo metu nereikia vaikų auginti nuo ryto iki vakaro, vaikai lanko mokyklą/darželį. Dėl vaikų susirgimų, būrelių ir kitų dalykų sugebėtų, nes vaikai kai buvo maži, daugiau sirgdavo, o dabar nebe. Jei gyventų ir dirbtų Lietuvoje, ir jam būtų likęs namas išmokėtas, ir nereikėtų nuomotis, galimybė yra, nes vaikai nuvežami į darželį, galima pasiimti K. puse septynių vakaro, o K. irgi prailgintoj grupėj iki pusės šešių ar kada gali būti ten. Tiksliai neatsimena, bet ilgai. Ir darbo galimybės yra, plius jo tėvai padeda prižiūrėti, jos tėvai gyvena tam pačiam kieme, kur nuveža vaikus ir parveža iš mokyklos. O K., žino, pabūna viena namuose jei ką, pažiūri filmukus arba pas močiutę pabūna. Nėra čia tokia baisi situacija, kad nieks jai nepadeda. Tegu ieškovė išsikrausto iš namo ir jis eina ten su vaikais gyventi.

Nurodė, kad skambino į Tarnybą, tačiau, kad neteko darbo nebuvo tokio pokalbio. Jo klausė, ar negali išsinuomoti. Jis sakė, kad pas jį byla, jam neužtenka lėšų ir advokatei. Jam sakė, kad jei nėra sąlygų, tai tiesiog neimkit. Sakė, kad jai neims, jam baudos bus. Tokia situacija buvo.

Jis stengiasi, kad jo tėvai vaikus paimtų. Jo laiku, kai jis negali rūpintis vaikais ar jų paimti, tuo turi rūpintis mama. Jo laikas buvo paskirtas, kai gyveno Lietuvoje, dabar pasikeitusios aplinkybės ir dėl to visada prašo tėvų, kad paimtų. Ieškovė turi darbą ir tikrai turi galimybes jį dirbti. Iš pajamų matosi, kad žmogus turi laiko dirbti, nes jei neturėtų, vidurkis pajamų nebūtų daugiau nei trys su puse tūkstančio.

Kitų asmenų, kurie galėtų paimti ir prižiūrėti vaikus, neturi.

Nesutinka padengti auklės išlaidų jo su vaikais bendravimo laiku, jei jis negali bendrauti, nes neturi tiek pajamų.

Jei gyventų ir dirbtų Lietuvoje, galėtų svarstyti pasiūlymą, jog jam dengiama pusė nuomos, gauna išlaikymą ir vaikai gyvena su juo. Jei į Vokietiją atvažiuotų vaikai, gyventų pas jį, ten nuomotųsi, jam pusę dengtų nuomos ir gautų išlaikymą, tam irgi nebūtų galimybių, nes į darbą išvažiuoja prieš šešias, čia nėra kas pažiūrėtų ir padėtų. Nuo septynių darbas, namo grįžta septintą - pusę aštuonių, dirbu dar ir šeštadieniais.

Visur vien šmeižtas. Jie dalyvavo mediacijoje, bet nei vienam punkte K. nenorėjo nusileisti. Tai sakė, kad mes čia nesusitarsim, dėl to sakė, kad jam tinka teismas. Jis visada už taikų susitarimą, bet reikia ieškot kompromisų.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

Teismo posėdyje, įvykusiame 2024-04-18, ieškovė/ieškovės atstovas ir teismas pasiūlė V. B. auginti šalių vaikus – K. B. ir K. B.. Atsakovui toks pasiūlymas buvo netikėtas, jis su juo iš karto negalėjo sutikti, tačiau ilgai ir atsakingai apsvarstęs susiklosčiusią situaciją, stebėdamas bei vertindamas vaikų motinos (ieškovės) veiksmus, atsakovas nusprendė patikslinti savo priešieškinį, kuriuo teismo prašo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir išspręsti kitus su vaikais susijusius klausimus.

Poreikį patikslinti priešieškinio reikalavimus nulėmė išimtinai nepilnamečių vaikų interesai, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų, pačiai vaikų motinai rūpi mažiausiai, vaikais yra manipuliuojama, neatsižvelgiama į jų jausmus ir emocijas. Atsakovas vertina ieškovės poziciją šioje byloje kaip siekį turėti kuo mažiau atsakomybių mažamečių atžvilgiu, mėginimą užkrauti didesnę savo pareigų vaikams dalį ne tik vaikų tėvui, bet ir savo tėvams, nepagrįstai pasipelnyti vaikų tėvo (atsakovo) sąskaita (ieškinio reikalavimas dėl auklės paslaugų apmokėjimo). Ieškovė, pritariant jos atstovui, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu ne kartą pabrėžė, kad vaikai daug laiko praleidžia su seneliais (ieškovės tėvais), kad jai per sunku užsiimti vaikų rūpesčiais, kad yra pernelyg išvargusi, pasiligojusi ir negalinti tinkamai atlikti savo darbų profesinės veiklos srityje, dėl būtinybės rūpintis dviem mažamečiais vaikais negalinti priimti brangiai apmokamo darbo pasiūlymo užsienyje.

Iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad skyrium gyvenantį vaikų tėvą (atsakovą) ir jo mažamečius vaikus sieja ypač stiprus emocinis ryšys. Apie ieškovės ryšį su vaikais tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas geba atliepti mažamečių K. ir K. poreikius, vaikai su juo jaučiasi saugūs ir mylimi. Bylos duomenys liudija, kad ieškovės išplėstinėje šeimoje vaikais labiau rūpinasi jos tėvai, ypač mokytoja dirbanti močiutė (ieškovės mama). Mažamečiai vaikai yra pakankamai rimta našta ieškovei, kuri siekia, jog dalį laiko vaikais rūpintųsi ateinančios auklės, yra pasirengusi juos kas antrą savaitę perduoti tretiesiems asmenims. Atsakovas, stebėdamas tokias geriausių vaikų interesų neatitinkančias jų motinos manipuliacijas, priėmė sprendimą pats auginti vaikus, todėl reiškia patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo, vaikų tėvu.

Atsakovas nuosekliai aiškinosi aplinkybes dėl galimybės auginti vaikus jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje Vokietijoje ir tam yra pilnai pasirengęs, kad sukurti vaikams saugią ir stabilią aplinką, kad mažamečių kasdienine priežiūra nereikėtų užsiimti nei seneliams, nei svetimiems žmonėms (ateinančioms ir besikeičiančioms auklėms). Pastebėtina, kad auklės, kurių paslaugomis siekia naudotis ieškovė, negali vaikams atstoti tėvų, todėl ieškovės ir teismo sprendimai atsakovui, kaip vaikų tėvui, nėra priimtini, kadangi neatitinka geriausių jo vaikų interesų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašas susieja vaiko priežiūrą su artimais ir emociniais ryšiais su nepilnamečiais susijusiais asmenimis. Atsakovo, kaip vaikų tėvo, nė kiek nebaugina kasdieninė vaikų priežiūra, jis yra pasirengęs užtikrinti dukrai ir sūnui gyvenamąjį būstą, pasirūpinti tiek jų formaliuoju, tiek neformaliuoju ugdymu savo gyvenamojoje vietoje, užtikrinti turiningą vaikų laisvalaikį ir vaikystę be įtampos. Vaiko motina, kuri yra išvarginta vaikų auginimo, galės pailsėti ir, kaip ji pageidauja, intensyviai užsiimti savo profesine veikla, priimti užsienio darbdavio - (duomenys neskelbtini), pasiūlymą. Atsakovas pateikia teismui viešoje erdvėje esančius gyvenamojo būsto nuomos pasiūlymus ir nori paaiškinti, jog būsto nuoma kainuos nuo 1500 iki 1700 Eur mažiausiai, kurios 2/3 dalis jis prašys padengti vaikų motinos per vaikų išlaikymo institutą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, siekia, kad iš ieškovės būtų priteistos periodinės išmokos po 350 Eur kiekvienam vaikui, kadangi tokio dydžio išlaikymas, panaudojant valstybės mokamus vaiko pinigus, užtikrintų šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą. Šioje byloje jau buvo analizuojami vaikų poreikiai, netgi iš ieškovės nepagrįstai užaukštintų vaikų poreikių akivaizdžiai matyti, kad šalių vaikams išlaikyti atsakovo prašoma priteisti suma yra pakankama kasdieniniams vaikų poreikiams užtikrinti, išskyrus gyvenamojo būsto nuomą. Tačiau ieškovė turės didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti, tikėtina, priims viliojantį užsienio darbdavio pasiūlymą, tad jai nebus reikšminga nedidelė vaikų gyvenamojo būsto nuomos dalis. Kadangi atsakovui su vaikais teks nuomotis gyvenamąjį būstą Vokietijoje, vaikų motina (ieškovė) turi būti įpareigota kompensuoti 1/3 dalį atsakovo būsto nuomos išlaidų.

Atsakovas prašys teismo nustatyti tokią ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią:

Motina turi teisę su vaikais praleisti pusę moksleivių rudens, žiemos (Šv. Kalėdų) ir pavasario (Šv. Velykų) atostogų, atsižvelgiant į vaikų lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką, apie ketinimą bendrauti su vaikais ir konkrečią bendravimo trukmę informuodama vaikų tėvą raštu - trumpąja žinute (SMS), likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatytų atostogų.

Motina planuoja savo bendravimą su vaikais per žiemos (Šv. Kalėdų) ir pavasario (Šv. Velykų) atostogas taip, kad į šių atostogų laiką patektų didžiosios metų šventės, t.y. Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir Naujieji Metai.

Motina turi teisę su vaikais praleisti ne mažiau kaip dvi savaites per moksleivių vasaros atostogas, apie konkretų bendravimo laiką ir trukmę informuodama vaikų tėvą raštu - trumpąja žinute (SMS) žinute iki kiekvienų metų gegužės mėn. 15 d. Tėvas įpareigojamas pateikti vaikų motinai vaikų atostogų ugdymo įstaigoje grafiką ne-delsiant po jo paskelbimo.

Motina turi teisę per mėnesį praleisti ne daugiau kaip du savaitgalius iš anksto įspėjusi vaikų tėvą raštu - trumpąja žinute (SMS) žinute prieš vieną savaitę iki planuojamo bendrauti savaitgalio.

Vaikų motina turi teisę bendrauti su vaikais, atvykdama į vaikų gyvenamąją vietą Vokieti-jos Federacinėje Respublikoje, iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamo bendravimo su vaikais dienos raštu (SMS žinutėmis) pranešusi ir suderinusi su vaikų tėvu konkrečią bendravimo su vaikais pradžios datą, trukmę ir vietą (tuo atveju, jeigu išvyksta kartu su vaikais iš jų gyvenamosios vietovės). Bendravimo su vaikais metu motina privalo užtikrinti vaikų lankomų ugdymo įstaigų bei neformaliojo ugdymo veiklų lankymą. Motina, atvykusi bendrauti su vaikais į jų gyvenamąją vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, darbo dienomis bendrauja su vaikais po jų formaliojo ugdymo užsiėmimų darbo dienomis grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 19.15 iki 19.30 val. vietos laiku, o savaitgaliais vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindama vaikus sekmadienį nuo 18.45 iki 19.00 val. vietos laiku į gyvenamąją vietą.

Motina turi teisę neribotai bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu – telefonu ar interneto programų pagalba, kiekvieną dieną po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje. Tėvų susitarimu, patvirtintu raštu – trumposiomis žinutėmis gali būti nustatyta ir kitokia motinos bendravimo su vaikais tvarka.

Teismo posėdžio metu atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) V. B. paaiškino, kad yra nurodomi tik keli atvejai, kai vaikai buvo nepaimami, tačiau niekur nenurodoma, kai vaikai atsakovo buvo imami po savaitę, po dvi, kai buvo vežami prie jūros, kai ieškovė paprašydavo ir buvo pavaduojama. Nurodė, kad šiuo metu, kol dirba Vokietijoje, negali prisidėti prie vaikų priežiūros. Atsakovas teigė, kad jam rūpi vaikai, o darbą užsienyje pasirinko dėl to, kad gavo gerą pasiūlymą su perspektyvomis, ko Lietuvoje nėra. Paaiškino, kad Lietuvoje verslas ėjosi gerai, po to darbo mažėjo, dirbti nebeapsimokėjo. Taigi, padidėjo darbo užmokestis, būstas Vokietijoje nekainuoja, darbuotojams paskirstyti kambariai trijų aukštų name (po du asmenis gyvena kambaryje). Atsakovas nurodė, kad svarstė pasiūlymą dėl darbo užsienyje, nes jo įsipareigojimai per mėnesį sudaro apie 1 700 Eur (alimentai, mokėjimai VMI prie LR FM, išperkamoji automobilio nuoma). Darbo Lietuvoje nesvarstė (neieškojo), nes žino, kokie atlyginimai mokami. Nurodė, kad Vokietijoje oficialus darbo užmokestis 1392 Eur ant popieriaus, taip pat prisideda komandiruotpinigiai, kurių dydis kol kas nežinomas. Perspektyva susijusi su geromis pareigomis, nors dėl to nėra garantijų. Dėl darbo neturi galimybių bendrauti su vaikais, bet skambina vaikams kiekvieną dieną arba kas antrą, tačiau pastaruoju metu jie ragelio nekelia, neperskambina.

Nemato kliūčių, dėl kurių nepilnamečiai vaikai negalėtų gyventi kartu su juo (atsakovu). Paaiškino, kad pasidomėjo dėl mokyklos ir būsto, tačiau iki smulkmenų nesidomėjo, kur vaikus Vokietijoje būtų galima užrašyti į gydymo įstaigą, kadangi šiai dienai nėra poreikio domėtis detaliai. Nurodė, kad apie vaikų sveikatą ir savijautą teiraujasi pačių vaikų. Atsakovo manymu, po mokslų baigimo, vaikams būtų daugiau galimybių įsitvirtinti. Nurodė, kad sutiko su pasiūlymu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, kadangi ieškovė akcentuoja tai, jog jai sunku, nurodo su nervine sveikata susijusias problemas. Kartais padėdavo vaikams ruošti namų darbus. Teigė, kad į darbovietę važiuoja su darbiniu automobiliu kartu su bendradarbiais. Jei vaikai gyventų su juo, važiuotų atskirai, t. y. prisiderintų prie ugdymo įstaigos užsiėmimų pradžios laiko (8 val.), nes darbo sutartis leidžia koreguoti grafiką. Išsakė, kad alkoholio nebevartoja, į klubus nevaikšto. Pažymėjo, kad jokio priverstinio vaikų bendravimo su ieškove nebūtų. Bendra suma nuomai per mėnesį (namui su kiemu) kainuotų apie 1 200-1 400 Eur, nors galima surasti ir už 1 000 Eur.

Pasikeitė vaikų amžius, todėl keičiasi ir jų poreikiai. Vienas vaikas jau pradėjo lankyti mokyklą, kitas greitu metu pradės lankyti mokyklą, todėl atsirado poreikis pirkti kanceliarines prekes, drabužius, avalynę. Šiai dienai į ugdymo įstaigas vaikus reikia leisti tvarkingai atrodant, vaikai ir patys nenori nekaip atrodyti, nes juos mato draugai, taip pat atsirado poreikis lankyti būrelius. Padidėjo išlaidos sveikatos poreikiams (ypač aktualu sūnui), padidėjo kasdienės išlaidos (spektakliai, fondai). Nurodė, kad gauna vaiko pinigus – 96,25 Eur už vieną vaiką). Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo galimybės dirbti nelygiavertės, šiuo metu arba vaikas namuose arba nuolatos reikalingi gydytojai, tyrimai (nėra laiko dirbti). Paaiškino, kad jos (atsakovės) pajamos priklauso nuo to, kiek ji investuoja energijos ir laiko, t. y. konkrečios sumos per mėnesį neuždirba, pajamos priklauso nuo gaunamo projekto bei galimybės jį įgyvendinti. Pažymėjo, kad be tėvų pagalbos šiai dienai neišgyventų, turi įsiskolinimų, kurie susidarė tėvams (ieškovės), kadangi jie prie vaikų poreikių tenkinimo prisideda vidutiniškai 500 Eur per mėnesį. Vidutinės ieškovės pajamos nuo sausio 1 d. sudarė 1200-1500 Eur, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus (viename sklype, atskiruose namuose). Turi automobilį, kuris priklauso tėvui. Ieškovė nurodė išlaidas, susijusias su vaikų maitinimu tiek mokykloje/darželyje, tiek namuose. Taip pat pažymėjo, kad sūnus K. lanko karate (mėnesinis mokestis 45 Eur), taip pat buvo būtina pirkti darbužius. Dukra K. lanko šokius (mėnesinis mokestis 60 Eur). Mokykloje lanko sporto būrelį, baseiną, už kurį nereikia mokėti, bet kainuoja periodinis vaikų vežiojimas (30 Eur pusmečiui), taip pat rankšluostis, akiniai, kepurėlė ir pan. Nurodė kitas išlaidas susijusias su ugdymo renginiais, pramogomis, gimtadieniais, stovyklomis, išvykomis, ortodonto paslaugų dukrai būtinumu.

Išvadą byloje teikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2024 m. gegužės 13 d. Skyriaus vyriausioji specialistė psichologė išklausė mažamečių K. B. ir K. B. nuomonę. Pokalbio pradžioje mažametės K. B. buvo paklausta, ar ji žino kur atvyko. Mergaitė atsakė, kad žino, jog atvyko į vaikų teises. Į klausimą, kokiu tikslu atvyko, K. atsakė, kad nelabai žino. Mergaitės buvo paklausta, ką mama jai sakė, mažametė K. B. teigė, kad mama nieko neaiškino, tik pasakė, kad reikės nuvažiuoti į vaikų teises. Psichologė paaiškino, kad nori pasikalbėti apie jos šeimą, išgirsti mažametės K. B. nuomonę apie bendravimą su tėvu. Mažametės K. B. buvo paprašyta atsakyti į klausimus nuoširdžiai, nes nėra „gerų“ ar „blogų“ atsakymų, kad jeigu mergaitė nežinos kaip atsakyti, kad taip ir pasakytų ir kad jeigu nenorės tęsti pokalbio, gali ji sustabdyti bet kurio metu. Taip pat buvo paaiškinta, kad mergaitės nuomonė bus surašyta ir pateikta Teismui. K. linktelėjo, kad viską suprato ir sutiko atsakyti į klausimus. Paprašyta papasakoti apie save, mergaitė papasakojo, kad mokosi Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje, 2 kl., kad gimnazija prie Lazdynų, tai apie 15 minučių kelio nuo jų namų. Toliau mažametė K. papasakojo, kad į mokyklą su mašina nuveža arba mama, arba močiutė, kuri toje mokykloje dirba anglų kalbos mokytoja. Paprašyta papasakoti apie tėvą, mergaitė trumpam nutilo, nukreipė žvilgsnį į šoną, po to pasakė: „kai dar gyvendavo pa senelius, tai jis nedažnai būdavo namie, dažnai važiuodavo susitikti su draugais, nors mes jį retai matydavom“. Iš kur žinai, kad važiuodavo susitikti su draugais? „Nes kartais girdėdavom kai tarėsi su draugais telefonu. Mums sakydavo, kad važiuoja reikalų, nors iš tikro su draugais ir vėlai grįždavo“. Paklausius, kaip dažnai būna su tėvu, K. atsakė: „retai, nes jis net kai gyveno pas senelius mus retai paimdavo, nors mes norėjom su juo būti, o mama nors ir pasiilgdavo mūsų, bet irgi norėjo, kad mes daugiau laiko su juo leistume“. Pasak mergaitės dabar tėvas gyvena Vokietijoje. Pasidomėjus, prieš kiek laiko tėvas išvyko, mergaitė susimąstė, tada pasakė, kad gal kokią savaitę po Kalėdų, ar iš karto po Naujų metu išvažiavo. Paklausta, kaip dabar bendrauja su tėvu, K. pasakė, kad norėtų dažniau bendrauti, bet nelabai tėvas juos su broliu ima (gūžtelėjo pečiais). „Šiaip mes labai norėtume, bet kad jis mus neima“. Paklausius, ką veikė su tėvu, kai vis dėl to paimdavo, K. papasakojo: „na jis mus kartais palikdavo kokiam Sky parke, o kai namie būdavom, tai jis dažniausiai prie teliko ar telefono, na ir mes kartu. Namuose tai mes turim tokią programėlę ir per savaitę tik trys valandas ir tik per savaitgalius, bet ir tai neišnaudojame, o darbo dienomis tai tik skambinti galime. Mes kiekvienas telefoną turim, nes man močiutė padovanojo, kai ėjau į 1 klasę, o brolis irgi iš jų seną tokį gavo“. Paklausta, kaip norėtų toliau gyventi, K. atsakė: „na norėčiau, kad tėtis, na jei ne su mumis, tai bent Lietuvoje gyventų. Bet taip tai norėčiau su mama gyventi, nes anksčiau, kai mes dar labai dažnai sirgdavom ir mama prašė tėvo jai padėti, tai jis neleisdavo su mumis laiko. Net kai mama su K. buvo ligoninėje ir prašė pabūti, nes norėjo nors po dušu išsimaudyti, tai jis nepaleido jos namo“. Paklausta, kaip dažnai norėtų bendrauti su tėvu, K. atsakė, kad gal kaip anksčiau, kai mama penktadienio rytą nuveždavo į mokyklą, o tėvas pasiimdavo po pamokų ir visam savaitgaliui. Pasak mergaitės, tėvas galėtų ir kokią darbo dieną juos pasiimti. Paklausta ką norėtų pridurti, K. atsakė, kad lyg viską pasakė ir daugiau neturi ką papasakoti. Pokalbio pradžioje K. buvo paklausta, ar žino kur atvyko. Berniukas atsakė, kad į vaikų teises, bet negalėjo paaiškinti kokiu tikslu. Anot vaiko, mama jam nieko neaiškino, tik sakė, kad reikės pasikalbėti su darbuotoja. Apie save K. papasakojo, kad lanko darželį „Riešutėlis“ , kad grupėje daug vaikų, gal 20, ar net daugiau. Paklaustas, kas jais rūpinasi namuose, K. teigė, kad mama, nes tėvas Vokietijoje. K. vėl atsiduso: „mes su mama daug laiko leidžiam, o su tėčiu beveik niekada“. Pasidomėjus, iš kur žino, kad tėvas Vokietijoje, berniukas atsakė, kad tėvas prieš išvažiuodamas pats jam pasakė. Paklausius, kada tėvas išvažiavo, K. atsakė: „o jau labai seniai“. Paklaustas, kada matė tėvą, berniukas trumpam susimąstė, po to pasakė, kad labai seniai, per tėvo atostogas, kai jis buvo atvažiavęs, tačiau tiksliai nurodyti laikotarpio berniukas negalėjo. Paklaustas, ką veikė kartu su tėvu, vaikas atsakė: „dažniausiai nieko, sėdim namie, būna pažaidžiam su sese su kamuoliu“. Patikslinus, ar tėvas dalyvauja jų žaidimuose, vaikas atsakė, kad tėvas dažniausiai žiūri televizorių. Į klausimą, kas jais rūpinasi, kai jie būna pas tėvą, K. papasakojo, kad maistą paruošia močiutė, nes tėtis nemoka gaminti valgyti. Pasak berniuko, rytais močiutė jiems gamina košes, pridūrė, kad močiutė moka pagaminti jo mėgstamiausią košę, bet jis nežino kaip ji vadinasi. K. papasakojo, kad anksčiau tėvas gyveno pas močiutę, po to susirado sau butą, paskui vėl gyveno su močiute, ir po to išvažiavo į Vokietiją. Paklaustas, kaip sutaria su tėvu, K. atsakė, kad gerai, papildė, kad ir su mama gerai sutaria, bet labiau mėgsta būti su mama, nes su mama žymiai smagiau negu su tėčiu (vaikas pasakė būtent žymiai smagiau). Paklausius kuo skiriasi laikas su mama, nuo laiko su tėvu, K. paaiškino, kad su mama jie žaidžia ir kur nors nuvažiuoja, o su tėčiu niekur dažniausiai nevažiuoja, tik būna namuose. Paklausius, kaip dažnai norėtų matyti tėvą, K. atsakė: „norėčiau matyti jį dažniau, bet gyventi tai su juo nenorėčiau“. Pasidomėjus, kodėl nenorėtų gyventi su tėvu, vaikas pasakė: „nes ten kalbos nežinau, ir šiaip su tėčiu vienu tai nenorėčiau, nes pasiilgčiau labai mamos. Aš kažkada su seneliais atostogavau Šventojoje, turėjome būti savaitę, bet tik 6 dienas ištvėriau, labai pasiilgau mamos, labai norėjau ją apkabinti“ Berniukas susigraudino ir pasakė: „nežinau ką be mamos daryčiau“. Psichologei pasidomėjus, kodėl apie tai pagalvojo, K. atsakė: „na jeigu man reikėtų išvažiuoti į Vokietiją, tai be mamos neišgyvenčiau“. Iš kur žinai, kad galėtum išvažiuoti? „Nežinau, tik taip galvoju“. Paklaustas, kaip norėtų bendrauti su tėvu, K. atsakė, kad norėtų dažniau, nes kai tėvas gyveno pas senelius, labai retai juos su sese paimdavo. K. sakė: „norėčiau dažniau su juo kur nors nuvažiuoti, nes dabar tai labai retai matomės“. Toliau K. pasakė, kad gyventi norėtų su mama, nes labai jos pasiilgsta, net kai būna darželyje pasiilgsta. Paklaustas, ką dar norėtų papasakoti, vaikas atsakė, kad daugiau nežino ką papasakoti, nes jau viską papasakojo.

1.1.9. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną tėvai susitaria bendru sutarimu. Tėvams nesutarus, poriniais metais su vaikais atitinkamo vaiko gimimo dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką gimimo dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą, o neporiniais metais su vaiku atitinkamo vaiko gimimo dieną bendrauja mama.

1.1.10. Aukščiau 1.1.1-1.1.8. punktuose nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma Motinos dieną, motinos gimimo dieną, motinos atostogų su vaikais metu ir motinai tenkančiomis šventinėmis dienomis.

1.1.14. Tėvai, atsižvelgiant į tai su kuo tuo metu bus vaikai, privalo vienas kitą informuoti apie vaikų sveikatą ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos nustatymo ar traumos atsiradimo momento.

1.1.16. Tėvai gali raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS) susitarti ir dėl kitokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

Įvertinus abiejų šalių pateiktas skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) V. B. ir jo vaikų (K. ir K.) bendravimo tvarkas galima matyti esminis skirtumas, jog atsakovas nenumato bendravimo su vaikais darbo dienomis bei vaikų atostogų metu, skiriasi paėmimo savaitgaliui laikas (atsakovas siūlo vėlesnį).

Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra gana įprasta ir standartinė teismų praktikoje. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovas (V. B.) bendrautų su savo vaikais 8 dienas per mėnesį (ne atostogų metu), o toks bendravimas daugiau būtų minimalus. Tuo tarpu atsakovo V. B. siūloma bendravimo tvarka prašoma dar labiau sumažinti tėvo buvimo su vaikais laiką iki 4 dienų per mėnesį (ne atostogų metu). Bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo pusės buvo keliamas ir bendravimo tik nuotoliu klausimas, įtvirtinant tik tėvo teisę bendrauti su vaikais, nenumatant konkrečių tvarkų.

2023 m. rugsėjo mėn. ieškovė buvo išvykusi atostogų į Turkiją, o, kaip paaiškino ieškovė bei patvirtino pateiktu A. V. raštu, 800 Eur 35 – ojo gimtadienio proga poilsiui – kelionei padovanojo tėtis A. V..

Pagal 2023 m. gruodžio 30 d. darbo sutartį Nr. 22 atsakovas V. B. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) ventiliacijos montuotoju, jo darbo užmokestis buvo sekantis: 2024 m. vasario 15 d. – 1505,72 Eur, 2024 m. kovo 12 d. – 2799,80 Eur, 2024 m. balandžio 10 d. – 2746,19 Eur.