Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė laikiną atsakovo V. B. ir jo nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, pagal kurią: 1) V. B. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, o nesant galimybės ja pasinaudoti – el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 2) V. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 9:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės trečiadienį, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą iki vaikų užsiėmimų pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 3) bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje vaikų atostogų su tėvu (motina) metu; 4) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko: poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina; 5) V. B. bendrauja su vaikais 28 kalendorines dienas vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 4 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites po 7 dienas arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (2 laikotarpius po 7 dienas ir 1 laikotarpį 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina el. paštu ((duomenys neskelbtini)) nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 9 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.; 6) šalims aiškiai raštu (SMS, o nesant tokiai galimybei, el. paštu ar kita rašytine forma) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei aukščiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

5. Atsakovui apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Atsakovui apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos) pakeitimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, nevertino, kokia laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (atsakovui išvykus dirbti į užsienį), labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius bei užtikrintų atsakovo pareigos bendrauti su savo vaikais bei dalyvauti jų auklėjime tinkamą vykdymą.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi paskyrė atsakovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei nustatė ieškovei K. V. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Tarnyba) terminą pateikti pasiūlymus (esant poreikiui) dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, papildomus rašytinius įrodymus, patikslintą atsiliepimą (išvadą).

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, – teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo V. B. ir jo nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, ją išdėstydamas taip:

12.1. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko: poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina.

12.2. V. B. bendrauja su vaikais 28 kalendorines dienas vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 4 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites po 7 dienas arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (2 laikotarpius po 7 dienas ir 1 laikotarpį 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina el. paštu ((duomenys neskelbtini)) nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 9 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.

12.3. Šalims aiškiai raštu (SMS, o nesant tokiai galimybei, el. paštu ar kita rašytine forma) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei aukščiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

12.4. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), privalo per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gavimo el. paštu: (duomenys neskelbtini) dienos papildomai prie iš jo pusės mokėtino kasmėnesinio išlaikymo vaikams pilnai kompensuoti K. V. visas jos patirtas auklės ir agentūros paslaugų teikimo išlaidas nepilnamečių vaikų naudai už šį laiką: kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį nuo 19:00 val. - 19:30 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19:00 val. - 19:30 val.; kiekvienos savaitės antradienį nuo 9:00 val. - 9:30 val. iki trečiadienio vaikų užsiėmimo mokykloje pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iki trečiadienio 19:00 val. - 19:30 val. V. B. atitinkamas sumas perveda į K. V. nurodytą banko sąskaitą.

12.5. Atsakovui V. B. nepaimant ar vėluojant paimti vaikus pagal patvirtintą jo bendravimo su vaikais tvarką (atostogų metu), atsakovas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), privalo per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gavimo el. paštu: (duomenys neskelbtini) dienos papildomai prie iš jo pusės mokėtino kasmėnesinio išlaikymo vaikams pilnai kompensuoti K. V. visas jos patirtas auklės ir agentūros paslaugų teikimo išlaidas nepilnamečių vaikų naudai už tą laiką, kuomet bendravimas nevyko (vėlavo). V. B. atitinkamas sumas perveda į K. V. nurodytą banko sąskaitą.

13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo siūloma jo ir skyrium gyvenančių vaikų bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų. Siūloma bendravimo tvarka neatitinka ir tėvų lygiateisiškumo, įtvirtino CK 3.156 straipsnio 1 dalyje, kuris nurodo, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalių santuoka yra nutraukta. Iki šiol galioja 2023 m. spalio 20 d. nutartis dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, pagal kurią tėvas su vaikais turi bendrauti vieną darbo dieną per savaitę ir kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), nutartimi nustatyta ir tėvo bendravimo tvarka su vaikais jų atostogų metu. Patvirtinta bendravimo tvarka numatytas tėvo buvimas su vaikais 6 dienas per mėnesį (ne atostogų metu), tačiau, nepaisant to, atsakovui nepriimtinas net ir jo ženkliai mažesnis dalyvavimas, auginant ir auklėjant jo vaikus. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas kardinaliai pakeitė savo gyvenimą: įsidarbino savo draugo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir išvyko dirbti bei gyventi į Vokietiją. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. B. nurodė, kad neplanuoja grįžti į Lietuvą. Remdamasis 2024 m. vasario 7 d. nutartimi, teismas nurodė, kad tokią situaciją, jog nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka nebūtų įmanoma vykdyti, sukūrė būtent atsakovas. Darbo sutartis buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 30 d., t. y. jau po ankstesnės teismo priimtos nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo įsiteisėjimo (įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gruodžio 14 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2697-794/2023), todėl, pasirašydamas tokią darbo sutartį, atsakovas turėjo aiškiai suvokti, kad nustatyta ir vykdytina jo ir vaikų bendravimo tvarka negalės būti įvykdyta arba galimai to ir siekė. Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog dėjo maksimalias pastangas, kad susirastų darbą, kuris sudarytų sąlygas jam įgyvendinti ir vykdyti savo, kaip tėvo, valdžią, vaikų atžvilgiu. Atsakovas, kaip nepilnamečių vaikų tėvas, turi ne tik teisę, bet ir pareigą maksimaliai bendrauti su savo vaikais, o bendravimo būdas, forma, laikas turi labiausiai atitiktų vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sukuriama netoleruotina situacija, jog tėvo bendravimas su vaikais adaptuojamas prie tėvo interesų, o ne geriausių vaikų interesų užtikrinimo. Nors atsakovas V. B. turi teisę laisvai judėti (išvykti į kitą šalį), pasirinkti norimą darbą, tačiau tokių teisių įgyvendinamas negali paneigti jo, kaip tėvo, pareigų auginti, auklėti savo vaikus, juos prižiūrėti bei išlaikyti. Atsakovo V. B., kaip tėvo, teisės jo vaikų atžvilgiu nėra apribotos, vaikai nėra atskirti nuo tėvo (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnis), todėl atsakovas turi visas teises, o ypač pareigas, rūpintis savo nepilnamečiais vaikais (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Dalies išlaikymo teikimas nėra tinkamas tėvo valdžios vaikų atžvilgiu įgyvendinimas.

16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad atsakovas yra išvykęs ir šiuo metu nuolat dirba Vokietijoje, todėl akivaizdu, kad tiesioginis tėvo ir vaikų matymasis darbo dienomis bei kas antrą savaitgalį faktiškai apsunkintas (dėl atstumo). Teismas pažymėjo, kad tai savaime nesudaro pagrindo šioje dalyje bendravimo tvarką panaikinti, atleidžiant atsakovą nuo pareigos pasirūpinti vaikais nurodytomis dienomis ar rūpinimąsi vaikais perkelti būtent ieškovei (motinai), kuri teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog ji nesutinka pavaduoti atsakovą, kai jis negali būti su vaikais. Teismas nurodė, kad iš šalių bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų bei šalių susirašinėjimo matyti, kad tėvo ir vaikų bendravimo metu dažnai su vaikais būna atsakovo tėvai, tokiam bendravimui neprieštarauja ir ieškovė, be to, ieškovė neprieštaravo, kad, atsakovui negalint bendrauti su vaikais, atsakovas gali savo nuožiūra pasirūpinti aukle ar kitais asmenimis, kurie užtikrins vaikų priežiūrą. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad galimai naudotųsi UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad galimai tokių išlaidų dydis ar jų poreikis gali keistis, nurodytos išlaidos fiksuota suma neįtrauktinos į vaikų išlaikymo dydį, o numatomos bendravimo tvarkoje, jog už vieną darbo dieną per savaitę bei kas antrą savaitgalį atsakovas privalo kompensuoti ieškovės išlaidas auklei ar tokias paslaugas teikiančiai agentūrai.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas savo siūloma bendravimo tvarka numato savo teisę („turi teisę“) bendrauti su savo vaikais, tačiau tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Teismas sprendė, kad įvertinus atsakovo teisę bendrauti su vaikais jų atostogų metu, būtų sukurta situacija, jog skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas iš viso nevyktų ar vyktų fragmentiškai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi padarytų išvadų, jog jis iš esmės nėra suinteresuotas vaikų auginimu, rūpinimusi, nededa maksimalių pastangų, kad kuo daugiau galėtų praleisti laiko su savo vaikais, o nepilnamečių vaikų auginimo rūpesčius iš esmės yra „perdavęs“ vaikų motinai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tai, kad abu vaikai nori bendrauti ir matytis su savo tėvu, atsakovas, net ir gyvendamas Vokietijoje, grįžta į Lietuvą (buvo grįžęs 2024 m. sausio mėn.), byloje nėra įrodymų, jog atsakovas neturi objektyvių galimybių praleisti su vaikais pusę jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, dalį vasaros atostogų, šioje dalyje teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į atsakovo išsakytą poziciją negrįžti į Lietuvą, teismas vertino, kad, yra pagrindas įtvirtinti, kad atsakovui negalint ar nenorint bendrauti su vaikais jų atostogų metu, ieškovė turi teisę tėvo bendravimo su vaikais laiku vaikus perleisti atlygintinai pasirūpinti tretiesiems asmenims, už šias paslaugas apmokant atsakovui (tėvui).

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Lyginant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo V. B. ir jo nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. bendravimo tvarką ir atsakovo atskiruoju skundu teikiamą bendravimo tvarką, matyti, kad nebelieka tėvo ir vaikų bendravimo darbo dienomis ir savaitgalį, ir dar daugiau – siūlydamas bendravimo tvarką, atsakovas eliminuoja savo, kaip tėvo, pareigą bendrauti su vaikais ir šiuo laikotarpiu įtvirtinta tik teisę (tekste – „turi teisę“). Tai neabejotinai sukuria neleistiną situaciją, jog skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas gali iš viso neįvykti (pagal siūlomą tvarką) ar vykti fragmentiškai.

19.2. Šalių el. susirašinėjimas sudaro įspūdį, kad atsakovas iš esmės nėra suinteresuotas vaikų auginimu, rūpinimusi, nededa maksimalių pastangų, kad kuo daugiau galėtų praleisti laiko su savo vaikais, o nepilnamečių vaikų auginimo rūpesčius iš esmės prieš vaikų motinos valią yra „perdavęs“ vaikų motinai.

19.3. Byloje pateiktos Vaiko situacijos vertinimo anketos patvirtina tas pačias aplinkybes, kurios buvo nustatytos ir 2023 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo metu: vaikai nori bendrauti su tėčiu (atsakovu) ir kiek įmanoma daugiau, nes buvimo kartu akivaizdžiai trūksta.

19.4. Atsakovo siūlymas įtraukti abstrakčią nuostatą dėl nuotolinio bendravimo apskritai nereikalingas ir nebūtinas, kadangi atsakovui naudotis šia teise nėra jokių suvaržymų, tačiau pats atsakovas vengia susisiekti su vaikais nuotoliu tą darydamas itin epizodiškai, todėl pagrįstų dvejonių kelia pats nuostatos suformulavimas ta apimtimi, kuria neriboto bendravimo (abstrakti nuostata) atsakovas su vaikais siekia kasdien. Labai tikėtina, kad atsakovo atstovai, rašydami atskirąjį skundą, nepasidomėjo, kad atsakovui net kartą - du per savaitę su vaikais bendrauti nuotoliu yra iššūkis, todėl kurti regimybę apie kasdieninį nuotolinį bendravimą su vaikais tikrai ne atsakovui būdingas ir realizuotinas standartas, juo labiau, kai vaikai pasisako už tiesioginį ir betarpišką bendravimą su nuo jų bėgančiu tėvu.

19.5. Ieškovės tikslas, kad tėvas realiai vykdytų neturtines pareigas savo vaikų atžvilgiu. Ieškovė pažymi, kad ši byla yra puikus pavyzdys to, kad paprastomis ir visuotinai pripažintomis priemonėmis tikslo nepasieksi. Nuo pat bylos iškėlimo atsakovas tiek gražiuoju, tiek per antstolius buvo prašomas ir skatinamas bendrauti su vaikais, tačiau atsakovas ne tik nekeitė savo pozicijos, tačiau Vilniaus apygardos teismui atmestus jo atskirąjį skundą 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi, atsakovas, patartas kitų asmenų savo valia nutarė nutraukti krovinių vežimo sutartį su vienu iš UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų užsakovų (duomenų apie tai, kad tai buvo vienintelis užsakovas. nepateikta), nutarė net neieškoti kitų užsakovų; nutarė nesamdyti vilkiko vairuotojo (nors jo paslaugomis, kaip ir pats pripažino, naudojosi dar šalims esant santuokoje ir tai nebuvo problema atsakovui); pats savo valia būdamas įmonės akcininkas ir direktorius bei pateikdamas į bylą dar 2023 m. 09-11 mėn. važtaraščius ir deklaruodamas, kad nespėja vykdyti užsakymų ir to pasėkoje vykdyti tėvo pareigų, nutarė nutraukti su savimi sudarytą darbo sutartį, negana to, padovanojo jam priklausančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcijas savo tėvui ir, kaip pats pripažino, nė neieškodamas analogiško darbo Lietuvoje, įsidarbino draugo įmonėje, vykdančioje veiklą Vokietijoje, darbui, kurio iki šiol nėra dirbęs, kvalifikacijos tam neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, nenutiko nieko, ko pasėkoje jis turėjo mesti darbą Lietuvoje (ir atsakovas to net neįrodinėjo), tuo tarpu vien sudarytos darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) faktas negali būti vertinamas kitaip, kaip tik atsakovo veikimas savo rizika ir siekis apgauti teismą bei nusistatyti kiek įmanoma minimalesnę bendravimo tvarką (su galimybe tą tvarką turėti tokią, kad bet kada galima būtų legaliai jos nesilaikyti). Atsakovo pozicija byloje, kad situacija krovinių pervežimo srityje visoje Europos Sąjungoje yra pablogėjusi, neva UAB (duomenys neskelbtini) atleidžia darbuotojus ir pan. – melaginga, kadangi atsakovo priešieškinio pateikimo dienai UAB (duomenys neskelbtini) ieškojo 7 darbuotojų su solidžiu, iki 4 800 Eur, atlyginimu, o UAB (duomenys neskelbtini) – 4 darbuotojų, siūlydama iki 7 000 Eur siekiantį atlyginimą, ir, negana to, abiejose įmonėse deklaruojamas darbo laikas yra nuo 8:30 val. iki 17:30 val., tad atsakovas, dirbdamas tokiu laiku, visuomet spėtų tiek pristatyti vaikus į ugdymo įstaigą, tiek juos pasiimti. Atsakovas pats sąmoningai susikūrė situaciją negalėjimui vykdyti pareigų (t. y. skubiai išvykdamas į Vokietiją po jam nepalankios Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2697-794/2023) , lygiai taip pat gali susikurti situaciją, kad galėtų grįžti į Lietuvą vykdyti nutartį ar vykdyti nutartį toliau dirbdamas Vokietijoje.

19.6. Atsakovui įprastos priemonės ir teismų procesiniai sprendimai negalioja. Visa tai atsakovui reikalinga tam, kad jis savo interesus iškeltų aukščiau vaikų interesų, o ieškovę nubaustų ne tik dėl to, kad ji kovoja už tai, jog tėvas vykdytų savo pareigas vaikams, bet ir už ieškovės sprendimą prieš tris metus išsiskirti su atsakovu.

19.7. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino situaciją, nurodydamas, kad iki šiol galioja 2023 m. spalio 20 d. nutartis dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, pagal kurią tėvas su vaikais turi bendrauti vieną darbo dieną per savaitę ir kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), nutartimi nustatyta ir tėvo bendravimo tvarka su vaikais jų atostogų metu. Taigi, patvirtinta bendravimo tvarka numatytas tėvo buvimas su vaikais 8 (rašymo apsirikimas teismo nutartyje) dienas per mėnesį (ne atostogų metu), kas ir taip sudaro viso labo 26 proc. laiko per mėnesį, tačiau, nepaisant to, atsakovui nepriimtinas net ir jo ženkliai mažesnis dalyvavimas, auginant ir auklėjant jo vaikus.

19.8. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad neplanuoja grįžti į Lietuvą (nors jis nekalba apie tai, kad dės pastangas rasti darbą Lietuvoje, tarsi Vokietija yra vienintelė šalis (lyginant su Lietuva), kur atsakovas gali dirbti. Kaip jau buvo teismo konstatuota 2024 m. vasario 7 d. nutartimi ir pakartota skundžiamoje nutartyje, tokią situaciją, jog nustatytos jo ir vaikų bendravimo tvarkos nebūtų įmanoma vykdyti, sukūrė būtent atsakovas. Darbo sutartis buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 30 d., t. y. jau po ankstesnės teismo priimtos nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo įsigaliojimo (įsigaliojo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gruodžio 14 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2697-794/2023), todėl, pasirašydamas tokią darbo sutartį, atsakovas turėjo aiškiai suvokti, kad nustatyta ir vykdytina jo ir vaikų bendravimo tvarka negalės būti įvykdyta.

19.9. Nagrinėjamu atveju sukuriama netoleruotina situacija, jog tėvo bendravimas su vaikais adaptuojamas prie tėvo interesų, o ne geriausių vaikų interesų užtikrinimo. Nors atsakovas turi teisę laisvai judėti (išvykti į kitą šalį), pasirinkti norimą darbą, tačiau tokių teisių įgyvendinamas negali paneigti jo, kaip tėvo, pareigų auginti, auklėti savo vaikus, juos prižiūrėti bei išlaikyti.

19.10. Teismas, įtvirtindamas kompensacinį mechanizmą už auklės išlaidas, vienu veiksmu išsprendė du aspektus: paskatino tėvą ieškoti būdų bendrauti su vaikais ir taip minimaliu tėvui nustatytu grafiku per mėnesį (t. y. vis labo 8 dienas iš 30 (31)); užtikrino šalių interesų pusiausvyrą bei apsaugojo ieškovę nuo atsakovo formuojamo pavojingo naratyvo, kuomet tėvas nusišalina nuo bendravimo su vaikais ir „permeta“ savo pareigas bendrauti su vaikais jų motinai be jos sutikimo ir esant netgi aiškiam ieškovės prieštaravimui, nors tėvo laikas su vaikais yra tėvo atsakomybė, o aplinkybė, kaip jis savo atsakomybę įgyvendins ir organizuos: ar pats tiesiogiai, ar pasitelkdamas savo tėvus, ar pats samdydamas auklę (galbūt susirasdamas pigiau apmokamą), ar apmokėdamas ieškovės siūlomos auklių agentūros paslaugas– tai yra atsakovo valia ir pasirinkimas.

19.11. Šis kompensacinis mechanizmas nėra susijęs su vaikų poreikiais ta apimtimi, kuria galėtų būti priskirtas prie vaikų išlaikymo (juo labiau, kai nėra iš anksto žinoma, kokia apimtimi jis kas mėnesį bus reikalingas), o yra susijęs būtent su atsakovo pareigų vykdymu ir asmeniu, kuris vykdo atsakovo pareigas tuo laiku, kai atsakovas pats nebendrauja su vaikais, neieško galimybių bendravimui su vaikais pasitelkti savo tėvus, pats samdytis auklę ir pan. Jokio perdėto pranašumo įtraukta nuostata ieškovei nesuteikė, o kaip tik, priešingai, sureguliavo situaciją ir užtikrino tarp tėvų balansą taip, kad atsakovas neprimestų savo pareigų vykdymo ieškovei, kuri nei pagal įstatymą, nei faktiškai negali būti priversta vykdyti tėvo pareigų jam priklausančiu bendrauti su vaikais metu. Ieškovė kaskart dėl atsakovo nebendravimo pasikreipusi į auklės agentūrą dėl auklės paslaugų užsakymo ir apmokėjusi jas pati patirs išlaidas, kurias ir turės kompensuoti atsakovas. Tai nebus nei didesnė, nei mažesnė suma, kurią bus sumokėjusi ieškovė, kadangi auklė pagal teismo įtvirtintą punktą bus užsakoma tik tėvo bendravimo su vaikais laikui, kas aiškiai atsispindės auklių agentūros išrašytoje sąskaitoje faktūroje.

19.12. Kaip paaiškėjo po atsakovo banko sąskaitos išrašų analizės – daug nuolatinių apsilankymų baruose, naktiniuose klubuose, užsibaigiančių viešbučiuose, vietoje susitikimų su vaikais rodo, kad jei pinigų užtenka tokiems dalykams, tai apmokėti auklės išlaidas, kai pasirenkama pareigų nevykdyti, taip pat neturi būti problema.