Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1310-967/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-13
Bylos Nr.
e2S-1310-967/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12050-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
K. V.
Kategorijos
  • 2.3.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1310-967/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12050-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4; 3.1.18; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei K. V. dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B. (toliau – atsakovas), kuriuo, jį patikslinusi, prašė: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021 1.4 punktą ir nustatyti konkrečią bendravimo tvarką tarp nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. bei jų tėvo V. B., ją išdėstant pagal ieškovės siūlymą; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23390-897/2021 1.5 punktą, nustatant, kad nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d. V. B. moka nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. išlaikymui kiekvienam po 317 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama K. V.. V. B. visą vaikų išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį sumoka K. V. iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės V. B. moka nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. išlaikymui kiekvienam po 355 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama K. V.. V. B. visą vaikų išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį sumoka K. V. iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos; priteisti iš atsakovo V. B. ieškovės K. V. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, nustatyti laikiną V. B. bendravimo su vaikais tvarką.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas elgiasi neatsakingai ir ignoruoja savo pareigą bendrauti su vaikais. Prie ieškinio pridėjo susirašinėjimų (vykusių š. m. rugsėjo 10-17 dienomis), kurie, ieškovės teigimu, liudija visišką atsakomybės nebuvimą iš atsakovo pusės, kuomet atsakovas prisižada vaikams ir (ar) ieškovei vaikus paimti ir paskutinę akimirką prieš susitikimą ar net jam praėjus nurodo, kad nepaims. Ieškovės teigimu, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus, turi būti nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, ją išdėstant pagal ieškovės siūlymą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė laikiną atsakovo V. B. ir jo nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, pagal kurią: 1) V. B. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, o nesant galimybės ja pasinaudoti – el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 2) V. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 9:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės trečiadienį, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą iki vaikų užsiėmimų pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 3) bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje vaikų atostogų su tėvu (motina) metu; 4) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko: poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina; 5) V. B. bendrauja su vaikais 28 kalendorines dienas vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 4 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites po 7 dienas arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (2 laikotarpius po 7 dienas ir 1 laikotarpį 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina el. paštu ((duomenys neskelbtini)) nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 9 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.; 6) šalims aiškiai raštu (SMS, o nesant tokiai galimybei, el. paštu ar kita rašytine forma) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei aukščiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

5. Atsakovui apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

6. Atsakovas V. B. pateikė priešieškinį ieškovei K. V., kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2YT-23390-897/2021 1.4 punktą, nustatant konkrečią jo pasiūlytą bendravimo tvarką tarp nepilnamečių vaikų K. B., K. B. ir jų tėvo V. B., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti 2023 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo pasiūlytą laikiną atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B. ir K. B. tvarką, nustatant, kad tėvas turi teisę su vaikais praleisti pusę 2023-2024 m. mokslo metų moksleivių pavasario (Šv. Velykų) atostogų, atsižvelgiant į vaikų lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką, apie ketinimą bendrauti su vaikais ir konkrečią bendravimo trukmę informuodamas vaikų motiną raštu – trumpąja žinute (SMS), likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatytų atostogų; tėvas planuoja savo bendravimą su vaikais per 2023-2024 m. mokslo metų pavasario (Šv. Velykų atostogas) taip, kad į šių atostogų laiką patektų didžiosios metų šventės, t. y. Šv. Velykos; tėvas turi teisę su vaikais praleisti ne mažiau kaip dvi savaites per 2023-2024 m. mokslo metų moksleivių vasaros atostogas, apie konkretų bendravimo laiką ir trukmę informuodamas vaikų motiną raštu – trumpąja žinute SMS žinute iki 2024 m. metų gegužės 15 d.; atsakovas turi teisę per mėnesį praleisti ne daugiau kaip du savaitgalius iš anksto įspėjęs vaikų motiną raštu – trumpąja SMS žinute prieš vieną savaitę iki planuojamo bendrauti savaitgalio; tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu – telefonu ar interneto programų pagalba, kiekvieną dieną po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje.

Atsiliepimas

7. Atsakovas nurodė, kad pagal 2023 m. gruodžio 30 d. darbo sutartį Nr. 22, sudarytą su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. sausio 10 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Jo darbo pobūdis yra susijęs su komandiruotėmis po Europos Sąjungos valstybes nares. Įmonė veiką vykdo išimtinai Vokietijos Federacijos teritorijoje, kadangi šioje valstybėje yra visi įmonės veiklos objektai. Dėl pasikeitusių aplinkybių atsakovas nebegalės įgyvendinti ne tik šiuo metu galiojančios laikinos bendravimo su vaikais K. ir K. tvarkos, bet ir ieškovės prašomos nustatyti nuolatinės bendravimo tvarkos. Nuo 2024 m. sausio 1 d., nutraukus ilgalaikę krovinių pervežimo sutartį su pagrindiniu užsakovu mažąja bendrija (toliau – MB) (duomenys neskelbtini), nebeliko tų darbo apimčių, susijusių su krovinių pervežimu, kurias atsakovas turėdavo iki sutarties su pagrindiniu užsakovu nutraukimo. (duomenys neskelbtini) bendrovė sumažino užsakymų kiekį akcinei bendrovei (toliau – AB) (duomenys neskelbtini), todėl atitinkamai nebeliko užsakymų ir atsakovo įmonei. Šiuo metu yra stipriai pasikeitusi ir pablogėjusi situacija krovinių pervežimo srityje visoje Europos Sąjungoje. Viešoje erdvėje skelbiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) atleidžia darbuotojus ir pardavinėja vilkikus, analogiškai ir kitos įmonės. UAB (duomenys neskelbtini) mažina atlyginimus vairuotojams. Netekęs pastovaus darbo atsakovas buvo priverstas įsidarbinti užsienyje. Atsakovas nori pažymėti, kad jo tėvai visada yra pasirengę bendrauti su vaikaičiais (anūkais) ir teikti pagalbą ieškovei prižiūrint šalių vaikus. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovas siekė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną jo bendravimo su vaikais tvarką jo nurodytu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Atsakovui apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos) pakeitimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, nevertino, kokia laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (atsakovui išvykus dirbti į užsienį), labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius bei užtikrintų atsakovo pareigos bendrauti su savo vaikais bei dalyvauti jų auklėjime tinkamą vykdymą.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi paskyrė atsakovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei nustatė ieškovei K. V. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Tarnyba) terminą pateikti pasiūlymus (esant poreikiui) dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, papildomus rašytinius įrodymus, patikslintą atsiliepimą (išvadą).

Šalies argumentai

10. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo prašymas neturėtų būti tenkinamas. Ieškovės teigimu, atsakovas nenori prisiimti atsakomybės, vykdydamas tėvo pareigas. Atsakovo išvykimas dirbti į užsienį (Vokietiją) mažiau apmokamose pareigose vertintinas kaip jo vengimas bendrauti su vaikais.

11. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad palaiko 2024 m. sausio 18 d. išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (3SD-400) ir prašo ja vadovautis. Ankstesnėje išvadoje Tarnyba buvo nurodžiusi, kad, atsižvelgiant į atsakovo nurodytas pasikeitusias aplinkybes ir išdėstytus argumentus, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, – teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo V. B. ir jo nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, ją išdėstydamas taip:

12.1. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko: poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina.

12.2. V. B. bendrauja su vaikais 28 kalendorines dienas vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 4 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites po 7 dienas arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (2 laikotarpius po 7 dienas ir 1 laikotarpį 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina el. paštu ((duomenys neskelbtini)) nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 9 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.

12.3. Šalims aiškiai raštu (SMS, o nesant tokiai galimybei, el. paštu ar kita rašytine forma) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei aukščiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

12.4. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), privalo per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gavimo el. paštu: (duomenys neskelbtini) dienos papildomai prie iš jo pusės mokėtino kasmėnesinio išlaikymo vaikams pilnai kompensuoti K. V. visas jos patirtas auklės ir agentūros paslaugų teikimo išlaidas nepilnamečių vaikų naudai už šį laiką: kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį nuo 19:00 val. - 19:30 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19:00 val. - 19:30 val.; kiekvienos savaitės antradienį nuo 9:00 val. - 9:30 val. iki trečiadienio vaikų užsiėmimo mokykloje pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iki trečiadienio 19:00 val. - 19:30 val. V. B. atitinkamas sumas perveda į K. V. nurodytą banko sąskaitą.

12.5. Atsakovui V. B. nepaimant ar vėluojant paimti vaikus pagal patvirtintą jo bendravimo su vaikais tvarką (atostogų metu), atsakovas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), privalo per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gavimo el. paštu: (duomenys neskelbtini) dienos papildomai prie iš jo pusės mokėtino kasmėnesinio išlaikymo vaikams pilnai kompensuoti K. V. visas jos patirtas auklės ir agentūros paslaugų teikimo išlaidas nepilnamečių vaikų naudai už tą laiką, kuomet bendravimas nevyko (vėlavo). V. B. atitinkamas sumas perveda į K. V. nurodytą banko sąskaitą.

13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo siūloma jo ir skyrium gyvenančių vaikų bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų. Siūloma bendravimo tvarka neatitinka ir tėvų lygiateisiškumo, įtvirtino CK 3.156 straipsnio 1 dalyje, kuris nurodo, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalių santuoka yra nutraukta. Iki šiol galioja 2023 m. spalio 20 d. nutartis dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, pagal kurią tėvas su vaikais turi bendrauti vieną darbo dieną per savaitę ir kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), nutartimi nustatyta ir tėvo bendravimo tvarka su vaikais jų atostogų metu. Patvirtinta bendravimo tvarka numatytas tėvo buvimas su vaikais 6 dienas per mėnesį (ne atostogų metu), tačiau, nepaisant to, atsakovui nepriimtinas net ir jo ženkliai mažesnis dalyvavimas, auginant ir auklėjant jo vaikus. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas kardinaliai pakeitė savo gyvenimą: įsidarbino savo draugo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir išvyko dirbti bei gyventi į Vokietiją. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. B. nurodė, kad neplanuoja grįžti į Lietuvą. Remdamasis 2024 m. vasario 7 d. nutartimi, teismas nurodė, kad tokią situaciją, jog nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka nebūtų įmanoma vykdyti, sukūrė būtent atsakovas. Darbo sutartis buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 30 d., t. y. jau po ankstesnės teismo priimtos nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo įsiteisėjimo (įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gruodžio 14 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2697-794/2023), todėl, pasirašydamas tokią darbo sutartį, atsakovas turėjo aiškiai suvokti, kad nustatyta ir vykdytina jo ir vaikų bendravimo tvarka negalės būti įvykdyta arba galimai to ir siekė. Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog dėjo maksimalias pastangas, kad susirastų darbą, kuris sudarytų sąlygas jam įgyvendinti ir vykdyti savo, kaip tėvo, valdžią, vaikų atžvilgiu. Atsakovas, kaip nepilnamečių vaikų tėvas, turi ne tik teisę, bet ir pareigą maksimaliai bendrauti su savo vaikais, o bendravimo būdas, forma, laikas turi labiausiai atitiktų vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sukuriama netoleruotina situacija, jog tėvo bendravimas su vaikais adaptuojamas prie tėvo interesų, o ne geriausių vaikų interesų užtikrinimo. Nors atsakovas V. B. turi teisę laisvai judėti (išvykti į kitą šalį), pasirinkti norimą darbą, tačiau tokių teisių įgyvendinamas negali paneigti jo, kaip tėvo, pareigų auginti, auklėti savo vaikus, juos prižiūrėti bei išlaikyti. Atsakovo V. B., kaip tėvo, teisės jo vaikų atžvilgiu nėra apribotos, vaikai nėra atskirti nuo tėvo (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnis), todėl atsakovas turi visas teises, o ypač pareigas, rūpintis savo nepilnamečiais vaikais (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Dalies išlaikymo teikimas nėra tinkamas tėvo valdžios vaikų atžvilgiu įgyvendinimas.

16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad atsakovas yra išvykęs ir šiuo metu nuolat dirba Vokietijoje, todėl akivaizdu, kad tiesioginis tėvo ir vaikų matymasis darbo dienomis bei kas antrą savaitgalį faktiškai apsunkintas (dėl atstumo). Teismas pažymėjo, kad tai savaime nesudaro pagrindo šioje dalyje bendravimo tvarką panaikinti, atleidžiant atsakovą nuo pareigos pasirūpinti vaikais nurodytomis dienomis ar rūpinimąsi vaikais perkelti būtent ieškovei (motinai), kuri teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog ji nesutinka pavaduoti atsakovą, kai jis negali būti su vaikais. Teismas nurodė, kad iš šalių bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų bei šalių susirašinėjimo matyti, kad tėvo ir vaikų bendravimo metu dažnai su vaikais būna atsakovo tėvai, tokiam bendravimui neprieštarauja ir ieškovė, be to, ieškovė neprieštaravo, kad, atsakovui negalint bendrauti su vaikais, atsakovas gali savo nuožiūra pasirūpinti aukle ar kitais asmenimis, kurie užtikrins vaikų priežiūrą. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad galimai naudotųsi UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad galimai tokių išlaidų dydis ar jų poreikis gali keistis, nurodytos išlaidos fiksuota suma neįtrauktinos į vaikų išlaikymo dydį, o numatomos bendravimo tvarkoje, jog už vieną darbo dieną per savaitę bei kas antrą savaitgalį atsakovas privalo kompensuoti ieškovės išlaidas auklei ar tokias paslaugas teikiančiai agentūrai.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas savo siūloma bendravimo tvarka numato savo teisę („turi teisę“) bendrauti su savo vaikais, tačiau tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Teismas sprendė, kad įvertinus atsakovo teisę bendrauti su vaikais jų atostogų metu, būtų sukurta situacija, jog skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas iš viso nevyktų ar vyktų fragmentiškai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi padarytų išvadų, jog jis iš esmės nėra suinteresuotas vaikų auginimu, rūpinimusi, nededa maksimalių pastangų, kad kuo daugiau galėtų praleisti laiko su savo vaikais, o nepilnamečių vaikų auginimo rūpesčius iš esmės yra „perdavęs“ vaikų motinai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tai, kad abu vaikai nori bendrauti ir matytis su savo tėvu, atsakovas, net ir gyvendamas Vokietijoje, grįžta į Lietuvą (buvo grįžęs 2024 m. sausio mėn.), byloje nėra įrodymų, jog atsakovas neturi objektyvių galimybių praleisti su vaikais pusę jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, dalį vasaros atostogų, šioje dalyje teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į atsakovo išsakytą poziciją negrįžti į Lietuvą, teismas vertino, kad, yra pagrindas įtvirtinti, kad atsakovui negalint ar nenorint bendrauti su vaikais jų atostogų metu, ieškovė turi teisę tėvo bendravimo su vaikais laiku vaikus perleisti atlygintinai pasirūpinti tretiesiems asmenims, už šias paslaugas apmokant atsakovui (tėvui).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atsakovas V. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1248-1018/2024 ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko: poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina; 2) atsakovas bendrauja su vaikais 28 kalendorines dienas vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 4 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites po 7 dienas arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (2 laikotarpius po 7 dienas ir 1 laikotarpį 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina el. paštu ((duomenys neskelbtini)) nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 9 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.; 3) atsakovas turi teisę praleisti su vaikais per savaitę dvi darbo dienas ir ne daugiau kaip du savaitgalius per mėnesį iš anksto įspėjęs vaikų motiną raštu - trumpąja žinute (SMS) prieš vieną savaitę iki planuojamo bendravimo; 4) tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu – telefonu ar interneto programų pagalba, kiekvieną dieną po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje; 5) šalims aiškiai raštu (trumposiomis žinutėmis - SMS, o nesant tokiai galimybei, elektroniniu paštu ar kita rašytine forma) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei nustatyta aukščiau laikiną bendravimo tvarką. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

18.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 4 ir 5 punktais. Atsakovo teigimu, teismas, įtvirtindamas nebendrauto laiko darbo dienomis ir savaitgaliais piniginio kompensavimo mechanizmą, priskirdamas šį kompensavimą prie materialinio išlaikymo teikimo vaikams, grubiai pažeidė atsakovo teises, išskirdamas jį iš kitų analogiškas pareigas valstybėje vykdančių teisės subjektų (su nepilnamečiais vaikais bendraujančių tėvų ir motinų). Toks teismo procesinis sprendimas yra absoliučiai neteisingas, kadangi bendravimo tvarkoje įtvirtinamas baudinis mechanizmas bei akivaizdi tikimybė būti du kartus nubaustam už tą pačią veiką, pirmiausia, pagal skundžiamas teismo nutarties nuostatas ir, antra, pagal antstolio, vykdančio teismo sprendimą, pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.

18.2. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos) pakeitimo, vadovaudamasis aktyviu teismo vaidmeniu šeimos bylose, savo iniciatyva bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką papildė nuostatomis, kurios niekaip nėra susijusios su bendravimo tvarkos sąlygomis (pačių kompensuojamų bendravimo tvarkos sąlygų teismas net neįtvirtino pačioje naujai nustatytoje (pakeistoje) laikinoje bendravimo tvarkoje) ir neužtikrina šalių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Teismas savo procesiniu sprendimu nustatė (pakeitė) ne laikiną tėvo bendravimo tvarką, įtvirtinant papildomas vaiko interesams neprieštaraujančias bendravimo tvarkos nuostatas, o įtvirtino naujai priimtoje nutartyje baudinį mechanizmą vaikų tėvui dėl jo išvykimo gyventi ir dirbti į užsienio valstybę.

18.3. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui yra nepriimtinas ir jo ženkliai mažesnis bendravimas su vaikais pagal galiojančią bendravimo tvarką, patvirtintą 2023 m. spalio 20 d. nutartimi, darbo dienomis ir savaitgaliais, iš viso 6 dienas per mėnesį (ne atostogų metu). Nepriklausomai nuo to, kad teismas neteisingai paskaičiavo tėvo bendravimo su vaikais dienų skaičių, toks teismo vertinimas parodo atsakovą, kaip nenorintį bendrauti su savo vaikais tėvą. Tačiau atsakovas dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos pasikeitimo) neturi objektyvių galimybių bendrauti su vaikais pagal tokią laikiną bendravimo tvarką. Atsakovas myli savo vaikus ir nori su jais bendrauti, tačiau nemano, kad kokybiškas bendravimas su vaikais gali būti tik pagal bendravimo tvarkos grafiką, kurį įtvirtinti siekė ieškovė ir kurio objektyviai neįmanoma įgyvendinti šios bylos aplinkybių kontekste.

18.4. Pirmosios instancijos teismas, įtvirtindamas auklės paslaugų kompensavimo mechanizmą, visiškai nesiaiškino ir su šio mechanizmo realiu veikimu susijusių aplinkybių, t. y. neatskleidė šio mechanizmo veikimo esmės, jo įtakos ieškovės, atsakovo ir nepilnamečių vaikų teisėms. Tokio mechanizmo įtvirtinimu teismas suteikė ieškovei pernelyg didelį pranašumą prieš atsakovą, o vaikų teisės į šeimos ryšius ne tik neužtikrino, bet ir šią teisę grubiai pažeidė. Teismas nutartyje nurodo, kad tokią situaciją, jog nebūtų įmanoma vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, sukūrė būtent atsakovas, tačiau toks teismo vertinimas nereiškia, kad atsakovas už šią gyvenimišką situaciją turėtų būti baudžiamas, kaip pasielgė teismas skundžiamoje nutartyje. Teismas nesigilino, kiek kainuoja auklės paslaugos, nepagrįstai nevertino, kad skundžiamu procesiniu sprendimu sudaro visas sąlygas ieškovei piktnaudžiauti šiomis paslaugomis, kada prisidengiant įtvirtintomis auklės paslaugomis samdoma auklė realiai su vaikais nebendraus, o atsakovas turės mokėti ieškovei už tariamas auklės paslaugas ženklias sumas (pavyzdžiui, 24 val. auklės paslaugų galimai mažiausiai kainuotų 360 Eur (24*15 Eur/val., jeigu laikyti, kad auklės valanda kainuoja 15 Eur). Bendravimas per mėnesį - mažiausiai sudarytų 144 val., iš viso 2 160 Eur, neįskaičiavus vaikams teikiamo išlaikymo. Atsakovas tokių piniginių lėšų net neuždirba, be to, jam grėstų bausmė už teismo sprendimo nevykdymą – baudos pagal antstolio pareiškimus.

18.5. Atsakovas neginčija teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, kad jis darbo sutartį sudarė 2023 m. gruodžio 30 d., t. y. jau po ankstesnės teismo priimtos nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo įsigaliojimo (įsigaliojo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gruodžio 14 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2697-794/2023), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagal kurias situacija negali iš esmės pasikeisti ir atsakovas neturi teisės išvykti gyventi ir dirbti į kitą šalį arba netgi į kitą Lietuvos miestą. Teismas šios bylos aplinkybių nagrinėjimo kontekste neteisingai priskyrė atsakovui įrodinėjimo pareigą dėl pastangų susirasti darbą Lietuvoje ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas galimai sąmoningai siekė įsidarbinti ne Lietuvoje, kur gyvena jo vaikai, o kitoje šalyje. Pastebėtina, kad atsakovas, net ir gyvendamas Lietuvoje, dėl savo darbo pobūdžio, pavyzdžiui, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, negalėtų įgyvendinti savo tėviškų pareigų taip, kaip siekia ieškovė ir nusprendė bylą nagrinėjantis teismas. Atsakovas net ir nedirbdamas už Lietuvos ribų, tačiau gyvendamas tolimesniame Lietuvos mieste, negalėtų vykdyti tų pačių pareigų. Todėl teismo nutarties 4 ir 5 punktų procesiniai sprendimai yra akivaizdžiai neteisingi, neprotingi ir neproporcingi.

18.6. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad tiesioginis tėvo ir vaikų matymasis darbo dienomis bei kas antrą savaitgalį yra apsunkintas, skundžiama nutartimi neužtikrino vaikų interesų, kadangi buvo suteiktas prioritetas auklės paslaugoms, nulemiančioms nepagrįstą vaikų motinos praturtėjimą ir dvigubą vaikų tėvo nubaudimą. Tokio pavojingo precedento suformavimas nulemtų absoliučiai neteisėto ir neteisingo precedento įtvirtinimą Lietuvos teisinėje sistemoje. Teismas, pripažindamas, kad atsakovas turi teisę laisvai judėti (išvykti į kitą šalį), pasirinkti norimą darbą, tačiau tokių teisių įgyvendinamas negali paneigti jo, kaip tėvo, pareigų auginti, auklėti savo vaikus, juos prižiūrėti bei išlaikyti, savo procesiniu sprendimu neieškojo ir neužtikrino šių nutartyje įvardintų tėvo ir vaikų teisių pusiausvyros, o procesinis sprendimas yra priimtas išimtinai vaikų motinos naudai ir sudaro jai galimybes nepagrįstai praturtėti, netgi piktnaudžiauti savo teisėmis.

18.7. Teismas skundžiamos nutarties 4 ir 5 punktuose įtvirtino situaciją, kad vaikai savaitgaliais turėtų būti paliekami su trečiaisiais su jais giminystės ryšiais nesusijusiais asmenimis. Tokia situacija nėra įtvirtinama jokiame teisės akte, išskyrus atvejus, kai nepilnamečiai vaikai įstatymų nustatyta tvarka yra paimti iš šeimos ir apgyvendinti pas kitus asmenis. Samdoma auklė be jokios abejonės nepakeis vaikams tėvo, todėl teismo nutarties 4 ir 5 punktai neatitinka ir konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, pagal kurią su vaikais bendrauja tėvas, o ne svetimi asmenys, tokie kaip komercinėmis sąlygomis samdomos auklės. Be to, teismas, nutarties 4 punkte padidindamas ieškovei kompensuojamų auklės valandų skaičių, kiekvienos savaitės antradienį numatė tėvo bendravimą su vaikais netgi nuo 9:00 val. - 9:30 val., t. y. laikotarpiu, kai vaikai įprastai būna ugdymo įstaigose.

18.8. Teismas nutartyje padarė išvadą, pripažindamas, kad vaikų tėvas (atsakovas) yra išvykęs ir šiuo metu nuolat dirba Vokietijoje, kad dėl atstumo akivaizdžiai tiesioginis jo ir vaikų matymasis darbo dienomis bei kas antrą savaitgalį faktiškai apsunkintas, tačiau taip pat nepagrįstai laikė, kad ši situacija savaime nesudaro pagrindo šioje dalyje bendravimo tvarką panaikinti. Pažymėtina, kad jokioje kitoje analogiškoje situacijoje bendravimo tvarkos nebūtų įmanoma tiesiogiai įgyvendinti. Ši teismo išvada yra iš esmės nepagrįsta ir neteisinga, susiejant bendravimo tvarką su vaikų priežiūra ir samdomos auklės ir agentūros (įmonės, teikiančios tarpininkavimo parenkant aukles paslaugas) paslaugų kompensavimu.

18.9. Atsakovas taip pat siekia, kad pakeistoje bendravimo tvarkoje būtų įtvirtintos ir nuostatos, numatančios vaikų tėvui teisę bendrauti su vaikais atvykus į Lietuvą darbo dienomis ir savaitgaliais, kai iš anksto pranešama vaikų motinai raštu, taip pat nuotoliniu būdu. Atsakovo nuomone, tokios bendravimo tvarkos nuostatos atitinka vaikų interesus ir užtikrina jų teisę palaikyti nuoseklų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu.

19. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Lyginant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo V. B. ir jo nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. bendravimo tvarką ir atsakovo atskiruoju skundu teikiamą bendravimo tvarką, matyti, kad nebelieka tėvo ir vaikų bendravimo darbo dienomis ir savaitgalį, ir dar daugiau – siūlydamas bendravimo tvarką, atsakovas eliminuoja savo, kaip tėvo, pareigą bendrauti su vaikais ir šiuo laikotarpiu įtvirtinta tik teisę (tekste – „turi teisę“). Tai neabejotinai sukuria neleistiną situaciją, jog skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas gali iš viso neįvykti (pagal siūlomą tvarką) ar vykti fragmentiškai.

19.2. Šalių el. susirašinėjimas sudaro įspūdį, kad atsakovas iš esmės nėra suinteresuotas vaikų auginimu, rūpinimusi, nededa maksimalių pastangų, kad kuo daugiau galėtų praleisti laiko su savo vaikais, o nepilnamečių vaikų auginimo rūpesčius iš esmės prieš vaikų motinos valią yra „perdavęs“ vaikų motinai.

19.3. Byloje pateiktos Vaiko situacijos vertinimo anketos patvirtina tas pačias aplinkybes, kurios buvo nustatytos ir 2023 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo metu: vaikai nori bendrauti su tėčiu (atsakovu) ir kiek įmanoma daugiau, nes buvimo kartu akivaizdžiai trūksta.

19.4. Atsakovo siūlymas įtraukti abstrakčią nuostatą dėl nuotolinio bendravimo apskritai nereikalingas ir nebūtinas, kadangi atsakovui naudotis šia teise nėra jokių suvaržymų, tačiau pats atsakovas vengia susisiekti su vaikais nuotoliu tą darydamas itin epizodiškai, todėl pagrįstų dvejonių kelia pats nuostatos suformulavimas ta apimtimi, kuria neriboto bendravimo (abstrakti nuostata) atsakovas su vaikais siekia kasdien. Labai tikėtina, kad atsakovo atstovai, rašydami atskirąjį skundą, nepasidomėjo, kad atsakovui net kartą - du per savaitę su vaikais bendrauti nuotoliu yra iššūkis, todėl kurti regimybę apie kasdieninį nuotolinį bendravimą su vaikais tikrai ne atsakovui būdingas ir realizuotinas standartas, juo labiau, kai vaikai pasisako už tiesioginį ir betarpišką bendravimą su nuo jų bėgančiu tėvu.

19.5. Ieškovės tikslas, kad tėvas realiai vykdytų neturtines pareigas savo vaikų atžvilgiu. Ieškovė pažymi, kad ši byla yra puikus pavyzdys to, kad paprastomis ir visuotinai pripažintomis priemonėmis tikslo nepasieksi. Nuo pat bylos iškėlimo atsakovas tiek gražiuoju, tiek per antstolius buvo prašomas ir skatinamas bendrauti su vaikais, tačiau atsakovas ne tik nekeitė savo pozicijos, tačiau Vilniaus apygardos teismui atmestus jo atskirąjį skundą 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi, atsakovas, patartas kitų asmenų savo valia nutarė nutraukti krovinių vežimo sutartį su vienu iš UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų užsakovų (duomenų apie tai, kad tai buvo vienintelis užsakovas. nepateikta), nutarė net neieškoti kitų užsakovų; nutarė nesamdyti vilkiko vairuotojo (nors jo paslaugomis, kaip ir pats pripažino, naudojosi dar šalims esant santuokoje ir tai nebuvo problema atsakovui); pats savo valia būdamas įmonės akcininkas ir direktorius bei pateikdamas į bylą dar 2023 m. 09-11 mėn. važtaraščius ir deklaruodamas, kad nespėja vykdyti užsakymų ir to pasėkoje vykdyti tėvo pareigų, nutarė nutraukti su savimi sudarytą darbo sutartį, negana to, padovanojo jam priklausančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcijas savo tėvui ir, kaip pats pripažino, nė neieškodamas analogiško darbo Lietuvoje, įsidarbino draugo įmonėje, vykdančioje veiklą Vokietijoje, darbui, kurio iki šiol nėra dirbęs, kvalifikacijos tam neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, nenutiko nieko, ko pasėkoje jis turėjo mesti darbą Lietuvoje (ir atsakovas to net neįrodinėjo), tuo tarpu vien sudarytos darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) faktas negali būti vertinamas kitaip, kaip tik atsakovo veikimas savo rizika ir siekis apgauti teismą bei nusistatyti kiek įmanoma minimalesnę bendravimo tvarką (su galimybe tą tvarką turėti tokią, kad bet kada galima būtų legaliai jos nesilaikyti). Atsakovo pozicija byloje, kad situacija krovinių pervežimo srityje visoje Europos Sąjungoje yra pablogėjusi, neva UAB (duomenys neskelbtini) atleidžia darbuotojus ir pan. – melaginga, kadangi atsakovo priešieškinio pateikimo dienai UAB (duomenys neskelbtini) ieškojo 7 darbuotojų su solidžiu, iki 4 800 Eur, atlyginimu, o UAB (duomenys neskelbtini) – 4 darbuotojų, siūlydama iki 7 000 Eur siekiantį atlyginimą, ir, negana to, abiejose įmonėse deklaruojamas darbo laikas yra nuo 8:30 val. iki 17:30 val., tad atsakovas, dirbdamas tokiu laiku, visuomet spėtų tiek pristatyti vaikus į ugdymo įstaigą, tiek juos pasiimti. Atsakovas pats sąmoningai susikūrė situaciją negalėjimui vykdyti pareigų (t. y. skubiai išvykdamas į Vokietiją po jam nepalankios Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2697-794/2023) , lygiai taip pat gali susikurti situaciją, kad galėtų grįžti į Lietuvą vykdyti nutartį ar vykdyti nutartį toliau dirbdamas Vokietijoje.

19.6. Atsakovui įprastos priemonės ir teismų procesiniai sprendimai negalioja. Visa tai atsakovui reikalinga tam, kad jis savo interesus iškeltų aukščiau vaikų interesų, o ieškovę nubaustų ne tik dėl to, kad ji kovoja už tai, jog tėvas vykdytų savo pareigas vaikams, bet ir už ieškovės sprendimą prieš tris metus išsiskirti su atsakovu.

19.7. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino situaciją, nurodydamas, kad iki šiol galioja 2023 m. spalio 20 d. nutartis dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, pagal kurią tėvas su vaikais turi bendrauti vieną darbo dieną per savaitę ir kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), nutartimi nustatyta ir tėvo bendravimo tvarka su vaikais jų atostogų metu. Taigi, patvirtinta bendravimo tvarka numatytas tėvo buvimas su vaikais 8 (rašymo apsirikimas teismo nutartyje) dienas per mėnesį (ne atostogų metu), kas ir taip sudaro viso labo 26 proc. laiko per mėnesį, tačiau, nepaisant to, atsakovui nepriimtinas net ir jo ženkliai mažesnis dalyvavimas, auginant ir auklėjant jo vaikus.

19.8. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad neplanuoja grįžti į Lietuvą (nors jis nekalba apie tai, kad dės pastangas rasti darbą Lietuvoje, tarsi Vokietija yra vienintelė šalis (lyginant su Lietuva), kur atsakovas gali dirbti. Kaip jau buvo teismo konstatuota 2024 m. vasario 7 d. nutartimi ir pakartota skundžiamoje nutartyje, tokią situaciją, jog nustatytos jo ir vaikų bendravimo tvarkos nebūtų įmanoma vykdyti, sukūrė būtent atsakovas. Darbo sutartis buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 30 d., t. y. jau po ankstesnės teismo priimtos nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo įsigaliojimo (įsigaliojo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gruodžio 14 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2697-794/2023), todėl, pasirašydamas tokią darbo sutartį, atsakovas turėjo aiškiai suvokti, kad nustatyta ir vykdytina jo ir vaikų bendravimo tvarka negalės būti įvykdyta.

19.9. Nagrinėjamu atveju sukuriama netoleruotina situacija, jog tėvo bendravimas su vaikais adaptuojamas prie tėvo interesų, o ne geriausių vaikų interesų užtikrinimo. Nors atsakovas turi teisę laisvai judėti (išvykti į kitą šalį), pasirinkti norimą darbą, tačiau tokių teisių įgyvendinamas negali paneigti jo, kaip tėvo, pareigų auginti, auklėti savo vaikus, juos prižiūrėti bei išlaikyti.

19.10. Teismas, įtvirtindamas kompensacinį mechanizmą už auklės išlaidas, vienu veiksmu išsprendė du aspektus: paskatino tėvą ieškoti būdų bendrauti su vaikais ir taip minimaliu tėvui nustatytu grafiku per mėnesį (t. y. vis labo 8 dienas iš 30 (31)); užtikrino šalių interesų pusiausvyrą bei apsaugojo ieškovę nuo atsakovo formuojamo pavojingo naratyvo, kuomet tėvas nusišalina nuo bendravimo su vaikais ir „permeta“ savo pareigas bendrauti su vaikais jų motinai be jos sutikimo ir esant netgi aiškiam ieškovės prieštaravimui, nors tėvo laikas su vaikais yra tėvo atsakomybė, o aplinkybė, kaip jis savo atsakomybę įgyvendins ir organizuos: ar pats tiesiogiai, ar pasitelkdamas savo tėvus, ar pats samdydamas auklę (galbūt susirasdamas pigiau apmokamą), ar apmokėdamas ieškovės siūlomos auklių agentūros paslaugas– tai yra atsakovo valia ir pasirinkimas.

19.11. Šis kompensacinis mechanizmas nėra susijęs su vaikų poreikiais ta apimtimi, kuria galėtų būti priskirtas prie vaikų išlaikymo (juo labiau, kai nėra iš anksto žinoma, kokia apimtimi jis kas mėnesį bus reikalingas), o yra susijęs būtent su atsakovo pareigų vykdymu ir asmeniu, kuris vykdo atsakovo pareigas tuo laiku, kai atsakovas pats nebendrauja su vaikais, neieško galimybių bendravimui su vaikais pasitelkti savo tėvus, pats samdytis auklę ir pan. Jokio perdėto pranašumo įtraukta nuostata ieškovei nesuteikė, o kaip tik, priešingai, sureguliavo situaciją ir užtikrino tarp tėvų balansą taip, kad atsakovas neprimestų savo pareigų vykdymo ieškovei, kuri nei pagal įstatymą, nei faktiškai negali būti priversta vykdyti tėvo pareigų jam priklausančiu bendrauti su vaikais metu. Ieškovė kaskart dėl atsakovo nebendravimo pasikreipusi į auklės agentūrą dėl auklės paslaugų užsakymo ir apmokėjusi jas pati patirs išlaidas, kurias ir turės kompensuoti atsakovas. Tai nebus nei didesnė, nei mažesnė suma, kurią bus sumokėjusi ieškovė, kadangi auklė pagal teismo įtvirtintą punktą bus užsakoma tik tėvo bendravimo su vaikais laikui, kas aiškiai atsispindės auklių agentūros išrašytoje sąskaitoje faktūroje.

19.12. Kaip paaiškėjo po atsakovo banko sąskaitos išrašų analizės – daug nuolatinių apsilankymų baruose, naktiniuose klubuose, užsibaigiančių viešbučiuose, vietoje susitikimų su vaikais rodo, kad jei pinigų užtenka tokiems dalykams, tai apmokėti auklės išlaidas, kai pasirenkama pareigų nevykdyti, taip pat neturi būti problema.

Atsiliepimas

20. Atsakovas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ieškovės argumentai apie atsakovo tyčinį vengimą bendrauti su vaikais pasirenkant dirbti užsienyje yra nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad neketina grįžti gyventi į Lietuvą ir planuoja likti Vokietijoje nuolatiniam gyvenimui. Grįžti į Lietuvą ir užsiimti krovinių pervežimo veikla jam būtų pražūtinga finansiškai, nes dauguma tokį verslą vystančių smulkesnių įmonių, tokių, kaip atsakovo, bankrutuoja. Jeigu atsakovas planuotų grįžti gyventi į Lietuvą ir dirbti Lietuvoje, nebūtų išparduotos visos įmonei priklausiusios transporto priemonės. Susisiekus telefonu su UAB (duomenys neskelbtini) ir pasidomėjus darbo pasiūlymu, atsakovui buvo pasiūlytas 1 200 Eur mėnesio atlyginimas, atskaičius mokėtinus mokesčius. Tokios mėnesio pajamos neleistų atsakovui vykdyti jam kas mėnesį tenkančių įsipareigojimų. Atsakovas pateikė atsikirtimus į kitus ieškovės argumentus, taip pat papildomus įrodymus – viešus duomenis, kurie, atsakovo manymu, pagrindžia krizinę situaciją pervežimų versle, kuriuos prašo priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

24. Apeliantas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus – ištraukas iš viešai (internetinėse svetainėse www.delfi.lt, www.lrt.lt, www.15min.lt) skelbiamų publikacijų apie sunkumus, su kuriais susiduria logistikos įmonės (apie logistikos įmonių bankrotą, darbuotojų atleidimus ir pan.).

25. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti įrodymai galėjo būti pateikti kartu su atskiruoju skundu, be to, šie įrodymai (publikacijos naujienų agentūrų internetinėse svetainėse apie pervežimų verslo problemas) yra bendro pobūdžio ir nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku, nepaaiškina tarp ginčo šalių susiklosčiusios situacijos, t. y. negali patvirtinti ar paneigti bylai svarbių aplinkybių, atsisako šiuos įrodymus priimti ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

27. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas nustatė tvarką, pagal kurią ieškovei yra kompensuojamos auklės išlaidos neįvykus atsakovo bendravimui su vaikais pagal nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai šioje dalyje prilygsta atsakovo nubaudimui. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai neįtvirtino atsakovo prašyme nurodytoje bendravimo tvarkoje nuostatos, susijusios su tėvo teise ir galimybe bendrauti su vaikais atvykus į Lietuvą darbo dienomis ir savaitgaliais, kai iš anksto pranešama vaikų motinai raštu, nuotoliniu būdu.

28. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

29. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

30. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Nors CK 3.65 straipsnis tiesiogiai nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra skirta apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais ir taip laikinai sureguliuoti situaciją, kol šeimos santykių srityje kilęs ginčas bus išspręstas iš esmės. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

32. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką motyvavo tuo, kad pasikeitė jo darbo aplinkybės, t. y. atsakovas 2023 m. gruodžio 30 d. sudarė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2024 m. sausio 10 d. pradės dirbti (duomenys neskelbtini). Bendrovė, su kuria atsakovas sudarė darbo sutartį, veiklą vykdo išimtinai Vokietijos Federacijos teritorijoje, todėl atsakovas, jo teigimu, nebegalės įgyvendinti nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas prašė nustatyti tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią konkretus atsakovo bendravimo su vaikais laikas darbo dienomis ir savaitgaliais nenustatytas ir iš esmės apibrėžiamas kaip atsakovo teisė bendrauti su vaikais tam tikromis dienomis, šį laiką suderinus su ieškove. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tokį atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad atsakovas turi kompensuoti ieškovei visas jos patirtas auklės ir agentūros paslaugų teikimo išlaidas nepilnamečių vaikų naudai už laiką, kuris buvo nustatytas atsakovui bendrauti su vaikais, taip pat tais atvejais, kai atsakovas nepaima arba vėluoja paimti vaikus iš ieškovės pagal nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir, atsižvelgiant į individualias tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, įtvirtina tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri maksimaliai užtikrina tiek nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su atsakovu pagal atsakovo turimas galimybes, tiek ginčo šalių lygiateisiškumo principą tėvų teisių ir pareigų srityje.

34. Kaip matyti iš 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, joje nustatytas ženkliai mažesnis atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas nei ieškovės, t. y. pagal nurodytą tvarką atsakovas su nepilnamečiais vaikais turėtų bendrauti tik vieną darbo dieną per savaitę ir kas antrą savaitgalį, t. y. tik 8 dienas per mėnesį (ne vaikų atostogų metu). Tenkinus atsakovo prašymą dėl jo laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, atsakovo vaikams skirtas bendravimo laikas, tikėtina, galėtų dar labiau sumažėti, kadangi būtų įvirtintos nuostatos, jog su vaikais atsakovas turi teisę bendrauti iš esmės savo pasirinktu laiku, apie tai tiesiog įspėjęs atsakovę. Kaip matyti iš atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo argumentų, atsakovas, teikdamas paminėtą prašymą, iš esmės ir siekė sumažinti bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais laiką dėl, kaip jis nurodė, pasikeitusių darbo aplinkybių. Atsakovo prašomos laikinos bendravimo tvarkos nustatymas neatitinka jau minėtos kasacinio teismo praktikos, kurioje išreikšta principinė nuostata, pagal kurią skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymas turėtų būti orientuojamas į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą, bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Be to, apelianto pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neužtikrina jo vaikų interesų. Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados ir jos priedų (vaiko nuomonės išklausymo aktų), atsakovo nepilnamečiai vaikai yra aiškiai išreiškę norą kuo daugiau laiko praleisti su atsakovu, ši aplinkybė užfiksuota Tarnybos išvadoje. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepakeitė laikinos bendravimo su vaikais tvarkos atsakovo nurodytu būdu, kadangi jo pasiūlyta tvarka bylos aplinkybių kontekste nebūtų atitikusi nepilnamečių vaikų interesų ir jų išreikštų norų.

35. Šių aplinkybių kontekste nesutiktina ir su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi apribojama atsakovo teisė dirbti kitoje šalyje (ar kitame mieste). Bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovas laisvai pasirinko darbo vietą užsienio valstybėje, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovas, keisdamas darbo vietą, objektyviai nebūtų turėjęs kito pasirinkimo ar jo pasirinkimas būtų buvęs apribotas, pavyzdžiui, atsakovas būtų buvęs atleistas iš darbo ir būtų susidūręs su sunkumais, ieškodamas kito darbo. Nors kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti miestą ar valstybę, kurioje dirbs, ši teisė pati savaime nepaneigia tėvų pareigos dalyvauti vaikų gyvenime. Šiuo konkrečiu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas darbo vietą pakeitė jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, priėmimo. Taigi, nenustačius objektyvių aplinkybių, nulėmusių atsakovo sprendimą pakeisti darbo vietą, vertintina, kad atsakovas, numatydamas, kad gali tapti sudėtinga vykdyti nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, ir, nepaisant to, pasirinkdamas išvykti dirbti į užsienį, veikė savo rizika ir pats savo veiksmais nulėmė nagrinėjamos situacijos susiklostymą, t. y. aplinkybę, kad nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos įvykdymas tapo apsunkintas.

36. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas įtvirtinti laikinos atsakovo bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatas, pagal kurias atsakovas iš esmės gali nevaržomai dirbti užsienio valstybėje, bet nustatytu laiku nevykdydamas bendravimo su vaikais tvarkos turi atlyginti ieškovei auklės samdymo išlaidas, nesuvaržo atsakovo teisės išvykti dirbti į kitą valstybę ir jo nenubaudžia, o priešingai – įtvirtina šios atsakovo teisės įgyvendinimo būdą, pagal kurį atsakovas gali savo pasirinktu laiku, nepaisydamas bendravimo su vaikais tvarkos, išvykti dirbti į užsienį, ir kartu yra motyvuojamas kuo daugiau laiko praleisti su vaikais, taip užtikrinant ir paminėtus vaikų poreikius.

37. Svarbu pažymėti, kad, kaip minėta, pagal CK 3.156 straipsnį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, turėtų spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ginčo šalys nesusitaria dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos – atsakovas dėl pasikeitusių aplinkybių siekia lankstesnės laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, o ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo siūlymu. Pažymėtina, kad kuo mažiau laiko atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, tuo didesnė tėvų valdžios įgyvendinimo našta yra perkeliama ieškovei, su kuria yra nustatyta nepilnamečių ginčo šalių vaikų gyvenamoji vieta. Nors laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo esminis tikslas yra užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, šios priemonės taikymu iš esmės pasiekiama ir tam tikra pusiausvyra tarp skyriumi gyvenančių nepilnamečių vaikų tėvų interesų, kadangi suvienodinant jų su nepilnamečiais vaikais praleidžiamą laiką, yra ne tik užtikrinamas kuo panašesnis abiejų skyriumi gyvenančių tėvų teisių bei pareigų įgyvendinimas, bet ir nustatomi laikotarpiai, kai skyriumi gyvenantys nepilnamečių vaikų tėvai gali kurti asmeninį gyvenimą. Kaip matyti iš ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto ginčo šalių susirašinėjimo, vykusio 2023 m. rugsėjo mėn., tarp ginčo šalių yra pasitaikę atvejų, kai suplanavus atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiką, atsakovas prieš pat įvyksiant susitikimui nesant svarbių priežasčių jį atšaukdavo. Tokios situacijos ne tik neužtikrina nepilnamečių vaikų intereso santykyje su tėvais turėti stabilumą, bet ir neleidžia ieškovei, su kuriais nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, planuoti asmeninio laiko, profesinės ar kitokios veiklos, kadangi šie planai didele dalimi priklauso nuo to, ar atsakovas laikysis susitarimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybių visuma pagrindžia, kad situacija, kuomet atsakovas gali laisvai pasirinkti, ar bendraus su vaikais nustatytu laiku, ar ne, ne tik neatitinka tėvo ir motinos lygiateisiškumo principo jų santykyje su vaikais, bet ir neproporcingai apriboja ieškovės galimybę planuoti savo laiką, o tam tikrais atvejais ir sukuria jai papildomas išlaidas vaikų priežiūrai. Ginčijama nutartimi įtvirtinus nuostatas, pagal kurias tais atvejais, kai atsakovas pasirenka nustatytu laiku nebendrauti su vaikais, ieškovei yra kompensuojamos auklės samdymo išlaidos, užtikrina ginčo šalių interesų pusiausvyrą, kadangi sudaro sąlygas tiek atsakovui, tiek ieškovei tėvų pareigų vykdymą derinti su asmeniniu ir profesiniu gyvenimu.

39. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi sudaromos prielaidos ieškovei nepagrįstai pasipelnyti, yra nepagrįsti, nes atsakovas nustatytu laiku gali nepatirti nurodytų išlaidų pats bendraudamas su vaikais, be to, išlaidos vaikų priežiūrai turėtų būti atlyginamos pagal šią paslaugą teikiančių asmenų sąskaitas.

40. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tinkamai įvertino klausimui išspręsti svarbius įrodymus, atskleidžiančius ginčo šalių elgesį, vaikų nuomonę ir kitas aplinkybes, atsižvelgė į individualią ginčo situaciją ir taikė aktualias teisės normas bei teismų praktiką. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik laikinai sureguliuojama ginčo situacija.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės ir civilinio proceso teisės normas bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl tenkinti atsakovo atskirojo skundo ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė