Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1788-527/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-01
Bylos Nr.: 2A-1788-527/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00724-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė (pran.)
Atsakovas: A. B.
Ieškovas: J. B.

Civilinė byla Nr. 2A-1788-527/2014;proceso Nr. 2-27-3-00724-2013-3;

procesinio dokumento kategorijos:78.2.1; 121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-607431/2014 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo (išvadą civilinėje byloje teikiančios institucijos – Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Birštono savivaldybės Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 2–4) prašė: 1) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 600 Lt ir nepilnametei dukrai B. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 636 Lt periodinėmis kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2013-09-01 iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant uzufrukto teise šiomis lėšomis disponuoti ieškovei; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina J. B..

Ieškovė 2014-02-19 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 81–83) prašė: 1) pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2002-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-138-01/02 iš atsakovo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto 125 Lt išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, dydį priteisiant L. B. iš atsakovo 600 Lt dydžio materialinį išlaikymą, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja skirti ieškovę; 2) pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2002-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-138-01/02 iš atsakovo B. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto 125 Lt išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, dydį priteisiant B. B. iš atsakovo 636 Lt dydžio materialinį išlaikymą šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja skirti ieškovę; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos santuoka su atsakovu buvo nutraukta 2002-03-09. Gyvenant santuokoje su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. B. ir (duomenys neskelbtini) – dukra B. B.. Nuo 2002 metų atsakovas vaikais nesirūpina, neprisideda prie jų išlaikymo ir nuo to momento niekada vaikų nebuvo aplankęs. Vaikų išlaikymu rūpinasi viena ieškovė, nors atsakovas yra sveikas, darbingas, dėl to turi galimybę prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas piktybiškai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nepilnamečio sūnaus L. poreikiams tenkinti vieno mėnesio išlaidos yra 1 200 Lt, kurias sudaro išlaidos drabužiams ir avalynei – 200 Lt, maistui – 400 Lt, vaistams – 50 Lt, komunalinėms paslaugoms – 150 Lt, higienos prekėms – 50 Lt, mokykliniams reikmenims – 200 Lt, gydymui ir gydymo reikmenims, dienpinigiams – 60 Lt, telefono ir ryšio priemonėms – 40 Lt, laisvalaikiui – 50 Lt. Dukros B. minimaliems poreikiams tenkinti mėnesio išlaidos yra 1 354 Lt ir jas sudaro išlaidos drabužiams ir avalynei – 250 Lt, maistui – 400 Lt, vaistams – 50 Lt, higienos prekėms – 70 Lt, mokykliniams reikmenims – 200 Lt, dienpinigiams – 60 Lt, telefono ir ryšio priemonėms – 40 Lt, laisvalaikio išlaidoms – 50 Lt, mokesčiui už mokslą meno mokykloje – 34 Lt, akiniams – 200 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (t. 1, b. l. 28–29) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, jog nuo pat 2002 metų atsakovas stengiasi vykdyti savo pareigą ir teikti materialinį išlaikymą savo vaikams, tačiau jo finansinė padėtis ne visada leidžia tinkamai šią pareigą vykdyti. Be to, atsakovo sveikatos būklė tokia, kad jis ne visada gali dirbti. Nuo pat jaunystės atsakovas turi sveikatos problemų dėl širdies ir kraujo spaudimo, nuo 2010 metų pastoviai gydosi, o laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2013-04-02 jam buvo nustatytas 50 procentų lygio nedarbingumas. Atsakovas neturi pastovaus nuolatinio darbo, yra registruotas darbo biržoje. Šiuo metu materialinio išlaikymo įsiskolinimas yra virš 14 000 Lt. 2004 metais atsakovas sukūrė naują šeimą, turi žmoną ir nepilnametę dukrą G. B., todėl iš viso turi išlaikyti tris vaikus. Atsakovas neneigia savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, stengiasi ją vykdyti, tačiau dėl savo sunkios turtinės padėties šios pareigos tinkamai vykdyti negali. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Padidėjusias išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui patvirtina tik pažyma apie mokestį už dukros B. B. mokymąsi muzikos mokykloje, tačiau nėra pateikti duomenys apie tai, kad nėra galimybės atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo ar kad savivaldybė negali kompensuoti šių išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu (t. 1, b. l. 137–140) ieškinį tenkino, pakeitė 2002-01-24 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, padidintą išlaikymą išieškant ieškovei nuo 2013-12-13 ir pavedant jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 182,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečių L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2002-01-24 sprendimu nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas 125 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Šalių santuoka nutraukta 2002-02-22 sprendimu, nepilnamečių vaikų L. B. ir B. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos dieniniame skyriuje pagal bendrojo lavinimo programą, B. lanko (duomenys neskelbtini) akordeono klasę, už mokslą moka 34 Lt. L. yra konstatuota jaunatvinė blauzdikaulio ir šeivikaulio osteochondrozė, riešo tunelinis sindromas, kurio korekcijai reikalinga operacija, B. diagnozuota plokščiapadystė, galūnių skausmai. Šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, atsakovės pajamos per 2012 m. sudarė 7 910,55 Lt. Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-09-02 ieškovė dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis šiuo laikotarpiu – 666 Lt, ji gavo ligos, o nuo 2013-09-17 iki 2013-12-31 – nedarbo draudimo išmoką. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. ieškovei išmokėta 312 Lt parama mokinio reikmėms įsigyti. 2013-11-11 ieškovė registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo. Nuo 2013-01-24 iki 2013-12-19 ieškovė gavo išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo po 125 Lt kiekvienam vaikui išlaikyti. Nuo 2013-01-01 iki 2013-08-07 atsakovas dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šiuo laikotarpiu jam išmokėtas darbo užmokesčio vidurkis – 240 Lt. Nuo 2013-01-01 iki 2013-04-30 atsakovas gavo netekto darbingumo pensiją – 293,17 Lt, o 2013-12-18 atsakovas buvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, 2013-11-20 pradėjo dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis už 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius – 518 Lt, nuo 2013-12-02 iki 2013-12-31 dirbo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis – 400 Lt. Nuo 2014-04-22 atsakovas vėl registruotas darbo biržoje, išmokos nemokėtos. Atsakovui diagnozuota hipertenzija, dėl šio susirgimo nuo 2012-04-03 iki 2013-04-02 jis buvo iš dalies darbingas (50 procentų darbingumas). Atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, turi dukrą G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai pradėjo lankyti mokyklą, B. pradėjo mokytis meno mokykloje, atsirado papildomų išlaidų dėl jų sveikatos būklės, padidėjo išlaidos aprangai, higienos prekėms, maistui, ryšių paslaugoms apmokėti, laisvalaikiui, sprendė, kad iš esmės pasikeitė jų poreikiai. Teismas pažymėjo, kad mokamo išlaikymo indeksavimas gali kompensuoti infliacijos sukeltą perkamosios galios sumažėjimą, tačiau ne iš esmės padidėjusius vaikų poreikius. Be to, teismas nurodė, kad išlaikymo priteisimo metu, 2002-01-24, šalių L. buvo beveik ketverių, B. – beveik dviejų, todėl iš jų tuometinių poreikių, kaip šiuo metu neaktualius, būtų galima išskirti tik poreikį žaislams, išlaidos kuriems galėtų šiek tiek kompensuoti padidėjusius poreikius, tačiau sprendė, kad šios išlaidos negali kompensuoti visų ieškovės nurodytų padidėjusių ir atsiradusių naujų poreikių. Teismas nustatė, kad sūnaus L. išlaikymui būtina apie 915 Lt, o dukros B. išlaikymui – apie 1 036 Lt. Teismas pripažino, kad skirtumas tarp vaikų poreikių nėra toks didelis, kuris leistų priteisti skirtingo dydžio išlaikymą. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši: abu tėvai dirba nedidelės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, už kuriuos mokamas atlygis artimas minimaliam mėnesio atlygiui, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių šalys neturi, ieškovė gyvena pas mamą, todėl papildomos išlaidos gyvenamosios patalpos nuomai nereikalingos, ieškovas nurodo nuomojantis butą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, sprendė, kad dėl jų priežiūros, rūpinimosi jų poreikių tenkinimu, tinkamu jų auklėjimu, jos galimybės dirbti kelis darbus, kelti kvalifikaciją ribotos. Atsakovas gyvena su sutuoktine, kartu su ja augindamas vieną nepilnametę dukrą, atsakovas yra darbingas, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, negali realizuoti siekio įgyti kvalifikaciją, dėl amžiaus ar kitų aplinkybių) negali gauti didesnių pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o jo galimybės tai daryti yra didesnės nei ieškovės. Teismas nurodė, kad nors dėl diagnozuotos hipertenzijos atsakovas kurį laiką buvo darbingas iš dalies, bet šiuo metu jam dalinis darbingumas nenustatytas, todėl, būdamas visiškai darbingas ir privalėdamas išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, atsakovas turi ir gali dėti didesnes pastangas pakankamam išlaikymui teikti. Teismas, įvertinęs atsakovo sutuoktinės gaunamas pajamas ir turimą turtą, taip pat kitas nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą nei 125 Lt kiekvienam vaikui, kuris iš jo yra priteistas 2002-01-24 sprendimu. Teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius, atsakovo turimą kvalifikaciją, tai, kad atsakovas turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, kad turto neturi, tačiau neįrodė išnaudojęs visas savo galimybes gauti didesnį atlyginimą dirbant kvalifikuotesnį ar papildomą darbą, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, priteisė iš atsakovo didesnį – 350 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas materialinį išlaikymą priteisė nuo 2013-12-13, t. y. nuo dienos, kada atsakovui buvo įteikti ieškinys dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo nurodęs, kad atsakovas, gavęs ieškinį dėl būtino didesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, žinojo, kad vaikams reikalingas didesnis išlaikymas, tačiau jo neteikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2–4) prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti.

Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į CK 3.47 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismas išlaikymo dydį nustato atsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį. Ieškovės pajamos per paskutinius dvejus metus buvo vidutiniškai 500–600 Lt per mėnesį, tuo tarpu apeliantas šiuo metu yra bedarbis, pašalpos iš darbo biržos negauna, todėl neaišku, kaip jis nepilnamečiams vaikams išlaikyti kas mėnesį turės sumokėti po 700 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neįvertino aplinkybės, kad šalių turtinė padėtis nuo 2002 metų nepasikeitė, tačiau apeliantas 2004 metais sukūrė naują šeimą, turi žmoną ir nepilnametę dukrą, todėl turi išlaikyti iš viso tris vaikus. Jokių papildomų specialių poreikių nepilnamečiai vaikai neturi, todėl 2002 metais priteistas materialinis išlaikymas, kadangi yra indeksuojamas, nėra per mažas jų poreikiams patenkinti.

Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. 2014-04-24 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad maistui vidutiniškai išleidžia 300 Lt, kitos išlaidos per mėnesį yra apie 150–200 Lt, o jos pajamos per mėnesį yra apie 600 Lt. Taigi ieškovės skiriama vienam vaikui pinigų suma neviršija daugiau kaip 100 Lt, todėl neaišku, kaip teismas nustatė, kad ieškovė savo vaikams per mėnesį skiria po 350 Lt kiekvienam vaikui (iš viso 700 Lt), ir tokiu būdu pažeidė CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo vertinti įrodymai yra tik žodiniai ieškovės besikaičiantys paaiškinimai. Ieškinyje buvo nurodyta, kad išlaidos nepilnamečiams vaikams išlaikyti per mėnesį sudaro 2 500 Lt, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu šios išlaidos sumažėjo iki 1 200 Lt, o vienintelis išlaidas pagrindžiantis įrodymas yra pažyma apie mokestį už dukters B. mokymąsi muzikos mokykloje.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl apelianto sutuoktinės gaunamų pajamų jis gali teikti didesnį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Apelianto sutuoktinės gaunamos pajamos per paskutinius 12 mėnesių sudarė apie 1 750 Lt, todėl jam tenkanti pusė šios sumos sudarytų 875 Lt. Kadangi jis gyvena nuomojamame būste, tai jam tenkančios išlaidos jo nuomai kas mėnesį yra 250 Lt. Būtiniausiems apelianto poreikiams tenkinti per mėnesį reikia maistui 250 Lt, drabužiams, avalynei, higienos prekėms iki 100 Lt, komunaliniams mokesčiams 200 Lt, todėl iš viso apelianto poreikiams patenkinti reikia apie 800 Lt sumos. Kadangi jam diagnozuota hipertenzija, jis vaistams išleidžia apie 100 Lt per mėnesį, be to, yra siunčiamas darytis aortos vožtuvo pakeitimo operacijos. Šių išlaidų suma atitinka apelianto dalį, kuri priskirtina jam iš jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu materialinio išlaikymo įsiskolinimas yra apie 15 000 Lt, todėl, apeliantui gaunant bent kokį darbo užmokestį, iš jo bus išskaitoma 50 procentų materialiniam išlaikymui. Apeliantui net ir uždirbant papildomai 850 Lt per mėnesį, jis savo trims vaikams galėtų skirti ne daugiau kaip 150 Lt per mėnesį. Be to, jis su sutuoktine turi tik vieną transporto priemonę, kuri yra 1991 m. gamybos ir jos vertė šiuo metu rinkoje siekia nuo 1 800 Lt iki 2 900 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo siekį kelti kvalifikaciją ar susirasti geriau apmokamą darbą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jis nuo 2012-04-03 iki 2013-04-02 buvo netekęs 50 procentų darbingumo. Darbingumo lygio netekimas buvo nustatytas dėl tos pačios ligos, kuria apeliantas serga ir šiuo metu, ir dėl kurios jis yra rekomenduojamas operacijai. Šiuo metu netektas darbingumo lygis yra nenustatytas dėl biurokratinių kliūčių (kol nebus atlikta operacija). Nurodytos aplinkybės bei tai, kad apeliantas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2014-02-28 dirbo dviejuose darbuose, rodo jo siekį susirasti kuo geriau apmokamą darbą ar bent jau gauti didesnes pajamas. Jo išsilavinimas yra tik pagrindinis, jis yra baigęs 8 klases. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantas siekia gauti pajamų, o byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, kad apeliantas vengė vykdyti pareigą teikti materialinį išlaikymą savo vaikams.

Materialinio išlaikymo dydis pakeistas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tačiau apeliantas savo pareigą teikti materialinį išlaikymą visą tą laikotarpį vykdė pagal savo išgales ir proceso metu buvo sumokėta apie 1 500 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 19–23) prašo apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimą palikti nepakeistą. Ginčijamu sprendimu teismas, padidinęs nepilnamečiams vaikams priteistą materialinį išlaikymą, atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį. Ieškovės turtinė padėtis yra labai sunki, be to, jai dar tenka pareiga auginti du nepilnamečius vaikus. Dėl vaikų priežiūros, rūpinimosi jų poreikių tenkinimu, tinkamo auklėjimo ieškovės galimybės kelti kvalifikaciją ar dirbti kelis darbus yra ribotos. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vertinant apelianto turtinę padėtį būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jis gyvena su sutuoktine, kartu su ja turi vieną nepilnametį vaiką, yra darbingas ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis dėl objektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nors dėl diagnozuotos hipertenzijos apeliantas kurį laiką buvo tik iš dalies darbingas, tačiau šiuo metu jam nedarbingumas nenustatytas. Apeliantui esant darbingam, jis turi ir gali dėti didesnes pastangas pakankamam materialiniam išlaikymui teikti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino teiktino materialinio išlaikymo dydį.

Šalies argumentai

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad priteisto materialinio išlaikymo indeksavimas turi užtikrinti padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius. Priteisto materialinio išlaikymo dydžio indeksavimas yra skirtas kompensuoti infliacijos sukeltą perkamosios galios sumažėjimą, tačiau ne iš esmės padidėjusius vaikų poreikius. Materialinio išlaikymo priteisimo metu šalių nepilnamečiai vaikai buvo beveik 4 ir 2 metų, todėl iš tuo metu buvusių poreikių nebeaktualus poreikis žaislams, tačiau išlaidos žaislams negali kompensuoti padidėjusių ir atsiradusių naujų poreikių. Vaikai greitai auga, vystosi, todėl dažnai tenka pirkti naujus drabužius, avalynę, skirti lėšas papildomam viduriniam ugdymui. Vaikai nuolat užsiima užklasine veikla, kuri reikalauja papildomų išlaidų, turi sveikatos sutrikimų.

Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti, kadangi jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantui teikiant naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje yra užkirstas kelias tiek ieškovei, tiek bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui juos ištirti, todėl tokiu būdu pažeidžiamos ieškovės procesinės teisės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tik iš dalies teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, tačiau priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir dėl to nusprendus dėl nepagrįstai didelio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Nežymus išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti išlaikymo dydį.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2002-01-24 sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, nuo 2002-01-10 priteista iš apelianto šalių nepilnamečiams vaikams L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, materialinis išlaikymas po 125 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (t. 1, b. l. 30). Ieškovė 2013-12-10 kreipėsi į teismą, prašydama padidinti nepilnamečiams vaikams priteistą materialinį išlaikymą per mėnesį iki 600 Lt sūnui ir iki po 636 Lt dukrai, savo reikalavimą grįsdama pasikeitusiais (padidėjusiais) nepilnamečių vaikų poreikiais. Apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodant ,,Ieškinį patenkinti“), priteisto materialinio išlaikymo dydį kiekvienam vaikui padidinus nuo 125 Lt iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris iš esmės grindžiamas argumentais dėl netinkamos tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių įvertinimo.

Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo, teigiant, jog vaikams, kurie neturi jokių papildomų specialiųjų poreikių, visiškai pakanka 2002 m. priteisto išlaikymo, kuris yra indeksuojamas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl iš esmės pasikeitusių (padidėjusių) nepilnamečių šalių vaikų poreikių (juos lyginant su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2002-01-24 sprendimo priėmimo metu buvusiais poreikiais), yra pagrįsta ir teisėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas sprendžiamas praėjus beveik 12 metų nuo teismo spendimo, kuriuo buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priėmimo, pagrįstai leidžia spręsti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra pasikeitę. Priteisiant materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams buvo beveik keturi ir dveji metai, kai tuo tarpu šiuo metu atitinkamai 16 ir 14 metų. Per šį laikotarpį vaikai pradėjo lankyti mokyklą, daugiau kainuoja jų drabužiai ir avalynė, maistas, higienos prekės, laisvalaikio poreikiai, užklasinė veikla ir įvairių būrelių lankymas, atsirado išlaidų dėl nepilnamečių vaikų sveikatos būklės, todėl pagrįstai spręstina, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per šį laikotarpį padidėjo iš esmės.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nėra nustatyti kokie nors specialūs šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, negali būti laikoma paneigiančia vaikų poreikių pasikeitimo faktą. CK 3.201 straipsnio ir 3.201 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas bei susiformavusi teismų praktika nesuteikia pagrindo teigti, kad materialinio išlaikymo dydžio pakeitimas siejamas išimtinai tik su atsiradusiais specialiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Sutiktina, kad remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi priteisto materialinio išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau išlaidų specialiems poreikiams patenkinti atsiradimas yra numatytas kaip savarankiškas materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Taigi, net ir nesant specialių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), o ieškovės pateikti duomenys kaip tik ir pagrindė pasikeitusius šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti pasikeitimo, kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė šalių nepilnamečių vaikų poreikius esant pasikeitusius nuo 2002-01-24 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, nepagrįstu laiko apelianto nurodytą argumentą, kad nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą gali kompensuoti priteisto materialinio išlaikymo indeksavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad priteisto materialinio išlaikymo dydžio indeksavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali kompensuoti tik infliacijos sukeltą perkamosios galios sumažėjimą, tačiau ne iš esmės pasikeitusius vaikų poreikius.

Tačiau kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog ieškovė jokiais konkrečiais įrodymais (apart nenuoseklių savo paaiškinimų, ieškinyje nurodžius, kad išlaidos per mėnesį sudaro 2 500 Lt, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu šios išlaidos sumažėjo iki 1 200 Lt) nepagrindė teismo posėdžio metu nurodytų išlaidų vaikų maistui (po 300 Lt), kanceliarinėms prekėms (po 40 Lt), ryšio paslaugoms (po 25 Lt), higienos prekėms (sūnui 40 Lt, dukrai 60 Lt), drabužiams ir avalynei (sūnui 200 Lt, dukrai 220 Lt). Kolegijos nuomone, teisinga, sąžininga ir protinga suma, kuri reikalinga šalių vaikų, neturinčių jokių papildomų specialiųjų poreikių, normaliems kasdieniniams poreikiams patenkinti suma yra po 400 Lt kiekvienam vaikui. Kadangi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, būtent tokią sumą, kaip būtiną normaliems kasdieniniams vaikų poreikiams patenkinti, nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apelianto argumentai apie tai, jog ,,neaišku, kaip teismas nustatė, kad ieškovė savo vaikams per mėnesį skiria po 350 Lt kiekvienam vaikui (iš viso 700 Lt)“, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (LAT 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino materialinio išlaikymo dydžio, abiejų tėvų turtinę padėtį bei atsakovo galimybes teikti būtent 700 Lt (po 350 Lt kiekvienam vaikui) įvertino nevisiškai tinkamai. Lyginant su 2002 metais, ieškovės išlaikytinių skaičius nepasikeitė, kai tuo tarpu atsakovas nuo 2005 m. privalo išlaikyti dar vieną dukrą – G. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Nors apelianto sutuoktinės darbo užmokestis per paskutinius 12 mėnesių sudarė apie 2 252 Lt per mėnesį, pažymėtina, jog, atskaičius mokesčius, iš šios sumos faktiškai išmokėta buvo tik 1 750 Lt (20 976 / 12), todėl, sutiktina su apeliantu, jog jam tenkanti pusė šios sumos sudarytų 875 Lt. Ieškovė neginčijo apelianto nurodytų aplinkybių, kad jis su šeima gyvena nuomojamame būste ir kad jam tenkančios išlaidos jo nuomai kas mėnesį yra 250 Lt, taip pat to, kad būtiniausiems apelianto poreikiams tenkinti per mėnesį reikia maistui 250 Lt, drabužiams, avalynei, higienos prekėms iki 100 Lt, komunaliniams mokesčiams 200 Lt, vaistams apie 100 Lt, todėl iš viso apelianto poreikiams patenkinti reikia apie 900 Lt sumos, atitinkančios apeliantui priskirtiną jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalį. Be to, kolegijos nuomone, sprendžiant dėl atsakovo galimybių teikti būtent 700 Lt išlaikymą per mėnesį, būtina buvo atsižvelgti ir į tai, kad nesumokėto išlaikymo įsiskolinimas viršija 14 000 Lt, kas buvo nurodyta ir atsakovo atsiliepime, ieškovė šios aplinkybės neginčijo, o, be to, tai patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog iš apelianto vykdomi išieškojimus Vaikų išlaikymo fondo administracijos naudai (4 988,29 Lt) bei ieškovės naudai (10 754,30 Lt įsiskolinimas 2013-12-01 duomenimis) (2 t., b. l. 9–11). Be to, kolegija, kaip itin svarbią aplinkybę vertina tai, jog, kaip matyti iš 2014-05-22 medicininio pažymėjimo (2 t., b. l. 7), atsakovas serga sunkia hipertonine liga, sunkiai kontroliuojama, yra aortos vožtuvo pakitimas, ruošiamas operacijai – vožtuvų pakeitimui, iš ko spręstina, jog atsakovo darbo paieškos iš tiesų yra apsunkintos dėl jo sveikatos būklės. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas nuo 2012-04-03 iki 2013-04-02 buvo netekęs 50 procentų darbingumo. Nurodytos aplinkybės bei tai, kad apeliantas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2014-02-28 dirbo dviejuose darbuose, rodo jo tam tiktą siekį susirasti darbą ir gauti bent kiek didesnes pajamas. Nustatyta, jog šiuo metu atsakovo sutuoktinės vardu įregistruota 1 transporto priemonė 1991 m. gamybos (kurios galima rinkos vertė 1 800–2 900 Lt (2 t., b. l. 13–14);

Vertinant abiejų šalių turtinę padėtį, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, spręstina, kad šalių turtinė padėtis panaši: abu dirba nedidelės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, už kuriuos mokamas atlygis artimas minimaliam mėnesio atlygiui, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, ieškovė gyvena pas mamą, todėl papildomos išlaidos gyvenamosios patalpos nuomai nereikalingos, ieškovas nurodo nuomojantis butą. Atsakovas neginčija ieškovės nurodyto fakto, jog jis nuo 2002 metų visiškai nelanko savo nepilnamečių vaikų L. ir B., kuriuos augina viena ieškovė, todėl dėl jų priežiūros, rūpinimosi jų poreikių tenkinimu ir tinkamu auklėjimu, jos galimybės dirbti kelis darbus, kelti kvalifikaciją yra iš tiesų ribotos. Be to, atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, negali realizuoti siekio įgyti kvalifikaciją, dėl amžiaus ar kitų aplinkybių) negali gauti didesnių pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o jo galimybės tai daryti yra didesnės nei ieškovės. Vien dėl šių priežasčių didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą besąlygiškai turėtų prisiimti atsakovas. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo sprendė, jog iš 400 Lt kiekvieno vaiko poreikiams būtinos sumos net 350 Lt, kas sudaro 87,5 procentus (350 x 100 / 400), privalo sumokėti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teisinga, sąžininga ir protinga suma, kuri galėjo būti priteista iš atsakovo, yra po 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, kas sudaro 75 procentus (300 x 100 / 400) nuo kiekvieno vaiko poreikiams būtinos sumos (400 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nuo 350 iki 300 Lt sumažinus priteistą iš atsakovo išlaikymą, atitinkamai iki 126 Lt mažintina iš atsakovo valstybei priteista žyminio mokesčio suma, paskaičiuotina taip: (300-125) x 12 x 0,03. Nustatyta, kad 2014-07-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi (t. 2, b. l. 31–32), patenkinus apelianto prašymą, jis buvo atleistas tik nuo 80 procentų dalies (130 Lt) žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimo, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies (32 Lt) sumokėjimo apeliantas nebuvo atleistas. Duomenų apie tai, kad jis būtų sumokėjęs likusią dalį žyminio mokesčio, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad, iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, jam iš pralaimėjusios šalies turėtų būti priteista 36 Lt ((50+50) x 12 x 0,03), įvertinus tai, kad apeliantas šio žyminio mokesčio nemokėjo, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, padarius įskaitymą, iš atsakovo priteistina valstybei tik 90 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str.).

Teismo turėtos pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi, ieškinį patenkinus tik per pusę, iš abiejų šalių priteistinos išlaidos neviršija po 10 Lt iš kiekvienos šalies.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šių išlaidų dydį bei jų pagrįstumą iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos nėra gauta. Esat nurodytoms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, sumažindama nuo 350 Lt iki 300 Lt kiekvienam vaikui padidinto išlaikymo dydį bei atitinkamai perskirstydama bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 str. 3 p.).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2002 m. sausio 24 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. B., gim. (duomenys neskelbtini), B. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (kas atitinka 86,89 eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Padidintą išlaikymą išieškoti nuo 2013 m. gruodžio 13 d., pavedant ieškovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Laikinąją apsaugos priemonę - 2014 m. vasario 24 d. nutartimi taikytą laikiną išlaikymą iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams - L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 (du šimtus) litų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-24, - palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 90 Lt (26,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Šią sumą galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.”

Teisėjai : Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė