- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-27-380/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Alius Galminas, Alvydas Kvaščevičius, Marius Cechanavičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės Kristinos Prialgauskienės, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Alvydo Kvaščevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktais, A. S. įpareigotas: 1) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nurodyta A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendžiu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl H. E. gydymo išlaidų tenkintas visiškai. Priteista iš A. S. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 57,18 Eur turtinės žalos.
Nuosprendžiu H. E. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš A. S. H. E. 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita H. E. civilinio ieškinio dalis netenkinta.
H. E. baudžiamoji bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.
Nurodyta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuspręsta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl A. S. gydymo išlaidų ir A. S. civilinį ieškinį dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtus.
Priteista H. E. iš A. S. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros po 1 000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. S. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2021-04-22, apie 18.00 val., statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilusio konflikto su H. E. metu, tyčia pastūmė H. E., bei suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į galvą padarė H. E. odos nubrozdinimą smakro srityje, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, po to spyrė pargriuvusiam ant grindų H. E. į kairę koją, taip H. E. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kojos minkštųjų audinių patinimą.
2. H. E. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2021-04-22, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, svetainės kambaryje, konflikto dėl darbų kokybės metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė A. S. į galvą, padarydamas pastarajam kraujosruvas odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje – smilkininėje srityse, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimą kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimą, – tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorė K. Prialgauskienė prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (turėtų būti – Klaipėdos miesto rūmų) 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir H. E. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio l dalį ir paskirti jam 50 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą; 2) iš H. E. A. S. atžvilgiu priteisti civilinį ieškinį – 233,50 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) iš H. E. priteisti 19,06 Eur civilinį ieškinį Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl A. S. gydymo išlaidų atlyginimo; 4) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
4.1. Prokurorė plačiai cituoja skundžiamame nuosprendyje išdėstytus pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remdamasis šis teismas nusprendė, kad H. E. baudžiamoji byla turi būti nutraukta esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.
4.2. Prokurorė nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas, todėl naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Prokurorės nuomone teismas nesiėmė priemonių išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybėms, detaliau neanalizavo liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų ir jų esminių prieštaravimų, kurie nepagrindžia teismo padarytos išvados dėl būtinosios ginties sąlygų buvimo. Prokurorė taip pat nurodo, jog tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės H. E. ir liudytojų parodymų yra esminių prieštaravimų, kurie pašalina aplinkybę, jog H. E. gynė save nuo akivaizdaus ir tiesiogiai gresiančio pavojaus, ir šiuos prieštaravimus toliau išvardija.
4.3. Įvykio vieta yra H. E. šeimos narių nuosavybė, o dalyvavę asmenys, išskyrus nuteistąjį A. S., buvo H. E. pažįstami, draugai arba turintys bendrą ekonominį interesą ir aktyviai reikalavę A. S. sumokėti solidžią pinigų sumą, net ir už tuos darbus, kurie N. Š. teigimu nebuvo susiję su A. S. atliktais langų montavimo darbais. Teismas H. E. bei liudytojų parodymus turėjo įvertinti kritiškai, analizuoti skirtingu laiku ir skirtingose bylose bei teisminiame nagrinėjime duotų parodymų neatitikimą „jiems paties ir kitiems faktiniams duomenims“.
4.4. Prokurorė akcentuoja prieštaravimus dėl H. E. kūno padėties tariamos gynybos metu. Teigia, kad „ikiteisminio tyrimo priešpriešinėse bylose“ H. E. davė prieštaringus parodymus, vienu metu nurodė (tai patvirtino ir parodymų patikrinimo metu), kad po A. S. smūgio sudavimo nugriuvo ant nugaros ir iškart po to A. S. sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių kojomis į nugaros, kojų sritį. Apie smūgių sudavimą A. S. nugriuvus patvirtino ir K. A., vėliau šie asmenys pakeitė parodymus ir tvirtino, kad po smūgių kojomis sudavimo H. E. atsistojo ir A. S. toliau bandant per juos skiriantį K. A. smūgiuoti rankomis gynėsi ir delnu ar kitaip galėjo suduoti A. S.. Visgi, tokie parodymai vertintini kritiškai, kadangi apie smūgių sudavimą H. E. atsistojus pirminiuose parodymuose nenurodo nei K. A. (2021-05-07 apklausos protokolas), nei liudytojai V. D. (2021-06-22 apklausos protokolas). Teisminio nagrinėjimo metu K. A. atsakydamas į papildomai užduodamus klausimus jau teigė, kad bandė kelis kartus atitraukti A. S. jį apglėbdamas per kaklą ir liemenį, ir neva antro atitraukimo metu A. S. toliau atliekant veiksmus H. E. gimdamasis taip pat rankomis sudavė A. S.. H. E. nurodė, kad gynybos priemones naudojo jau atsistojus ir A. S. vėl puolant ir bandant suduoti smūgius. Tačiau apklaustas kaip liudytojas V. D. patvirtino, kad K. A. atitraukus A. S. jokio fizinio kontakto iš A. S. nebuvo, toliau tęsėsi žodinis konfliktas (2021-06-22 apklausos protokolas).
4.5. Prokurorės nuomone šios aplinkybės patvirtina, kad A. S. H. E. smūgius galėjo suduoti, kaip pats parodė, jam esant gulimoje padėtyje. Tačiau atsižvelgus į paties H. E. padėtį, į nurodytas faktines aplinkybes, jog A. S. jį spardė kojomis, fizinio kontakto H. E. rankomis su A. S. viršutine kūno dalimi, o ypač galvos sritimi, negalėjo būti objektyviai įvertinus atstumą. Remiantis nurodytomis prieštaringomis aplinkybėmis A. S., spardydamas H. E., turėjo būti ergonomiškai nepatogioje tokiam veiksmui padėtyje, susirietęs ir pasilenkęs link H. E., tačiau tokių aplinkybių nenurodo nė vienas iš proceso dalyvių. Įvertinus nurodytus prieštaravimus ir A. S. parodymus, jų nuoseklumą įvykio vietoje ir vėliau proceso metu, galima pagrįstai manyti, kad A. S. sužalojimai padaryti ne H. E. ginantis, o pasibaigus gresiančiam pavojui ir galbūt keršijant dėl A. S. ankstesnio elgesio. Tam, kad būtinoji gintis būtų pripažįstama teisėta, ji privalo atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su kėsinimusi ir gynyba. Įvertinus visų liudytojų parodymų visumą, esančius prieštaravimus dėl įvykio mechanizmo, sužalojimų pobūdžio, konstatuotina, kad nors konflikto iniciatorius ir buvo A. S., tačiau vėliau H. E. prieš jį atliko aktyvius veiksmus pasibaigus jam gresiančiam pavojui – A. S. nutraukus ir K. A. ribojant pastarojo aktyvius veiksmus (apglėbus ir atitraukus), todėl H. E. ne mažiau keturių smūgių sudavimo (ne delnu kaip teigia, o kumščiu) metu veikė ne būtinosios ginties sąlygomis.
4.6. Prokurorė mano, kad prieštaringos ir kitos nurodytos sužalojimų ir turto sugadinimo faktinės aplinkybės. Įvykio vietoje pareigūnams H. E. nurodė vienintelį sužalojimą – barzdos įdrėskimą, kuris objektyviai, kaip ir marškinėlių suplėšymas, nesimato net vaizdo įrašuose, užfiksuotas nuotraukoje H. E. praskleidus barzdos plaukus. Taip pat įvykio vietoje nebuvo fiksuojamos nei K. A., nei V. D., nei R. V. vėliau nurodytos aplinkybės apie kraujo dėmes ant H. E. veido, paraudusį kaklą, to neakcentavo ir savo sužalojimus vietoje demonstravęs H. E.. Apie kaklo sužalojimą H. E. nenurodė ir faktiškai jį apžiūrėjusiam teismo medicinos ekspertui, tik papildomai akcentavo kelio sumušimą. Byloje esantys prieštaravimai liudija, kad H. E. iš anksto su liudytojais buvo sutaręs apie tam tikrų įvykio aplinkybių nurodymą, jog pateisintų savo aktyvius smurtinius veiksmus, tačiau šių duomenų teismas neįvertino ir dėl jo priėmė neteisingą sprendimą.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo: 1) priimti teikiamus papildomus įrodymus ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-09-29 nuosprendžio dalį dėl A. S. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio l dalį ir priimti naują nuosprendį – A. S. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio l dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; 3) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-09-29 nuosprendžio dalį, kuria iš A. S. priteista 57,18 Eur turtinė žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl H. E. gydymo išlaidų; 4) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-09-29 nuosprendžio dalį, kuria priteista iš A. S. H. E. 200 Eur turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; 5) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-09-29 nuosprendžio dalį, kuria H. E. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio l dalį nutraukta esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, ir priimti naują nuosprendį – pripažinti H. E. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio l dalyje, tenkinti A. S. civilinį ieškinį ir priteisti iš H. E. A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi šis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neteisingai aiškinant ir taikant BK nuostatas, kartu netinkamai taikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Teismas skundžiamą nuosprendį priėmė neįsigilinęs į bylos esmę, dėl to buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Toliau nurodomi apeliacinio skundo argumentai.
Dėl nepagrįsto A. S. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
5.2. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados šiuo atveju neatitinka bylos aplinkybių, nėra pašalinti prieštaravimai dėl faktinių aplinkybių, o A. S. nepagrįstai nuteistas, kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis atliko nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio l dalyje.
5.3. Apylinkės teismas, išanalizavęs byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatavo, kad A. S. neva tyčia smurtavo prieš H. E. ir savo veiksmais sutrikdė jo sveikatą, sukėlė fizinį skausmą.
5.4. Pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio išvados dėl A. S. kaltės iš esmės pagrįstos tik H. E. paaiškinimais, tuo tarpu nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų H. E. neva padarytus sužalojimus. Specialisto išvadoje Nr. G484/2021 (03) nurodoma, kad H. E. nustatytas odos nubrozdinimas smakro srityje, remiantis VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės medicinos dokumentų išrašo (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (2021-04-22 19.38 val.), kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad H. E. nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. H. E. nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. G484/2021 nurodyta, kad H. E. nustatytas sužalojimas, nurodytas specialisto išvadoje Nr. G484/2021 (03) l punkte, yra plačios grupinės priklausomybės, jame nėra užsifiksavę individualių žalojančio daikto požymių, todėl nustatyti, kokiu konkrečiu daiktu padarytas sužalojimas, nėra galimybės. Sužalojimo mechanizmas nurodytas specialisto išvados Nr. G484/2021 (03) l punkte. H. E. kairėje kojoje išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Minkštųjų audinių patinimas kaip sužalojimas nekvalifikuojamas. Nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto. H. E. objektyvios teismo medicininės apžiūros metu nurodė skausmingumą kairėje šlaunyje, kelio sąnario srityje. Fizinis skausmas yra subjektyvus pojūtis, todėl kaip objektyvus sužalojimas nevertinamas ir sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas.
5.5. Pažymima, kad H. E. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kilus konfliktui A. S. sudavė jam dešine ranka į barzdos sritį ir H. E. nugriuvo ant nugaros ant grindų. Jam gulint ant žemės A. S. neva ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė jam daugiausiai į kojų sritį, tačiau kliuvo ir į pilvo, nugaros sritis. Be to, nurodė, kad A. S. neva trenkė jam kelis kartus kumščiu į kaklą. Tuo tarpu po įvykio H. E. apžiūrintis medicinos pagalbos darbuotojas šiam nurodžius sužalojimo vietas, pasakė, kad nieko nesimato. H. E. akistatos tarp A. S. ir jo metu toliau tikino, kad neva A. S. smūgiavo jam į veidą kumščiais – sudavė ne mažiau kaip tris kartus. Lieka neaišku, kokiu pagrindu A. S. apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl to, kad sudavė smūgius H. E., kai apie smūgių sudavimą nėra jokių patvirtinančių įrodymų – po įvykio H. E. veide nebuvo užfiksuota nei vienos mėlynės ar kraujo. Be to, H. E. dar iki kilusio konflikto kalbėjosi telefonu su A. S. ir šiam minėjo, kad jo barzda buvo seniau sužalota sporto salėje, treniruotės metu. Pažymėtina, kad ekspertas savo išvadoje nurodė aplinkybę, kad H. E. barzdos nubrozdinimas nekraujuoja. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti tik paraudusi vieta plaukuotosios barzdos vietos srityje. Eksperto išvadoje konstatuota, kad H. E. barzda nubrozdinta kietu buku daiktu, taigi šiuo atveju apskritai paneigta aplinkybė, kad tai galėjo padaryti A. S. savo ranka, kaip teigė H. E..
5.6. Taigi nėra fiksuota jokių pasekmių, kurias sukėlė neva A. S. suduoti smūgiai. Objektyvus įrodymas – eksperto išvada – nerodo visiškai jokių A. S. smurto prieš H. E. padarinių, nors skundžiamame nuosprendyje aprašomas buvęs gana intensyvus smurtas ir didelio kiekio smūgių sudavimas. Nepaisant faktų apie H. E. sužalojimų nebuvimą, apylinkės teismas pripažino A. S. kaltu dėl smūgių H. E. sudavimo, darydamas priešingą išvadą, nei nustatyta eksperto – pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. S. sudavė H. E. nenustatytą kiekį smūgių į galvą, taip padarydamas H. E. odos nubrozdinimą smakro srityje, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to spyrė pargriuvusiam ant grindų H. E. į kairę koją, taip H. E. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kojos minkštųjų audinių patinimą.
5.7. Liudytojo K. A. parodymų, kuriais priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi apylinkės teismas, pradinė pozicija ikiteisminio tyrimo metu buvo ta, jog kilus konfliktui A. S. pirmojo smūgio, po kurio H. E. neva nuvirto, liudytojas nematė. Liudytojas K. A. teigė, kad A. S. H. E. nugriuvus toliau neva smūgiavo į galvą gulinčiam. Tačiau šio liudytojo parodymai baudžiamojo proceso metu keitėsi – K. A. teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad matė, jog A. S. pirmasis trenkė H. E.. Taigi, K. A. liudijimuose stipriai skyrėsi A. S. tariamai pavartoto smurto mastas, skirtingai nurodomos vietos, į kurias buvo suduoti smūgiai (liudytojo teigimu H. E. buvo spardomas į galvą, nors pats H. E. aiškina, kad neva A. S. ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė jam daugiausiai į kojų sritį, tačiau kliuvo ir į pilvo, nugaros sritis). Dar daugiau – liudytojas nurodė, kad po įvykio nurodė matęs H. E. prakirstu smakru, kuris kraujavo, buvo paraudęs, nubrozdintas kaklas, suplėšyti marškiniai krūtinės srityje. Nurodė, kad ant A. S. sužeidimų nepastebėjo. Pažymima, kad K. A. pripažino, jog pats aktyviai fiziškai dalyvavo kilusiame konflikte – pripažino, kad sugriebė ir laikė A. S. norėdamas atitraukti nuo H. E.. Nors A. S. sekančią dieną po įvykio buvo fotografuojamas pareigūnų, byloje nėra pateikto A. S. apžiūros protokolo, prie kurio būtų pridėtos sužeidimų fotografijos, tačiau faktą, jog A. S. konflikto metu buvo stipriai sumuštas, atskleidė eksperto išvada Nr. G469/2021 (03), kurioje konstatuota, kad A. S. nustatytos kraujosruvos odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje – smilkininėje srityse, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimas kairėje skruostinėje srityje, 21-ojo danties nuskėlimas. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. S. sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Tai reiškia, kad A. S. buvo suduoti ne mažiau kaip keturi smūgiai. Tuo tarpu liudytojas K. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neva jam atitraukus A. S. nuo H. E. daugiau konflikto nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas jau teigė, kad H. E. stodamasis nuo žemės gindamasis nuo A. S. šiam sudavė kartą ar du ranka, kumščiu ar delnu, nepastebėjo, A. S. kažkur į veido sritį. Tačiau liudytojas K. A. pripažino, kad kilus konfliktui A. S. laikė apkabinęs iš nugaros viena ranka per kaklą, kita ranka per pilvą. Taigi, tokie liudytojo parodymai patvirtina faktą, kad A. S., kuris yra žemesnio ūgio nei K. A. ir H. E., tokiu būdu buvo apskritai atimta galimybė apsiginti nuo jį užpuolusio H. E.. H. E. smūgių padariniai užfiksuoti eksperto išvadoje. Taigi, priklausomai nuo situacijos, viso proceso metu K. A. nurodė skirtingas aplinkybes, stipriai skyrėsi jo nurodytas A. S. tariamai pavartoto smurto mastas, skirtingai nurodomos vietos, į kurias buvo suduoti smūgiai. K. A. parodymų kaita sudaro pagrindą vertinti jo paaiškinimus kaip nepatikimus, tuo tarpu teismas šiais parodymais iš esmės grindė apkaltinamąjį nuosprendį A. S..
5.8. Įvertinus tokius esminius prieštaravimus ir parodymų, duotų skirtingose ikiteisminio tyrimo stadijose ir teisme, skirtumus, teismui neabejotinai turėjo kilti abejonių dėl K. A. parodymų patikimumo, kartu kilo teismo pareiga pašalinti esamas abejones. Teismui nusprendus vadovautis K. A. parodymais, jis turėjo pareigą bent jau pateikti motyvus, kodėl nelaiko nurodytų prieštaravimų esminiais, tačiau teismas nepašalino nurodytų akivaizdžių prieštaravimų ir neaiškumų, neatskleidė, dėl ko taip stipriai keitėsi K. A. parodymai, ir faktines A. S. nusikalstamos veikos aplinkybes pagrindė būtent K. A. parodymais.
5.9. Liudytojas V. D. dėl kilusio konflikto nurodė, kad vienu momentu pamatė, kad kotedžo savininkas guli kotedžo viduje ant grindinio, o K. A. A. S. apglėbęs iš nugaros per juosmenį jį atitraukinėjo nuo kotedžo savininko. Kaip kotedžo savininkas atsidūrė ant grindinio, nepastebėjo. V. D. teigė K. A. tuo metu pasakęs, kad važiuoja ir neva išėjo. Nurodė, kad nepastebėjo, jog kuris nors iš paminėtų vyrų būtų vienas kitam smūgiavęs, tačiau teigė, kad prieš išeinant pastebėjo, jog kai H. E. atsistojo nuo grindinio, jam tarp skruosto ir barzdos matėsi kraujo. Iš kur buvo šis kraujas nesuprato ir nesigilino. Nurodė, kad ant A. S. prieš išeinant jokių sužalojimų nepastebėjo. Atsižvelgiant į eksperto konstatuotų A. S. padarytų sužalojimų mastą, šio liudytojo parodymai vertintini kaip nepatikimi ir galbūt net melagingi. Liudytojas K. A. tvirtino, kad viduje konflikto metu visą laiką buvo V. D.. 2021-04-22 tyrėjo V. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant jį pasitikusio A. S. veido kairiojo žando bei virš kairiosios akies antakio buvo matyti kraujas bei kraujosruva. Kraujo buvimo fakto dėl sužeidimų H. E. nenustatyta. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad liudytojo V. D. parodymai šiuo atveju neatitinka objektyvių įrodymų byloje, kadangi buvo užfiksuota, jog kraujas buvo matomas tik ant A. S. veido, V. D. turėjo matyti, kaip buvo mušamas A. S.. Tuo tarpu liudytojas teigė, kad nieko nematė – nei kas pirmasis sudavė, nei kad apskritai buvo mušamas A. S., tačiau tvirtino, jog H. E. sakė, kad jam svaigsta galva, ir neva matė, kad T. marškiniai buvo suplėšyti krūtinės srityje.
5.10. Pažymima, kad liudytojos R. G. (V.) parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat nebuvo nuoseklūs, ji keitė esmines savo parodymų detales – ypač esmingai skiriasi aplinkybės, kurias liudytoja nurodė teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu. Teisme liudytoja nurodė, kad per vitrininį langą matė viduje tris vyrus, kuriuos nurodė buvus A. S., H. E. ir K. A.. Neva pastebėjo, kaip A. S. viena ranka palietė H. E. krūtinę, tačiau ar A. S. H. E. sugriebė už rūbų krūtinės srityje, ar jis norėjo H. E. viena ranka atstumti, ji negali pasakyti, nes nesuprato ir daugiau nieko nematė, kadangi išsigando ir nuėjo į namus. Nurodė, kad matė trumpą įvykio fragmentą, detalių daugiau apibūdinti negalėtų. Tuo tarpu pareigūnams, iš karto po konflikto atvykusiems į įvykio vietą, į klausimą kaip vyko muštynės, ši liudytoja atsakė, kad A. S. neva pirmasis puolė, jis pirmas pastūmė H. E. – tokie liudytojos parodymai buvo užfiksuoti policijos pareigūnų įvykio vietoje darytame vaizdo įraše dėvimosiomis kameromis. Tuo tarpu tiek H. E., tiek K. A. tvirtino, kad H. E. po vienintelio A. S. smūgio neva nugriuvo ant žemės ir toliau buvo A. S. spardomas gulintis. Todėl jeigu ši liudytoja būtų mačiusi konflikto pradžią, būtų mačiusi, kaip H. E. nugriuvo. Todėl jos liudijimas policijos pareigūnams, kad muštynes pradėjo A. S. vienareikšmiškai vertintinas kaip neatitinkantis tikrovės. Dar daugiau – liudytojas K. A. nurodė, kad iš karto po to, kai A. S. neva sudavė H. E., puolė A. S. traukti nuo H. E.. Taigi liudytoja R. G. (V.) šiuo atveju turėjo matyti ir tai, kaip K. A. laiko A. S.. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja šio fakto neminėjo. Teismas nesiaiškino, kodėl taip stipriai keitėsi liudytojos parodymai ir neįvertino šių parodymų nelogiškumo. Liudytojos parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo dar ir dėl to, kad liudytoja atėjo tik tada, kai ją telefonu paskambinęs pakvietė pats H. E.. Be to, po įvykio jie kartu lauke rūkė ir kalbėjosi. A. S. negirdėjo, apie ką buvo kalbamasi, tačiau šiuos faktus A. S. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.
5.11. Nurodoma, kad nustatant panašių konfliktų, peraugusių į grumtynes ar muštynes, aplinkybes, taip pat nagrinėjant situaciją būtinosios ginties aspektu, sprendžiant dėl atskirų konflikto dalyvių tyčios daryti nusikalstamą veiką buvimo ar nebuvimo, ypač svarbu tinkamai įvertinti visą įvykio kontekstą, kartu ir tai, kas ir dėl kokių paskatų inicijavo konfliktą, kas pirmas pradėjo puolamuosius veiksmus, kas ir kokius įrankius panaudojo, kokie yra žinomi įvykio dalyvių polinkiai bei asmeninės charakteristikos ir kt. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad konfliktas kilo H. E., K. A., N. Š. agresyvia forma reiškiant nepasitenkinimą A. S. dėl atliktų langų montavimo darbų ir primygtinai spaudžiant jį sumokėti 2 000 Eur sumą. Nors skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, jog pirmas fizinį kontaktą konflikto metu pradėjo būtent A. S., byloje nėra neginčijamų tokį faktą patvirtinančių duomenų. A. S. visą laiką laikėsi pozicijos, kad nesudavė H. E. nė vieno smūgio ir kad H. E. nebuvo nukritęs ant žemės. Kodėl A. S. parodymus apie konflikto aplinkybes teismas atmetė, nuosprendyje apskritai nepasisakyta ir nemotyvuota. Apylinkės teismas neįsigilino į anksčiau nurodytus liudytojų parodymų prieštaravimus ir į tai, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad A. S. apskritai sudavė smūgius kumščiais H. E.. Teismas ignoravo įrodymų turinį ir A. S. kaltinančiais įrodymais pripažino įrodymus, kurie A. S. nusikalstamos veikos objektyviai nepatvirtino. Pažymima, kad savo nuoseklių parodymų tiek apie konflikto pradžią, tiek apie jame dalyvavusių asmenų veiksmus, A. S. laikėsi viso proceso metu.
5.12. Pažymima, kad priešingai nei konstatavo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, konflikto iniciatoriai buvo būtent H. E. ir K. A.. Jie nurodė, kad patys pasikvietė A. S. siekdami išreikalauti iš jo 2 000 Eur sumą už neva padarytą žalą. Atvykus į objektą A. S. pasitiko iš viso keturi asmenys: H. E., K. A., V. D. ir N. Š.. Vien aplinkybė, kad atvykus A. S. tuo metu objekte jo laukė net keturi vyrai, kurie nuo pat pradžių grubiai bendravo su A. S., rodo, kad buvo pasirengta daryti A. S. stiprų spaudimą dėl pinigų sumokėjimo. Nuo pat susitikimo pradžios nepasitenkinimas darbų kokybe buvo reiškiamas agresyvia forma – buvo įžeidinėjami A. S. įmonės darbuotojai, daromas spaudimas mokėti pinigus. Daugiausiai kalbėjo trise – H. E., N. Š. ir K. A.. Pokalbis „nesirišo“, o kai pradėjo A. S. gąsdinti, kad sumuš, A. S. norėjo išeiti, tačiau jam kelią užtvėrė K. A., kuris nieko nesakydamas neleido išeiti iš kotedžo. K. A., sugriebęs A. S., prispaudė jį prie sienos, tada H. E. pasakė kažką panašaus „kad senai yra į galvą gavęs, ar reiktų jam į galvą duoti“ ir pradėjo mušti A. S.. Pats liudytojas K. A. nurodė, kad laikė A. S. rankas (be to, buvo nustatyta, kad ant A. S. striukės iš nugaros dešinėje pusėje buvo matyti baltos spalvos statybinių medžiagų likučiai). A. S. rankų judesiai buvo suvaržyti, dėl to jis negalėjo apsiginti ir jam teko daugybė H. E. smūgių į įvairias kūno vietas – pilvą, veidą, galvą. Pats A. S. nesudavė nė vieno smūgio – tiek greitosios medicinos pagalbos apžiūros po įvykio įrašai, tiek eksperto išvada po H. E. apžiūros, patvirtina, kad H. E. sumuštas nebuvo. Tuo tarpu A. S. sužeidimus apžiūrėjęs ekspertas patvirtino, kad jam buvo smogta ne mažiau kaip keturis kartus, nustatė įvairius kairės pusės galvos, veido, akių sužeidimus. Kelias savaites po įvykio A. S. buvo vis dar smarkiai sutinęs sumuštas veidas, pamėlę paakiai, kelias savaites jis iš viso negalėjo eiti į darbą. Dar daugiau – praėjus dviem, trims savaitėms po įvykio jį pradėjo varginti kalbos sutrikimai, prasidėjo nerimo atakos. Šiuo metu A. S. stebimas dėl įtariamos motoneurono ligos. A. S. buvo paskirta reabilitacija dėl kalbos sutrikimo, nerimo, judesių sutrikimo, nuo 2022-10-03 iki 2022 m. spalio pabaigos (dokumentai pridedami prie šio apeliacinio skundo).
5.13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S., laikomas K. A., bandė tiesti rankas ir apsiginti nuo H. E. smūgių, dėl to H. E. galėjo būti paraudęs kaklas, kadangi H. E. itin agresyviai ir intensyviai mušė A. S.. Tačiau A. S. nė vieno smūgio H. E. nesudavė, tuo labiau jo nespardė, kadangi buvo stipriai laikomas K. A. (buvo nustatyta, kad ant A. S. striukės iš nugaros dešinėje pusėje buvo matyti baltos spalvos statybinių medžiagų likučiai). Po muštynių A. S. išėjo į lauką ir nedelsdamas išsikvietė policijos pareigūnus. K. A. jam pasakė, kad jie yra keturiese, o jis tik vienas prieš juos, – taigi nieko neįrodys. Po to H. E. paskambino telefonu ir išsikvietė kaimynę – byloje vėliau liudijusią R. G. (V.). Pažymėtina, kad po kilusio konflikto iki atvykstant policijos pareigūnams H. E. ne kartą reikalavo A. S. nerašyti pareiškimo policijai. Sakė, jeigu A. S. rašys, tai ir jis parašys pareiškimą. Tokie jo žodžiai buvo užfiksuoti įvykio vietoje vaizdo įrašuose policijos pareigūnų dėvimosiomis kameromis. Taigi, nors H. E. jokio mušimo nepatyrė, tačiau pareiškimą policijai parašė galbūt kerštaudamas A. S. už atsisakymą sumokėti pinigus. Tuo tarpu greitosios medicinos pagalbos medikės žodžiai apie H. E. būklę buvo tokie: „tau čia nieko nėra“, o apie A. S. būklę buvo pasakyta, kad „Nu ką užvesiu dar vieną kortelę ir tegu važiuoja, tas tai baisiai sumuštas.“ Pažymima, kad po įvykio į įvykio vietą taip pat atvyko A. S. žmona V. S., kuri nurodė, kad būdama savo namuose jau apie savaitę girdėjo A. S. telefoninius pokalbius su H. E., kuris telefonu nuolat grasindavo.
Žemesnės instancijos teismas
5.14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Apylinkės teismas neįvertino nei įrodymų sąsajumo – to, kad liudytojų parodymai keitėsi, o eksperto išvada apie H. E. sužalojimus nepatvirtina kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nesiėmė jokių priemonių prieštaravimams ir abejonėms pašalinti, nors pagal BPK normas turėjo tiek tokią galimybę, tiek ir pareigą. Apylinkės teismas šioje byloje ignoravo itin reikšmingus K. A., R. G. (V.) parodymų pasikeitimus. Taigi apylinkės teismas tiesiog pasirinko vadovautis prieštaringais liudytojų parodymais apie neva A. S. nusikalstamą veiką, tačiau nevykdė pareigos šių parodymų patikrinti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta, kad A. S. apskritai atliko kokius nors veiksmus, atitinkančius nusikalstamos veikos požymius. Įvertinęs bylos įrodymų turinį, apylinkės teismas privalėjo ne formaliai nustatyti, ar pakanka įrodymų, patvirtinančių pastarojo veiksmus, nurodytus jam pareikštame kaltinime. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, o būtent tai, kad A. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo neįrodyta, jis turi būti išteisintas. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistas A. S., yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o A. S. turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Išteisinus A. S., naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl H. E. civilinio ieškinio, taip pat Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinio tenkinimo (BPK 115 straipsnio 3 dalies l punktas).
Dėl nepagrįsto baudžiamosios bylos nutraukimo H. E. BK 28 straipsnio pagrindu
5.15. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad H. E. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, tačiau konstatavo, jog nors tarp H. E. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, o jo veika formaliai atitinka BK 140 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka pripažinti H. E. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi tokius veiksmus jis atliko netiesiogine tyčia bei gindamasis nuo A. S. pavojingo kėsinimosi, todėl teismas laikė, kad būtina vertinti H. E. veiksmus BK 28 straipsnio 2 dalies (būtinosios ginties) taikymo aspektu. Teismas laikė, kad A. S., smūgiuodamas H. E., kuris dėl to neva nugriuvo, veikė aktyviai ir savo fiziniais veiksmais kėsinosi į H. E. sveikatą, o šis gindamas save nuo pavojingo kėsinimosi ir suduodamas nukentusiajam atsakomuosius smūgius, veikė nedelsdamas ir adekvačiai. Apylinkės teismo teigimu, byloje nėra nustatyta, kad H. E. ruošėsi pavartoti smurtą prieš A. S., tačiau smurtą prieš jį pavartojo neva netikėtai esant užpultam paties A. S.. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju buvo realus kėsinimasis, tuo pačiu būtinosios ginties situacija, dėl to sprendė, kad H. E. veiksmai (gynyba) atitiko būtinosios ginties sąlygas ir kėsinimosi pobūdį, nes žala buvo padaryta tik besikėsinančiajam, žala atsirado atremiant pavojingą kėsinimąsi, padaryta žala neperžengė būtinosios ginties ribų, būtinoji gintis nebuvo išprovokuota (sąmoningai sukelta) paties besiginančio H. E.. Apylinkės teismas konstatavo, kad H. E. gynėsi nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo, realaus ir akivaizdaus A. S. kėsinimosi. Apylinkės teismas sprendė, kad besikėsinančio A. S. pavojingumą rodė tai, kad jis aktyviais fiziniais veiksmais sudavus smūgį H. E. ir jam nukritus, tęsė smurto veiksmus prie H. E. ir sukėlė pavojų jo saugumui, gyvybei. Atsižvelgdamas į tai apylinkės teismas sprendė, kad H. E. baudžiamoji byla turi būti nutraukta esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.
5.16. Toliau apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, susijusi su baudžiamąja atsakomybe pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad H. E. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio l dalyje, požymius. Pažymima, kad H. E. šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia – būdamas subrendęs ir pakaltinamas asmuo, smūgiuodamas mažiausiai keturis kartus negalinčiam apsiginti A. S., kurio abi rankas laikė liudytojas K. A., suvokė, kad taip sukels mušamam asmeniui padarinius – bent jau fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo ir jų siekė. Toliau skunde cituojama Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, susijusi su BK 28 straipsnio 2 dalies taikymu. Pažymima, kad žodinio konflikto metu H. E. nebuvo kilęs pavojus, kadangi A. S. buvo vienas, tuo tarpu su H. E. jo pusėje buvo dar trys vyrai. Nenustatyta, kad A. S. būtų turėjęs rankose kokių nors įrankių ir atliko kokius nors veiksmus, kuriuos BK 28 straipsnio prasme būtų galima laikyti pavojingu kėsinimusi, nuo kurių H. E. būtų reikėję gintis – eksperto išvada nepatvirtina buvus kokių nors sužeidimų H. E., išskyrus kietu buku daiktu nubrozdintą barzdą. Pats H. E. minėjo A. S., kad buvo susižeidęs anksčiau. Kadangi H. E. teigė, jog A. S. smogė jam ranka, tokio pobūdžio sužeidimo ranka A. S. padaryti negalėjo. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus A. S. kėsinimosi, nuo kurio H. E. reikėjo gintis. Tuo tarpu visos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad H. E. smūgius A. S. lėmė ne H. E. siekis apsiginti nuo tariamo užpuolimo, o kiti motyvai – galbūt pyktis, įniršis dėl A. S. atsisakymo sumokėti reikalaujamą pinigų sumą. Dėl to nėra pagrindo abejoti, kad H. E. sužalojimus A. S. padarė tyčia.
5.17. Šiuo atveju konflikto iniciatoriais buvo būtent H. E. ir liudytojas K. A., kurie nurodė, kad patys pasikvietė A. S. siekdami išreikalauti iš jo 2 000 Eur sumą už neva padarytą žalą dėl remonto darbų. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų H. E. nurodytas aplinkybes apie jam A. S. neva padarytus sužalojimus. Tuo tarpu eksperto išvadoje Nr. 6469/2021 (03) konstatuota, kad A. S. sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokia eksperto išvada visiškai paneigia H. E. teiginius, kad jis tik gynėsi nuo smūgių lavinos (kaip pats nurodė) ir jokių puolamųjų veiksmų neatliko. Teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, įrodymus vertino selektyviai, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją vertę, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais.
5.18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertinant parodymus apie konflikto kilimo priežastis, įvykių eigą, konflikto dalyvių elgesį ir pasekmes, darytina išvada, kad H. E. tyčia sutrikdė A. S. sveikatą. Įvertinus tai, kad tiek H. E., tiek K. A. yra stambesnio kūno sudėjimo, aukštesni nei A. S., taip pat liudytojui K. A. pripažįstant, kad jis laikė abi A. S. rankas, H. E. šiuo atveju nebuvo kilusi jokia reali grėsmė. Juo labiau, A. S. atvykus į objektą, jį pasitiko iš viso keturi vyrai: H. E., K. A., V. D. ir N. Š.. Taigi, šio konflikto metu prieš A. S. jėgos buvo akivaizdžiai nelygios. Šie įrodymai paneigia H. E. teiginius, kad jis tik gynėsi nuo A. S. smūgių. Atsižvelgtina į tai, kad H. E. yra nedirbantis, teistas Didžiojoje Britanijoje 2019-01-16 už transporto priemonės vagystę laisvės atėmimu ir bauda, 2021 m. – 2022 m. 11 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, be to, net keturis kartus keitė savo vardą ir pavardę. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad H. E. galbūt yra linkusi į nusikalstamumą asmenybė. Tuo tarpu A. S. nėra padaręs nė vieno administracinio nusižengimo, yra neteistas, dirbantis asmuo.
5.19. Aptariamuose H. E. veiksmuose yra ne tik visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio l dalyje, sudėties požymiai – fizinio smurto prieš A. S. pavartojimas, padariniai – nežymus A. S. sveikatos sutrikdymas, priežastinis ryšys tarp H. E. veiksmų ir kilusių padarinių, bet ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai, t. y. tyčia. Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes kilusio abipusio konflikto dėl atliktų langų montavimo darbų kokybės, peraugusio į grumtynes, metu H. E. smurtaudamas sužalojo A. S., todėl daroma išvada, kad, būdamas psichiškai sveikas bei subrendęs žmogus, H. E. suvokė, kad tokiais savo veiksmais gali sužaloti žmogų, kuriam dėl liudytojo K. A. veiksmų buvo suvaržyta galimybė apsiginti. Šie įrodymai ir faktinės bylos aplinkybės apie konflikto kilimo priežastis, įvykių eigą, konflikto dalyvių elgesį ir pasekmes, H. E. situacijos suvokimą, atsižvelgiant į tai, kad H. E. pirmas pradėjo realų ir pavojingą A. S. sveikatai kėsinimąsi, suponuoja išvadą kad H. E. tyčia sukėlė A. S. sveikatos sutrikdymą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas H. E. veiksmus visiškai nepagrįstai vertino kaip gynybinius. Teigiama, jog išanalizavus visas įvykio aplinkybes, akivaizdu, kad H. E. peržengė būtinosios ginties ribas, nepagrįstai pavartodamas smurtą prieš A. S., taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Būtinosios ginties ribų peržengimas vertintinas kaip pavojinga veika, turinti nusikalstamos veikos požymių ir užtraukianti baudžiamąją atsakomybę. H. E. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio l dalį, o taikyti BK 28 straipsnio nuostatų šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo.
5.20. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria H. E. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio l dalį nutraukta esant būtinajai ginčiai, turi būti panaikinta, ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo H. E. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio l dalį. Taip pat turi būti tenkinamas A. S. civilinis ieškinys dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi kad po įvykio A. S. pradėjo varginti kalbos sutrikimai, prasidėjo nerimo priepuoliai ir iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo atliekami įvairūs medicininiai tyrimai, paskirta reabilitacija, A. S. sveikatos būklės sutrikimą dėl sumušimo patvirtinantys dokumentai teikiami kartu su apeliaciniu skundu, nes jų gauti anksčiau A. S. objektyviai neturėjo galimybės, todėl prašoma juos priimti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės K. Prialgauskienės apeliacinį skundą asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, H. E. gynėjas advokatas A. Galminas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
7. Atsiliepimu į nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato A. Kvaščevičiaus apeliacinį skundą asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, H. E. gynėjas advokatas A. Galminas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
8. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato A. Kvaščevičiaus apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė tenkinti jų apeliacinį skundą. Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, H. E. gynėjas advokatas A. Galminas prašė atmesti abu apeliacinius skundus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).
11. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, jog prokurorė prašo H. E. priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi susidariusi situacija, jos vertinimu, neatitinka būtinosios ginties sąlygų, o pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybėms, detaliau neanalizavo liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų ir jų esminių prieštaravimų, kurie nepagrindžia teismo padarytos išvados dėl būtinosios ginties sąlygų buvimo. Iš nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato A. Kvaščevičiaus apeliacinio skundo turinio matyti, jog juo prašoma išteisinti A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria H. E. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio l dalį nutraukta esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, ir H. E. apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 140 straipsnio l dalį. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme
12. Siekiant išsamiau išsiaiškinti 2021-04-22 įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, ištirti prokurorės, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato į baudžiamąją bylą pateikti papildomi dokumentai, A. S. paskirta medicinos ekspertizė, gautas šios ekspertizės aktas, teismo posėdyje apklaustas ekspertizę atlikęs teismo medicinos ekspertas G. P..
13. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus su A. S. ir jo sveikatos būkle susijusius dokumentus, jų kopijas: ambulatorinio apsilankymo aprašą; medicininį dokumentų išrašą, siuntimą; ambulatorinio apsilankymo aprašą; medicininį dokumentų išrašą, siuntimą; akinių kvitą; medicininį dokumentų išrašą, siuntimą; procedūrų grafiką; fotonuotraukas; skundžiamo nuosprendžio kopiją (t. 4, b. l. 41–81); nusiskundimų anamnezę; medicininį dokumentų išrašą, siuntimą; ambulatorinio apsilankymo aprašymą; medicininį dokumentų išrašą, siuntimą (t. 4, b. l. 116–119), du medicininių dokumentų išrašus, siuntimus (t. 4, b. l. 180–181).
14. Prokurorė pateikė apeliacinės instancijos teismui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021-04-23 A. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo kopiją, fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti A. S. 2021-04-22 įvykio metu patirti sužalojimai, kopijas ir kompaktinį diską, kuriame įrašytos minėtos fotonuotraukos (t. 4, b. l. 120–136), prokurorės K. Prialgauskienės rašto dėl A. S. medicininių dokumentų pateikimo byloje Nr. 1A-27-380/2023 kopiją (t. 4, b. l. 163).
15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto G. P. 2023-01-31 ekspertizės akte Nr. EG 125/2023 (03) padarytos tokios išvados: 1) A. S. pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra konstatuoti nosies sužalojimai. Nustatytas nosies pertvaros iškrypimas ir įgyta nosies deformacija yra arba sklaidos vystymosi, arba kažkada buvusios traumos pasekmė; 2) pagal pateiktus medicininius dokumentus A. S. buvo nustatytas 11, 12 ir 22 dantų (viršutinio žandikaulio abiejų pirmųjų dantų ir kairės pusės antro danties) kandamųjų kraštų abrazija (nutrynimas), kuris galėjo būti netrauminės įprastinės kilmės, todėl jis negali būti tiesiogiai siejamas su nutartyje nurodyto įvykio metu padarytais sužalojimais; 3) A. S. nustatyta motorinio (judinamojo) neurono liga, paveikianti motorinius neuronus, yra patologinė organizmo būsena, kurios priežastimi yra laikoma klaida paveldimame genetiniame kode dėl genetinių ir aplinkos veiksnių derinio, todėl šios ligos atsiradimo priežastimi negali būti vienareikšmiškai laikomas nutartyje nurodyto įvykio metu patirtas galvos sumušimas, kadangi A. S. nebuvo nustatytas galvos smegenų sužalojimas; 4) A. S. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: kraujosruvos odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje – smilkininėje srityse, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimas kairėje skruostinėje srityje. Visi A. S. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 4, b. l. 154–156).
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas G. P., susipažinęs su nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato pateiktais dokumentais, parodė, kad jo nustatytas 2021-04-22 A. S. sužalojimo mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas) nesikeičia. Nurodė, kad A. S. nustatyta diagnozė dantų abrazija (nutrynimas), o esant tokiai nustatytai diagnozei 100 proc. pasakyti, jog tai galėjo atsitikti dėl trauminio sužalojimo, negalima. Tačiau A. S. 21 danties nuskilimą pirminės apžiūros metu (2021-04-26) matė teismo medicinos ekspertas R. D., kuris minėtą 21 danties nuskilimą įtraukė kaip sužalojimą į savo specialisto išvadą Nr. G469/2021 (03). Šis sužalojimas atitinka 2021-04-22 įvykio datą, nes buvo padarytas prieš A. S. apžiūrą 2021-04-26. Šis sužalojimas praktiškai galėjo atsirasti vieninteliu netiesioginiu būdu, nuo patirto trauminio kontakto į veido sritį, ten kur A. S. buvo užfiksuota poodinė kraujosruva akies srityje ir nubrozdinimas skruoste įvykus dantų sąkandžiui. Sužalojimų masto sunkumo tai niekaip nekeičia. Nosies sužalojimai A. S. negalėjo atsirasti dėl 2021-04-22 įvykio. A. S. nosies kaulų lūžio nebuvo nustatyta, nosies iškrypimą A. S. turėjo arba nuo gimimo, arba tai kažkada buvusi nosies trauma. Nors A. S. dar nėra atlikti visi genetiniai tyrimai, tačiau jam diagnozuota sunki reta neurologinė liga – motorinių neuronų liga (MNL), tačiau dar nėra išskirtas konkretus šios ligos tipas, kurių iš viso yra keturi. Ji progresuoja, yra nepagydoma ir neišvengiamai baigiasi žmogaus mirtimi. 2021-04-22 įvykis negalėjo sukelti šios ligos, tai nėra jos sukėlimo priežastis. Ją sukelia 10 proc. genetika, kiti aplinkos veiksniai, kvėpavimas, oras, koncentracija ir kt., kiekvieną žmogų ši liga skirtingai paveikia. Minėta liga visiškai, absoliučiai nekeičia eksperto nustatyto A. S. sužalojimų masto.
17. Atsižvelgdama į šio nuosprendžio 13–16 punktuose aptartus įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė A. S. 2021-04-22 įvykio metu patirtus sužalojimus (jų sunkumą, pobūdį ir lokalizaciją), o dėl po skundžiamo nuosprendžio priėmimo į šią baudžiamąją bylą nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato pateiktų naujų medicininių duomenų (dokumentų) nėra jokio pagrindo keisti A. S. nustatyto jo 2021-04-22 įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo masto, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
18. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
19. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas nagrinėdamas A. S. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, iš esmės laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas teisingai kvalifikavo A. S. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl šių priežasčių nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu panaikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir išteisinti A. S. dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Šioje byloje A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2021-04-22, apie 18.00 val., statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilusio konflikto su H. E. metu, tyčia pastūmė H. E., bei suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į galvą padarė H. E. odos nubrozdinimą smakro srityje, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, po to spyrė pargriuvusiam ant grindų H. E. į kairę koją, taip H. E. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kojos minkštųjų audinių patinimą.
21. Nuteistasis A. S. viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigia savo kaltę, teigia, jog 2021-04-22 įvykio metu tarp A. S. ir nuteistojo H. E., taip pat su juo buvusių liudytojų K. A., N. Š. ir V. D. kilus žodiniam konfliktui dėl atliktų darbų kokybės liudytojas K. A. neleido jam išeiti iš statybų objekto, K. A. sugriebęs prispaudė jį prie sienos, o H. E. tuo metu jam daugybę kartų smūgiavo į įvairias kūno vietas, pilvą, galvą. A. S. apskritai nesudavė jokių smūgių H. E., todėl negalėjo jo sužaloti, be to, nėra įrodymų, jog įvykio metu H. E. buvo sužalotas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus, nes A. S. kaltė yra visiškai įrodyta toliau aptariamais įrodymais.
22. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas akcentuoja A. S. parodymų nuoseklumą ir neprieštaringumą viso baudžiamojo proceso metu, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti. Pavyzdžiui, 2021-07-07 – 2021-07-08 kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas įrašas dėl 2021-04-22 įvykio (A. S. telefoninio skambučio į BPC garso įrašas) užfiksuota, jog iš karto po įvykio A. S. operatoriui nurodė, kad jį užpuolė keturiese, vienas laikė, vienas daužė (t. 1, b. l. 129–132). Iš 2021-05-19 – 2021-05-31 kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame buvo užfiksuotos įvykio aplinkybės, kurias A. S. nurodė iš karto po 2021-04-22 įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, matyti, jog A. S. pareigūnams nurodė, jog jį „daužė“ du žmonės – jam einant lauk iš statybos objekto vienas žmogus (K. A.) jį pagriebė, o kitas žmogus (H. E.) puolė jį daužyti. Vėliau A. S. nurodė, jog jį laikė ir dar vienas žmogus – N. Š.. Taip pat nurodė, jog H. E. jam sudavė maždaug 30–40 smūgių į pilvą (t. 1, b. l. 102–110). 2021-04-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. S. jau nurodė, kad H. E. jam daug kartų smūgiavo į krūtinę, po to keturis-penkis smūgius kumščiu smūgiavo į akį (t. 1, b. l. 2). 2021–04-29 papildomos apklausos metu A. S. jau nurodė, kad H. E. pradžioje ne mažiau kaip septynis smūgius smūgiavo jam į krūtinės sritį, tada ne mažiau kaip septynis smūgius į veidą, Jam smūgiavo tik H. E., K. A. jį laikė, o kiti du vyriškiai (N. Š. ir V. D.) apskritai nesikišo (t. 1, b. l. 166). 2021-06-17 įtariamojo apklausos metu A. S. jau nurodė, kad H. E. jį daužė apie vieną minutę, A. S. smūgių išvis neskaičiavo (t. 2, b. l. 194–195). Teisiamajame posėdyje A. S. jau nurodė, kad konflikto metu su juo daugiausiai kalbėjo H. E., K. A. ir N. Š., jį įžeidinėjo, darė spaudimą, po to K. A. jį laikė, o H. E. pripuolė ir pradėjo A. S. daužyti į pilvą, smūgių buvo labai daug, po to galėjo būti apie 10 smūgių į galvą (t. 3, b. l. 160–161). Taigi matyti, jog priešingai nei kartojama apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso metu A. S. nuolat keitė savo parodymus apie įvykio metu H. E. jam suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją, taip pat baudžiamojo proceso pradžioje jis skirtingai nurodė ir jį, jo teigimu, užpuolusių asmenų skaičių, taip pat skirtingai apibūdino jų vaidmenis įvykyje. Esant tokioms aplinkybėms niekaip negalima teigti, jog A. S. parodymai apie įvykio aplinkybes baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, o tai suponuoja, kad šioje byloje nėra galimybės besąlygiškai jais tikėti ir remtis.
23. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad vertinant liudytojo parodymus reikia atsižvelgti į liudytojo amžių bei kitas savybes, turinčias įtakos liudytojo gebėjimams tiksliai suvokti, įsiminti tam tikrus įvykius bei reiškinius, išlaikyti tokią informaciją ir ją perduoti apklausos metu. Tam turi reikšmės asmens fizinė ir psichinė sveikatos būklė, amžius, išsilavinimas, profesija, būsena įvykio metu (blaivumas, susijaudinimas ir pan.) bei kiti veiksniai. Todėl teismas, turėdamas omenyje minėtas aplinkybes, liudytojo (kaip ir kitų asmenų) parodymus vertina atsižvelgdamas į tai, kiek šie parodymai nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2006, 2K-97-1073/2021, 2K-109-697/2021 ir kt.). Vertindami liudytojo parodymus teismai turi ne tik atsižvelgti į tai, ar liudytojas gali būti tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, bet ir į galimą jo netiesioginį suinteresuotumą. Kaltinamojo nuteisimas ar išteisinimas, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas (pvz., turtinės žalos padarymo fakto konstatavimas) gali būti reikšmingi liudytojo profesinei (pvz., kai nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas darbdavys), socialinei (pvz., kai kaltinamasis yra liudytojui artimo socialinio rato narys), emocinei (pvz., kai kaltinamasis yra autoritetas liudytojui), turtinei (pvz., kai kaltinamasis valdo, investuoja liudytojo lėšas) padėčiai. Tokie vertinimo kriterijai nėra apibrėžti baudžiamojo proceso įstatyme, tačiau bylą nagrinėjantis teismas privalo dėti maksimalias pastangas tam, kad nustatytų tiek tiesioginį, tiek netiesioginį liudytojo ryšį su nagrinėjama byla, ir įvertinti veiksnius, kurie gali daryti įtaką liudytojo parodymams. Tam tikrais atvejais jau prieš pradėdamas liudytojo apklausą teismas gali numatyti, kokie veiksniai gali daryti įtaką liudytojo parodymams bei pateikiamam situacijos vertinimui, ir siekti nustatyti aptariamų veiksnių įtaką liudytojo parodymų patikimumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-942/2021).
24. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog A. S. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė, be kita ko, besąlygiškai pasitikėdamas H. E. ir jo šeimai priklausančiame statybos objekte su juo buvusių liudytojų K. A., N. Š. ir V. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais (pažymėtina, jog N. Š. ir V. D. nurodė, kad dalyvavo ir tiesiogiai matė tik žodinio konflikto dėl darbų kokybės pradžią, A. S. ir H. E. bei K. A. tarpusavio apsižodžiavimą, o fizinio smurto nematė, nes, jų teigimu, prieš tai išėjo iš statybų objekto). Tuo tarpu teisėjų kolegija, išanalizavusi H. E., K. A., N. Š. ir V. D. baudžiamojo proceso metu duotus parodymus, iš dalies sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodomais argumentais, jog minėtų asmenų parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, dalis jų proceso metu keitėsi, jie iš dalies nesutampa tarpusavyje, todėl nėra pagrindo jais besąlygiškai tikėti ir remtis. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, jog tai savaime nereiškia, jog minėtų asmenų parodymais apie 2021-04-22 įvykio aplinkybes šioje byloje iš viso negalima remtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje baudžiamojoje byloje nustatant bylai reikšmingas aplinkybes net ir atsižvelgiant į šių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi vis dėlto galima remtis ta H. E., K. A., N. Š. ir V. D. baudžiamojo proceso metu duotų parodymų dalimi, kuri neprieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai ir kurią patvirtina kiti bylos įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
25. Šioje byloje yra nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog 2021-04-22 pavakare į H. E. mamai priklausantį statybų objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, liudytojas K. A. telefonu išsikvietė A. S. pasikalbėti dėl, H. E. ir K. A. teigimu, A. S. nekokybiškai atliktų apdailos darbų ir prašė A. S. sumokėti 2 000 Eur už jo padarytą žalą. Atvykusį A. S. statybų objekte pasitiko H. E., K. A., N. Š. ir V. D.. Jie pasisveikino, tarp jų prasidėjo pokalbis. Kadangi A. S. atsisakė sumokėti minėtą sumą, jie susikivirčijo, tarp H. E. ir A. S. ėmė augti įtampa. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad liudytojai N. Š. ir V. D., jų teigimu, asmeniškai (tiesiogiai) fizinių smurtinių veiksmų nematė, juose nedalyvavo, nes fizinio smurto metu buvo išėję iš statybų objekto. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje kyla ginčas dėl įvykio (fizinio smurto) kilimo ir eigos mechanizmo, taip pat to, kuris asmuo pirmas pradėjo fizinį smurtą.
26. A. S., kaip jau minėta, laikosi pozicijos, jog kilus žodiniam konfliktui dėl atliktų darbų kokybės liudytojas K. A. neleido jam išeiti iš statybų objekto, prispaudė A. S. prie sienos, o H. E. tuo metu ėmė jam smūgiuoti, o A. S. apskritai nesudavė jokių smūgių H. E., jo nesužalojo. Tuo tarpu H. E., nors jo parodymai baudžiamojo proceso metu ir keitėsi, teisiamajame posėdyje laikėsi pozicijos, kad kilus žodiniam konfliktui A. S., kuris buvo agresyvus, statybos objekte stovėjo nuo H. E. ir kitų asmenų 2 metrų atstumu, tada pradėjo keiktis, žengė žingsnį ir sudavė H. E. dešine ranka į barzdos sritį, H. E. parkrito ant žemės, tada A. S. jį gulintį spardė į nugarą, šoną. Tada H. E. bandė atsikelti, vertėsi, tikriausiai, į dešinę pusę. A. S. sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, į kojas, į šlaunis, nugaros apačią. Tada K. A. atitraukė A. S., suimdamas jį už juosmens, kai A. S. atitraukė, H. E. atsistojo, A. S. vėl bandė jį pulti, suduoti į veidą, bet pataikė į kaklą, suplėšė marškinėlius. A. S. bandė suduoti 4 smūgius, kelių smūgių nepataikė, o kai pataikė, sudavė į kaklą. Tada H. E., bandydamas atstumti A. S., gindamasis sudavė kelis smūgius A. S. į veidą, tada A. S. atsitraukė (t. 3, b. l. 160–162). Pažymėtina, jog liudytojo K. A., kuris tiesiogiai matė fizinį konfliktą ir jame dalyvavo, parodymai apie fizinio smurto pradžios momentą baudžiamojo proceso metu taip pat nebuvo nuoseklūs, todėl šia parodymų dalimi besąlygiškai remtis taip pat nėra galimybės, tačiau jo teisiamajame posėdyje duotų parodymų dalis apie tai, kad jis matė, jog A. S. tyčia pastūmė H. E., smūgiavo jam į galvą (veidą), po to H. E. pargriuvo, o A. S. jį gulintį spardė, o pasibaigus smurtui K. A. matė, jog H. E. buvo praskelta barzda, nubrozdintas kaklas (t. 3, b. l. 158–160) bylos įrodymų visumai iš esmės neprieštarauja.
27. A. S. parodymus apie tai, kad įvykio metu jis fizinio konflikto nepradėjo ir apskritai nesudavė jokių smūgių H. E., paneigia, o šio nuosprendžio 26 punkte aptartą dalį H. E. parodymų apie tai, kad fizinį smurtą prieš jį pirmas pradėjo A. S., taip pat minėtame punkte aptartą K. A. parodymų dalį apie A. S. fizinio smurto prieš H. E. pobūdį, iš dalies patvirtina liudytojos R. G. (V.) teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2021-04-22 labai stipriai lojo jos šuo, todėl atidariusi savo namų duris ji norėjo išleisti šunį ir išgirdo triukšmą. Pasilipusi ant tvoros, skiriančios jos gyvenamąjį kotedžą nuo kaimynystėje esančio kotedžo, per didelį vitrininį langą pamatė, kad patalpų viduje yra A. S., K. A. ir H. E.. Per vitrininį langą matė, kad barėsi A. S. su H. E.. Tuo metu, kai juos pastebėjo per langą, H. E. su A. S. stovėjo maždaug apie 1 metro atstumu vienas nuo kito. H. E. kalbant su A. S., greta stovėjo ir K. A.. Jie visi trys stovėjo netoli vienas kito, maždaug metro atstumu, tarsi ratu sustoję. Pastebėjo kaip A. S. viena ranka H. E. palietė krūtinės srityje. Liudytoja matė staigų judesį ranka ir suprato, kad buvo smūgis. Pamačiusi, kad tarp A. S. ir H. E. buvo fizinis kontaktas, ji instinktyviai atsitraukė, nes tuo metu išsigando. Po to, kai atvažiavo policijos pareigūnai, liudytoja atėjo į įvykio vietą ir ant H. E. kaklo pamatė kraujosruvas, jo oda buvo paraudusi. H. E. pažįsta iš matymo apie 2 metus, jis jai sudarė draugiško žmogaus įspūdį. A. S. yra jai montavęs langus, atlikęs juos nekokybiškai, savo darbo broko neištaisė, yra konfliktiškas, agresyvus, liudytoją įžeidinėjęs necenzūriniais žodžiais.
28. Nors nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde akcentuojamas ir liudytojos R. G. (V.), kuri gyvena statybos objekto (kotedžo), kuriame įvyko aptariamas konfliktas ir kuris priklauso H. E. šeimai, kaimynystėje, parodymų nepatikimumas – jų nenuoseklumas, kitimas baudžiamojo proceso metu, šios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi, teigiama, jog iš karto po įvykio H. E. iš karto paskambino šiai liudytojai, pakvietė ją į įvykio vietą ir su ja suderino jos būsimus parodymus, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Išanalizavus liudytojos R. G. (V.) 2021-05-03 liudytojo apklausos metu (t. 2, b. l. 118–119), 2021-10-01 liudytojo apklausos metu (t. 2, b. l. 124–125), 2021-11-15 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 128–131) ir teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 171) duotus parodymus, taip pat 2021-05-19 – 2021-05-31 kitų objektų apžiūros protokolą, kuriame buvo užfiksuotos įvykio aplinkybės, kurias R. G. (V.) nurodė iš karto po 2021-04-22 įvykio į jo vietą atvykusiems policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 108), matyti, jog viso baudžiamojo proceso metu ši liudytoja nurodė iš esmės tokias pačias jos tiesiogiai matytos 2021-04-22 įvykio dalies (smurtinių veiksmų pradžios) aplinkybes, jos parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, aiškūs, logiški, teisėjų kolegija nenustatė nuteistojo A. S. ir jo gynėjo nurodomų R. G. (V.) parodymų esminio nenuoseklumo, kitimo, prieštaringumo ir (ar) kitų esminių trūkumų, kurie suteiktų pagrindą juos vertinti kaip nepatikimus. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo pirmosios R. G. (V.) liudytojo apklausos iki teisiamojo posėdžio buvo prabėgę daugiau nei vieneri metai, todėl natūralu, kad tam tikras įvykio aplinkybes ši liudytoja geriau galėjo atsiminti iš karto po įvykio, o prabėgus nemažam laiko tarpui dalį jų atsiminti šiek tiek kitaip. Be to, pažymėtina, jog vadovaujantis bendrai suformuota teismų praktika, tam tikri mažareikšmiai parodymų nesutapimai negali būti laikomi pagrindu atmesti parodymus, kaip nepatikimus. Liudytoja R. G. (V.) tiesioginio suinteresuotumo šioje baudžiamojoje byloje neturi, jos parodymų nepatikimumo savaime negali pagrįsti ir tai, kad ji gyvena statomo kotedžo, kuriame įvyko įvykis, kaimynystėje, pažįsta H. E. iš matymo, o A. S. kadaise jai yra, jos teigimu, nekokybiškai įdėjęs langus jos kotedže ir ją iškeikęs. Vien toks netiesioginis šios liudytojos ryšys su nagrinėjama byla ir jos parodymams galintys įtaką daryti veiksniai aptariamu atveju negali sukelti abejonių jos parodymų patikimumu, nes jie atitinka bylos medžiagą. Pažymėtina, jog nuteistojo A. S. ir jo gynėjo teiginiai, jog R. G. (V.) negalėjo matyti įvykio, nes atėjo tik tada, kai po įvykio H. E. jai paskambino mobiliuoju telefonu ir ją pakvietė, o po to jie kartu lauke rūkė ir kalbėjosi, laikytini deklaratyviais, nes šioje baudžiamojoje byloje nėra visiškai jokių tokius teiginius galinčių pagrįsti duomenų. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojos R. G. (V.) parodymų patikimumu.
29. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto R. D. 2021-04-30 specialisto išvadoje Nr. G484/2021 (03) konstatuota: 1) H. E. nustatytas odos nubrozdinimas smakro srityje, paveikus kietu buku daiktu, prieš 2021-04-22 19.38 val. kreipiantis pagalbos į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; 2) neatmetama galimybė, kad H. E. nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku; 3) H. E. nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 2, b. l. 59–60). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto R. D. 2022-01-03 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 146/2022 (03) konstatuota: 1) H. E.nustatytas sužalojimas, nurodytas specialisto išvados Nr. G484/2021 (03) 1 punkte (odos nubrozdinimas smakro srityje) yra plačios grupinės priklausomybės, jame nėra užsifiksavę individualių žalojančio daikto požymių, todėl nustatyti, kokiu konkrečiu daiktu buvo padarytas sužalojimas, nėra galimybės; 2) H. E. kairėje kojoje išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Minkštųjų audinių patinimas kaip sužalojimas nekvalifikuojamas. Nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto. H. E. objektyvios teismo medicininės apžiūros metu nurodė skausmingumą kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje. Fizinis skausmas yra subjektyvus pojūtis, todėl kaip objektyvus sužalojimas nevertinamas ir sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (2 t., b. l. 74–75). Aptartos specialisto išvados visiškai paneigia nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato apeliacinio skundo motyvus, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad H. E. įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, ir nėra nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliaciniame skunde yra tyčia klaidingai interpretuojamas specialisto išvados Nr. G484/2021 (03) ir papildomos specialisto išvados Nr. pG 146/2022 (03) turinys teigiant, jog jose neva nėra fiksuota jokių sužalojimų (pasekmių), kurias H. E. sukėlė A. S. fizinis smurtas. Iš minėtų specialisto išvadų akivaizdu, jog specialisto išvadoje Nr. G484/2021 (03) H. E. nustatytas odos nubrozdinimas smakro srityje, kuris kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir nurodyta, jog šis sužalojimas galėjo atsirasti įvykio metu, o papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 146/2022 (03) nėra konstatuota, jog H. E. nebuvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tik nurodyta, kad nėra galimybių nustatyti, kokiu konkrečiu daiktu jam buvo padarytas sužalojimas (nubrozdinimas) smakro srityje. Tuo tarpu papildomoje specialisto išvadoje buvo pasisakyta, jog H. E. kairėje kojoje išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta, o minkštųjų audinių patinimas kaip sužalojimas nekvalifikuojamas, nes fizinis skausmas yra subjektyvus pojūtis. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. N. 2021-04-22 tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, jog H. E. teigė, kad jam buvo padaryti sužalojimai kaklo srityje ir smakre. Tyrėjas taip pat nurodė, jog ant H. E. kaklo kairėje pusėje buvo matomi raudoni patinimai. Prie minėto tarnybinio pranešimo pridėtos dvi fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas H. E. kaklas, kurio kairėje pusėje matyti minėti raudoni patinimai (t. 1, b. l. 93–101). 2021-04-23 apklausos metu H. E. nurodė, kad jam buvo nustatytas paviršinis smakro sužalojimas, taip pat iki šiol skauda smarkiai sumušta kairė koja (t. 2, b. l. 36–37). 2021-04-23 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad H. E. parodė smakro sužalojimą. Ant smakro matomas nubrozdinimas. Sužalojimas nufotografuotas. Prie minėto apžiūros protokolo pridėtos dvi fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas H. E. smakro sužalojimas (t. 2, b. l. 51–54). Dėl šios priežasties atmestini apeliacinio skundo teiginiai, jog H. E. padaryti sužalojimai ir jo patirtas fizinis skausmas nebuvo užfiksuoti jokiais objektyviais įrodymais.
30. Taip pat pažymėtina, jog A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas tiek už H. E. nežymų sveikatos sutrikdymą (A. S. sukėlus H. E. odos nubrozdinimą smakro srityje), tiek ir už fizinio skausmo sukėlimą (A. S. sukėlus H. E. kojos minkštųjų audinių patinimą). <...> baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-112-458/2020, 2K-136-1073/2021). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju A. S. smurtiniais veiksmais H. E. buvo sukeltas fizinis skausmas jo kojoje, kuris buvo taip išreikštas, kad H. E. jį akivaizdžiai pajuto, apie šį skausmą nurodė vyresniajam tyrėjui 2021-04-23 apklausos metu (t. 2, b. l. 36–37), taip pat dėl jo kreipėsi į medikus, o tai atitinka aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su kilusio skausmo tikrumo patvirtinimu.
31. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad A. S. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2021-04-22, apie 18.00 val., statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilusio konflikto su H. E. metu, tyčia pastūmė H. E., bei suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į galvą padarė H. E. odos nubrozdinimą smakro srityje, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, po to spyrė pargriuvusiam ant grindų H. E. į kairę koją, taip H. E. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kojos minkštųjų audinių patinimą. Darytina išvada, jog šiuo atveju pagal teismo nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes skundžiamame nuosprendyje buvo tinkamai įvertinti ir konstatuoti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad būtent A. S. 2021-04-22 įvykio metu nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam H. E..
32. Kadangi priimamas sprendimas netenkinti A. S. ir jo gynėjo advokato prašymo išteisinti A. S. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dėl šių apeliantų prašymo tuo pačiu pagrindu panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir H. E. civilinių ieškinių A. S. tenkinimo bei H. E. bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. S., o jokių kitų argumentų dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies panaikinimo apeliaciniame skunde nenurodoma, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Dėl H. E. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį H. E. nutraukė, jo veiksmuose įžvelgdamas būtinosios ginties situaciją, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
34. Šioje byloje H. E. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2021-04-22, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, svetainės kambaryje, konflikto dėl darbų kokybės metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė A. S. į galvą, padarydamas pastarajam kraujosruvas odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje – smilkininėje srityse, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimą kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimą, – tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
35. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-124-719/2022).
Žemesnės instancijos teismas
36. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylos įrodymų visuma patvirtina, kad H. E. 2021-04-22, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, svetainės kambaryje, konflikto dėl darbų kokybės metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė A. S. į galvą, padarydamas pastarajam kraujosruvas odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje – smilkininėje srityse, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimą kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimą, – tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
37. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad nors tarp H. E. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, o jo veika formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, vien tik šių aplinkybių nepakanka pripažinti H. E. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi tokius veiksmus jis atliko netiesiogine tyčia ir gindamasis nuo nuteistojo A. S. pavojingo kėsinimosi.
Žemesnės instancijos teismas
38. Apylinkės teismas, ištyręs bylos įrodymus, skundžiamame nuosprendyje motyvavo, kad A. S. smūgiuodamas H. E. (dėl to pastarasis pargriuvo), veikė aktyviai ir savo fiziniais veiksmais kėsinosi į H. E. sveikatą, o šis, gindamas save nuo pavojingo kėsinimosi ir suduodamas nukentėjusiajam atsakomuosius smūgius, veikė nedelsdamas ir adekvačiai. Byloje nėra nustatyta, kad H. E. ruošėsi pavartoti smurtą prieš A. S., tačiau smurtą prieš A. S. pavartojo netikėtai būdamas užpultas paties A. S.. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju buvo realus kėsinimasis, tuo pačiu ir būtinosios ginties situacija, ir nusprendė, kad H. E. veiksmai (gynyba) atitiko būtinosios ginties sąlygas ir kėsinimosi pobūdį, nes žala buvo padaryta tik besikėsinančiajam, žala atsirado atremiant pavojingą kėsinimąsi, padaryta žala neperžengė būtinosios ginties ribų, būtinoji gintis nebuvo išprovokuota (sąmoningai sukelta) paties besiginančiojo H. E.. Teismas taip pat konstatavo, kad H. E. gynėsi nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo, realaus ir akivaizdaus A. S. kėsinimosi. Besikėsinančio A. S. pavojingumą rodo tai, kad jis aktyviais fiziniais veiksmais sudavus smūgį H. E. ir jam nukritus, tęsė smurto veiksmus prieš H. E. ir sukėlė pavojų jo saugumui, gyvybei. Byloje nustatyta, kad A. S. pirmas smogė H. E., jam nesitikint. Kėsinimasis nebuvo H. E. vaizduotėje, jis buvo akivaizdus, pradėtas ir grėsė besiginančiojo H. E. sveikatai. H. E. veiksmai, dėl kurių A. S. atsirado sužalojimai, buvo padaryti nepažeidžiant būtinosios ginties teisėtumo sąlygų ir neperžengiant būtinosios ginties ribų. Specialisto išvadoje Nr. G469/2021 (03) konstatuota, kad A. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam nebuvo padaryti sunkesni sužalojimai, todėl H. E. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad H. E. baudžiamoji byla turi būti nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.
39. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas dėl būtinosios ginties buvimo H. E. veiksmuose, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į 2021-04-22 kilusio žodinio konflikto kilmę ir turinį (sąlygas) ir po to atliktų A. S. ir H. E. smurtinių veiksmų abipusiškumą, o tai nulėmė nepagrįstą BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą šioje baudžiamojoje byloje.
40. Kaip jau minėta anksčiau, šioje byloje yra nustatyta, jog 2021-04-22 pavakare į H. E. šeimai priklausantį statybų objektą (kotedžą) liudytojas K. A., kuris yra šio nekilnojamojo turto statytojas, mobiliuoju telefonu išsikvietė A. S. pasikalbėti dėl, H. E. ir K. A. teigimu, A. S. nekokybiškai atliktų apdailos darbų ir prašė A. S. sumokėti 2 000 Eur už jo neva padarytą žalą. Atvykusį A. S. statybų objekte pasitiko keturi asmenys – H. E., K. A., N. Š. ir V. D.. Jie pasisveikino, tarp jų prasidėjo pokalbis. Kadangi A. S. atsisakė sumokėti minėtą sumą, jie susikivirčijo, tarp jų ėmė augti įtampa. Tokias konflikto kilmės aplinkybės nurodė abi jo pusės (visi įvykio dalyviai). Nors šioje byloje, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, yra pagrindas konstatuoti visų abiejose konflikto pusėse statybų objekte dalyvavusių asmenų parodymų kaitą baudžiamojo proceso metu, nes A. S., H. E., K. A., N. Š. ir V. D. parodymai apie tam tikras įvykio aplinkybes baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, todėl jais besąlygiškai remtis negalima, o tai labai apsunkina tikslaus 2021-04-22 įvykio (A. S. ir H. E. fizinių smurtinių veiksmų) mechanizmo nustatymą, vis dėlto, kaip jau buvo aptarta anksčiau šiame nuosprendyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, jog išsivysčius aršiam žodiniam konfliktui tarp A. S. ir H. E., pirmasis aktyvius fizinius smurtinius veiksmus pavartojo A. S., kuris stūmė H. E., jį parvertė, sudavė nenustatytą skaičių smūgių jam į galvą, spyrė jam į koją. Tuo tarpu H. E. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė A. S. į galvą, padarydamas jam kraujosruvas odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje – smilkininėje srityse, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimą kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimą. Taigi įvykio metu buvo atlikti abipusiai fiziniai smurtiniai veiksmai, kurie tiek H. E., tiek A. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
41. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-96-303/2020).
42. Vertinant aptartą faktinę situaciją ir sprendžiant esminį klausimą – ar buvo pavojingas kėsinimasis ar muštynės, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-648/2021).
43. Atsižvelgdama į šio nuosprendžio 35, 41–42 punktuose aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi, o šios bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tarp H. E. ir A. S. vyko muštynės. Pažymėtina, jog H. E. ir A. S., taip pat įvykyje tiesiogiai dalyvavęs liudytojas K. A., kuris buvo statybų objekto statytojas, vieni kitus pažinojo, A. S. nebuvo visiškai nepažįstamas, svetimas žmogus. K. A. netgi akcentavo, jog žinojo, kad A. S. yra impulsyvaus charakterio asmuo. Statomas kotedžas, kuriame įvyko konfliktas, priklauso H. E. šeimai. A. S. minėtame statybų objekte atliko darbus, kurie H. E. ir K. A. nuomone buvo atlikti nekokybiškai, todėl prieš įvykį K. A. paskambino A. S. ir paprašė jo atvykti į statybų objektą pasikalbėti dėl minėtų darbų. Taigi A. S. vienas atvyko į statybų objektą, kuriame jį pasitiko H. E., K. A., N. Š. ir V. D., tada jie visi pradėjo aiškintis dėl atliktų apdailos darbų kokybės. A. S. buvo prašoma sumokėti 2 000 Eur už jo padarytą žalą, tačiau jis atsisakė tai daryti. Liudytoja R. G. (V.), kurios parodymais netikėti nėra pagrindo, patvirtino, jog prieš fizinio smurto pavartojimą tarp A. S. ir H. E. vyko konfliktiškas pokalbis, jie barėsi.
44. Taigi A. S. į H. E. namus liudytojo K. A. buvo pakviestas jo interesais ir jo iniciatyva, A. S. atvyko vienas, o su H. E. buvo dar trys suaugę asmenys. Nėra abejonių, jog tiek A. S., tiek H. E. puikiai suprato, kad jiems susitikus tarp jų vyks aiškinimasis dėl nekokybiškai atliktų darbų. Nors nei A. S., nei H. E. neturėjo pagrindo manyti, kad susitikimas tarp jų baigsis muštynėmis, tačiau akivaizdu, jog visi įvykio dalyviai suprato, kad vyks ne draugiškas pokalbis, o bus sprendžiamos pretenzijos dėl darbų kokybės ir reikalavimas atlyginti nemažą piniginę sumą už, H. E. teigimu, nekokybiškai A. S. atliktais darbais padarytą žalą. Pažymėtina, jog A. S., kuris įvykio metu buvo vienas, neturėjo ginklo, peilio ar kito žmogų galinčio sužaloti daikto ir žodiškai ginčijosi (konfliktavo) su net keturiais suaugusiais asmenimis, todėl akivaizdu, kad fizinė persvara buvo būtent jų pusėje. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju yra nustatytas abipusis asmenų konfliktas. Tačiau, net ir nustačius, kad A. S. pirmas pradėjo aktyvius fizinius veiksmus prieš H. E., siekiant konstatuoti būtinąją gintį, šiuo atveju vien jų savaime nepakanka. Nors tokie fiziniai A. S. veiksmai prieš H. E., be abejonės, nelaikytini tinkamais konfliktinei situacijai spręsti, vis dėlto darytina išvada, jog šioje situacijoje jie neatitinka būtinosios ginties būtinųjų sąlygų, dėl kurių H. E. reikėjo gintis taip agresyviai – ne bandant gintis kitais būdais ar mėginant atsitraukti nuo A. S., o ne mažiau kaip 4 kartus kumščiais smūgiuojant liudytojo K. A. jau laikomam A. S. tiesiai į galvą, veidą, sukeliant jam sužalojimus – kraujosruvas, odos nubrozdinimus, danties nusikilimą.
45. Tai, kad H. E. nežymiai sutrikdė sveikatą A. S. objektyviai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvada Nr. G469/2021 (03) kurioje nurodyta, kad A. S. nustatytos kraujosruvos odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje-smilkininėje srityse, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimas kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimas. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. S. sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 173–174) ir šio nuosprendžio 15 punkte aptartas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto 2023-01-31 ekspertizės aktas Nr. EG 125/2023 (03).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgtina į tai, kad konfliktas įvyko H. E. gyvenamojoje vietoje, jo šeimai priklausančiame nekilnojamojo turto objekte, A. S. buvo vienas, nebuvo H. E. visiškai nepažįstamas (nežinomas) asmuo, į H. E. namus buvo pakviestas jo iniciatyva, H. E. įrodinėjant, jog A. S. turi jam atlyginti 2 000 Eur dydžio žalą. Todėl net ir A. S. žodinio konflikto metu pirmam pradėjus fizinius smurtinius veiksmus (H. E. pastūmus, parvertus), atsižvelgiant į tai, kad po to A. S., K. A. ir H. E. teigimu A. S. jau buvo laikomas liudytojo K. A. ir negalėjo smūgiuoti H. E., taip pat į susiformavusias visuomenės bendravimo nuostatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, H. E. reakcija ir atsakas (elgesys) tokioje situacijoje turėjo būti kitokie, nei susidūrus su visiškai nepažįstamu asmeniu, kuris iš tiesų jam gali kelti grėsmę.
47. Kaip jau minėta, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančių nėra – abi pusės yra puolančiosios. Abipusėms muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Nagrinėjamu atveju abi konflikto pusės susitiko turėdamos tarpusavyje priešingus interesus, siekdamos aiškintis dėl atliktų darbų kokybės, buvo pakankamai priešiškai nusiteikusios, suprato, kad bendravimas tarp jų nebus malonaus pobūdžio, todėl neabejotinai galėjo įtarti, kad tarp jų gali kilti konfliktas, kuris turėjo potencialą baigtis muštynėmis. Šiuo atveju taip ir įvyko. Pažymėtina, jog pats A. S. baudžiamojo proceso metu nurodė, jog tikėjosi, kad susitikimo metu gali kilti muštynės, o liudytojas K. A. nurodė žinojęs, kad A. S. yra impulsyvaus, konfliktiško charakterio asmuo. Be to, bylos įrodymai patikimai patvirtina, kad tiek H. E., tiek A. S. įvykio metu buvo nusiteikę tęsti tarp jų kilusį žodinį konfliktą, jį eskalavo, o tai peraugo į abipusius H. E. ir A. S. smurtinius veiksmus. Todėl tokia situacija negali būti vertinama kaip būtinoji gintis nei iš A. S., nei iš H. E. gynybos pozicijų, o turi būti vertinama kaip muštynės. Abiejų konflikto pusių dalyviai yra suaugę asmenys, suvokiantys, jog už neteisėtus veiksmus privalės atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau, nepaisant to, nesugebėjo kilusių nesutarimų spręsti konstruktyviais būdais, nepažeisdami vienas kito asmeninės erdvės bei kūno neliečiamumo.
48. Apibendrindama anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla H. E. pagal kaltinimą, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nutraukta, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir BK 28 straipsnyje numatytai aplinkybei – būtinajai ginčiai, ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį H. E. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (BPK 329 straipsnio 3 punktas).
49. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių turinys buvo aptartas šio nuosprendžio 18 punkte. Nagrinėjamu atveju H. E. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė A. S. į galvą, todėl kaip ir bet kuris kitas normalios psichikos ir panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus jis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, jog tokiais smurtiniais veiksmais gali sutrikdyti A. S. sveikatą, nes tokioje situacijoje (smūgiuojant į gyvybiškai svarbų organą – galvą) atsiradę padariniai yra dėsningi, ir to siekė. Darytina išvada, jog H. E. nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
50. Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje apylinkės teismo ištirti įrodymai – iš dalies pačių H. E. ir A. S., iš dalies liudytojų K. A., N. Š., V. D., R. G. (V.) parodymai, specialisto išvada Nr. G469/2021 (03), 2021-05-19 – 2021-05-31 kitų objektų apžiūros protokolas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. N. 2021-04-22 tarnybinis pranešimas, 2021-07-07 – 2021-07-08 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas A. S. skambutis į BPC, taip pat apeliacinės instancijos teisme gauti ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai – ekspertizės aktas Nr. EG 125/2023 (03), 2021-04-23 A. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas su prie jo pridėtomis fotonuotraukomis, patvirtina, kad H. E. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2021-04-22, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, svetainės kambaryje, konflikto dėl darbų kokybės metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė A. S. į galvą, padarydamas pastarajam kraujosruvas odoje galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje – smilkininėje srityse, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po jungine kairėje akyje, odos nubrozdinimą kairėje skruostinėje srityje, 21-o danties nuskėlimą, – tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp H. E. veikos ir nežymaus A. S. sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
51. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo aptariamoje H. E. inkriminuotoje veikoje, todėl jam už šį nusikaltimą skirtina bausmė.
Dėl bausmės H. E.
52. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).
53. Nors prokurorė apeliaciniame skunde prašo H. E. už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirti 50 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, tačiau ši bausmė nėra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be to, tokia bausmė potencialiai galėtų apsunkinti civilinių ieškovų A. S. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos H. E. pareikštų civilinių ieškinių atlyginimą, taip pat atstovavimo išlaidų, A. S. patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Todėl ši prokurorės prašoma bausmė neskirtina.
54. H. E. tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Šioje byloje H. E. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl nusikalstamos veikos padarymo jis neprisipažino, nesigailėjo, nukentėjusiojo A. S. neatsiprašė, jam padarytos žalos neatlygino. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. E. veikos padarymo metu buvo nevedęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau 2019-01-16 Didžiojoje Britanijoje už transporto priemonės vagystę teistas laisvės atėmimu ir bauda (t. 3, b. l. 57–59), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už su transporto priemonių vairavimu susijusius nusižengimus (t. 3, b. l. 61–68), nedirbo (t. 3, b. l. 55).
55. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas ir bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus H. E. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, H. E. charakterizuojančius duomenis bei jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, parinktinas mažesnis už šios bausmės vidurkį.
56. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali paskirti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. H. E. veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta turtinė žala ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa bei A. S. patyrė su tuo susijusią turtinę žalą, todėl spręstina, kad teigiamą poveikį ateityje nebenusikalsti padarys bei teisingumo principą įgyvendins tokie du H. E. paskirtini įpareigojimai: 1) per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktas).
57. Panaikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nurodyta H. E. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. H. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų
58. Pagal BPK 109 straipsnį, civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
59. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš H. E. 19,06 Eur turtinės žalos atlyginimo už A. S. gydymą (t. 2, b. l. 23–28). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes H. E. padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su H. E. nusikalstama veika, todėl iš H. E. priteisiama 19,06 Eur turtinė žala.
60. A. S. pareiškė ieškinį H. E. dėl 333,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 2 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (t. 2, b. l. 5–10). Šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
61. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2021-04-22 įvykio metu H. E. neteisėtais veiksmais buvo sudaužyti A. S. akiniai, kurių vertė 183,50 Eur. Tai, kad akiniai buvo sulaužyti, patvirtina byloje esantis 2021-09-21 kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 183–189). Taip pat A. S. į bylą pateikė minėtų akinių įsigijimą patvirtinančio 2019-12-06 kvito kopiją, kurioje nurodyta, kad šie akiniai kainavo 183,50 Eur (t. 2, b. b. l. 9). Taip pat teisiamajame posėdyje A. S. nurodė, kad 2021-04-22 įvykio metu dėl H. E. neteisėtų veiksmų jam buvo nuskeltas dantis, dėl to minėtą dantį teko taisyti. A. S. į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-09-22 sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad danties taisymas jam kainavo 150 Eur (t. 2, b. l. 10). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. S. padaryta 333,50 Eur (183,50 Eur + 150 Eur) turtinė žala yra reali, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su H. E. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta turtinė žala, todėl ši A. S. civilinio ieškinio dalis tenkintina visiškai.
62. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).
63. Nagrinėjamu atveju A. S. tiek pateiktame civiliniame ieškinyje, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio buvo sužalotas, negalėjo normaliai valgyti, matyti, judinti galvos, jam buvo padaryta didžiulė psichologinė trauma, buvo pažemintas, patyrė daug nepatogumų. Jau aptarti specialisto išvada Nr. G469/2021 (03) ir ekspertizės aktas Nr. EG 125/2023 (03) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina A. S. patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio jis akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra abejonės, kad A. S. dėl nusikalstamų H. E. veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, patvirtinančias nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, pažeminimą, į tai, kad šioje byloje yra nustatyta, kad dėl H. E. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. S. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ir dėl to neatsirado liekamųjų reiškinių (apeliacinės instancijos teisme paskyrus medicininę ekspertizę buvo nustatyta, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teisme nustatyto A. S. sveikatos sutrikdymo masto), tai, kad H. E. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad A. S. civilinio ieškinio dalis dėl jam padarytos neturtinės žalos tenkintina iš dalies, priteisiant jam 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš H. E.. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių ir H. E. elgesio. Be to, minėtas neturtinės žalos dydis atitinka pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 eurų iki 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). Tuo tarpu šioje byloje A. S. prašoma 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir neatitiktų Aukščiausiojo Teismo praktikos formuojamos tokio pobūdžio bylose ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.
64. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019).
65. Civiliniu ieškiniu A. S. prašė priteisti jam 2 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme ir pateikė pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1061696 kopiją, kuri patvirtina, kad A. S. už dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui sumokėjo 2 300 Eur (t. 2, b. l. 8). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu H. E. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, o šiuo nuosprendžiu jis pripažįstamas kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o A. S. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, darytina išvada, jog atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą, ši suma už A. S. suteiktas paslaugas yra adekvati, todėl ši A. S. civilinio ieškinio dalis tenkintina visiškai ir A. S. iš H. E. priteistina 2 300 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
66. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista H. E. iš A. S. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros po 1 000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu H. E. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, o šiuo nuosprendžiu jis pripažįstamas kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, išnyko teisinis pagrindas H. E. priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1 000 Eur jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nėra tenkinamas A. S. ir jo gynėjo advokato apeliacinio skundo prašymas A. S. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria H. E. iš A. S. buvo priteista 1 000 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, paliekama nepakeista.
67. H. E. gynėjas advokatas A. Galminas atsiliepimuose į apeliacinius skundus ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti H. E. patirtas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis (t. 4, b. l. 107). A. S. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti A. S. patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis (t. 4, b. l. 184).
68. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinėje instancijoje, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, į tai, su kokiomis skundžiamo nuosprendžio nustatytomis aplinkybėmis apeliaciniu skundu nesutinkama, kokias nuosprendžio dalis prašoma naikinti ar keisti, kokio sudėtingumo byla, kiek užtruko pateikto apeliacinio skundo paruošimas, jo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-314-518/2018).
69. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės ir A. S. ir jo gynėjo advokato A. Kvaščevičiaus apeliacinius skundus, o šiuo nuosprendžiu buvo tenkintas minėtų apeliacinių skundų reikalavimas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria H. E. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta ir pripažinti H. E. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo priteisti H. E. jo patirtų 2 000 Eur dydžio išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
70. Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje buvo iš dalies tenkintas A. S. ir jo gynėjo advokato A. Kvaščevičiaus apeliacinis skundas (buvo tenkintas šio skundo reikalavimas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria H. E. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta ir pripažinti H. E. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką). Šį apeliacinį skundą parengė ir pateikė A. S. gynėjas advokatas, todėl atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, turi būti atlygintos. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per keturis posėdžius, visuose juose A. S. gynėjas advokatas dalyvavo, bendra visų posėdžių trukmė maždaug dvi su puse valandos. Taigi atsižvelgiant į posėdžių skaičių, trukmę ir aplinkybę, jog A. S. pirmosios instancijos teisme atstovavo kitas gynėjas, laikytina, jog 1 500 Eur suma už advokato pagalbą, ginant A. S. apeliacinės instancijos teisme, yra aiškiai per didelė, neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų. Todėl atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, mažintinos ir A. S. iš H. E. priteistina 400 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės Kristinos Prialgauskienės, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Alvydo Kvaščevičiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria H. E., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir BK 28 straipsnio 2 dalimi, baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį H. E..
H. E. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktais, H. E. įpareigoti: 1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nurodyta H. E. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
H. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. S. gydymo išlaidų ir A. S. civilinis ieškinys dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėti.
Visiškai tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 19,06 Eur A. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Priteisti iš H. E. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 19,06 Eur turtinę žalą.
A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš H. E. A. S. 333,50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 2 300 Eur proceso išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitos A. S. civilinio ieškinio dalies netenkinti.
Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria priteista H. E. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti A. S. iš H. E. 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Netenkinti prašymo H. E. iš A. S. priteisti 2 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.