- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- 2-26309-1099/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21336-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 130 Eur žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2022 m. vasario 12 d. apie 19.30 val. ieškovui priklausančiu automobiliu BMW AG 120D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) T. J., važiuodamas (duomenys neskelbtini), kelio atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nuo Vilniaus miesto centro pusės, esant blogoms oro sąlygoms, įvažiavo į asfalto dangoje esančią duobę, kuri niekaip nebuvo pažymėta, paženklinta ar apšviesta, ir dėl to buvo apgadintas automobilis, t. y. sulankstytas ratlankis ir prakirsta viena padanga. Anot ieškovo, žalos atsiradimo faktas buvo užfiksuotas policijos protokole.
3. Ieškovo teigimu, jo (duomenys neskelbtini) T. J. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 17 d. raštu atsisakė atlyginti žalą ir nurodė kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „YIT Lietuva“, kuri prižiūri kelius. Remdamasis šia informacija, ieškovo (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 21 d. pateikė pretenziją UAB „YIT Lietuva“, tačiau pastaroji taip pat atsisakė atlyginti žalą ir nurodė, kad įmonė nėra atsakinga už žalos atlyginimą, t. y. yra tik rangovė, kuri atlieka Vilniaus miesto dalies gatvių ir kelių dangos remontą ir priežiūrą.
4. Ieškovas nurodo, kad jis 2022 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į UAB „Padangos visiems“ dėl automobilio sutvarkymo; automobilio atkūrimo darbai kainavo 130 Eur.
5. Pažymi, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kaip kelio savininkę, dėl žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog nėra teisinio pagrindo atlyginti nuostolius.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašo pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovę byloje – atsakove traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „YIT Lietuva“; netenkinus pirmojo prašymo – ieškinį atmesti; netenkinus ir antrojo atsakovės prašymo, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį.
7. Nurodo, kad neginčija fakto, jog ji yra kelio ((duomenys neskelbtini)) savininkė; kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 5 straipsnio 2 dalį, savivaldybės funkcijoms priskirtos viešosios paslaugos gali būti teikiamos pagal sudarytas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Aiškina, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. su UAB „YIT Lietuva“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis) dėl Rytinės Vilniaus miesto dalies gatvių, į kurią patenka (duomenys neskelbtini), pagal kurią gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą perdavė UAB „YIT Lietuva“ (tai yra įtvirtinta sutarties techninės specifikacijos 7.1.4 ir 7.1.5 punktuose).
8. Atsakovė pažymi, kad minėtos sutarties pagrindinis tikslas buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „YIT Lietuva“ tapo daikto valdytoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. rangovė (UAB „YIT Lietuva“) prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t.
9. Papildomai nurodo, kad sudaryta sutartis su UAB „YIT Lietuva“ įrodo, jog buvo tinkamai rūpintasi miesto gatvėmis. Be to, siekdamas įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, ieškovas apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Anot atsakovės, ieškovas neįrodė, jog atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus; be to, ieškovas nekonkretizuoja tikslios įvykio vietos (ieškinyje abstrakčiai nurodoma (duomenys neskelbtini), atkarpa tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių), nėra jokių įvykio schemų, duobės fotonuotraukų, apgadintos padangos nuotraukų, todėl atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taip pat negalima nustatyti fakto, jog transporto priemonė iš viso įvažiavo į duobę; taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
10. Atsakovės teigimu, abejotinas yra paties eismo įvykio faktas – į bylą nebuvo pateikta policijos pažyma apie fiksuotą įvykį, o iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pranešimo bendrajam pagalbos centrui rašte nustatyta, kad eismo įvykis neregistruotas, nėra pateikta jokių duomenų apie įvykio aplinkybes, įvykio fotonuotraukų, jokių duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, įvykio konkrečią vietą (koordinates) ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Be to, atsakovei iš ieškovo pateiktų duomenų taip pat nėra aišku, ar duobė buvo važiuojamojoje kelio dalyje.
11. Aiškina, kad ieškovas į bylą pateikė 2022 m. rugsėjo 9 d. UAB „Padangos visiems“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodomos kainos už padangą, ratlankį ir montavimo darbus; kita vertus, minėtas dokumentas išrašytas praėjus beveik 7 mėnesiams po eismo įvykio. Be to, iš minėtos PVM sąskaitos faktūros visiškai neaišku, kokiam automobiliui šie darbai ir detalės buvo perkami, ar automobilis buvo eksploatuojamas visą laiką; taip pat neaišku kokios būklės tiek automobilis, tiek ratlankis ir padanga buvo po eismo įvykio ir iki jo. Atsakovė pabrėžia, kad iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus rašto nustatyta, jog automobilio valdytojas pasikeitė ratą ir išvažiavo namo; buvo sugadinta tik padanga, taigi nesugadintas ratlankis buvo eksploatuojamas toliau, o praėjus 7 mėnesiams po įvykio ieškovas nusipirko naują ratlankį, ieškinyje teigdamas, kad buvo sugadintas ir ratlankis.
12. Be to, atsakovė pažymi, kad iš bylos medžiagos nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Anot atsakovės, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis (ar automobilio valdytojas) nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). Esant prastoms eismo sąlygoms ar nesant geram matomumui vairuotojas turėjo atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Anot ieškovės, byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl mano, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime į ieškinį konkrečios pozicijos (sutikimo/nesutikimo) dėl ieškinio nenurodė.
14. Teigia, kad jis ir atsakovė 2021 m. gruodžio 1 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios nuostatas atsakovė pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.
15. Trečiasis asmuo pažymi, kad vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 3 dalimi, VSĮ 6 straipsnio 32 punktu, vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba, tačiau šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Taigi, anot trečiojo asmens, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama.
16. Trečiasis asmuo nurodo, kad ir kitose jau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo konstatuota, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Anot trečiojo asmens, teismai panašaus pobūdžio bylose padarė išvadą, jog atsakovė, kaip kelio savininkė, yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 29 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2022 m. gruodžio 27 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus, tačiau nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. vasario 12 d. apie 19.30 val. T. J., vairuodamas automobilį BMW AG 120D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui J. J.), (duomenys neskelbtini), kelio atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nuo Vilniaus miesto centro pusės, esant blogoms oro sąlygoms, įvažiavo į asfalto dangoje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta, paženklinta ar apšviesta (minėtas aplinkybes patvirtina T. J. raštas). Pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus 2022 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 10-S-28554(1.46E-10) nustatyta, kad policijos registruojamų įvykių registre yra duomenys, patvirtinantys, jog 2022 m. vasario 12 d. apie 19.28 val. Bendrajam pagalbos centrui T. J. pranešė apie eismo įvykį (nurodytas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu buvo apgadinta padanga ir ratlankis. Taip pat minėtame rašte nurodoma, kad kelias neapšviestas, duobė nepažymėta; duobės ilgis 70 cm, plotis 30 cm, gylis apie 7-8 cm. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus rašte papildomai nurodoma, kad policijos registruojamų įvykių registre pažymėta tik papildoma informacija apie automobilio ir kelio sugadinamus, eismo įvykis neregistruotas, todėl valstybiniai automobilio numeriai tikslinami nebuvo.
20. Byloje pateikti įrodymai dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos 130 Eur sumai: 2022 m. rugsėjo 9 d. UAB „Padangos visiems“ PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), 130 Eur suma (1 padanga – 60 Eur, 1 ratlankis – 50 Eur, montavimo darbai – 20 Eur) ir jos apmokėjimą patvirtinantis 2022 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo kvitas.
21. Nustatyta, kad T. J. su raštu (nenurodyta data) kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 17 d. rašte pateikė informaciją, jog vadovaujantis 2021 m. gruodžio 2 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Rytinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros yra atsakinga UAB „YIT Lietuva“ ((duomenys neskelbtini) gatvė patenka į šią sritį), todėl dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis į minėtą įmonę.
22. Nustatyta, kad T. J. kreipėsi į UAB „YIT Lietuva“ su 2022 m. kovo 21 d. el. laišku, prašydamas atlyginti žalą, tačiau UAB „YIT Lietuva“ savo 2022 m. kovo 21 d. rašte informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kelio savininkė, remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų.
23. Taip pat nustatyta, kad ieškovas J. J. kreipėsi su 2022 m. rugsėjo 17 d. raštu į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. spalio 13 d. rašte nurodė, kad neįrodytos jos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nėra įvertinęs ieškovo patirtų nuostolių pagrįstumo, taigi atsakovė, nesant patvirtinto nuostolių dydžio, neturi teisinio pagrindo ieškovui šių nuostolių padengti.
Dėl (ne)tinkamos atsakovės
24. Kasacinis teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.
25. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra savininkė kelio ruožo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis. Atsakovė, ginčydama savo, kaip kelio savininkės ir valdytojos atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad sutartimi yra perdavusi Vilniaus miesto Rytinės dalies gatvių, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvės, valdymą trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“, kuris, anot atsakovės, yra faktinis gatvių valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme.
27. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).
28. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 2 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „YIT Lietuva“ (rangovės) buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (Sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punktas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6 punktą rangovas įsipareigoja darbus vykdyti pagal užsakovo ir rangovo suderintą darbų atlikimo grafiką arba vykdyti darbus pagal atskirus užsakovo užsakymus (kaip nustatyta techninėje specifikacijoje) laikantis atskiruose užsakymuose arba specialiosiose sutarties sąlygose nurodytų terminų, o pagal 5.1.7 punktą pateikti užsakovui faktiškai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas ir rangovo atliktų darbų ataskaitas specialiosiose sutarties sąlygose numatytais terminais. Tuo tarpu užsakovas, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.2 punktu, įsipareigoja priimti ir sumokėti rangovui už tinkamai ir faktiškai atliktus darbus specialiosiose sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis techninės specifikacijos 7.1.5 punktu tiekėjas nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, o pagal 7.1.6 punktą tiekėjas, gavęs perkančiosios organizacijos užsakymą (Sutarties 3 priedas), darbus privalo pradėti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų; 7.1.4 punkte teigiama, jog tiekėjas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Tiekėjas vykdys gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatys ir šalins be atskiro perkančiosios organizacijos pavedimo. Ši nuostata neriboja perkančiosios organizacijos teisės duoti ir atskirus užsakymus. Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairelėmis, aptverti ir šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti perkančiąją organizaciją. Jeigu defektai nekelia grėsmės eismo dalyvių saugumui, tiekėjas apie juos privalo informuoti perkančiąją organizaciją ir darbus atlikti pagal perkančiosios organizacijos užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus darbų kiekiu.
29. Taigi, sutartimi šalys susitarė, kad rangovė (trečiasis asmuo) atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną, tačiau visais atvejais prieš atlikdama kelio remonto darbus rangovė privalo gauti užsakovės (atsakovės) raštišką užsakymą. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebūtinas, tačiau atsakovė apie tokią situaciją turi būti informuojama. Įvertinus šių sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad rangovė priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Vertinant šių sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad sutartyje įrašyta nuostata, jog rangovė yra kelio valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik sutarties nuostatos, kad rangovė yra laikoma gatvių ir kiemų dangos valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, kad rangovė yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytoja (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju iš sutarties turinio matyti, kad rangovei teisė savo nuožiūra valdyti kelius nebuvo perduota, su ja pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiūros sutartis.
30. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei SVĮ nuostatos. Pagal minėto įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimą duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).
31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta 2021 m. gruodžio 2 d. sutartis vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo, dėl to spręstina, kad sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota rangovei ir kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme laikytina atsakovė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos kelio dangos defektu, atlyginimo atsakovei.
Dėl žalos atlyginimo
32. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
35. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje (kelkraštyje), dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.
36. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad duobė, buvusi (duomenys neskelbtini), nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais (byloje nėra tai patvirtinančių duomenų; atsakovė šios aplinkybės taip pat neginčijo). Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs (CPK 178 straipsnis). Teismui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių T. J. kaltę eismo įvykyje (CPK 178 straipsnis). Taigi, nustatyta, jog automobilio valdytojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (KET 4, 9 punktai), nes, nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (KET 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (KET 8-11 punktai). Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojo didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį.
37. Atsakovė nesutikimą su transporto priemonei padarytos žalos dydžiu iš esmės grindžia teiginiu, jog byloje nepateikta duomenų, kad būtent šio įvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta. Nagrinėjant šiuos argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
38. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas savo aplinkybes ar paneigiančių ieškovo išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovas nurodo, kad dėl įvykio patyrė 130 Eur žalą ir pateikė įrodymus, patvirtinančius šios žalos dydį: 2022 m. rugsėjo 9 d. UAB „Padangos visiems“ PVM sąskaita faktūra Serija PAD Nr. (duomenys neskelbtini), 130 Eur suma (1 padanga – 60 Eur, 1 ratlankis – 50 Eur, montavimo darbai – 20 Eur) ir jos apmokėjimą patvirtinantis 2022 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo kvitas.
39. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl padangos, ratlankio ir su jais susijusiomis autoserviso paslaugomis (montavimu). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir šalių nuomone nuostolių dydis yra skirtingas, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Nurodyta įstatymo nuostata neįpareigoja teismo visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų sumų dydžiui nustatyti. Taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismai turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
40. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio (padangos, ratlankio ir su jais susijusiomis autoserviso paslaugomis (montavimu)), privalu atsižvelgti į tai, kad ieškovo ir T. J. rašytiniai paaiškinimai (kurie nuo įvykio datos bei bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs) apie ginčo eismo įvykį, tikslią jo vietą, mechanizmą (T. J. savo rašte nurodo, jog įvykio metu buvo sugadinta galinio rato padanga bei diskas), priežastis (T. J. išvažiavus į duobę) vertina, jog ginčo eismo įvykis, labiausiai tikėtina, įvyko būtent ieškovo ir T. J. nurodytomis aplinkybėmis ir eismo įvykio metu buvo pažeista ne tik padanga, bet ir ratlankis (ši aplinkybė labiausiai tikėtina dėl įvykio mechanizmo, t. y. labiau tikėtina, jog automobilio ratui įvažiavus į duobę, bus pažeista ne tik padanga, bet ir ratlankis; be to, T. J. policijai iš karto po eismo įvykio ir vėliau savo rašte nurodė, jog buvo pažeistas ir diskas (ratlankis)) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, vien ta aplinkybė, jog policijos rašte, galimai per klaidą (rašymo ar kt.), nurodomas kitas transporto priemonės valstybinis numeris, teismo vertinimu, nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (ieškovo ir T. J. rašytiniai paaiškinimai, policijos raštai apie eismo įvykio laiką, vietą, transporto priemonės markę, sugadinimų pobūdį ir pan.).
41. Dėl aplinkybių, susijusių su 2022 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAD Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jog ji išrašyta, praėjus 7 mėnesiams po įvykio, teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog po eismo įvykio tiek ieškovas, tiek T. J. kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti žalą, vėliau pakartotinai kreipėsi į trečiąjį asmenį. Taigi, teismas sprendžia, kad, labiausiai tikėtina, ieškovas dėl remonto kreipėsi į UAB „Padangos visiems“ praėjus beveik 7 mėnesiams (po eismo įvykio) dėl užsitęsusio susirašinėjimo su atitinkamomis institucijomis (kaip buvo nurodyta, transporto priemonės valdytojas eismo įvykio vietoje pakeitė ratą, todėl faktiškai nebuvo poreikio skubiai remontuoti/keisti sugadintą ratą (padangą ir ratlankį)).
42. Atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, darytina išvada, kad automobiliui turi būti uždėta saugumo standartus atitinkanti padanga, sutaisytas/pakeistas ratlankis, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 130 Eur žalos atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 27 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
44. Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
45. Byloje iš viso patirta 31,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovo J. J. ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, ieškovui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) žalos atlyginimo ir 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, valstybei 31,04 Eur (trisdešimt vieną eurą 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.