Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-488-435/2023 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė L. G. ir kredito unija „Litas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. T. P. ir ieškovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo 44.88 kv. m butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).

19. 2017 m. birželio 22 d. ieškovė dovanojimo sutartimi perleido atsakovams lygiomis dalimis butą/patalpą-butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalį pastato-ūkinio pastato bei dalį žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

20. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020, anksčiau minėtą 2010 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sandorį pripažino apsimestiniu, taip pat pripažino, kad pagal minėtą pirkimo–pardavimo sandorį turto pirkėjomis yra atsakovė ir jos senelė S. Š.. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-126-259/2021, minėtą Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, minėtą Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu

25. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

27. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

28. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

29. Nagrinėjamu atveju apeliantei, siekiant pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, teko ir tenka pareiga įrodyti, kad ji buvo apgauta, t. y. įrodyti, kad šiuo atveju atsakovai jos atžvilgiu atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių apeliantė buvo paskatinta sudaryti dovanojimo sandorį arba buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti.

30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė neįrodė, jog dovanojimo sutartį sudarė apgauta, t. y. dėl atsakovų atliktų tyčinių nesąžiningų veiksmų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apgaulės faktui nustatyti neužtenka paties asmens (šiuo atveju ieškovės) paaiškinimų, jo žodžius turi patvirtinti kiti byloje esantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybės apie atsakovės kruopščiai suplanuotą veiksmų schemą, sąlygojusią jos apgaulę. Tokių įrodymų nepateikta ir apeliaciniame procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovė sudarė jai įspūdį, jog pinigus, kurie buvo sumokėti už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dovanoja, kaip ir nepateikė įrodymų, kad tik dėl susidariusio įspūdžio ji apsisprendė sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu dovanojimo sandorį, kuriuo perleido savo turtą ne tik atsakovei, bet ir atsakovui, t. y. dviem asmenims. Nepaisant to, ieškovė ne tik, kad nepateikė įrodymų, tačiau net nenurodė, kokius nesąžiningus tyčinius veiksmus jos atžvilgiu atliko atsakovas.

32. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kurių įrodymų pirmosios instancijos teismas neištyrė, tinkamai neįvertino ir (ar) kurių įrodymų pagrindu, būtų galima padaryti kitokią išvadą, nei ta, kuri buvo padaryta pirmosios instancijos teismo.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

34. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012).

35. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Minėtos bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo mokėta ieškovės (šioje byloje atsakovės) ir jos senelės piniginėmis lėšomis. Be to, buvo nustatyta ir tai, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurios metu ieškovės vardu buvo įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas siekiant pridengti tikruosius pirkėjus, t. y. ieškovę (šioje byloje atsakovę) ir jos senelę. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020 nustatė ir kitą šiai bylai reikšmingą faktinę aplinkybę, t. y. kad atsakovė (šioje byloje ieškovė) neįrodė, jog ji 2017 m. birželio 22 d. padovanojo ieškovei (šioje byloje atsakovei) A. Š. ir jos sūnui A. Š. (šioje byloje atsakovui) butą/patalpą-butą su rūsiu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), su dalimi priklausinio ir dalimi žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), mainais už sumokėtą 78 000 Lt (22 590,36 Eur) sumą už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodė, kad toks susitarimas egzistavo.

36. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-126-259/2021, atmesdamas apeliantės argumentus, be kita ko, nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė (šioje byloje ieškovė) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo tik 2015 metais, t. y. praėjus 5 metams po 2010 m. rugsėjo 2 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, Kauno apygardos teismas nurodė ir tai, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė (šioje byloje ieškovė) negalėjo žinoti, kad ateityje įgis nekilnojamąjį turtą ir jį perleis mainais už ieškovės (šioje byloje atsakovės) įmoką už ginčo butą. Todėl vėlesnis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimas ir perleidimas negalėjo turėti jokios įtakos bylos šalių valiai 2010 m., sudarant ginčo buto pirkimo–pradavimo sutartį, ir negali paneigti konstatuoto byloje pirkimo–pardavimo sandorio apsimestinumo.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek šioje byloje, tiek išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020 dalyvavo iš esmės tie patys asmenys, nepaisant jų skirtingo procesinio statuso (pavyzdžiui, šioje byloje ieškovė, išnagrinėtoje byloje buvo atsakovė; šios bylos atsakovė išnagrinėtoje byloje buvo ieškovė). Teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020 tarp šalių kilo ginčas dėl 2010 m. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, o šioje byloje, – dėl 2017 m. dovanojimo sandorio sudarymo. Akivaizdu, kad tiek Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020, tiek šioje byloje tarp šalių kilę ginčai ir pareikšti reikalavimai yra skirtingi. Tačiau ieškovė tiek išnagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje tvirtino, kad dovanojimo sandorį sudarė dėl to, kad atsakovė jai padovanojo 78 000 Lt (22 590,36 Eur), kuriuos ji sumokėjo už butą, esantį (duomenys neskelbtini).Taigi, tiek vienoje, tiek kitoje byloje buvo įrodinėjama ir nustatinėjama iš esmės ta pati aplinkybė, t. y. ar 2017 m. birželio 22 d. dovanojimo sandorio sudarymas buvo susijęs su 2010 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sudarymu.

38. Kaip minėta nutarties 35 punkte, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi buvo paneigtas ieškovės argumentas, kad dovanojimo sutartį ji sudarė atsilygindama atsakovei už sumokėtą 78 000 Lt (22 590,36 Eur) įmoką už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, nagrinėjant minėtas civilines bylas, buvo nustatyta ir tai, kad atsakovė (šioje byloje ieškovė) nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių egzistavo susitarimas dėl dovanojimo sandorio sudarymo mainais už sumokėtą dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos.

39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, įvertinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020 nustatytomis faktinėmis aplinkybės, kaip prejudiciniais faktais, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą dėl dovanojimo sandorio sudarymo, atmestini.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog šalys nebūtų turėjusios išreikštos valios sudaryti būtent tokią dovanojimo sutartį, kad buvo kokia nors ieškovės apgaulė, nuslėptų ir (ar) tik vėliau išaiškėjusių aplinkybių, nesąžiningų veiksmų. Todėl spręstina, jog ieškovė neįrodė prieš ją panaudotos apgaulės fakto, kad būtų galima pripažinti jos pasirašytą dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu

41. Ieškovė byloje įrodinėjo ir kitą dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindą, kuris nurodytas CK 6.472 straipsnyje.

42. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

43. Pažymėtina, kad anksčiau minėto straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

44. Ieškovė, prašydama pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, nesirėmė pirmuoju alternatyviuoju pagrindu, t. y. kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Tačiau apeliantė rėmėsi ir remiasi antruoju alternatyviuoju pagrindu, t. y. kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

45. CK konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

46. Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

47. Taigi, šiuo atveju ieškovei, ginčijančiai dovanojimo sandorį CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, teko našta įrodyti, kad atsakovai atliko prieš ją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

48. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jos nurodytų atsakovės veiksmų kaip griežtai smerktinų geros moralės požiūriu. Ieškovė atsakovės griežtai smerktiną moralės požiūriu elgesį jos atžvilgiu išskiria į tris aplinkybių grupes, nurodydama, kad: 1) atsakovė nejaučia ieškovei jokios pagarbos, kerštaudama dėl gyvenimo vaikų namuose, sukūrė schemą, kurios pagrindu ieškovė neturi jokio gyvenamojo būsto; 2) atsakovė yra atsiuntusi ieškovei reikalavimą išsikraustyti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė tam, kad priverstų ieškovę išsikraustyti, 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė UAB „Ignitis“ prašymą atjungti elektros energiją bute, kuriame ieškovė gyvena. Šis prašymas buvo tenkintas ir ieškovei žiemos metu buvo atjungta elektros energija; 3) atsakovė, žinodama, kad ieškovė neturi jokios gyvenamosios vietos, inicijavo ieškovės iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), civilinę bylą.

49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog atsakovė sukūrė schemą, kurios pagrindu ieškovė neturi jokio gyvenimo būsto. Minėtos ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino (žr. šios nutarties 21–40 punktus ir ginčijamo sprendimo 14–15 punktus).

50. Teisėjų kolegija papildomai pažymi tik tai, kad ieškovė dovanojamu sandoriu padovanojo atsakovei butą, kurį ji pati paveldėjo. Ieškovė padovanotame bute niekada negyveno, tam, kad jame būtų galima gyventi, reikėjo didelių investicijų, kurių ieškovė pati neturėjo. Ginčo dovanojimo sandoriu perleistą butą remontavo atsakovė. Atsakovė buto įrengimui paėmė ir šiuo metu dar moka paskolą. Taigi, dovanojimo sandoriu perleistas butas niekada nebuvo ieškovės gyvenamoji vieta. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovė teigti, jog atsakovė sukūrė veiksmų schemą, kurios pagrindu ketina atimti iš jos paskutinį gyvenamąjį būstą, taip pat neturi jokio pagrindo.

51. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad kiti ieškovės nurodyti atsakovės veiksmai, t. y. reikalavimas išsikraustyti iš buto, be kita ko, ieškinio pareiškimas teisme, taip pat negali būti pripažinti griežtai smerktinais geros moralės požiūriu.

52. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos1 30 straipsnio 1 dalis), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

53. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą yra teisėtas savo galimai pažeistų teisių gynybos būdas.

54. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą jau nurodyta, Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020, pripažino, kad atsakovė ir S. Š., o ne šios bylos ieškovė, įgijo iš pardavėjo T. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtame bute po Kauno apylinės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020 priėmimo ir įsiteisėjimo toliau gyveno ir gyvena ieškovė. Taigi, atsakovė, mananti, kad ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute be jokio teisinio pagrindo, turėjo ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ieškovės iškeldinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, kreipdamasi į teismą tam, kad būtų apginta galimai pažeista jos teisė, neatliko jokių veiksmų griežtai smerktinų geros moralės požiūriu.

55. Vertinant elektros energijos atjungimą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog elektros energijos atjungimas yra neigiami veiksmai, tačiau ne tokio pobūdžio, kad juos būtų galima pripažinti griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtus atsakovės veiksmus pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovė neleidžia patekti atsakovei į jai nuosavybės teise priklausantį butą, atsakovė minėtu butu negali naudotis, kaip ir negali naudotis į butą teikiama elektros energija. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad atsakovė siūlo ieškovei persikelti į savivaldybės nuomojamą butą, tačiau ieškovė nesutinka. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nesiekia palikti ieškovės be jokios gyvenamosios vietos. Darytina išvada, kad ieškovės nurodyti atsakovės veiksmai savo mastu ir pobūdžiu negali būti pakankami pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, prašydama pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 6.472 straipsnio 1 dalis pagrindu, nenurodė kokius veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiūriu, jos atžvilgiu atliko atsakovas.

57. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovų neabejotinai griežtai smerktino geros moralės požiūriu elgesio, todėl dovanojimo sutarties naikinti, vadovaujantis CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat nėra jokio pagrindo.

Dėl ieškinio senaties termino

58. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikšti CK 6.472 straipsnio pagrindu. Ieškovė teigia ir tai, kad ji tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. lapkričio 24 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021 suvokė, kad liko be jokio gyvenamosios paskirties būsto, o tokia situacija susidarė dėl atsakovės suplanuotos veiksmų schemos, sąlygojusios jos apgaulę.

59. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, o atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai, nustatyti CK ir kituose teisės aktuose. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

60. CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad CK 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.

61. Ieškovė nenurodė konkretaus vieno atsakovės veiksmo, kuris privertė ją kreiptis į teismą dėl dovanojimo sandorio panaikinimo, tačiau nurodė eilę veiksmų, dėl kurių ieškovė nusprendė, kad atsakovai nėra verti jos padovanoto turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiausias veiksmas iš visų nurodytų yra, kaip teigia ieškovė, atsakovės sukurta veiksmų schema, kurios pagrindu ji prarado paskutinį gyvenamąjį būstą (žr. šios nutarties 48 punktą). Minėtos veiksmų schemos sukūrimą ieškovė sieja su Kauno apylinkės teisme civilinės bylos Nr. e2-3165-7113/2020 dėl pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimo iškėlimu ir jai nepalankaus sprendimo priėmimu.

62. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo to momento, kai ieškovei buvo įteiktas ieškinys Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020 dėl 2010 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. nuo 2019 m. balandžio 12 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021 priėmimo.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminio ginčo iškėlimas dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir procesinių dokumentų įteikimas priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčiai šaliai, savaime nereiškia, kad teismui pateiktas ieškinys bus patenkintas. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinę bylą Nr. e2-3165-713/2020 išnagrinėjo 2020 m. spalio 12 d., priimdamas sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 25 d. tuomet, kai Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-126-259/2021 pagal šios bylos ieškovės pateiktą apeliacinį skundą.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apie savo galimai pažeistas teises iki Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020 įsiteisėjimo dienos, nors ir žinodama, kad jai yra keliamas reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, negalėjo žinoti, nes nežinojo galutinio bylinėjimosi rezultato, t. y. koks bus teismo sprendimas. Tačiau įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo sprendimui, ieškovė apie pažeistas teisės turėjo suprasti. Juolab, kad ir CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

65. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-3165-713/2020, t. y. 2021 m. vasario 25 d. Ieškinį šioje byloje ieškovė pareiškė 2022 m. sausio 24 d. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo CK 6.472 straipsnio pagrindu. Iš esmės analogiška praktika dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento yra formuojama ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-577-798/2019).

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarytas materialinės teisės normų pažeidimas (netinkamas ieškinio senaties pradžios momento nustatymas) nėra laikytinas esminiu, suponuojančiu pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, bet ir dėl to, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio ir (ar) CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

67. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

68. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, atskleidė bylos esmę, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, išskyrus materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentą, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinos 500 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.