Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė A. Š. ir jos senelė S. Š. (mirė (duomenys neskelbtini) ), per atstovę, atstovavimo fakto neatkleidusią pardavėjui T. P., J. Š. (ieškovės motiną), 2010-09-02 pirkimo - pardavimo sutartimi, nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo lėšomis sumokėjo 22590,36 Eur (78000,00 Lt), o močiutė S. Š. savo lėšomis prisidėjo 15929,10 Eur (55000,00 Lt) ir tokiu būdu ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 78/133 dalį, o S. Š.– 55/133 dalį buto.

Močiutė buvo garbaus amžiaus, gyveno (duomenys neskelbtini) savivaldybės suteiktame socialiniame būste, kuris buvo blogos būklės, be patogumų. Ieškovė su močiute nusprendė pirkti bendrą butą, tačiau močiutė savo dalies asmeninės nuosavybės teise neformino, bijodama būstą prarasti, be to, siekė, kad visas perkamas butas nuosavybės teise priklausytų ieškovei (anūkei), padovanojo jai 55000 Lt, o 2018-01-16 testamentu paliko ieškovei visą savo turtą. Ieškovė nuolat dirbdavo užsienyje ir jai buvo sudėtinga tvarkyti buto pirkimo dokumentus. Ieškovė ir močiutė pasitikėjo atsakove J. Š., ir susitarė, jog pardavėjui neatskleis atstovavimo fakto, J. Š. nupirkusi butą jį įregistruos savo vardu, o vėliau, kai to prireiks, perregistruos nuosavybės teises į butą ieškovės vardu. Atsakovė J. Š. prie buto pirkimo, buto įforminimo neprisidėjo, nuosavų piniginių lėšų neturėjo, jos santaupos buvo apie 100 Eur per mėnesį. Ieškovė pinigus butui uždirbo (duomenys neskelbtini) , dalį pinigų surinko iš tetų, pardavė turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir močiutė mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, telefoną, internetą. Po sutarties sudarymo ieškovė ir S. Š. atsikraustė gyventi į butą (duomenys neskelbtini) . Šiame bute atsakovė negyveno, gyveno kitame bute su draugu. Išsiskyrusi su draugu, pasiprašė pagyventi (duomenys neskelbtini) . Ieškovė sutiko. 2018-07-03 gimus antram vaikui, ieškovė panoro grįžti ir įregistruoti nuosavybės teisę į butą savo vardu, kaip ir buvo sutarusios, prieš sudarant formalią pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovė nesutiko, kategoriškai atsisako butą grąžinti ieškovei. Močiutė S. Š. kol buvo gyva nenorėjo pyktis su dukra (atsakove), todėl buto perrašymo klausimą paliko savieigai. Buto pirkimo–pardavimo sandoris yra apsimestinis sandoris, šiuo atveju realiai veikė tikrosios sandorio šalys ieškovė ir močiutė, atsakovė yra statytinis. Ieškovė prašo pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti apsimestiniu ir taikyti iš to išplaukiančius padarinius.

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tretiesiems asmenims pranešta tinkamai. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo iš jų negauta.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. Kauno m. 16-ajame notarų biure T. P. ir atsakovė J. Š. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. RK-(duomenys neskelbtini) ) (e. b 1 t., b. l. 7–13).

Šia sutartimi atsakovė J. Š. asmeninės nuosavybės teise už 80000 litų įsigijo 44.88 kv. m. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) . Šalių susitarimu visa buto kaina sumokėta tokia tvarka: 35000 litų pardavėjas gavo iš pirkėjos grynais prieš sutarties pasirašymą (5.1 punktas); likusią 45000 litų sumą pirkėja liko skolinga pardavėjui ir įsipareigojo sumokėti iki 2011 m. spalio 15 d.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. S. Š. sudarė rašytinę Pinigų dovanojimo sutartį su sąlyga (e. b. 1 t., b. l. 15–17). Šia sutartimi S. Š. dovanojo savo anūkei A. Š. 55000 litus buto (duomenys neskelbtini) , įsigijimui, su įpareigojimu pinigus pervesti į J. G. ir T. P. asmenines sąskaitas (sutarties 1.1 p.). Tokios dovanojimo su sąlyga sutarties sudarymą numato CK 6.467 straipsnio 1 dalis. Dovanotoja pareiškė ir garantavo, jog ji yra pinigų savininkė ir teisės į šį turtą nesuvaržytos (2 p.), o nuosavybės teisės be išlygų ar išimčių visiškai ir galutinai pereina apdovanotajam nuo sutarties pasirašymo momento (3 p.). Sutartį pasirašė S. Š. ir A. Š.. Sudaryta sutartis atitinka rašytiniam sandoriui keliamus turinio ir formos reikalavimams CK 1.73 str. 2 d., , 1.76 str. 1 d.). Buvo sudaryta rašytinė Pinigų dovanojimo sutartis tarp privačių asmenų, šeimos narių. Sutartis nors ir nebuvo patvirtinta notarinėje kontoroje, yra įvykdyta, pinigai pervesti tretiesiems asmenims, butas perduotas atsakovei ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“ (e. b. 1 t., b. l. 34).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2010 m. rugpjūčio 24 d. pardavėjas T. P. ir pirkėja J. Š. sudarė rašytinę Avansinio mokėjimo sutartį (e. b. 1 t., b. l. 16.), kuria pardavėjui sumokėjo 2000 litų avansą, pardavėjas įsipareigojo išsikraustyti su manta iki 2010-10-15, o pirkėja įsipareigojo sumokėti pinigus: 88000 litų iki 2010-09-02, 45000 litų – iki 2011-10-15. Mokėjimo nurodymai patvirtina, jog pinigus už perkamą butą mokėjo A. Š., o ne atsakovė J. Š., tokia tvarka: 2010-09-01 sumokėjo pardavėjui T. P. 2000 Lt ir 33000 Lt, o J. G. – 53000 Lt (e. b. 1 t., b. l. 17–19); 2010-10-13 sumokėjo T. P. 10000 Lt; 2011-02-24 – 29000 Lt; 2011-05-12 –1600 Lt; 2011-09-08 –3400 Lt; 2011–10-03– 1000 Lt (e. b. 1 t., b. l. 20-24).

Aplinkybę, jog su pardavėju buvo visiškai atsiskaityta, patvirtina T. P. 2011-10-07 Pakvitavimas (e. b. 1 t., b. l. 25).

Ieškovė A. Š. apsimestiniu sandoriu prašo pripažinti nekilnojamo turto Buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl apsimestinio sandorio.

Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.87 straipsnio normų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui - tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti j sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai - juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Sprendžiant klausimą dėl sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai sudarė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi.

Pagal CK 6.305 straipsnyje pateiktą pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, šia sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Ieškovė už butą savo ir skolintomis lėšomis sumokėjo 78000 Lt (78/133 dalį), o S. Š. - 55000 Lt (55/133 dalį), dėl ko galima spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė A. Š. įgijo 78/133 dalis buto, o S. Š.–55/133 dalis buto. Atsakovė prie buto pirkimo neprisidėjo.

Šalių procesinių dokumentų turinys ir jų paaiškinimų 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje visuma duoda pagrindą išvadai, kad ieškovės A. Š., močiutės S. Š. ir atsakovės J. Š. santykiai iki ginčijamos sutarties sudarymo buvo geri, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Santykiai pasikeitė, ieškovei pareikalavus perregistruoti butą ieškovės vardu.

S. Š. ieškovei 2014-01-28 ir 2018-01-16 išdavė du įgaliojimus, patvirtintus notarinėje kontoroje, atstovauti jos interesus. Iš šių įgaliojimų matyti, kad S. Š. pagalbos įvairiais klausimais, įskaitant atsakingiausius, tikėjosi ir ją gaudavo iš ieškovės, o ne iš atsakovės (e. b. 2019-11-12 lydraščio priedai). Vertinant įgaliojimus su kitais byloje esančiais įrodymais, galima spręsti, kad Pirkimo - pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, t. y. kad pagal ją butą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ne atsakovė, o ieškovė ir S. Š..

Ieškovės liudytoja B. K. patvirtino, jog ieškovė pirko butą dar gyvendama (duomenys neskelbtini) , kad galėtų gyventi viename bute su močiute ir savo vaiku. Butą su močiute dalimis pirko ieškovė. Ieškovė tiesiogiai dalyvavo notarinėje kontoroje, sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytojai ieškovė siuntė butų nuotraukas, prašė apžiūrėti butus, o nupirkus butą, iš karto bute apsigyveno S. Š. ir ieškovė A. Š., ieškovė bute gyveno iki 2017 m. balandžio mėn. Atsakovė gyveno šalia, kitame kieme, pas draugą, lankydavosi pas S. Š., lankydavo savo anūką, kartais nakvodavo. Atsakovė atsikraustė į butą (duomenys neskelbtini) , tik po draugo mirties. Liudytojai R. G. apie susitarimus dėl buto pirkimo nieko nežinoma.