Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro ieškinį atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir / ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

15. Su apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2021 m. balandžio 21 d. BUAB ,,Vakarų dagvis“, atstovaujamos bankroto administratorės VšĮ Nacionalinis teisės centras, prašymą AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos sumokėjimo ir 2021 m. gegužės 21 d. AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atsakymą į raštą Nr. LT/10-01-2021-0276. Taip pat ieškovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-1509), reaguodama į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, prašydama prijungti rašytinius paaiškinimus prie bylos.

16. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Susipažinęs su ieškovės pateiktais naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai tiesiogiai susiję su ieškovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kuriais ji ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sąlygų draudėjai tiesiogiai kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos priteisimo ir siekia pagrįsti teiginį, jog prašymas draudikui dėl draudimo išmokos priteisimo buvo pateiktas, o pastarasis draudimo išmoką mokėti atsisakė. Taigi, poreikis pateikti šiuos dokumentus atsirado po teismo sprendimo priėmimo, teikiami įrodymai susiję su nagrinėjamu ginču, todėl įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais įrodymais byloje.

18. Spręsdama dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų ieškovės (apeliantės) rašytinių paaiškinimų (DOK-1509) priėmimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad CPK nenustatyta teisė byloje dalyvaujančiam asmeniui teikti paaiškinimus, kuriuose vertinami apeliacinio skundo ir / ar atsiliepimų į jį argumentai. Suteikiant vienam byloje dalyvaujančiam asmeniui teisę vertinti atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, būtų apribota kitų asmenų teisė pateikti nuomonę dėl pateiktų paaiškinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-923-912/2022). Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą ieškovės (apeliantės) rašytinius paaiškinimus.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

19. 2015 m. kovo 4 d. UAB ,,Vakarų dagvis“ ir advokatas V. R. pasirašė Susitarimą dėl teisinės pagalbos Nr. 303, kuriuo susitarė dėl teisinės pagalbos teikimo UAB ,,Vakarų dagvis“ civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo (e. t. 1, b. l. 14). Susitarime nustatytas advokato honoraro dydis – 40 proc. patenkintų reikalavimų sumos.

20. 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3108-431/2016, išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB ,,Vakarų dagvis“, atstovaujamos advokato V. R., ieškinį atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos įvykus 2014 m. spalio 22 d. gaisrui priteisimo ir ieškinį atmetė (e. t. 1, b. l. 15–24).

21. 2017 m. kovo 6 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1040-513/2017, iškėlė UAB „Vakarų dagvis“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė ieškovę VšĮ Nacionalinį teisės centrą (e. t. 1, b. l. 12–13).

22. 2017 m. gegužės 3 d. bankroto administratorė (ieškovė) išsiuntė pranešimą advokatui V. R. apie sutarties pasibaigimą, pranešdama, kad BUAB ,,Vakrų dagvis“ nebevykdys su advokatu sudarytu? sutarčių ir šios sutartys laikomos pasibaigusiomis (e. t. 1, b. l. 25).

23. 2017 m. liepos 3 d. BUAB „Vakarų dagvis“, atstovaujama nemokumo administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro (ieškovės), ir advokatas E. K. pasirašė sutartį dėl teisinių paslaugų, kuria sutarta dėl teisinių paslaugų teikimo ginčuose su AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad už suteiktas teisines paslaugas mokamas 20 proc. honoraras (sėkmės mokestis) nuo kliento naudai priteistos ir išieškotos sumos, jei ieškinys tenkinamas visiškai, ir 10 proc. honoraras (sėkmės mokestis), skaičiuojamas nuo įmonės naudai priteistos ir išieškotos sumos, jei ieškinys patenkinamas iš dalies (e. t. 1, b. l. 28–29).

24. 2017 m. rugpjūčio 10 d. BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių susirinkimui bankroto administratorė (ieškovė) pateikė administratoriaus veiklos ataskaitą, kurioje buvo nurodyta apie teisinių paslaugų sutarties su advokatu V. R. nutraukimą ir naujos sutarties su advokatu E. K. sudarymą (e. t. 1, b. l. 108–109). Šią ataskaitą kreditoriai patvirtino balsų dauguma (e. t. 1, b. l. 114–115).

25. 2017 m. gruodžio 8 d. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-559-464/2017, išnagrinėjo BUAB ,,Vakarų dagvis“, atstovaujamos ir advokato E. K., apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Vakarų dagvis“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB ,,Vakarų dagvis“ iš atsakovo 140 635,15 Eur draudimo išmoką, 5 062,87 Eur delspinigių, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (e. t. 1, b. l. 30–48).

26. 2018 m. sausio 11 d. BUAB ,,Vakarų dagvis“, atstovaujama bankroto administratorės ieškovės, gavusi advokato E. K. pretenziją dėl apmokėjimo už teisines paslaugas (e. t. 1, b. l. 49–51), sumokėjo advokatui 16 526,27 Eur honorarą pagal 2017 m. liepos 3 d. sutartį dėl teisinių paslaugų (e. t. 1, b. l. 52–53, 54).

27. 2020 m. liepos 9 d. vienintelis BUAB „Vakaru? dagvis“ akcininkas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir AS „Citadele banka“ dėl žalos, padarytos neteisėtais atsakovų veiksmais, atlyginimo, prašydamas priteisti BUAB ,,Vakarų dagvis“ naudai solidariai iš atsakovų 16 526,27 Eur žalos, padarytos nepagrįstai išmokėjus honorarą advokatui, atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas (e. t. 1, b. l. 58–62).

28. 2020 m. spalio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-48-769/2020, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. patikslintą ieškinį atsakovams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Vakarų dagvis“, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ir ieškinį atmetė (e. t. 1, b. l. 63–69).

29. 2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-47-265/2021, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė BUAB „Vakaru? dagvis“ iš bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro 16 526,27 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas (e. t. 1, b. l. 70–80). Teismas nurodė, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Teismas nustatė visas būtinas VšĮ Nacionalinio teisės centro civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai): neteisėtus veiksmus (teismo sprendimo 31–35 punktai); nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (teismo sprendimo 36 punktas); bankroto administratorės kaltę (teismo sprendimo 37 punktas); priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ryšį (teismo sprendimo 38 punktas). Pasisakydamas dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų, teismas pažymėjo, kad, neginčijant su advokatu E. K. sudarytos teisinių paslaugų sutarties, vertintini tik bankroto administratorės veiksmai išmokant advokatui 16 526,27 Eur sumą. Teismas sprendė, kad pastarieji veiksmai (sumos išmokėjimas) buvo neteisėti, nes pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu planuojama viršyti kreditorių patvirtintą išlaidų sąmatą, bankroto administratorius privalo šaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, o nagrinėjamu atveju pareiškėja to nepadarė; administratorė, neturėdama išankstinio kreditorių pritarimo honoraro išmokėjimui, advokatui 16 526,27 Eur sumą išmokėjo 2018 m. sausio 11 d., o kreditorius apie tai informavo tik 2018 m. liepos mėn.; mokėjimas advokatui nebuvo būtinas dėl nenumatytų priežasčių ar nedelsiant reikalingas siekiant apsaugoti įmonės ar kreditorių interesus; bankroto administratorė, neturėdama išankstinio kreditorių sutikimo dėl šių išlaidų išmokėjimo ir vėliau negavusi kreditorių pritarimo, viršijo kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir neturi teisės į šių išlaidų atlyginimą; nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti bankroto administratorės veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Pasisakydamas dėl administratorės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, teismas nurodė, kad 2018 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4 UAB „Vakarų dagvis“ (mokėtojas) sumokėjo advokatui 16 526,27 Eur sumą, t. y. nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šią pinigų sumą iš savo piniginių lėšų sumokėjo VšĮ Nacionalinis teisės centras; šios aplinkybės pakankamos įsitikinti žalos, padarytos bankrutavusiai bendrovei, egzistavimu – BUAB „Vakarų dagvis“ piniginės lėšos sumažėjo 16 526,27 Eur suma (CK 6.249 straipsnis). Teismas nurodė, kad pripažinus, jog kreditoriai, patvirtinę bankroto administratorės veiklos ataskaitą pirmajame susirinkime, neprisiėmė rizikos ir nedavė išankstinio sutikimo dėl būsimų išlaidų, viršijančių patvirtintą sąmatą, nėra pagrindo paneigti bankroto administratorės kaltę, kaip dar vieną civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.248 straipsnis). Žala bendrovei yra tiesiogiai susijusi su administratorės neteisėtais veiksmais, t. y. jeigu administratorė nebūtų priėmusi sprendimo pervesti advokatui 16 526,27 Eur sumos, BUAB „Vakarų dagvis“ piniginės lėšos nebūtų sumažėjusios šia suma (CK 6.247 straipsnis).

30. 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovė VšĮ Nacionalinis teisės centras, vykdydama teismo sprendimą, sumokėjo BUAB „Vakaru? dagvis“ iš viso 16 526,27 Eur (e. t. 1, b. l. 81).

31. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas / polisas Nr. PCAD 042632 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. VšĮ Nacionalinis teisės centras buvo sudariusi bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo sutartį su atsakovu AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamu filialo Lietuvoje (e. t. 1, b. l. 82). Liudijime apibrėžta apdrausta veikla – administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų, atliekančių bankroto procedūras, profesinė veikla; draudimo objektas – administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padaryta žala.

32. 2021 m. balandžio 21 d. BUAB ,,Vakarų dagvis“, atstovaujama bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro, pateikė atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje prašymą dėl draudimo išmokos sumokėjimo, prašydama nukentėjusiam trečiajam asmeniui BUAB ,,Vakarų dagvis“ išmokėti draudimo išmoką – 16 526,27 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (e. t. 2, b. l. 22–27). 2021 m. gegužės 21 d. AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsakymą į raštą Nr. LT/10-01-2021-0276, nurodydamas, kad reikalavimas dėl draudimo išmokos sumokėjimo yra nepagrįstas, neatitinka Taisyklių reikalavimų, įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, o draudimo išmoka negali būti išmokėta draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (e. t. 2, b. l. 28–30).

33. 2021 m. spalio 11 d. VšĮ Nacionalinis teisės centras kreipėsi į atsakovą AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl draudimo išmokos sumokėjimo, prašydama išmokėti 16 526,27 Eur draudimo išmoką (e. t. 1, b. l. 83–88). 2021 m. lapkričio 22 d. draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, pateikdamas atsakymą į raštą BUAB ,,Vakarų dagvis“ Nr. LT/10-01-2021-0792, nurodė, kad reikalavimas dėl draudimo išmokos sumokėjimo yra nepagrįstas, neatitinka Taisyklių reikalavimų, todėl įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, o draudimo išmoka negali būti išmokėta draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (e. t. 1, b. l. 89–91).

34. 2022 m. sausio 31 d. ieškovė VšĮ Nacionalinis teisės centras kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per filialą, dėl 16 526,27 Eur draudimo išmokos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo šį teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinio matyti, kad byloje keliami klausimai dėl nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo apimties ir įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju sąlygų.

Dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo apimties

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį, argumentavo, kad dėl ieškovės BUAB „Vakarų dagvis“ padarytos žalos susiklostę teisiniai santykiai nekvalifikuotini kaip profesinės civilinės atsakomybės santykiai, kurie draudžiami privalomuoju draudimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp ieškovės, kaip bankroto administratorės, ir bankrutuojančios įmonės susiklostė prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, bankroto administravimo išlaidų ataskaitos patvirtinimas reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Teismo teigimu, esminis civilinės atsakomybės draudimo sutarties bruožas yra tas, kad ji sudaroma trečiojo asmens naudai, tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kai ieškovė, apdraudusi savo civilinę atsakomybę trečiųjų nukentėjusių asmenų naudai, pati siekia iš draudiko gauti draudimo išmokos lėšas, kurias ji Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimu buvo įpareigota atlyginti BUAB „Vakarų dagvis“, t. y. ieškovė siekia iš jos priteistos žalos, padarytos BUAB „Vakarų dagvis“, atlyginimo pareigą faktiškai perkelti jos civilinę atsakomybę apdraudusiam atsakovui (draudikui). Tokio turinio argumentai leidžia spręsti, kad teismas pritarė atsakovo teiginiams, kad ginčo įvykis – piniginių lėšų pervedimas advokatui – nepatenka į ieškovės, kaip bankroto administratorės, profesinės civilinės atsakomybės draudimo sritį.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisinio reglamentavimo, nepagrįstai susiaurina bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo apimtį bei iš esmės paneigia šio draudimo paskirtį bei tikslą.

37. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas įtvirtina, kad civilinės atsakomybės draudimas – tai asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis); draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis).

38. Civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o įstatymų nustatytais atvejais – privalo būti draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartimi kartu siekiama apsaugoti ir žalos patyrusio asmens turtinius interesus, ji yra papildoma garantija šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2010). Profesinės civilinės atsakomybės draudimas – tai civilinės atsakomybės draudimo forma, kuri yra reikalinga asmenų, užsiimančių savarankiška profesine veikla, profesinei rizikai padengti (kompensuoti). Profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas suprantamas kaip viena iš žalos kompensavimo sistemų, kurios pagrindinė funkcija – nuostolių atlyginimas nukentėjusiam asmeniui. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens, kuris arba draudėjas turi reikalavimo teisę į draudiką, naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2010).

39. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo tikslus bei paskirtį, pripažintini negrįstais pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ginčo atveju situacija nepatenka į bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo apimtį. Teismas teisingai nurodė, kad civilinės atsakomybės draudimo sutarties bruožas yra tas, kad ji sudaroma trečiojo asmens naudai, t. y., kaip minėta, tokia sutartimi siekiama apsaugoti žalos patyrusio asmens turtinius interesus ir suteikti papildomą garantiją šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai ir šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal draudimo sutartį. Šiuo atveju toks savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo (draudėjas) yra ieškovė, kurios turtinis interesas draudimo sutartimi ir turėjo būti užtikrinamas, kai jos vykdant bankroto administratorės veiklą neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo našta draudimo sutarties sąlygomis būtų perkelta draudikui.

40. Ginčo įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nustatė, kad bankroto administratorius – tai asmuo, teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis). Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu (ĮBĮ 11 straipsnio 15 dalis). Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą (ĮBĮ 11 straipsnio 16 dalis). Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas (ĮBĮ 11 straipsnio 17 dalis). Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį; administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 18 dalis).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudimas, taip pat administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, priskirtini nuostolių draudimo sutarčiai. Šia sutartimi užtikrinamas tiek žalą patyrusio nukentėjusio asmens nuostolių atlyginimas, tiek ir draudėjo turtinių interesų apsauga, kai nustatoma administratoriaus kaip profesinės veiklos vykdytojo civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020).

42. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad įvykis, dėl kurio (ne)pripažinimo draudžiamuoju pagal bankroto administratorės civilinės atsakomybės draudimo sutartį kilo ginčas – tai 2018 m. sausio 11 d. ieškovės, kuri veikė kaip BUAB ,,Vakarų dagvis“ bankroto administratorė, atliktas 16 526,27 Eur sumokėjimas advokatui už suteiktas teisines paslaugas iš BUAB ,,Vakarų dagvis“ lėšų. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-47-265/2021, priteisė BUAB „Vakaru? dagvis“ iš bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro 16 526,27 Eur žalos atlyginimą, konstatavęs, kad yra visos būtinos bankroto administratorės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai): bankroto administratorės atlikti neteisėti veiksmai, pasireiškę kaip sprendimas sumokėti advokatui be kreditorių sutikimo, viršijant patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą; bankrutuojančios bendrovės (t. y. asmens, kuriam bankroto administratorė teikė bankroto administravimo paslaugas) patirta žala, pasireiškusi kaip turimų lėšų sumažėjimas dėl neteisėto administratorės sprendimo iš bendrovės sąskaitos sumokėti advokatui; bankroto administratorės neteisėtų veiksmų ir bankrutuojančios bendrovės patirtos žalos priežastinis ryšys ir bankroto administratorės kaltė (žr. šio sprendimo 29 punktą).

43. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytą žalą (ĮBĮ 11 straipsnio 16 dalis), o draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus vykdant bankroto procedūras atlikti neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti, pripažintina, kad ieškovės, kaip bankroto administratorės, administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PCAD 042632 galiojimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., įvyko į tokios draudimo sutarties apimtį patenkantis potencialiai draudžiamasis įvykis – ieškovė, atlikdama bankroto administratorės funkcijas ir atstovaudama bankrutuojančią bendrovę, atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius bankrutuojančiai bendrovei žalą ir dėl kurių kilo bankroto administratorės civilinė atsakomybė. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra patvirtinta, kad įvyko įvykis, patenkantis į bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo sutartimi apibrėžtą draudiminių įvykių apimtį. Taigi, nagrinėjamu atveju įvykis – honoraro advokatui išmokėjimas – atitiko draudžiamojo įvykio sampratą, apibrėžtą ĮBĮ ir šalių pasirašytame draudimo polise Nr. PCAD 042632, kuriame administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas įvardintas kaip administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padaryta žala (žr. šios sprendimo 31 punktą).

44. Draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką; jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą (ĮBĮ 11 straipsnio 22 dalis). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog tokią žalą atlyginti pareiga kyla bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudikui, nebent nustatomos draudimo taisyklėse bei draudimo sutartyje įvardintos sąlygos, kurioms esant įvykis galėtų būti laikomas nedraudžiamuoju ir sudarytų pagrindą draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų išvadų nepaneigia šioje nagrinėjamoje byloje susidariusios faktinės situacijos ypatumas, pasireiškiantis tuo, kad žalos, atsiradusios dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų vykdant bankroto procedūras, atlyginimas teismo sprendimu buvo priteistas nukentėjusiam asmeniui (bankrutuojančiai bendrovei) tiesiogiai iš draudėjos ieškovės (bankroto administratorės). Teismas nurodė, kad susiklostė faktinė situacija, kai ieškovė, apdraudusi savo civilinę atsakomybę trečiųjų nukentėjusių asmenų naudai, pati siekia iš draudiko gauti draudimo išmokos lėšas, kurias ji Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimu buvo įpareigota atlyginti BUAB „Vakarų dagvis“, ir taip siekia iš jos priteistos žalos, padarytos BUAB „Vakarų dagvis“, atlyginimo pareigą perkelti jos civilinę atsakomybę apdraudusiam atsakovui (draudikui). Tačiau, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės draudimo esmę ir tikslą, būtent tai ir yra tokio pobūdžio draudimo esmė – draudėjo (šiuo atveju – bankroto administratorės) prievolę atlyginti vykdant profesinę veiklą neteisėtais veiksmais padarytą žalą perkelti profesinės civilinės atsakomybės draudikui. Susiklosčiusi situacija, kai kitoje civilinėje byloje nurodytos žalos atlyginimas buvo priteistas tiesiogiai iš bankroto administratorės (draudėjos) nukentėjusiam asmeniui (bankrutuojančiai bendrovei), nepaneigia to, jog neteisėtus veiksmus profesinėje veikloje atlikęs ir žalos padaręs asmuo – bankroto administratorė ieškovė – buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, todėl, draudimo sutarties pagrindu, ji įgyja teisę į draudimo išmoką, esant sutartyje apibrėžtoms tokios išmokos mokėjimo sąlygoms. Priešingas aiškinimas paneigtų pačią bankroto administratorės (ieškovės) profesinės civilinės atsakomybės draudimo prasmę, nes lemtų, jog ieškovė, draudusi savo civilinę atsakomybę, netenka teisės į draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (neteisėtiems administratorės veiksmams vykdant administravimo procedūras) vien dėl to, kad nukentėjęs asmuo dėl tokios žalos atlyginimo su ieškiniu kreipėsi tiesiai į žalos padariusį asmenį ir ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas.

46. Atmestini kaip aptarto teisinio reglamentavimo turinio bei formuojamos teismų praktikos neatitinkantys atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad teisinis santykis, susiklostęs tarp ieškovės, kaip bankroto administratorės, ir BUAB „Vakarų dagvis“ ieškovei neteisėtai išmokėjus advokatui honorarą, kvalifikuotinas kaip bankroto administratoriaus asmeninė prievolė grąžinti lėšas, kylanti iš pavedimo sutarties. Kaip buvo aptarta, ieškovės pareiga atlyginti žalą bankrutuojančiai bendrovei buvo nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-47-265/2021, konstatavus esant visas ieškovės, kaip bankroto administratorės, civilinės atsakomybės sąlygas (žr. šio sprendimo 29 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio situacijoje nuostoliai atsiranda iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020 ).

Dėl ginčo įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 8.1 punktą

47. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-47-265/2021, buvo nustatytos visos ieškovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, tarp jų ir kaltė, tačiau pastaroji nebuvo detalizuota, nes jos forma, reikalavimus pareiškus pačiai bankroto administratorei, nebuvo aktuali.

48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės veiksmus išmokant advokatui honorarą vertino kaip neteisėtus ir padarytus tyčia, todėl sprendė, kad jais padaryta žala patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.1K-143 patvirtintų Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8.1 punktą, todėl draudimo išmokos ieškovei iš atsakovo nepriteisė. Pagal Taisyklių 8.1 punktą draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), išskyrus Civiliniame kodekse nustatytas išimtis, kai draudikas vis tiek privalo mokėti draudimo išmoką. Apeliaciniame skunde ieškovė argumentuoja, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad žala BUAB „Vakarų dagvis“ atžvilgiu buvo padaryta tyčiniais ieškovės veiksmais ir, atitinkamai, nepagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju. Taigi, byloje spręstinas klausimas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalos administruotai bankrutuojančiai bendrovei, vertinimo sprendžiant dėl ieškovės kaltės formos, nes, atsižvelgiant į Taisyklių 8.1 punktą, įvykis, patenkantis į administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo apimtį, gali būti pripažintas nedraudžiamuoju ir draudikui nekyla prievolė mokėti draudimo išmoką, kai žala padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu).

49. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020).

50. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto administratoriui taikomi didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl nustatytos faktinės aplinkybės, kad neinformavusi kreditorių ieškovė iš BUAB „Vakarų dagvis“ lėšų sąmoningai išmokėjo advokatui honorarą, sudaro pagrindą spręsti, kad žala BUAB „Vakarų dagvis“ atžvilgiu buvo padaryta tyčiniais ieškovės veiksmais, ir konstatuoti, kad ieškovės veiksmai patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą (Taisyklių 8.1 punktas), dėl ko draudimo išmoka iš draudiko nepriteistina.

51. Teisėjų kolegija sutinka, kad bankroto administratoriui keliami aukštesni šios profesijos rūpestingumo reikalavimai lemia administratoriaus pareigą veikti pamatuotai, atliekant veiksmus, apdairiai įvertinti galimas pasekmes, todėl honoraro advokatui sumokėjimas neturint kreditorių sutikimo nebuvo pateisinamas, o jas išmokėjusi administratorė nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Tai patvirtina administratorės didelį nerūpestingumą nagrinėjamoje situacijoje, bet, kolegijos vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti administratorės tyčios.

52. Kaip minėta, pagal Taisyklių 8.1 punktą nedraudžiamuoju įvykiu laikomi tik tyčiniai bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, tačiau kiekvieną bankroto administratoriaus padarytą ĮBĮ imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, sukėlusį žalos, pripažįstant tyčiniu, būtų iš viso paneigta bankroto administratoriaus profesinės civilinės privalomojo atsakomybės draudimo esmė, nes tokiu atveju draudikas įgytų neribotą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1041-803/2022). Dėl to, vertinant administratoriaus veiklą, turi būti laikomasi teismų praktikoje suformuoto standarto, pagal kurį pripažįstama, kad asmuo padarė žalos tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras.

53. Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų išmokant advokatui honorarą faktinės aplinkybės: ieškovė, paskirta bankroto administratore, nutraukė su prieš tai buvusiu advokatu sudarytą teisinių paslaugų sutartį ir sudarė ją su kitu advokatu palankesnėmis sąlygomis: nutrauktoje sutartyje buvo nustatytas 40 proc. patenkintų reikalavimų sumos advokato atlygis, o naujoje sutartyje – 20 proc. patenkintų reikalavimų sumos visiško ieškinio patenkinimo atveju ir 10 proc. patenkintų reikalavimų sumos ieškinio tenkinimo iš dalies atveju (e. t. 1, b. l. 14, 28–29). Apie sudarytą teisinių paslaugų sutartį su kitu advokatu kreditoriams buvo pateikta informacija administratorės veiklos ataskaitoje, kurią kreditoriai patvirtinto balsų dauguma (e. t. 1, b. l. 108–109; 114–115). Taip pat ši informacija buvo pateikta didžiausiam kreditoriui el. paštu (e. t. 1, b. l. 93–120). Su advokatu ieškovės pasirašyta atstovavimo sutartis nebuvo ir nėra ginčijama. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bankrutuojančios bendrovės vardu pateiktą apeliacinį skundą, priėmė naują sprendimą byloje dėl draudimo išmokos priteisimo ir ieškinį patenkino iš dalies, todėl kilo pareiga atsiskaityti pagal galiojančią ir nenuginčytą su advokatu sudarytą teisinių paslaugų sutartį (e. t. 1, b. l. 30–48). 2018 m. sauso 8 d. advokatas kreipėsi į bankroto administratorę su pretenzija dėl apmokėjimo už teisines paslaugas, reikalaudamas atsiskaityti pagal 2017 m. liepos 3 d. teisinių paslaugų sutartį iki 2018 m. sausio 10 d. ir nurodydamas, jog priešingu atveju bus pateiktas ieškinys teismui, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pinigines lėšas, bei prašant priteisti kitas su tuo susijusias išlaidas (e. t. 1, b. l. 49–51). Ieškovė BUAB ,,Vakarų dagvis“ vardu atsakydama į raštišką reikalavimą apmokėti už teisines paslaugas, 2018 m. sausio 11 d. raštu argumentavo, jog su reikalavimu sutinka iš dalies (e. t. 1, b. l. 52–53). Taip pat ieškovė, veikdama BUAB ,,Vakarų dagvis“ vardu ir iš bendrovės lėšų, neturėdama kreditorių pritarimo, 2018 m. sausio 11 d. sumokėjo advokatui 16 526,27 Eur honorarą pagal 2017 m. liepos 3 d. sutartį dėl teisinių paslaugų (e. t. 1, b. l. 52–53, 54).

54. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti sąmoningo ieškovės siekio padaryti BUAB ,,Vakarų dagvis“ žalos ar tyčinio veikimo ją sukeliant. Kaip minėta, teisinių paslaugų sutartis su advokatu buvo pasirašyta geresnėmis sąlygomis už buvusiąją, ieškovė sumas sumokėjo prieš tai įvertinusi jų dydžio pagrįstumą ir atsisakydama mokėti dalį prašytos sumos, be to, suma sumokėta pagal galiojančią ir neginčytą teisinių paslaugų sutartį, atsiradus joje aptartoms honoraro išmokėjimo sąlygoms – teismui iš dalies tenkinus ieškinį byloje, kurioje bendrovę atstovavo advokatas pagal nurodytą teisinių paslaugų sutartį. Tokiame kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė būtų suvokusi, jog honoraro išmokėjimas advokatui padarys bendrovei, kuri advokato paslaugomis naudojosi ir pasiekė dalinio ieškinio patenkinimo, žalos ar tokios žalos siekusi. Minėta, kad ieškovės veiksmai išmokant honorarą iš bankrutuojančios bendrovės lėšų neturint kreditorių pritarimo, atsižvelgiant į bankroto administratoriams keliamus veiklos standartus, pripažintini neteisėtais ir nepakankamai rūpestingais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti administratorės tyčios padarant administruotai bankrutuojančiai bendrovei žalos.

55. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, žala, padaryta dėl bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmų didelio neatsargumo, patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo taikyti Taisyklių 8.1 punktą ir juo remiantis pripažinti įvykį nedraudžiamuoju.

Dėl draudėjos VšĮ Nacionalinio teisės centro teisės reikšti tiesioginį reikalavimą draudikui

56. Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Taisyklių 41 ir 42 punktais ir nurodė, kad draudėjas gali reikšti tiesioginį reikalavimą draudikui tik esant įgyvendintoms tokioms sąlygoms: jeigu pats draudėjas atlygino dėl jo veiksmų nukentėjusiam asmeniui žalą; jis yra gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad toks sutikimas neduotas tam nesant pagrindo. Teismas sprendė, kad ieškovė tokių aplinkybių ir sąlygų neįrodė, todėl, nesant atsakovo, kuris laikosi pozicijos, kad toks įvykis nėra draudžiamasis, sutikimo, ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinys šiuo pagrindu atmestas nepagrįstai.

58. Pirma, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, nagrinėjamu atveju bylos duomenys yra pakankami nustatyti, jog tiek nukentėjęs asmuo BUAB ,,Vakarų dagvis“, tiek draudėja ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, o atsakovas, kaip draudikas, draudimo išmoką mokėti atsisakė (žr. šio sprendimo 32, 33 punktus), tokios pozicijos draudikas laikėsi ir nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo iš draudėjos (ieškovės) priteisimo. Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-47-265/2021, nustačius ieškovės, kaip bankroto administratorės, civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisus iš jos žalos atlyginimą bendrovei, o šiame sprendime pripažinus, jog įvykis draudžiamasis, konstatuotina, jog atsakovo (draudiko) atsisakymas mokėti draudimo išmoką nepagrįstas.

59. Antra, nagrinėjamu atveju susidariusi netipinė faktinė civilinės atsakomybės draudimo prasme situacija, nes ieškinys dėl žalos, padarytos išmokėjus honorarą advokatui, atlyginimo buvo pareikštas atsakove įtraukiant draudėją bankroto administratorę VšĮ Nacionalinį teisės centrą, o jos civilinės atsakomybės draudikas byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Patenkinus ieškinį, žalos atlyginimas buvo priteistas tiesiogiai iš draudėjos ieškovės. Taigi, ieškovės prievolė sumokėti žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui kilo teismo sprendimo pagrindu. Tokios prievolės, kylančios iš teismo sprendimo, įgyvendinimas negali savaime paneigti ieškovės, kaip draudėjos, ir atsakovo, kaip draudiko, iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties kylančių tarpusavio įsipareigojimų. Dėl to šis situacijos ypatumas lemia nurodytų Taisyklių nuostatų dėl draudėjo tiesioginio kreipimosi į draudiką teisinį neaktualumą nagrinėjamu atveju.

60. Trečia, teismo nurodyti Taisyklių punktai įtvirtina taisykles, kuriomis siekiama apriboti tokias situacijas, kai žalą atlygina tiesiogiai draudėjas ir tik tada jis kreipiasi į savo draudiką, nes tokiu atveju būtų apsunkinamas draudiko teisės ir pareigos ištirti draudžiamąjį įvykį vykdymas, kuris būtinas draudikui įvertinant įvykį bei priimant sprendimus dėl draudimo išmokos (ne)mokėjimo. Šiuo atveju situacija kitokia, nes draudėjos civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimas buvo spręstas teismo procese, pagal draudėjai pareikštą ieškinį. Nurodytame teismo procese atsakovas dalyvavo trečiuoju asmeniu, galėjo teikti ir teikė savo argumentus dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, žalos, jos dydžio, draudžiamojo įvykio (ne)buvimo ir kt. (e. t. 1, b. l. 121–123). Taigi, atsakovas turėjo galimybę ginti savo, kaip draudiko, interesus ir ta teise pasinaudojo. Tai taip pat lemia, kad nurodytos Taisyklių nuostatos nagrinėjamu atveju tampa neaktualios.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šalis siejusių profesinės civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių specifikos, šio draudimo tikslo bei esmės, nepagrįstai konstatavo, kad byloje nurodomas įvykis – bankroto administratorės neteisėtas lėšų išmokėjimas iš bankrutuojančios įmonės sąskaitos be kreditorių pritarimo – nepatenka į bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo apsaugos apimtį. Taip pat teismas, neatsižvelgęs į teismų praktikoje suformuluotus kaltės formos nustatymo kriterijus ir netinkamai įvertinęs ieškovės elgesį apibūdinančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad ginčo įvykis nepripažintinas draudžiamuoju dėl tyčinių draudėjos veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo įvykis patenka į bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo apimtį, nepripažintinas nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 8.1 punktą nenustačius tyčinių draudėjo veiksmų, todėl draudimo sutarties galiojimo metu įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikui, apdraudusiam ieškovės civilinę atsakomybę, kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 16 526,27 Eur draudimo išmoka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

62. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

63. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

65. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, priimant naują sprendimą, ieškinys yra tenkinamas, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis).

66. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė duomenis apie 744 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų: 372 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (e. t. 1, b. l. 126) ir 372 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (e. t. 2, b. l. 34). Atsižvelgiant į CPK 79 straipsnio 1 dalį, 93 straipsnio 1 dalį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovo. Duomenų apie ieškovės turėtas išlaidas teisinei pagalbai nebuvo pateikta, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Nacionaliniam teisės centrui (j. a. k. 302522854) iš atsakovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per filialą (j. a. k. 300665654), 16 526,27 Eur (šešiolika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 27 ct) draudimo išmokos, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą (16 526,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 744 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.