Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-47-265/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-11
Bylos Nr.: e2A-47-265/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: L. S.
Atsakovas: viešajai įstaigai Nacionaliniam

Civilinė byla Nr. e2A-47-265/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06292-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.6.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. patikslintą ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Nacionaliniam teisės centrui, AS „Citadele banka“, Lietuvoje veikiančiam per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų dagvis“, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Ž. (jo teisių ir pareigų perėmėjas – L. S.) prašė solidariai priteisti iš atsakovų viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Nacionalinio teisės centro ir AS „Citadele banka“ 16 526,27 Eur žalos atlyginimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vakarų dagvis“, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė bendrovės vardu priėmė bei įgyvendino neracionalų, neekonomišką kreditorių, bendrovės bei ieškovo teisėtus interesus pažeidžiantį, nesąžiningą sprendimą nusamdyti antrąjį advokatą, nustatant bei išmokant neproporcingą sėkmės mokestį.

2. Nurodė, kad 2015 m. kovo 4 d. buvo sudaryta teisinės pagalbos sutartis, pagal ją advokatas V. R. atstovavo ir UAB „Vakarų dagvis“ dėl draudimo išmokos mokėjimo. 2017 m. kovo 6 d. UAB „Vakarų dagvis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta atsakovė VšĮ Nacionalinis teisės centras, ji 2017 m. liepos 3 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį su kitu advokatu - E. K.. Apie šią sutartį pranešta kreditoriui AS „Citadele“ bankui (toliau – ir Bankas). Pirmasis advokatas kreipėsi dėl honoraro sumokėjimo ir buvo patvirtintas jo 8800 Eur sumos kreditinis reikalavimas. Antrajam advokatui buvo išmokėtas 16 526,27 Eur honoraras. Toje pačioje byloje bendrovei atstovavo du advokatai, išmokėtas daug didesnis honoraras dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų. Ieškovo teigimu, nebuvo jokio pagrindo sudaryti sutarties su antru advokatu ir išmokėti didesnį honorarą, kadangi pirmojo advokato paslaugos buvo kokybiškos. Bankas, žinodamas šitą informaciją, balsavo už ataskaitą, pritarė bankroto administratorės sprendimui sudaryti naują sutartį dėl teisinės pagalbos. Jeigu nebūtų buvusi sudaryta antra teisinės pagalbos sutartis, 16 526,27 Eur nebūtų reikėję mokėti, būtų galima buvę padengti kitų kreditorių reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo L. S. 14,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pažymėjo, kad pirminio ieškovo, buvusio BUAB „Vakarų dagvis“ akcininko D. Ž., ieškinys teismui buvo paduotas 2018 metų liepos 16 d. kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bankroto administratorei šaukti bendrovės kreditorių susirinkimus administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimais; uždrausti atsakovei vykdyti 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Pastebėjo, jog pateikęs ieškinį teismui ieškovas apie tai informavo ir dalį BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių. 2018 m. liepos 24 d. ieškovui buvo persiųstas BUAB „Vakarų dagvis“ 2018 m. liepos 17 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas. Minėtu protokolu BUAB „Vakarų dagvis“ kreditoriai nusprendė: patvirtinti administratoriaus atlyginimą laikotarpiu nuo bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo – 2 000 Eur plius PVM; administravimo išlaidoms, įskaitant teisines išlaidas, dengti skirti 3 000 Eur plius PVM. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nurodė, kad nors minėtas dokumentas patvirtina, jog kreditoriai prieštarauja ginčo 16 526,27 Eur sumos išmokėjimui antrajam advokatui, t. y. jog minėtos sumos išmokėjimas prieštarauja bendrovės, jos kreditorių bei akcininkų interesams ir yra žalingas, kreditoriams nepatvirtinus atsakovės siūlomos administravimo išlaidų sąmatos (bent jau laikinai) sumažėjo 2018 m. liepos 16 d. ieškinyje aptarta rizika šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad dėl šios priežasties ieškovas atsiėmė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad nuo ieškinio priėmimo dienos iki sprendimo šioje byloje priėmimo nebuvo gauta duomenų, kad kreditoriai patvirtino kaip administravimo išlaidas 16 526,27 Eur sėkmės mokestį, išmokėtą advokatui E. K., ir nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, jog sąmatos viršijimą būtų lėmęs poreikis imtis iš anksto nenumatytų, bet skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus.

5. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020 pagal BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo yra nurodęs, jog „administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi nei kreditorių patvirtinta sąmata <...>; teismui atmetus skundą, t. y. palikus galioti kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą, į kurią nurodytos išlaidos nėra įtrauktos, tokia nutartis pateko į IBĮ 36 straipsnio 2 dalies reglamentavimo sritį ( nutartis, kuria iš esmės išspręstas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas, įskaitant pareiškėjos nurodytų teisinės pagalbos išlaidų neįtraukimą į šią sąmatą) ir pagrįstai apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinta kaip galutinė ir neskundžiama“. Atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimą bei įvertinęs tai, jog veikdama savo rizika, neturėdama išankstinio kreditorių susirinkimo pritarimo, bankroto administratorė viršijo kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą išmokėdama 16 526,27 Eur sėkmės mokestį advokatui kreditoriams (kreditorių susirinkimui) nepatvirtinus sąmatos viršijimo, padarė išvadą, kad tokios išlaidos nepriskirtinos prie administravimo išlaidų, todėl negalėjo / negali būti išmokėtos iš bankrutuojančios įmonės (BUAB „Vakarų dagvis“) lėšų. Bankroto administratorės patirtos 16 526,27 Eur išlaidos, veikiant savo rizika, nėra atlyginamos. Teismas sutiko su atsakovo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo atstovo teigimu, jog bendrovei nėra padaryta jokia žala. Nesant žalos, vienos iš keturių privalomųjų sąlygų civilinės atsakomybės taikymui, ieškinį laikė nepagrįstu.

Šalies argumentai

6. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atsižvelgęs į nurodytą įstatymo nuostatą padarė išvadą, jog ieškinys kreditoriui dėl žalos atlyginimo pareikštas nepagrįstai. Teismas sutiko su atsakovo „Citadele banka“ Lietuvos filialo teiginiais, jog jis yra netinkamas atsakovas byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Ieškovo įsitikinimu, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas suteikia jam teisę kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, kurią sukėlė ne tik „tradiciniai“ valdymo organai, bet ir kiti įmonės valdymą perėmę asmenys, tarp jų ir bankroto administratorius bei kreditoriai (kreditorius), tai yra atsakovės patenka į ABI 16 str. 1 d. 5 p. numatytą asmenų, dėl kurių veiksmų sukeltos žalos atlyginimo išvestiniu ieškiniu gali reikalauti akcininkas (ieškovas), sąrašą.

7.2. Atsakovai atliko neteisėtus veiksnius – bendrovės vardu priėmė bei įgyvendino neracionalų, neekonomišką, kreditorių, bendrovės bei ieškovo teisėtus interesus pažeidžiantį ir netgi nesąžiningą sprendimą nusamdyti antrąjį advokatą, nustatant bei išmokant neproporcingą sėkmės mokestį. Visų pirma, pirmojo advokato paslaugų kokybė buvo tinkama, tad tariamo poreikio samdyti naują (antrąjį) advokatą nebuvo ir būti negalėjo, draudimo ginčą bendrovė laimėjo su pirmojo advokato pagalba. Antra, pirmojo advokato paslaugų atsisakymas ir susitarimo su antruoju advokatu sudarymas apskritai negalėjo turėti įtakos draudimo bylos baigčiai, todėl neturėjo ir negalėjo turėti objektyvaus pagrindo (pateisinimo).Trečia, pirmojo advokato pakeitimas antruoju nesutaupė bendrovės lėšų, netgi priešingai, yra nuostolingas. Ketvirta, aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, jog atsakovų sprendimas pakeisti pirmąjį advokatą antruoju, tikėtina, buvo nesąžiningas: vienos iš bylų nagrinėjimo metu atsakovės VšĮ Nacionalinio teisės centro atstovas pripažino, jog antrasis advokatas yra atsakovės atstovo „grupiokas“, kurį atsakovė yra samdžiusi ir anksčiau; antrasis advokatas pareikalavo sėkmės mokestį sumokėti vos per tris darbo dienas ir reikalavimas buvo patenkintas nedelsiant.

7.3. Atsakovų neteisėti veiksmai sukėlė žalą bendrovei. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų bendrovei akivaizdžiai nepakaks lėšų padengti visų kreditorių reikalavimams, tai suponuoja tiek kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, tiek neišvengiamą bendrovės pabaigą, o kartu ir ieškovo teisių pažeidimą. Tenkinus ieškinį bendrovės turto pakaktų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, tai suponuoja pagrindą bankroto bylą apskritai nutraukti ir netgi galimybę tęsti bendrovės veiklą.

7.4. Pastebėtina, jog dėl atsakovių neteisėtų veiksmų bankroto procedūrų metu susiklostė paradoksali situacija, kai kreditorių reikalavimai nėra patenkinami ir įmonė yra likviduojama būtent dėl neteisėtų veiksmų bankroto procedūrų metu. Visa tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog būtent neteisėti atsakovų veiksmai įsipareigojant išmokėti bei išmokant antrajam advokatui 16 526,27 Eur honorarą sukėlė akivaizdžią žalą bendrovei bei jos kreditoriams.

Atsiliepimas

8. Atsakovė VšĮ Nacionalinis teisės centras prašo apeliacinio skundo dalį dėl jai pareikštų reikalavimų atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

8.1. Bankroto administratorė nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Pažymėtina, kad bankroto administratorė buvo tik sprendimų vykdytoja, o ne jų priėmėja. Ne bankroto administratorė priėmė sprendimą dėl sutarties su advokatu E. K. sudarymo ir honoraro išmokėjimo, o vykdė didžiojo kreditoriaus AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas pavedimą. Todėl jei ir būtų nustatyta, kad žala bendrovei vis dėlto buvo padaryta, ją atlyginti turėtų kreditorius, o ne bankroto administratorė.

8.2. Teismas nepagrįstai teigia, kad veikdama savo rizika, neturėdama išankstinio kreditorių susirinkimo pritarimo, bankroto administratorė viršijo kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą išmokėdama 16 526,27 Eur sėkmės mokestį advokatui. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurių neginčijo atsakovas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir kurie akivaizdžiai patvirtina, kad daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų balsų turintis kreditorius buvo informuotas ir sprendimams pritarė.

8.3. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti, ar šios išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, ar ne. Šis klausimas yra tik bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tad pirmosios instancijos apylinkės teismas, išnagrinėdamas klausimą, kuris dar tik bus nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-438-513/2020, viršijo įgaliojimus ir pažeidė imperatyvias civilinio proceso teismingumo taisykles.

9. Atsakovas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomi tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti ieškinyje ir dėl kurių pagrįstumo teismas pasisakė skundžiamame sprendime. Kadangi nėra nurodytų konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais argumentų, nėra aišku, kuo yra grindžiamas sprendimo neteisėtumas. Banko įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.

10. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

13. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, taip pat klaidingai nurodė, jog ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimus bendrovės bankroto administratorei. Apeliacinės instancijos teismas su didžiąja apeliacinio skundo argumentų dalimi sutinka.

14. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui teisinis reguliavimas nesuteikia teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo ne iš bankroto administratorės, o iš kreditoriaus. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl skunde pateiktos kasacinio teismo praktikos bei išaiškinimų, jog akcininkai bendrovės interesais gali paduoti ieškinį pagal ABI 16 straipsnio 1 dalies punktą ne tik prieš jos formalius valdymo organus, bet ir tais atvejais, kai bendrovės valdymas buvo laikinai patikėtas trečiajam asmeniui – turto administratoriui.

15. Taigi, prieš pasisakant dėl bylos esmės, būtina įvertinti pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas nėra tinkamas subjektas reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo iš kreditoriaus priteisimo, teisėtumą.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinis ieškovas D. Ž. ieškinio pateikimo metu buvo UAB „Vakarų dagvis“ akcininkas. 2020 m. balandžio 1 d. D. Ž. pateikė prašymą pakeisti jį teisių perėmėju L. S., nes 2020 m. kovo 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu perleido visas savo turimas BUAB „Vakarų dagvis“ akcijas L. S.. 2020 m. gegužės 11 d. L. S. pateikė prašymą pakeisti D. Ž. naujuoju ieškovu – L. S.. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi D. Ž. pakeistas naujuoju ieškovu L. S.. Taigi nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar bendrovės akcininkas turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš bendrovės kreditoriaus.

17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai akcininko teisėms ginti taiko ne tik bendruosius CK 1.138 straipsnyje nurodytus gynimo būdus, bet ir specialiuosius akcininko teisių gynimo būdus, įtvirtintus CK ir ABĮ, tokius kaip bendrovės organų sprendimų pripažinimas negaliojančiais, juridinio asmens veiklos tyrimas (CK 2.124 straipsnis), bendrovės ultra vires sandorių pripažinimas negaliojančiais (CK 1.82, 2.83 straipsniai), draudimas bendrovės vadovui sudaryti ultra vires sandorį (CK 2.81 straipsnis), privalomas bendrovės akcijų supirkimas ir pardavimas (CK 2.115 straipsnis, 2.116 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2.123 straipsnis), žalos bendrovei, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų netinkamo vykdymo, atlyginimas (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų gynimas (ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 49 straipsnio 5 dalis), taip pat uždarosios akcinės bendrovės akcininko pirmumo teisės įsigyti bendrovės akcijų antrinėje apyvartoje gynimas (ABĮ 47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų apžvalga).

19. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškinio reikalavimas atsakovui AS „Citadele banka“, Lietuvoje veikiančiam per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

20. Toliau kolegija vertina, ar pagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro.

21. Ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti bankrutavusiai bendrovei 16 526,27 Eur žalos atlyginimą grindė argumentais, jog 2015 m. kovo 4 d. buvo sudaryta teisinės pagalbos sutartis, pagal ją advokatas V. R. atstovavo ir UAB „Vakarų dagvis“ dėl draudimo išmokos mokėjimo. 2017 m. kovo 6 d. UAB „Vakarų dagvis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta atsakovė VšĮ Nacionalinis teisės centras, ji 2017 m. liepos 3 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį su kitu advokatu - E. K.. UAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje patvirtintas V. R. 8800 Eur sumos finansinis reikalavimas, o antrajam advokatui buvo išmokėtas 16 526,27 Eur honoraras. Ieškovo teigimu, toje pačioje byloje bendrovei atstovavo du advokatai, išmokėtas daug didesnis honoraras dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų. Ieškovo teigimu, nebuvo jokio pagrindo sudaryti sutarties su antru advokatu ir išmokėti didesnį honorarą, kadangi pirmojo advokato paslaugos buvo kokybiškos. Jeigu nebūtų buvusi sudaryta antra teisinės pagalbos sutartis, ieškovo manymu,16 526,27 Eur nebūtų reikėję mokėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, būtina apžvelgti aktualias bylai faktines aplinkybes.

Dėl faktinių aplinkybių

22. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (civilinė byla Nr. e2-795-265/2019) nustatyta, kad 2015 m. kovo 4 d. buvo sudaryta teisinės pagalbos sutartis, pagal ją advokatas V. R. atstovavo UAB „Vakarų dagvis“ civilinėje byloje dėl draudimo išmokos mokėjimo. 2015 m. liepos 21 d. BUAB „Vakarų dagvis“, atstovaujama advokato V. R., pateikė ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl 192 248,39 Eur draudimo išmokos, 6 959,39 Eur delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; 2017 m. sausio 8 d. pateiktas V. R. paruoštas apeliacinis skundas; 2017 m. vasario 24 d. pateikti papildomi įrodymai; 2017 m. gegužės 3 d. VšĮ Nacionalinis teisės centras pranešė teismui apie sutarties su advokatu V. R. pasibaigimą vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu. 2017 m. liepos 3 d. BUAB „Vakarų dagvis“, atstovaujama bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatui E. K.. 2017 m. rugpjūčio 1 d. bankrutuojanti įmonė, atstovaujama advokato E. K., taip pat pateikė apeliacinį skundą, teismas nutarė atnaujinti praleistą terminą ir jį priimti, buvo pateiktas antras atsiliepimas į skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

23. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (civilinė byla Nr. eB2-51-513/2020) ir nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. vyko BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių susirinkimas, jo metu, be kita ko, 9-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata: 1) administratoriaus atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo – 2000 Eur plius mokėtini mokesčiai; 2) administravimo išlaidoms dengti – 2500 Eur plius mokėtini mokesčiai. 10-uoju darbotvarkės klausimu patvirtina bankroto administratorės ataskaita, joje, pasak administratorės, kreditoriai buvo informuoti apie sudarytą teisinių paslaugų sutartį su advokatu E. K..

24. 2018 m. sausio 8 d. advokatas E. K. pateikė prašymą jam išmokėti 16 717,85 Eur plius PVM honorarą; 2018 m. sausio 11 d. advokatui E. K. pervesta 16 526,27 Eur suma (1 t., b. l. 72).

25. 2018 m. liepos 17 d. vykusio BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių susirinkimo metu, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl pateikto administratorės projekto patvirtinti bankroto administravimo išlaidų 41 422,80 Eur sąmatą. Tačiau 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti 2 000 Eur + PVM administratorės atlyginimą nuo nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo ir 3 000 Eur + PVM administravimo išlaidų sumą, įskaitant teisines paslaugas. Bankroto administratorė pateikė skundą dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir prašė priimti naują sprendimą – patvirtinti 38 526,27 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir pagal 2017 m. liepos 3 d. teisinių paslaugų sutartį su advokatu E. K. patirtas išlaidas (16 526,27 Eur) priskirti bankroto administravimo išlaidoms (civilinės bylos Nr. eB2-51-513/2021). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi skundo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020 apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

26. 2019 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-795-265/2019, patvirtintas kreditoriaus advokato V. R. 12 801,41 Eur finansinis reikalavimas UAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje. 2020 m. kovo 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

27. Iš civilinės bylos Nr. eB2-224-513/2021 duomenų nustatyta, kad pareiškėja VšĮ Nacionalinis teisės centras pateikė skundą dėl 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 2, 3, 4 klausimais panaikinimo. Pareiškėja šioje byloje nurodė, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas projektas: „Pagal 2017 m. liepos 3 d. tarp BUAB „Vakarų dagvis“ ir advokato E. K. sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų, BUAB „Vakarų dagvis“ patirtas išlaidas (16 526,27 Eur) priskirti prie viršijančių bankroto administravimo išlaidas.“ Prašo teismo priimti sprendimą, kuriam kreditoriai nepritarė, t. y. nurodytas 16 526,27 Eur išlaidas priskirti išlaidoms, viršijančioms bankroto administravimo išlaidas. Civilinės bylos Nr. eB2-224-513/2021 dalis pagal pareiškėjos VšĮ Nacionalinio teisės centro skundą dėl 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo sustabdyta iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-XX/2019 (Nr. e3K-3-37-823/2020) ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-349-769/2019 (Nr. e2-48-769/2020). Panaikino 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

28. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

29. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – egzistavimą, įvertinus, jog nėra reiškiamas reikalavimas pripažinti 2017 m. liepos 3 d. BUAB „Vakarų dagvis“, atstovaujamos bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro, ir advokato E. K. sudarytą teisinių paslaugų sutartį negaliojančia, nėra pagrindo išsamiai vertinti bankroto administratorės veiksmų (ne) teisėtumą sudarant šią sutartį. Šiuo atveju vertintini atsakovės bankroto administratorės veiksmai išmokant advokatui E. K. 16 526,27 Eur sumą.

32. Teisėjų kolegija nesutinka su administratorės argumentais, jog išmokėdama 16 526,27 Eur sumą advokatui E. K. ji tik vykdė kreditorių valią, kadangi kreditoriai, patvirtinę bankroto administratorės ataskaitą, kurioje, pasak administratorės, kreditoriai buvo informuoti apie sudarytą teisinių paslaugų sutartį su advokatu E. K., pritarė šiai sutarčiai, t. y. pritarė ir honoraro išmokėjimui.

33. Kolegija pažymi, kad šie administratorės argumentai jau buvo vertinti nagrinėjant bankroto administratorės skundą dėl 2018 m. liepos 17 d. vykusio BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo (civilinės bylos Nr. eB2-51-513/2021). Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad „bankroto administratorės ataskaitoje nurodyti tik faktai, kad 2017-05-03 nutraukta sutartis su advokatu V. R. ir 2017-07-03 sudaryta su advokatu E. K.. Jokia kita informacija apie sudarytą sutartį, jos sąlygas, užmokestį advokatui nėra nurodyta, todėl teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad patvirtinę veiklos ataskaitą pirmajame susirinkime kreditoriai prisiėmė riziką ir davė išankstinį sutikimą būsimoms išlaidoms, viršijančioms patvirtintą sąmatą, už advokato E. K. paslaugas sumokėti. Tokią išvadą patvirtina ir minėta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nenumatyti išankstiniai kreditorių sutikimai dėl sąmatos viršijimo. Priešingai, iš šios teisės normos turinio matyti, kad kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu planuojama viršyti patvirtintą išlaidų sąmatą, bankroto administratorius privalo šaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, o nagrinėjamu atveju pareiškėja to nepadarė, todėl konstatuotina, kad veikė savo rizika“ (2019 m. kovo 1 d. nutarties 31 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020 nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatą tvirtina (keičia) įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas <..>, kreditorių susirinkimo atsisakymas tvirtinti administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatos projektą, į kurį yra įtrauktos ir jau realiai patirtos sąmatą viršijusios išlaidos, iš esmės reiškia kreditorių susirinkimo nepritarimą tokioms išlaidoms, t. y. sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip sąmatos viršijimo ataskaitos nepatvirtinimas <...>“ (nutarties 22 punktas). Taigi įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais yra konstatuotas BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių susirinkimo nepritarimas tokioms išlaidoms, t. y. nepritarta 16 526,27 Eur sumos advokatui E. K. išmokėjimui.

34. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020 nurodė, jog išankstinis pritarimas nėra būtinas tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Tokiu atveju administratorius apie tai nedelsdamas turi informuoti kreditorių susirinkimą ir pateikti jam tvirtinti sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Šiuo konkrečiu atveju administratorė, neturėdama išankstinio kreditorių pritarimo honoraro išmokėjimui, advokatui 16 526,27 Eur sumą išmokėjo 2018 m. sausio 11 d., o kreditorius apie tai informavo tik 2018 m. liepos mėn. Byloje ne tik nėra jokių duomenų, kurie leistų vertinti priežastis, lėmusias administratorės sprendimą neinformuoti kreditorių nedelsiant apie priimtą sprendimą išmokėti honorarą advokatui, tačiau iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-51-513/2021 matyti, kad teismas konstatavo ir tai, jog mokėjimas advokatui nebuvo būtinas dėl nenumatytų priežasčių ar nedelsiant reikalingas siekiant apsaugoti įmonės ar kreditorių interesus (nutarties 30 punktas).

35. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad įvertinus tai, jog veikdamas savo rizika, neturėdamas išankstinio kreditorių susirinkimo pritarimo, bankroto administratorius viršijo kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą išmokėdamas 16 526,27 Eur sėkmės mokestį advokatui kreditoriams (kreditorių susirinkimui) nepatvirtinus sąmatos viršijimo, tokios išlaidos nepriskirtinos prie administravimo išlaidų, todėl negalėjo / negali būti išmokėtos iš bankrutuojančios įmonės (BUAB „Vakarų dagvis“) lėšų. Teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratoriaus patirtos 16 526,27 Eur išlaidos, veikiant savo rizika, nėra atlyginamos. Taigi iš pirmosios instancijos teismo argumentų galima daryti išvadą, kad teismas pripažino, jog bankroto administratorė, neturėdama išankstinio kreditorių sutikimo dėl šių išlaidų išmokėjimo ir vėliau negavusi kreditorių pritarimo, viršijo kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir neturi teisės į šių išlaidų atlyginimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu, jog šiuo atveju nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti bankroto administratorės veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

36. Tačiau kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju bendrovei nėra padaryta jokia žala. Iš skundžiamo sprendimo turinio galima numanyti, jog tokią išvadą teismas grindė argumentu, jog bankroto administratorės patirtos 16 526,27 Eur išlaidos, veikiant savo rizika, nėra atlyginamos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teismo argumentai galėtų būti laikomi pagrįstais tik nustačius, jog minėtą sumą advokatui sumokėjo bankroto administratorė iš savo piniginių lėšų. Tačiau iš civilinės bylos Nr. eB2-51-513/2021 duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4 UAB „Vakarų dagvis“ (mokėtojas) iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo E. K. (gavėjui) 16 526,27 Eur sumą. Taigi, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šią pinigų sumą iš savo piniginių lėšų sumokėjo VšĮ Nacionalinis teisės centras. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės pakankamos įsitikinti žalos, padarytos bankrutavusiai bendrovei, egzistavimu – BUAB „Vakarų dagvis“ piniginės lėšos sumažėjo 16 526,27 Eur suma (CK 6.249 straipsnis).

37. Įvertinus teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas ir jau minėtas aplinkybes bei pripažinus, jog kreditoriai, patvirtinę bankroto administratorės veiklos ataskaitą pirmajame susirinkime, neprisiėmė rizikos ir nedavė išankstinio sutikimo dėl būsimų išlaidų, viršijančių patvirtintą sąmatą, nėra pagrindo paneigti bankroto administratorės kaltę, kaip dar vieną civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.248 straipsnis).

38. Pasisakant dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų bankroto administratorės veiksmų bei žalos bankrutuojančiai bendrovei fakto, manytina, kad žala bendrovei yra tiesiogiai susijusi su administratorės neteisėtais veiksmais, t. y. jeigu administratorė nebūtų priėmusi sprendimo pervesti advokatui E. K. 16 526,27 Eur sumos, BUAB „Vakarų dagvis“ piniginės lėšos nebūtų sumažėjusios šia suma (CK 6.247 straipsnis).

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant visų atsakovės bankroto administratorės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl, remiantis šiame sprendime nurodytų aplinkybių visuma, sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Bankrutavusiai UAB „Vakarų dagvis“ iš bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro priteistinas 16 526,27 Eur žalos atlyginimas; patikslinto ieškinio dalis, kuria pareikšti reikalavimai atsakovui Bankui, atmestina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkinamas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

43. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 322 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), jis iš atsakovės VšĮ Nacionalinio teisės centro priteistinas valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovės VšĮ Nacionalinio teisės centro valstybei priteistinas 322 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Iš viso iš atsakovės valstybei priteistinas 644 Eur žyminis mokestis.

44. Ieškovas L. S. pateikė prašymą priteisti 320 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu.

45. Pažymėtina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl jos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų dagvis“ iš bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro priteisti 16 526,27 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 16 526,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Iš bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro ieškovui L. S. priteisti 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Iš bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro valstybei priteisti 644 Eur žyminį mokestį.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas