Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2019-06-17 · Civilinė byla Nr. e2-795-265/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
e2-795-265/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
BUAB „Vakarų dagvis“, AAS „BTA Insurance Comany“
Trečiasis asmuo
D. Ž., E. K.
Civilinė byla Nr. e2-795-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00053-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.4.3.7.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,sekretoriaujant J. P.,dalyvaujant ieškovui advokatui V. R.,

atsakovės BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro atstovui Ž. A.,

atsakovės AAS „BTA Insurance Comany“ filialo Lietuvoje atstovei advokato padėjėjai J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo advokato V. R. prašymą patvirtinti kreditinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ bankroto byloje ir pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ priešieškinį atsakovams advokatui V. R. ir AAS „BTA Insurance Comany“ filialui Lietuvoje dėl žalos (nuostolių) priteisimo, tretieji asmenys – D. Ž., E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vakarų dagvis“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Nacionalinis teisės centras. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

2. Ieškovas V. R. bankroto administratorei pateikė prašymą BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje patvirtinti jo 13 527,80 Eur finansinį reikalavimą (jo dydis vėliau tikslintas). Nurodė, kad atstovavo ieškovei UAB „Vakarų dagvis“ civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą. Šioje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu priteisė iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškovei BUAB „Vakarų dagvis“ 140 635,15 Eur draudimo išmoką, 5 062,57 delspinigių ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Pažymėjo, kad pagal su ieškove 2015 m. kovo 4 d. sudarytą susitarimą dėl teisinės pagalbos (su pakeitimais) jam skirtas papildomas honoraras, sudarantis 43 proc. nuo sumos, kuri apskaičiuota iš teismo sprendimu patenkintos reikalavimo sumos atėmus 135 000 Eur, bet ne mažiau kaip 2 500 Eur. Pagal susitarimo sąlygas nutraukus sutartį ne dėl advokato kaltės, jam dar turi būti išmokėta bauda.

3. BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto administratorė su prašymu nesutiko. Administratorės nuomone, ieškovui, kaip buvusiam BUAB „Vakarų dagvis“ atstovui, honoraras nepriklauso, nes atlyginimą už paslaugas pagal sutartį jis jau gavo – buvo išmokėtas 1 000 Eur avansas. Ieškovui 2017 m. gegužės 3 d. buvo pranešta apie tai, kad atstovavimo sutartys pasibaigė įmonei iškėlus bankroto bylą. Įmonė 2017 m. liepos 3 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu E. K., buvo pasirinkta kita gynybos taktika, pateikti papildomi įrodymai ir tai lėmė teigiamo sprendimo byloje dėl draudimo išmokos priėmimą.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo D. Ž. mano, kad su ieškovu už atstovavimą ir teisinę pagalbą atsiskaityta tinkamai – pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, todėl ieškovas negali pretenduoti į honorarą pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Advokatui E. K. 2018 m. sausio 11 d. yra išmokėtas 16 526,27 Eur honoraras – 10 proc. nuo bendrovei teismo sprendimu priteistos sumos. Teismui nustačius, kad advokatas turi teisę į papildomą honorarą, prašo jį sumažinti.

Šalies argumentai

5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo solidariai iš atsakovų advokato V. R. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje BUAB „Vakarų dagvis“ naudai priteisti 44 466,48 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014 m. spalio 22 d. įmonės sandėlyje kilo gaisras, kurio metu sudegė sandėlis ir jame buvęs turtas, iš jo ir apdraustas turtas, tačiau „BTA Insurance Company SE“, veikianti per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, atsisakė išmokėti draudžiamąją išmoką. 2015 m. kovo 4 d. tarp įmonės ir advokato V. R. buvo sudarytas susitarimas dėl teisinės pagalbos sprendžiant ginčą su draudiku. 2015 m. liepos 21 d. įmonė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį su prašymu priteisti iš atsakovo ieškovui 192 248,39 Eur draudžiamąją išmoką, 6 959,39 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2016 m. rugpjūčio 23 d. šioje civilinėje byloje advokatas V. R., atstovaudamas UAB „Vakarę dagvis“, teismui pateikė paties parengtą patikslintą ieškinį, sąmoningai ar tyčia neįtraukdamas reikalavimo dėl pridėtinės vertės mokesčio priteisimo, klaidingai nurodydamas, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl nustatant atstatymo išlaidas PVM neskaičiuojamas. Šie advokato V. R. veiksmai vertinti kaip neteisėti, kadangi patikslinto ieškinio pateikimo metu UAB „Vakarą dagvis“ jau buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, ir advokatui tai turėjo būti žinoma. Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, kai UAB „Vakarų dagvis“ atstovavo kitas advokatas, nusprendė įmonės ieškinį tenkinti iš dalies. Akcentuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas dėl tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymo ir nepagrįsto reikalavimo dalies atsisakymo nepriteisė (nors aiškiai nurodė, jog butų priteisęs) papildomai 44 466,48 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo. Atsakovės teigimu, ši suma laikytina įmonei padaryta žala, ir mano, jog ši suma priteistina solidariai iš advokato ir jo profesinę civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko.

6. Ieškovas V. R. su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog priešieškinyje nurodytos aplinkybės, jog advokatas tyčia ir sąmoningai pateikė patikslintą ieškinį byloje dėl draudimo išmokos priteisimo, nepagrįstai nereikalaudamas priteisti draudimo išmokos su PVM, neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Civilinės bylos iškėlimo metu UAB „Vakarų dagvis“ buvo PVM mokėtoja. Patikslintas ieškinys, kuriuo taip pat buvo prašoma priteisti draudimo išmoką be PVM, buvo pateiktas todėl, kad advokatui nebuvo pateikta informacija, jog įmonė nebėra PVM mokėtoja. Pažymi, kad patikslinto ieškinio tekstas ir reikalavimai buvo suderinti su tuometiniu ieškovės direktoriumi M. P., kuriam elektroniniu paštu buvo nusiųstas patikslinto ieškinio tekstas, taip pat skaičiavimai dėl reikalavimo skirtumo nuo pradinio ieškinio, ir laišku buvo paklausta, ar galima tokį patikslintą ieškinį teikti. Patikslintas ieškinys pateiktas tik tuomet, kai telefonu buvo gautas įmonės direktoriaus sutikimas. Nurodo, kad kaip atlygis už atstovavimą byloje su ieškove buvo sutartas sėkmės mokestis, kuris turėjo būti skaičiuojamas procentine išraiška nuo patenkintų reikalavimų sumos, todėl nepriteisus PVM atitinkamai sumažėja ir honoraras, todėl priešieškinio argumentai, jog advokatas tyčia ir sąmoningai nenurodė informacijos, susijusios su priteistinos sumos dydžiu, nelogiški. Atkreipia dėmesį, jog iki bankroto bylos iškėlimo dienos ieškovės atstovai nereiškė jokių pretenzijų dėl teiktų paslaugų kokybės.

7. AAS „BTA Insurance Comany“ filialas Lietuvoje su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo teigimu, BUAB „Vakarų dagvis“ neteisingai nurodo civilinės atsakomybės kilimo pagrindą. Tuo atveju, jeigu, kaip teigiama priešieškinyje, netikslumai prašomos priteisti žalos apskaičiavime atsirado dėl to, jog V. R. patikslintame ieškinyje, kurį teikė be BUAB „Vakarų dagvis“ įgaliojimų, nurodė, kad įmonė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, tai sužinojusi apie tai, kad patikslintas ieškinys pateiktas, įmonė privalėjo nurodyti teismui, kad atstovas viršijo įgaliojimus. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra aiškus ir žalos dydis, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu tenkindamas ieškinį iš dalies įmonės nurodytų argumentų dėl žalos dydžio apskaičiavimo nevertino. Nesutinka, jog nagrinėjamu atveju taikytina solidarioji V. R. ir jo draudiko atsakomybė. Taip pat pažymi, kad V. R. civilinė atsakomybė kildinama iš delikto, o ne iš sutarties, t. y. BUAB „Vakarų dagvis“ neteisėtų veiksmų nevertina ir neįrodinėja teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su advokatu, apimties. Taigi BUAB „Vakarų dagvis“ pripažįsta, jog advokatas galbūt viršijo jam kliento suteiktus įgaliojimus. Draudiko civilinė atsakomybė BUAB „Vakarų dagvis“ atžvilgiu nekyla ir negali kilti – draudikas neatliko jokių neteisėtų veiksmų BUAB „Vakarų dagvis“ atžvilgiu, kurie jam būtų sukėlę žalos (nuostolių), taip pat nėra ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų draudiko atsakomybei kilti (priežastinio ryšio, kaltės, žalos).

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo E. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį. Dėl priešieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens teigimu, advokatas V. R., atstovaudamas UAB „Vakarų dagvis“, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kurio dalyką suformulavo netinkamai, t. y. apskaičiuodamas ieškinio reikalavimą nepagrįstai ir neteisėtai neįtraukė pridėtinės vertės mokesčio priteisimo bei klaidingai nurodė, kad ieškovė yra PVM mokėtoja. Šiuo atveju atstovas turėjo pareigą ne tik pasidomėti, tačiau šias aplinkybes išsiaiškinti su klientu. Advokatas šią informaciją galėjo sužinoti ir iš viešai prieinamų duomenų. Papildomai pažymi, kad atstovaujant BUAB „Vakarų dagvis“ apeliacinės instancijos teisme buvo siekiama ištaisyti padarytas klaidas. Advokatui E. K. teikiant teisines paslaugas buvo pasiektas rezultatas – BUAB „Vakarų dagvis“ reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, kurių pakanka atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bei atitinkamai pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sumokėta už teisines paslaugas. Mano, jog advokatas V. R. neturi reikalavimo teisės BUAB „Vakarų dagvis“ ir negali būti laikomas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, nes jo padaryta ieškovui žala yra didesnė negu advokato apskaičiuotas ir reikalaujamas sumokėti honoraras už UAB „Vakarų dagvis“ suteiktas teisines paslaugas.

Šalies argumentai

9. 2019 m. kovo 28 d. ieškovas V. R. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo. Nurodo, kad iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo buvo atlikęs 95 proc. viso darbo, ieškovo honoraras mažintinas 5 proc., t. y. iki 13 801,41 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 1 000 Eur yra sumokėta, prašo patvirtinti likusią neišmokėtą honoraro dalį, t. y. 12 801,41 Eur. Taip pat pažymi, kad apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas tik V. R. ruoštas apeliacinis skundas, o advokato E. K. ruoštas apeliacinis skundas buvo paliktas nenagrinėtas. Kadangi advokato E. K. dalyvavimas procese apėmė tik atstovavimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme, ieškovo teigimu, tai sudaro tik 5 proc. visos bylos apimties.

10. Į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys D. Ž. ir E. K.. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Trečiasis asmuo E. K. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, D. Ž. neatvykimo priežasčių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Bylos duomenimis, ieškovas advokatas V. R. bankroto administratorei pateikė prašymą UAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje patvirtinti jo 13 527,80 Eur finansinį reikalavimą. Ieškovas reikalavimą patvirtinti finansinį reikalavimą grindė šalių (ieškovo ir bankrutavusios įmonės) 2015 m. kovo 4 d. sudarytu (2016 m. gegužės 4 d. tikslintu) susitarimu dėl teisinės pagalbos, kurio pagrindu ieškovas atstovavo BUAB „Vakarų dagvis“ civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo. Ieškovas nurodė, kad susitarimu dėl teisinės pagalbos buvo sutarta dėl atlyginimo dydžio, priklausančio nuo teisminio ginčo baigties. Ieškovas pažymėjo, kad civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo Lietuvos apeliacinis teismas priėmė bankrutavusiai įmonei palankų teismo sprendimą (patenkino ieškinį iš dalies), todėl jam (pareiškėjui) turi būti sumokėtas atlyginimas, apskaičiuotas pagal sutarties sąlygas.

12. 2016 m. gegužės 4 d. susitarime dėl teisinės pagalbos advokatas V. R. ir UAB „Vakarų dagvis“ nesusitarė dėl atskirų paslaugų įkainių, o nustatė tik avansu sumokėto fiksuoto 1 000 Eur dydžio honorarą, kuris besąlygiškai lieka advokatui (susitarimo 5.1 punktas), ir papildomą honorarą, kurio dydis priklauso nuo teismo procesiniu sprendimu patenkintų klientės reikalavimų sumos, bet ne mažiau kaip 2 500 Eur (susitarimo 5.2 punktas). Susitarimo 5.2 punkte taip pat nurodyta, kad, jei klientės ieškinio reikalavimai atmetami, joks papildomas (įskaitant 2 500 Eur) honoraras ar bet kokia jo dalis advokatui nemokama. Šiame susitarime nustatytas advokato honoraras apima teisinės pagalbos teikimą visų instancijų (pirmosios, apeliacinės, kasaciniame) teismuose. Susitarimo 5.4 punkte šalys susitarė, kad UAB „Vakarų dagvis“ turi teisę bet kada nutraukti sutartį. Nutraukusi sutartį nesant advokato kaltės klientė įsipareigoja sumokėti advokatui šio susitarimo 5.2 punkte nustatyto papildomo honoraro dydžio baudą.

13. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo advokato V. R. prašymą tenkino iš dalies – UAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje patvirtino pareiškėjo 8 188,44 Eur finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, grąžindama bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas, tačiau spręsdamas dėl teisinės pagalbos sutarties nutraukimo padarinių nepagrįstai rėmėsi netesybas nustatančia susitarimo sąlyga, neišaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su advokato V. R. teiktų teisinių paslaugų kokybe. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl pareiškėjo V. R. finansinio reikalavimo patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodė, kad šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl advokato V. R. atsakovei teiktų paslaugų kokybės. Atsižvelgiant į tai, advokato V. R. atsakovei teiktų paslaugų kokybės (kaip jo kaltės dėl sutarties nutraukimo) klausimas byloje yra reikšmingas siekiant nustatyti, kokią paslaugų kainos dalį atsakovė turi jam atlyginti pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį. Be to, paslaugų sutartims mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos rangos sutartis reglamentuojančios teisės normos. CK 6.665 straipsnis nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Nagrinėjamai bylai aktuali šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti užsakovui (klientui) reikalauti iš rangovo (paslaugų teikėjui) atitinkamai sumažinti darbų (paslaugų) kainą. Taigi pagal kasacinio teismo išaiškinimus šioje byloje, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą dėl finansinio reikalavimo dydžio, būtina nustatyti: 1) kokias paslaugas pareiškėjas faktiškai suteikė atsakovei iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo; 2) ar iki pranešimo dėl sutarties nutraukimo pareiškėjas patyrė kitas išlaidas, kurios yra protingos ir buvo skirtos teisinių paslaugų sutarties vykdymui; 3) ar pareiškėjo atsakovei suteiktos paslaugos buvo kokybiškos.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju tikslinga iš pradžių pasisakyti dėl priešieškinio, kuris grindžiamas argumentais, jog advokatas V. R., patikslintame ieškinyje nurodęs tikrovės neatitinkančias aplinkybes, padarė 44 466,48 Eur dydžio žalą bankrutuojančiai įmonei, pagrįstumo. Nuo aplinkybių, įrodinėjamų priešieškinyje, vertinimo priklausys ieškovo V. R. atsakovei suteiktų paslaugų kokybiškumo vertinimas.

Dėl priešieškinio pagrįstumo

16. Bylos duomenimis, 2015 m. liepos 21 d. BUAB „Vakarų dagvis“, atstovaujama advokato V. R., pateikė ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl 192 248,39 Eur draudimo išmokos, 6 959,39 Eur delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų priteisimo. Šioje byloje nagrinėtos aplinkybės, jog 2014 m. spalio 22 d. įmonės sandėlyje kilo gaisras, kurio metu sudegė sandėlis ir jame buvęs turtas, iš jo ir apdraustas turtas, tačiau „BTA Insurance Company SE“, veikianti per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, atsisakė išmokėti draudžiamąją išmoką. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; 2017 m. sausio 8 d. pateiktas V. R. paruoštas apeliacinis skundas; 2017 m. vasario 24 d. pateikti papildomi įrodymai; 2017 m. gegužės 3 d. VšĮ Nacionalinis teisės centras pranešė teismui apie sutarties su advokatu V. R. pasibaigimą vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu. 2017 m. rugpjūčio 1 d. bankrutuojanti įmonė, atstovaujama advokato E. K., taip pat pateikė apeliacinį skundą, teismas nutarė atnaujinti praleistą terminą ir jį priimti, buvo pateiktas antras atsiliepimas į skundą. Lietuvos apeliacinis teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

17. Atsakovė BUAB „Vakarų dagvis“ priešieškiniu įrodinėja, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje 2016 m. rugpjūčio 23 d. advokatas V. R., atstovaudamas UAB „Vakarę dagvis“, teismui pateikė paties parengtą patikslintą ieškinį, sąmoningai ir tyčia neįtraukdamas reikalavimo dėl pridėtinės vertės mokesčio priteisimo, klaidingai nurodydamas, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl nustatant atstatymo išlaidas PVM neskaičiuojamas. Atsakovė akcentuoja, jog patikslinto ieškinio pateikimo metu UAB „Vakarą dagvis“ jau buvo išregistruota iš PVM mokėtoją registro, tad advokatui tai turėjo būti žinoma, todėl advokato veiksmai teikiant patikslintą ieškinį, kuriame nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, laikyti neteisėtais. Akcentuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas būtent dėl tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymo ir nepagrįsto reikalavimo dalies atsisakymo nepriteisė (nors aiškiai nurodė, jog būtų priteisęs) papildomai 44 466,48 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo.

18. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iki atsakovės įrodinėjamos žalos padarymo UAB „Vakarų dagvis“ ir V. R. siejo sudaryta atstovavimo sutartis, todėl analizuotinos sąlygos, būtinos sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti.

19. Sutarties šalies civilinei atsakomybei atsirasti turi būti įrodytos visos įstatyme nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovo neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, žala arba nuostoliai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

20. Ieškovas ir atsakovė 2015 m. kovo 4 d. sudarė (2016 m. gegužės 4 d. tikslino) susitarimą dėl teisinės pagalbos, jo pagrindu ieškovas atstovavo BUAB „Vakarų dagvis“ civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo. Iš atsakovės priešieškinio argumentų matyti, kad ieškovo neteisėti veiksmai iš esmės grindžiami aplinkybėmis, jog ieškovas aplaidžiai, nerūpestingai ir neprofesionaliai atliko savo, kaip advokato, pareigas – patikslintame ieškinyje nepagrįstai nurodė, jog atsakovė yra PVM mokėtoja, ir šiais savo veiksmais (neveikimu) padarė atsakovei 44 466,48 Eur turtinę žalą.

21. Bylos duomenimis, 2016 m. gegužės 4 d. susitarimo Nr. 303-1 3 punktu šalys susitarė, kad advokatas įsipareigoja klientei teikti konsultacijas bylos klausimais, vesti derybas siekiant ginčą išspręsti taikiai, rengti procesinius dokumentus, atstovauti klientei teismuose ir kitose įstaigose bei institucijose. 4 šio susitarimo punktu klientė įsipareigojo suteikti advokatui visą informaciją, reikalingą šio susitarimo 3 punkte numatytiems įpareigojimams įvykdyti (t. 1, b. l. 36–37). Analogiški šalių įsipareigojimai buvo numatyti ir 2015 m. kovo 4 d. susitarime (t. 1, b. l. 46).

22. Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti advokatūros veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir profesinės etikos taisyklėse. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai lemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Nagrinėjamos bylos šalių teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punkte nurodyta, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai; kodekso 7.1 punkte reglamentuojama, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai.

24. Byloje nėra ginčo, jog Vilniaus apygardos teismui 2016 m. rugpjūčio 23 d. advokatas V. R., atstovaudamas UAB „Vakarę dagvis“, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog UAB „Vakarų dagvis“ yra PVM mokėtoja, todėl nustatant atstatymo išlaidas PVM neskaičiuojamas, nors tuo metu, t. y. nuo 2016 m. liepos 28 d.) įmonė jau buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro.

25. Ieškovas, atsikirsdamas į priešieškinį, nurodė, kad UAB „Vakarų dagvis“ advokato neinformavo apie pasikeitusį įmonės statusą bei akcentavo, jog įmonės direktorius, susipažinęs su patikslinto ieškinio turiniu, davė sutikimą procesinį dokumentą teikti teismui.

26. Iš byloje esančio ieškovo 2018 m. birželio 21 d. paaiškinimo ir prie jo pridėtų įrodymų nustatyta, kad patikslinto ieškinio turinys buvo derintas su buvusiu įmonės direktoriumi (t. 1, b. l. 153). Iš elektroninio laiško turinio nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. advokatas V. R. nusiuntė patikslintą ieškinį įmonės vadovui M. P. (el. pašto adresas Duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad siunčia patikslintą ieškinį bei skirtumų nuo pradinio ieškinio analizę. Minėtame laiške advokatas nurodo, jog patikslintą ieškinį nori šiandien įkelti ir teiraujasi, ar gali. Kaip nurodo ieškovas, į EPP sistemą patikslintą ieškinį įkėlė telefonu gavęs įmonės direktoriaus leidimą. Teismo vertinimu, yra pagrindas šiuos ieškovo argumentus laikyti pagrįstais. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog įmonės direktorius, susipažinęs su patikslinto ieškinio turiniu, išreiškė nesutikimą, kad patikslintas ieškinys būtų pateiktas teismui. Taip pat byloje nėra duomenų, jog bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu UAB „Vakarų dagvis“ būtų reiškusi ketinimą dar kartą tikslinti ieškinį, nors, kaip jau minėta, susipažino ir įvertino pateikto patikslinto ieškinio turinį. Bylos duomenys patvirtina, kad prieštaravimus dėl patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su įmonės PVM mokėtojos statusu, reiškė tik įmonės bankroto administratorė – 2018 m. birželio 21 d. BUAB „Vakarų dagvis“ administratorė pateikė prašymą ieškovui dėl informacijos suteikimo (t. 1, b. l. 148–149).

27. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių sudarytame 2016 m. gegužės 4 d. susitarime dėl teisinės pagalbos nustatytus įpareigojimus susitarimo šalims, atsakomybė už reikalingos informacijos nepateikimą advokatui tenka būtent UAB „Vakarų dagvis“. Byloje nėra ginčo, jog ieškinio (2015 m. liepos 21 d.) pateikimo metu įmonė buvo PVM mokėtoja. Iš PVM mokėtojų sąrašo įmonė išregistruota 2016 m. liepos 28 d., patikslintas ieškinys pateiktas 2016 m. rugpjūčio 23 d. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog informaciją apie įmonės PVM statuso pasikeitimą turėjo advokatui suteikti atsakovė (šalių susitarimo 4 punktas). Kaip jau minėta, šalys ir 2015 m. kovo 4 d., ir 2016 m. gegužės 4 d. susitarime dėl teisinės pagalbos įtvirtino advokato ir atstovaujamos įmonės įpareigojimus, nurodytus šio sprendimo 21 punkte. Kadangi minėtais susitarimais būtent atsakovė įsipareigojo suteikti visą reikalingą ir aktualią bylai informaciją, todėl atsakovei ne tik nepateikus informacijos apie įmonės PVM statuso pasikeitimą, tačiau ir neprieštaravus dėl patikslinto ieškinio, su kuriuo buvo supažindintas įmonės direktorius, turinio, nėra pagrindo išvadai, jog advokatas V. R. tyčia ir sąmoningai pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją.

28. Teismo vertinimu, argumentus, jog patikslintame ieškinyje klaidinga informacija buvo pateikta tyčia ir sąmoningai, paneigia ir aplinkybė, susijusi su advokatui mokėtino honoraro dydžiu.

29. Bylos duomenimis, 2016 m. gegužės 4 d. susitarime dėl teisinės pagalbos advokatas V. R. ir UAB „Vakarų dagvis“ nesusitarė dėl atskirų paslaugų įkainių, o nustatė tik avansu sumokėto fiksuoto 1 000 Eur dydžio honorarą, kuris besąlygiškai lieka advokatui (susitarimo 5.1 punktas), ir papildomą honorarą, kurio dydis priklauso nuo teismo procesiniu sprendimu patenkintų klientės reikalavimų sumos, bet ne mažiau kaip 2 500 Eur (susitarimo 5.2 punktas). Susitarimo 5.2 punkte taip pat nurodyta, kad, jei klientės ieškinio reikalavimai atmetami, joks papildomas (įskaitant 2 500 Eur) honoraras ar bet kokia jo dalis advokatui nemokama. Šiame susitarime nustatytas advokato honoraras apima teisinės pagalbos teikimą visų instancijų (pirmosios, apeliacinės, kasaciniame) teismuose. Tai yra advokato V. R. honoraro dydis priklausė nuo teismo procesiniu sprendimu patenkintų klientės reikalavimų sumos, todėl visiškai sutiktina su ieškovo motyvais, jog argumentas, kad advokatas, žinodamas, jog mažesne proporcija patenkinus patikslintą ieškinį, atitinkamai sumažės ir jo honoraro dydis, sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, yra nelogiškas.

30. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat yra pagrindas atkreipti dėmesį ir į atsakovės AAS „BTA Insurance Comany“ filialo Lietuvoje pateiktas Įmonių turto draudimo taisykles Nr. 004, kuriomis remiantis buvo sprendžiamas draudimo išmokos priteisimo klausimas. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovas, minėtų taisyklių 10 skyriaus „Nuostolio nustatymas“ 10.11 punkte numatyta: „Jeigu draudėjas nusprendžia po draudžiamojo įvykio neatstatyti sugadinto ar sunaikinto turto, draudimo išmoka mokama taikant nusidėvėjimą medžiagoms ir neįtraukiant pridėtinių netiesioginių išlaidų (socialinio draudimo, pridėtinių išlaidų, PVM ir pelno mokesčio)“. Tai yra aplinkybė, jog patikslintame ieškinyje nurodytas faktas, jog įmonės yra PVM mokėtoja, todėl reiškia reikalavimą priteisti sudegusio turto atkuriamąją vertę (atstatymo išlaidų sumą) neįskaičiuojant PVM, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas, spręsdamas draudimo išmokos priteisimo klausimą ir turėdamas informaciją, jog įmonė nėra PVM mokėtoja, būtų neabejotinai priteisęs draudimo išmoką su PVM.

31. Šių nurodytų aplinkybių visumos pagrindu konstatuotina, kad BUAB „Vakarų dagvis“ tinkamai nepagrindė priešieškinio reikalavimų – neįrodė ieškovo V. R. neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis), t. y. neįrodė vienos būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 6.246 straipsnis). Todėl nėra teisinio pagrindo V. R. taikyti civilinę atsakomybę.

32. Konstatavus, jog BUAB „Vakarų dagvis“ neįrodė ieškovo V. R. neteisėtų veiksmų, manytina, kad nėra pagrindo analizuoti priešieškinio argumentų, susijusių su solidaria atsakovės AAS „BTA Insurance Comany“ filialo Lietuvoje civiline atsakomybe.

33. Kiti atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškinio pagrįstumo

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį, pažymėjo, kad tarp suinteresuoto asmens ir bankrutavusios įmonės teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagal kurią klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų, ir nutraukti sutartį. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo reikalauti netesybų dėl sutarties nutraukimo, kadangi netesybos negali būti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimą – absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimą.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl teisinių paslaugų sutarties tinkamo vykdymo, advokato veiksmai galėtų būti vertinami proceso teisės normų reikalavimų vykdymo aspektu: ar advokatas, ruošdamas teismui dokumentus, įskaitant skundus dėl žemesnės instancijos teismo procesinių sprendimų, laikėsi proceso normų nustatytų terminų ir kitų reikalavimų; ar rinko esminius, būtinus savo atstovaujamojo naudai reikšmingų aplinkybių nustatymui įrodymus; ar, sprendžiant ginčą, laiku ir tinkamai vykdė teismo nurodymus ir panašiai (2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018 45 punktas).

36. Bylos duomenimis, ieškovas V. R. bankroto administratorei pateikė prašymą BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje patvirtinti jo 13 527,80 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad honoraras susidėjo iš 2 dalių: pagrindinės – 1 000 Eur, ir papildomos, t. y. sėkmės mokesčio, kuris turėjo būti 13 527,80 Eur (iš viso 14 527,80 Eur). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bei į tai, kad iki sutarties nutraukimo byloje buvo atlikęs 95 proc. viso darbo, honoraro dydį sumažino penkiais procentais, todėl prašo priteisti 12 801,41 Eur (13 801,41 Eur – sumokėtas 1 000 Eur).

37. Ieškovas pateikė įrodymus, jog atstovaudamas UAB „Vakarų dagvis“ civilinėje byloje dėl draudimo išmokos (e2-3108-431/2016) priteisimo teikė šiuos procesinius dokumentus: ieškinį, dubliką, prašymą dėl įrodymų pridėjimo prie bylos, pranešimą antstolei B. T., prašymą ekspertei, atsiliepimą į patikslintą prašymą dėl ekspertizės skyrimo, patikslintą ieškinį, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo, prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl naujų įrodymų pridėjimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, advokatas V. R. dalyvavo 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžiuose. Nenustatyta, jog procesiniai dokumentai minėtoje byloje pateikti pažeidus nustatytus terminus, taip pat nėra duomenų, jog procesiniai dokumentai parengti nesilaikant CPK nustatytų įpareigojimų. Taip pat pažymėtina, kad apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas tik ieškovo ruoštas apeliacinis skundas, o advokato E. K. ruoštas apeliacinis skundas buvo paliktas nenagrinėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-559-464/2017). Kaip teisingai nurodė ieškovas, advokatas E. K. BUAB „Vakarų dagvis“ atstovavo tik 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje Lietuvos apeliaciniame teisme, kuris truko 1 val.

38. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju yra pagrindas mažinti V. R. honorarą 5 procentais, atsižvelgiant į tai, jog civilinėje byloje Nr. e2A-559-464/2017 advokatas E. K. įmonei atstovavo teismo posėdyje Lietuvos apeliaciniame teisme. Minėta, jog advokato V. R. honoraras susidėjo iš dviejų dalių: pagrindinės – 1 000 Eur, ir papildomos, sėkmės mokesčio, kuris turėjo būti 13 527,80 Eur, iš viso – 14 527,80 Eur. Sumažinus šią sumą penkiais procentais bei atsižvelgus, jog 1 000 Eur jau yra sumokėta ieškovui, UAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje patvirtintinas 12 801,41 Eur V. R. finansinis reikalavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Atsakovės AAS „BTA Insurance Comany“ filialas Lietuvoje pateikė prašymą iš atsakovės BUAB „Vakarų dagvis“ priteisti 1 594,17 (1 114,71 Eur + 479,46 Eur) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Nurodo, jog 612,56 Eur sudaro išlaidos, susijusios su atsiliepimo į priešieškinį parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teisme – 453,75 Eur, kuras – 48,40 Eur, atsiliepimo į priešieškinį analizė ir vertinimas, atstovavimas teisme 2019 m. balandžio 23 d. – 431,06 Eur, kuras – 48,40 Eur.

41. Teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti išlaidas, susijusias su atstovavimu teismo posėdžiuose, nes jos viršija 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytus dydžius.

42. Nustatyta, kad 2019 m. kovo 23 d. parengiamasis posėdis truko 15 min., todėl maksimali priteistina suma – 71,62 Eur; 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdis vyko 1 val. 30 min., todėl priteistina suma – 148,27 Eur. Iš viso už advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteisinta suma yra 219,89 Eur. Įvertinus, kad kitos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, iš atsakovės BUAB „Vakarų dagvis“ administravimo išlaidų atsakovės AAS „BTA Insurance Comany“ filialui Lietuvoje priteistina 880,85 Eur (612,56 + 71,62 + 48,40 + 148,27 + 48,40) bylinėjimosi išlaidų.

43. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Patvirtinti kreditoriaus advokato V. R. 12 801,41 Eur (dvylikos tūkstančių aštuonių šimtų vieno euro 41 ct) finansinį reikalavimą BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto byloje.

Priešieškinį atmesti.

Atsakovės AAS „BTA Insurance Comany“ filialui Lietuvoje iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų dagvis“ administravimo išlaidų priteisti 880,85 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas