Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tutrix“, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12027-713/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tutrix“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Pečiusta“, A. B.; draudimo kompanija AAS „BTA Baltic insurance Company“ filialas Lietuvoje – atsakovės pusėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės pateiktų prie apeliacinio skundo rašytinių paaiškinimų

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė BUAB „Tutrix“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo pateikė 2019 m. lapkričio 11 d., kuris teisėjos rezoliucija priimtas. Be to, ieškovė 2019 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismui pateikė paaiškinimus prie apeliacinio skundo, kuriuose nurodė argumentus dėl ieškinio senaties skaičiavimo.

19. Pagal CPK 323 straipsnį, jeigu yra pasibaigęs apeliacinio skundo padavimo terminas, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šiuo atveju ieškovės paaiškinimai prie apeliacinio skundo pateikti teismui nepraleidus apeliacinio skundo padavimo termino, todėl ieškovė turėjo teisę papildyti apeliacinį skundą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai paaiškinimus priėmė ir išsiuntė juos kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Dėl ginčo esmės

20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

21. Apeliacijos objektas – pareigos draudikui išmokėti draudimo išmoką nustatymas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytos bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, sąlygos.

Dėl draudimo išmokos priteisimo

22. Šalių ginčas yra kildinamas iš draudimo teisinių santykių. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė ieškovei UAB „Tutrix“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Pečiusta“.

23. Atsakovė ADB „Gjensidige“ (draudikas) su trečiuoju asmeniu UAB „Pečiusta“ (draudėjas) sudarė draudimo sutartį, pagal kurią BUAB „Tutrix“ bankroto administravimo laikotarpiu buvo apdrausta UAB „Pečiusta“ profesinė civilinė atsakomybė už draudimo sutarties metu (nuo 2015m. kovo 31 d. iki 2016 m. kovo 30 d.) administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytą žalą atliekant bankroto procedūras.

24. Vienas iš draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindų – draudimo sutartis. Įstatymo draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (draudiko) įsipareigojimas už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Taigi draudimo sutarties pagrindu neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui.

25. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorių pareigą draustis privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu reguliavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. ĮBĮ 11 straipsnio 15 dalyje (redakcija, galiojusi draudimo sutarties sudarymo metu) buvo nustatyta, kad administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą (16 dalis). Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas (17 dalis). Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (18 dalis).

26. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Tutrix“ 2010 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo, taip pat bendrą 10 000 Lt (2 896,20 Eur) dydžio administravimo išlaidų sumą nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo, į kurią įskaičiuotas ir atlyginimas administratoriui.

27. BUAB „Tutrix“ 2015 m. liepos 7 d. kreditorių komiteto nutarimu minėtas 2010 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo pakeistas, patvirtinant bendrą 17 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo, įskaitant ir atlyginimą administratoriui.

28. BUAB „Tutrix“ 2015 m. liepos 8 d. išmokėjo bankroto administratorei UAB „Pečiusta“ 7 000 Eur, 2015 m. liepos 10 d. – 7 000 Eur, 2015 m. gruodžio 7 d. – 800 Eur, iš viso – 14 800 Eur.

30. BUAB „Tutrix“ 2016 m. vasario 8 d. kreditorių komiteto nutarimu bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmata buvo dar kartą padidinta, administratoriaus atlyginimui papildomai skiriant 5 000 Eur. BUAB „Tutrix“ 2016 m. vasario 8 d. sumokėjo bankroto administratorės UAB „Pečiusta“ įgaliotam asmeniui 4 233,71 Eur.

32. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Pečiusta“ atstatydinta iš BUAB „Tutrix“ administratoriaus pareigų nuo 2016 m. liepos 25 d., ieškovės bankroto administratoriumi nuo 2016 m. liepos 27 d. paskirtas naujas bankroto administratorius R. B..

33. Naujasis BUAB „Tutrix“ bankroto administratorius 2017 m. sausio 31 d. kreipėsi ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Pečiusta“ nepagrįstai išmokėtas administravimo išlaidas.

34. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7681-615/2018, BUAB „Tutrix“ patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš UAB Pečiusta“ 31,54 Eur turtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegiją, išnagrinėjusi BUAB „Tutrix“ apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-121-273/2019, ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš UAB „Pečiusta“ 13 768,46 Eur nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendė, kad egzistuoja viso būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės veiksmai išsimokant sau 16 768,46 Eur ieškovės pinigines lėšas buvo pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais CK 6.760 straipsnio 1 dalies, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto, 24 straipsnio 4 dalies nuostatas, o taip pat ieškovės bei jos kreditorių interesus (CK 6.246 str.). 16 768,46 Eur neteisėtai atsakovės išsimokėtų piniginių lėšų suma pripažintina ieškovės nuostoliais (CK 6.249 str.), kadangi atsakovė išmokėtos sumos dydžiu sumažino ieškovės galimybes patenkinti jos kreditorių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos turtinės žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovės veiksmai yra tiesioginė ieškovei padarytos turtinės žalos (nuostolių) pasekmė (CPK 6.247 str.), atsakovės kaltė yra preziumuojama ir šios prezumpcijos ji nepaneigė (CK 6.248 str.).

35. Anksčiau nurodytos ĮBĮ nuostatos dėl bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės buvo detalizuotos ginčo laikotarpiui aktualiose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-637 patvirtintose Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 33 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo. Kai teismas yra priėmęs sprendimą <...> civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą <...>.

36. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl nuostolių iš UAB „Pečiusta“ (draudėjo) priteisimo, ieškovės BUAB „Tutrix“ bankroto administratorius R. B., gindamas visų bankrutuojančios UAB „Tutrix“ kreditorių interesus, 2019 m. sausio 16 d. kreipėsi į buvusios bankroto administratorės UAB „Pečiusta“ draudiką – atsakovę ADB „Gjensidige“ dėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistų sumų, kaip draudimo išmokos, sumokėjimo.

37. Taigi, vadovaujantis šios nutarties 36 punkte minėtomis Taisyklių nuostatomis, BUAB „Tutrix“ bankroto administratorius R. B., įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius žalos, padarytos administruojamai įmonei, dydį, turėjo teisinį pagrindą kreiptis į draudėjo (UAB „Pečiusta“) draudiką (atsakovę) dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

38. Atsakovė ADB „Gjensidige“, atsakydama į ieškovės pretenziją, 2019 m. kovo 4 d. rašte Nr. 04-11B-142944 nurodė, kad įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, kadangi UAB „Pečiusta“ įvykdžius teismo sprendimą ir grąžinus ieškovei neteisėtai išsimokėtas administravimo išlaidų sumas, ieškovei reikalaujant iš draudiko tos pačios sumos, ji nepagrįstai praturtėtų draudiko sąskaita. Taip pat nurodoma, kad draudimo išmoka negali būti mokama bankrutuojančiai įmonei, nes bankroto administratorius nelaikytinas trečiuoju asmeniu Taisyklių prasme, o faktiškai nukentėję asmenys (bankrutuojančios įmonės kreditoriai) reikalavimų draudikui nereiškia. Be to, pagal Taisyklių 11.3 punktą nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ar jos darbuotojų veiksmai, kuriais padaryta žala. Šiuo atveju administratoriaus UAB „Pečiusta“ tyčiniai veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

39. Atsakovei nesutikus išmokėti draudimo išmoką, BUAB „Tutrix“, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2019 m. balandžio 8 d. pareiškė turtinį reikalavimą nagrinėjamoje byloje.

40. Kaip matyti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ atsakymo, ji nesutiko ieškovei išmokėti teismo sprendimu nustatytą žalą, nurodydama, jog įvykis yra nedraudiminis, kadangi žala ieškovei padaryta tyčiniais UAB „Pečiusta“ veiksmais. Su tokia atsakovės pozicija, atmesdamas ieškinį, sutiko ir pirmosios instancijos teismas.

41. Apeliantės (ieškovės administratoriaus) nuomone, pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju, teismas padarė neteisingą išvadą, kadangi nuostoliai atsirado iš delikto, o ne iš drausminės atsakomybės, kuri buvo paskirta draudėjui UAB „Pečiusta“ Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu, pagrindų.

42. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalą, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Civilinės atsakomybės draudikas nėra žalą padaręs asmuo, ir nors civilinės atsakomybės draudimo sutartimi jis prisiima pareigą sutartyje nurodytomis sąlygomis atlyginti žalą už kaltininką, ši draudiko prievolė yra sutartinė, kylanti iš draudimo teisinių santykių, o ne iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 122-140).

43. Anot apeliantės, įvykis yra draudžiamasis, nes įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-121-273/2019, yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad BUAB „Tutrix“ padaryta žala atsirado todėl, kad bankroto administratorė (UAB „Pečiusta“) neįrodė administravimo išlaidų padidėjimo būtinybės ir pagrįstumo, t. y. šiuo atveju nebuvo draudėjo tyčinių veiksmų.

44. Aptartu atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovės nurodytoje byloje bankroto administratoriaus kaltės formos klausimas nebuvo įrodinėjimo dalyku, t. y. kaltės forma nebuvo nustatinėjama. Minėtoje Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje yra nustatyti UAB „Pečiusta“ neteisėti veiksmai, žalos dydis, priežastinis ryšys, o kaltė – preziumuota.

45. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius tokias sąlygas: 1) draudžiamojo įvykio faktą; 2) aplinkybes; 3) žalos dydį. Nagrinėjamu atveju žalos dydis yra nustatytas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi. Apeliantės vertinimu, neteisėtas pinigų išmokėjimo faktas patenka į 2015 m. kovo 31 d. – 2016 m. kovo 30 d. laikotarpį, todėl ADB „Gjensidige“, kaip UAB „Pečiusta“ draudikas, turi atlyginti draudėjo (UAB „Pečiusta“) bankroto administratoriaus padarytą žalą trečiajam asmeniu BUAB „Tutrix“. Šie argumentai patvirtina, kad yra nustatytas įvykis, dėl kurio ieškovei buvo padaryta žala, tačiau ar šis įvykis yra draudžiamasis, ar nedraudžiamasis – nenustatyta.

46. Minėta, kad pagal Taisykles įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju arba nedraudžiamuoju. Tik nustačius, kad įvykis yra draudžiamasis Taisyklių 8 punkto papunkčiuose nustatyta tvarka, nukentėjusiajam gali būti mokama draudimo išmoka. Jeigu įvykis pagal taisyklių 11 punkto atitinkamus papunkčius yra nedraudžiamasis, nukentėjusi šalis neturi teisės gauti draudimo išmokos, o žalą tiesiogiai privalo atlyginti kaltas asmuo. Tai reiškia, kad išmokėti draudimo išmoką draudikui kyla tik tada, kai yra nustatytos visos trys sąlygos.

47. Taisyklių 11.3 papunktyje nustatyta, kad nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala, taip pat draudėjui administracine ir (ar) drausmine tvarka skirtos baudos, nuobaudos, delspinigiai, netesybos (Taisyklių 11.6 papunktis).

48. Iš byloje esančios Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2016 m. spalio 4 d. išvados Nr. D4-1261 nustatyta, kad Tarnyba atliko neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Pečiusta“ patikrinimą administruojant BUAB „Turtix“. Patikrinimas buvo atliktas ir dėl 2015 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo, ir 2016 m. vasario 8 d. kreditorių komiteto priimtų sprendimų, liečiančių administravimo išlaidų išmokėjimą. Tai reiškia, kad Tarnyba vertino bankroto administratoriaus UAB „Pečiusta“ veiksmus, susijusius būtent su nagrinėjamoje byloje ieškovei padaryta žala ir atitinkamu žalos laikotarpiu. Tarnyba konstatavo, kad administratorius (UAB „Pečiusta“), vykdydamas įmonės bankroto procesą, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – Elgesio kodeksas) 6.3 bei 7.1 papunkčius, kadangi teismui dar nepriėmus galutinio sprendimo dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo padidinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, įskaitant ir atlyginimą administratoriui, iš esmės tapatų klausimą savo iniciatyva pakartotinai iškėlė svarstyti kreditorių komitetui dar kartą, taip tinkamai neatstovaudamas įmonės bei jos kreditorių interesams. Taigi, administratorius elgėsi neprofesionaliai bei neteisingai, kadangi klausimas dėl administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimo vis dar buvo nagrinėjamas teisme. Administratorius, būdamas savo srities profesionalas bei siekdamas veikti teisingai įmonės kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, manytina, turėjęs sulaukti galutinio teismo sprendimo dėl įmonės kreditorių komiteto nutarimo ir tik tuomet turėjęs imtis atitinkamų veiksmų šiuo klausimu. Vadovaujantis šia išvada, Tarnyba 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V4-82 už Elgesio kodekso 6.3 bei 7.1 papunkčių pažeidimus paskyrė administratoriui UAB „Pečiusta“ drausminę nuobaudą – viešą įspėjimą.

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau didelio neatsargumo sąvoka teismų praktikoje nuolat plėtojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 29 punktas). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-676-516/2017).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylai aktualius kasacinio teismo išaiškinimus (nutarties 50 punktas), byloje yra pateikti tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, jog bankroto administratorė, nesulaukusi įsiteisėjusių teismų sprendimų dėl ginčijamų kreditorių nutarimų dėl administravimo išlaidų, išsimokėjo sau administravimo išlaidas, veikė suvokdama, kad konkreti žala įmonės kreditoriams atsiras. Taigi UAB „Pečiusta“ kaltės forma šiuo atveju vertintina kaip tyčinė, nes bankroto administratorė, išmokėdama sau atlyginimą, privalėjo įvertinti riziką, kad jai palankūs kreditorių susirinkimo ir komiteto nutarimai gali būti panaikinti, tačiau sąmoningai šios rizikos nevertino, ko pasėkoje jos veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Taigi, yra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo įrodyta ir bankroto administratorės UAB „Pečiusta“ tyčinė kaltės forma (CPK 185 straipsnis), todėl, vadovaujantis Taisyklių 11.3 papunkčiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju.

51. Be to, kaip minėta nutarties 48 punkte, teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad UAB „Pečiusta“ už jos neteisėtus veiksmus buvo skirta ir drausminė nuobauda, todėl sutiktina ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis Taisyklių 11.6 papunkčiu, šis įvykis taip pat negali būti pripažintas draudžiamuoju. Taigi, nenustačius vienos iš draudimo išmokai išmokėti būtinųjų sąlygų – draudžiamojo įvykio, atsakovei ADB „Gjensidige“ nekyla pareiga išmokėti BUAB „Tutrix“ draudimo išmoką.

Dėl ieškinio senaties termino

53. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

54. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

55. Draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas dar savaime nereiškia draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Taisyklių 8.2 punkte nustatyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti draudėjo civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui reikalavimas atlyginti žalą, pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl žalos, padarytos neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais, atlyginimo pateikimas teismui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą (9 p.). Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių Taisyklių 8 punkte nurodytas sąlygas, ir imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis rašytinių draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti.

56. Taigi, nurodytose taisyklėse nustatytas reguliavimas, kuriuo remiantis tiek nukentėjusiajam, tiek žalą padariusiam asmeniui nustatyta pareiga pranešti žalą padariusio asmens draudikui apie įvykį.

57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Tutrix“ bankroto administratorius R. B. pirmąjį ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė draudėjui (UAB „Pečiusta“), kreipdamasis su ieškiniu į teismą 2017 m. vasario 1 d., kartu apie tai pranešdamas ir administratoriaus draudikui, įtraukdamas jį į bylą trečiuoju asmeniu. Taigi, vadovaujantis Taisyklių 8.2 punktu, laikytina, kad pretenziją draudikui ieškovė pareiškė 2017 m. vasario 1 d.

58. Be to, kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi apie neteisėtus bankroto administratoriaus veiksmus, sukėlusius ieškovei žalą, sprendė vadovaudamasis įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo nutartimis, priimtomis BUAB „Turtix“ bankroto byloje, kuriomis buvo panaikinti skundžiami kreditorių 2015 m. liepos 7 d. susirinkimo ir 2016 m. vasario 8 d. komiteto nutarimai dėl administravimo išlaidų išmokėjimo. Vėliausia nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 6 d., apie kurią ieškovei taip pat buvo žinoma. Ieškovė dėl draudimo išmokos priteisimo kreipėsi į teismą 2019 m. balandžio 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip vienerių metų terminui nuo aplinkybių, nurodytų 57 ir 58 punktuose, paaiškėjimo momento.

59. Taigi, aptartos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas buvo praleistas.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio skundžiamo teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

62. Teisėjų kolegijai ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei turėtų būti atlygintos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau tokie įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikti. Todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.