- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-1041-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22483-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- užsienio draudimo įmonei AAS, „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Atenergo“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. netiesioginį ieškinį atsakovei užsienio draudimo įmonei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė „Atenergo“ ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aftalitana“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Elmeda“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Aftalitana“ iš atsakovės 24 979,57 Eur draudimo išmokos ir šešių procentų metines procesines palūkanas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Aftalitana“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Atenergo“, o 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino ieškovo kreditorinius reikalavimus. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu priteisė BUAB „Aftalitana“ iš buvusios nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ 17 917,70 Eur žalos atlyginimo, šešių procentų procesines palūkanas ir 2 788,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė yra UAB „Atenergo“ civilinės atsakomybės draudikė.
2. Ieškovas 2021 m. birželio 20 d. sužinojo, kad naujai paskirta nemokumo administratorė UAB „Elmeda“ nesikreipė su pretenzija į atsakovę dėl žalos atlyginimo pagal draudimo polisus. Dėl to ieškovas 2012 m. birželio 28 d. pateikė netiesioginę pretenziją atsakovei, kuri 2021 m. liepos 19 d. nurodė, kad pagal Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių bankroto procedūras, privalomojo draudimo taisyklių 8.1 punktą nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmai, kuriais padaryta žala. Kadangi žala kilo dėl tyčinių UAB „Atenergo“ veiksmų, atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką.
3. Bylą dėl UAB „Atenergo“ civilinės atsakomybės nagrinėję teismai nekonstatavo, kad UAB „Atenergo“ vykdė tyčinius veiksmus. BUAB „Aftalitana“, siekdama žalos atlyginimo, privalėjo pirmiausia kreiptis į draudikę pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tačiau nemokumo administratorė UAB „Elmeda“ nesikreipė į atsakovę. Atsakovė turėtų atlyginti trečiajam asmeniui 17 917,70 Eur draudimo išmokos, 2 788,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 4 273,37 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., iš viso – 24 979,57 Eur. Ieškovas tik 2021 m. liepos 19 d. gavo atsakovės atsakymą į pretenziją ir tik tuo metu sužinojo apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.
4. Trečiasis asmuo, UAB „Atenergo“, prašė ieškinį tenkinti ir atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas nustatytų, kad terminas praleistas. Nurodė, kad bylą dėl UAB „Atenergo“ civilinės atsakomybės nagrinėję teismai nustatė, kad bankroto administratorė veikė nerūpestingai. Tik nagrinėjamoje byloje atsakovė ėmė teigti, kad administratorė žalą padarė tyčia. Atsakovė iš pradžių turi išmokėti draudimo išmoką ir tik vėliau reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens. UAB „Atenergo“, vykdydama teismo sprendimą, jau sumokėjo 4 000 Eur sumą.
Šalies argumentai
5. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas, kurio kreditorinis reikalavimas yra tik 250 Eur, neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio. BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorė ėmėsi veiksmų skolos išieškojimui iš UAB „Atenergo“, kreipėsi į antstolius. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į UAB „Elmeda“. BUAB „Aftalitana“ ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus daugiau negu draudimo taisyklėse nustatytam 1 metų terminui nuo draudimo liudijimo galiojimo pabaigos. Kadangi ieškinys reiškiamas BUAB „Aftalitana“ vardu, tai vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo civilinėje byloje dėl UAB „Atenergo“ civilinės atsakomybės, baigėsi 2021 m. vasario 19 d. Be to, draudimo išmoka negali būti mokama, nes žala padaryta administratorės tyčiniais veiksmais.
6. Trečiasis asmuo, BUAB „Aftalitana“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Elmeda“, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neinformavo apie savo ketinimus reikšti ieškinį. Trečiasis asmuo neteikė ieškovui jokios informacijos nei žodžiu, nei raštu, nes nebuvo prašoma. Teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimas iš UAB „Atenergo“ kreditorių susirinkimo nutarimu perduotas vykdyti antstoliui ir dalis skolos (4 000 Eur) jau yra išieškota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-574-204/2019 priteisė BUAB „Aftalitana“ iš UAB „Atenergo“ 17 917,70 Eur žalos atlyginimo, šešių procentų procesines palūkanas ir 2 788,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020 nurodė, kad UAB „Atenergo“, perėmusi ieškovei priklausantį turtą – automobilius „BMW 745“ ir „BMW X5“, šį turtą savo žinioje turėjo nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d., per šį laikotarpį neorganizavo turto pardavimo, turtą intensyviai eksploatavo, tokiu būdu mažindama jo vertę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29386-1044/2020 atmetė UAB „Atenergo“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje. Nurodytame sprendime nustatyta faktinė aplinkybė, kad UAB „Atenergo“, kaip nemokumo administratorės, atlikti neteisėti veiksmai patenka į draudimo apsaugos laikotarpį. Šias kitose civilinėse bylose nustatytas faktines aplinkybes teismas pripažino prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
9. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad UAB „Atenergo“, kaip nemokumo administratorės, neteisėti veiksmai (neveikimas) atlikti laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d., šie veiksmai (neveikimas) patenka į draudimo apsaugos laikotarpį. Tačiau baigiantis nurodytam laikotarpiui galiojusių Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.5 punkte (finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1K-143 redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. vasario 13 d.) buvo nustatyta, kad draudėjui – administratoriui, sudariusiam draudimo sutartį, – ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas tinkamu, jeigu jis pareikštas draudimo laikotarpiu (draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienų metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos).
10. Pateiktuose privalomojo draudimo liudijimuose nurodomas draudiko ir draudėjo susitarimas, kad pagal draudimo taisykles pratęstas pretenzijos pareiškimo laikotarpis yra 12 mėnesių nuo atitinkamų draudimo liudijimų galiojimo pabaigos. Teismų nustatytą UAB „Atenergo“ neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpį (iki 2016 m. lapkričio 2 d.) apima 2016 m. gegužės 12 d. išduotas draudimo polisas Nr. 0004175, kuriame nurodytas draudimo liudijimo galiojimas iki 2017 m. gegužės 15 d. Tai reiškia, kad tiek BUAB „Aftalitana“, kaip nukentėjęs asmuo, tiesiogiai, tiek ieškovas, kaip BUAB „Aftalitana“ kreditorius, netiesiogiai reikalavimą atsakovei galėjo reikšti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 15 d.
Atsiliepimas
11. Atsakovė teigia, kad ieškinys pareikštas praėjus daugiau negu 1 metų terminui po atitinkamų draudimo liudijimų galiojimo pabaigos. Nei vienas dalyvaujantis byloje asmuo neprašė šio termino atnaujinti ir nenurodė bei neįrodinėjo jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Kadangi šis vienerių metų terminas praleistas daugiau negu tris kartus, teismas nenustatė pagrindų šį terminą atnaujinti ir savo iniciatyva (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnio 1 dalis). Praleidus terminą atsakovei reiškiami reikalavimai negali būti vertinami, kaip tinkami, nurodytų Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklių 4.5 punkto nuostatų kontekste. Vien ši aplinkybė teikia pakankamą teisinį pagrindą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo teisė atsakovei nėra neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių teigti, kad kitose bylose teismų sprendimais būtų nustatyta UAB „Atenergo“ konkreti kaltės forma – tyčia arba neatsargumas. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad BUAB „Aftalitana“ reikalavimo teisė atsakovei yra neabejotina arba abejotina. Reiškiant netiesioginį ieškinį, skolininko reikalavimo teisė į savo skolininką jau turi būti neabejotina, t. y. dar iki netiesioginio ieškinio pareiškimo jau turi būti nustatytos visos neabejotinos tokio ieškinio patenkinimui būtinos sąlygos, įskaitant ir UAB „Atenergo“ kaltės formą. Kadangi UAB „Atenergo“ kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) iki šiol nenustatyta, tai ieškovo netiesioginis ieškinys vertintinas ir kaip pareikštas nesant tam būtinos prielaidos, t. y. nesant pagrindo teigti, kad kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Taigi ieškinys atmestinas, remiantis dar ir šiuo papildomu pagrindu.
13. Byloje nėra jokių duomenų, kad BUAB „Aftalitana“ ar jos vardu veikianti nemokumo administratorė UAB „Elmeda“ būtų kreipusios į atsakovę dėl draudimo išmokos ir kad šiuo klausimu būtų gavusios neigiamą atsakovės atsakymą (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to teismas pripažino, kad anksčiausias ir vienintelis žinomas atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką įvyko būtent pateikiant ieškovui 2021 m. liepos 19 d. atsakymą. Tik nurodytą dieną atsakovė atsisakė sumokėti draudimo išmoką, todėl tik nuo šios dienos kreditorius galėjo suvokti, kad atsakovė pažeidžia jo subjektinę teisę. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamą ieškinį pareikšdamas 2021 m. rugpjūčio 13 d., ieškovas nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino. Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovas L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl netinkamai nustatė senaties termino pradžią ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Teismas padarė itin dviprasmišką išvadą, nes konstatavo, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį 2021 m. rugpjūčio 13 d., nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino, tačiau ieškinį atmetė.
14.2. Ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo BUAB ,,Aftalitana” kreditorius. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu iš UAB „Atenergo“ buvo priteista 17 917,70 Eur žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas 2021 m. birželio 20 d. gavo informaciją iš nemokumo administratorės UAB „Elmeda“, kad iki šios dienos ji nesikreipė su pretenzija į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo pagal draudimo polisus. Taigi neįgyvendinama turtinė teisė (gauti draudimo išmoką) yra galiojanti ir vykdytina, yra pažeidžiami BUAB ,,Aftalitana“ kreditorių interesai.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Atenergo“ kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) iki šiol nenustatyta, todėl ieškovo netiesioginis ieškinys vertintinas, kaip pareikštas nesant tam būtinos prielaidos, t. y. nesant pagrindo teigti, kad kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Tačiau UAB „Atenergo“ žalos padarymo faktas yra konstatuotas Tauragės apylinkės teismo sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuriomis pripažinta, kad UAB „Atenergo”, vykdydama UAB „Aftalitana” bankroto proceso administravimą, padarė žalą. UAB „Atenergo” savo bankroto administravimo veiklą buvo apdraudusi. Todėl atsakovė turi pareigą atlyginti UAB „Atenergo” padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas netiesioginiam ieškiniui reikšti. Teismas netinkamai vertino netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygas, netinkamai taikė materialios teisinės normas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė AAS „BTA Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų argumentų, kurie būtų buvę neįvertinti teismo, tik iš esmės atkartoja savo procesiniuose dokumentuose dėstytas mintis. Atsakovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų BUAB „Aftalitana“ pagal ieškovo nurodytus teismų sprendimus. Teismas nepriteisė iš atsakovės jokios žalos atlyginimo, žala buvo priteista iš bankroto administratorės UAB „Atenergo“. Taigi pagal teismo sprendimą BUAB „Aftalitana“ skolininkė yra būtent UAB „Atenergo“, kuri turi atlyginti padarytą žalą.
15.2. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorė UAB „Elmeda“ nėra pareiškusi reikalavimų dėl teismo priteistos žalos sumokėjimo ar inicijavusi teismo sprendimo priverstinio vykdymo iš skolininkės UAB „Atenergo“. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditorius netiesioginį ieškinį skolininko vardu pareiškia, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Byloje tokių duomenų nėra. Ieškovo teiginys, kad 2021 m. birželio 20 d. jis gavo informaciją iš UAB „Elmeda“, kad nemokumo administratorė nesikreipė su pretenzija į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, nėra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovas privalo šį teiginį pagrįsti ir pateikti rašytinius įrodymus, kad būtų visi pagrindai reikšti netiesioginį ieškinį.
15.3. Šioje byloje ieškovas reiškia ieškinį dėl draudimo išmokos sumokėjimo, kuriam pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad apie teisę reikšti ieškinį jis sužinojo tik 2021 m. liepos 19 d., todėl nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad 2016 m. gegužės 12 d. draudimo polise nurodytas draudimo liudijimo galiojimas iki 2017 m. gegužės 15 d. Tai reiškia, kad tiek BUAB „Aftalitana“, kaip nukentėjęs asmuo, tiesiogiai, tiek ieškovas, kaip BUAB „Aftalitana“ kreditorius, netiesiogiai reikalavimą atsakovei galėjo reikšti iki 2018 m. gegužės 15 d. Ieškinys pareikštas, praėjus daugiau negu 1 metų terminui po draudimo liudijimų galiojimo pabaigos.
Šalies argumentai
15.4. Ieškovas netiesioginį ieškinį reiškia, nurodydamas, kad turi būti išmokėta draudimo išmoka pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020. Dėl to vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2021 m. vasario 9 d., nes BUAB „Aftalitana“ nurodytoje byloje dalyvavo ieškovės teisėmis ir apie priimtą sprendimą tikrai žinojo ir turėjo informuoti visus kreditorius. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik 2021 m. liepos 19 d.
15.5. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad reikalavimo teisė yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina būtent atsakovės, o ne trečiojo asmens UAB „Atenergo“ atžvilgiu. BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorė UAB „Elmeda“ nurodė, kad ieškovas apie savo ketinimus dėl ieškinio pateikimo administratorės neinformavo, jokios informacijos kreditoriui administratorė neteikė. Šiuo metu BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo nutarimu dėl netiesioginiame ieškinyje nurodomo reikalavimo yra pradėtas priverstinio išieškojimo vykdymas iš UAB „Atenergo“. Dėl to ieškovo ieškinys neatitinka vienos iš sąlygų, kad skolininkė, BUAB „Aftalitana“, turtinės teisės neįgyvendina, t. y. skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Atenergo“ sutinka su skundu, prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas sprendime yra padaręs prieštaringas išvadas, nes aiškinamojoje dalyje nurodė, kad praleistas senaties terminas tris kartus ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas, ir kartu konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Bylose, kurios susijusios su bankroto procesu, teismas gina viešąjį interesą. Dėl to teismas privalo būti aktyvus ir turi teisę išeiti iš bylos nagrinėjimo ribų ir, esant būtinybei, atnaujinti senaties terminą. Teismo sprendime padarytos išvados kelia dideles abejones dėl teismo šališkumo. Kreditorius, gindamas viešąjį interesą, pateikė netiesioginį ieškinį, nes nemokumo administratorė UAB „Elmeda“ neatliko savo pareigos ir nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo pagal privalomojo draudimo sutartį. Tiek ieškovas, tiek UAB „Atenergo“ prašė, teismui padarius išvadą, kad praleistas senaties terminas, atnaujinti praleistą senaties terminą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino, bet vis tiek taikė senaties terminą.
16.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra nustatyta UAB „Atenergo“ kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), todėl ieškovo netiesioginis ieškinys vertintinas ir kaip pareikštas nesant tam būtinos prielaidos. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pripažino, kad UAB „Atenergo“ netinkamai vykdė bankroto procedūras, neorganizavo turto pardavimo, jokių tyčinių veiksmų nebuvo nustatyta. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad bankroto administratorė atliko neteisėtus veiksmus, būdama nerūpestinga. Teismo išvada, kad ieškinys atmestinas ir dėl to, kad nėra nustatyta kaltės forma, neatitinka jokių protingumo ir teisingumo kriterijų.
16.3. Privalomasis draudimas praranda savo paskirtį, nes draudimas yra garantas žalą patyrusiai šaliai. Šiuo atveju žalą patyrusi šalis net negauna išmokų už padarytą žalą ir turi savo teises ginti teismuose. Draudimo bendrovė privalo išmokėti draudimo išmoką žalą patyrusiai šaliai ir, nustačiusi, kad buvo atlikti tyčiniai veiksmai, išsiieškoti išmokėtą sumą iš draudėjo. Taip bus ginami teisėti žalą patyrusios šalies reikalavimai. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos 2020 m. spalio 28 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties šalys turi mažai laisvės nustatyti privalomojo draudimo sutarties sąlygas, šios sąlygos paprastai apibrėžiamos teisės aktu. Teismui aiškinant tokią sutartį, sutarties sąlygos aiškinamos parengusios draudimo taisykles šalies nenaudai, tai yra jei sutartyje nėra nurodytos tyčinių veiksmų sąlygos, tai reiškia, kad administratorius neatliko tyčinių veiksmų. Draudikas turi pareigą įrodyti tyčinius veiksmus.
17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Aftalitana“, atstovaujamas nemokumo administratorės UAB „Elemeda“, nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad priešingai, negu ieškovas teigia savo apeliaciniame skunde, BUAB „Aftalitana“ nagrinėjamoje byloje nėra ieškovė ir nemokumo administratorė UAB „Elmeda“ nėra trečiasis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo netiesioginis ieškinys dėl 24 979,57 Eur draudimo išmokos iš atsakovės, nemokumo administratorės civilinės atsakomybės draudikės, priteisimo bankrutuojančiai įmonei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „Aftalitana“ iškėlė bankroto bylą (dabartinis bankroto bylos Nr. B2-8-513/2022), bankroto administratore paskyrė UAB „Atenergo“. Administratorė UAB „Atenergo“ savo profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarė su atsakove (2013 m. gegužės 10 d. draudimo polisas Nr. PCAD 017540, 2015 m. gegužės 7 d. draudimo polisas Nr. PCAD 022074, 2015 m. gegužės 8 d. draudimo polisas Nr. PCAD 027545, 2016 m. gegužės 12 d. draudimo polisas Nr. 0004175). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi pripažino UAB „Aftalitana“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Žemesnės instancijos teismas
20. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atstatydino UAB „Atenergo“ iš BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi BUAB „Aftalitana“ bankroto administratore paskyrė UAB „Geraldis“. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atstatydino UAB „Geraldis“ iš BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės pareigų ir bankroto administratore paskyrė UAB „Elmeda“.
21. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi į BUAB „Aftalitana“ kreditorių sąrašą įtraukė ieškovą su 249,39 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.
22. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-574-204/2019 išnagrinėjo ieškovės BUAB „Aftalitana“ ieškinį atsakovams UAB „Atenergo“ ir A. M., trečiaisiais asmenimis atsakovų pusėje dalyvaujant AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ir „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialui, ir ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš UAB „Atenergo“ 17 917,70 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 2 788,50 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „Aftalitana“, 350 Eur bylinėjimosi išlaidų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje bei 403 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą
23. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1261-459/2019 Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį paliko nepakeistą.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29386-1044/2020 išnagrinėjo ieškovės UAB „Atenergo“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo ir ieškinį atmetė, remdamasis aplinkybe, kad ieškovė reikalavo priteisti draudimo išmoką sau, o ne asmeniui, kuriam buvo padaryta žala. Teismas išaiškino, kad draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygina žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam (Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis).
25. BUAB „Aftalitana“ administratorė UAB „Elmeda“ 2021 m. birželio 20 d. informavo ieškovą, kad ji nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo pagal draudimo polisus. Ieškovas 2021 m. birželio 28 d. pateikė netiesioginę pretenziją atsakovei, prašydamas pateikti atsakymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo (el.b., failas 1, l. 32). Atsakovė 2021 m. liepos 19 d. raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes administratorė žalą padarė tyčiniais veiksmais, o pagal Taisyklių 8.1 punktą nedraudžiamasis įvykis yra administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmai, kuriais žala padaryta tyčia. Dėl to ieškovas pagal CK 6.68 straipsnio nuostatas pareiškė atsakovei netiesioginį ieškinį, reikalaudamas priteisti draudimo išmoką bankrutavusiai įmonei. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra visų CK 6.68 straipsnyje nustatytų netiesioginio ieškinio sąlygų, nes BUAB „Aftalitana“ reikalavimo teisė atsakovei nėra neabejotina, galiojanti ir vykdytina.
Dėl praleisto reikalavimo draudimo bendrovei pareiškimo termino
26. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino momentą, padarė dviprasmišką išvadą, pripažindamas, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, tačiau vis tiek ieškinį atmetė.
27. Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškinio senaties terminas pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo sužinojimo apie jo pažeistas teises momentą, pripažino, kad jį patvirtina vienintelis byloje esantis atsakovės 2021 m. liepos 19 d. atsisakymas mokėti draudimo išmoką, todėl ieškovas, 2021 m. rugpjūčio 13 d. pareikšdamas ieškinį, nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.
28. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo ir bankroto administratorės, UAB „Atenergo“, su atsakove sudarytų Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisų sąlygas dėl juose numatytų draudimo sutarties galiojimo terminų taikymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintose Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas sąlygas draudėjo reiškiamam reikalavimui draudikui dėl žalos atlyginimo. Pagal šių Taisyklių 4.5 punktą toks draudėjo reikalavimas draudikui turi būti pareikštas draudimo laikotarpiu (draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienų metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos). Pažymėtina, kad nurodytas reikalavimo pareiškimo terminas nėra ieškinio senaties terminas.
29. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Atenergo“, kaip nemokumo administratorės, neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpį (iki 2016 m. lapkričio 2 d.) apima 2016 m. gegužės 12 d. išduotas draudimo polisas Nr. 0004175, kuriame nurodytas draudimo liudijimo galiojimas iki 2017 m. gegužės 15 d., pripažino, kad BUAB „Aftalitana“, kaip nukentėjęs asmuo, tiesiogiai, ir ieškovas, kaip BUAB „Aftalitana“ kreditorius, netiesiogiai reikalavimą atsakovei galėjo reikšti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 15 d. Dėl to pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad nei vienas dalyvaujantis byloje asmuo neprašė šio termino atnaujinti ir nenurodė jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių, pripažino, kad dėl praleisto termino atsakovei reiškiami reikalavimai negali būti vertinami kaip „tinkami“ pagal Taisyklių 4.5 punkto nuostatas ir vien ši aplinkybė yra pakankamas teisinis pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi jis prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai.
30. Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 15 dalis). Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygos yra apibrėžtos ĮBĮ, Taisyklėse ir draudimo sutartimi, sudaryta draudiko ir bankroto administratoriaus. Skirtingai nuo savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties šalys turi mažai laisvės nustatyti privalomojo draudimo sutarties sąlygas; šios sąlygos paprastai apibrėžiamos teisės aktu.
31. ĮBĮ 11 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Pagal šio straipsnio 17 dalį draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. Administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (ĮBĮ 11 straipsnio 20 dalis).
32. Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje bankrutuojanti įmonė reiškė reikalavimą bankroto administratorės draudikei dėl draudimo išmokos priteisimo, kai kitoje civilinėje byloje teismo sprendimu iš bankroto administratorės bankrutuojančiai įmonei buvo priteistas nuostolių atlyginimas, ir aiškindamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-637 patvirtintų Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nuostatose įtvirtintą išplėstinį (ne trumpesnis nei vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos) tiek žalos atsiradimo, tiek reikalavimo pareiškimo laikotarpį, pripažino, kad rašytinė pretenzija draudėjai ir draudikei pareikšta ieškovei pateikiant ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo yra pareikšta per išplėstinį reikalavimo pareiškimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020 26-29 punktai).
33. Nagrinėjamoje byloje kitų teismų įsiteisėjusiais sprendimais buvo pripažinta, kad UAB „Atenergo“, kaip bankroto administratorės, neteisėti veiksmai (neveikimas) atlikti laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. patenka į draudimo apsaugos laikotarpį. Atsakovės 2016 m. gegužės 12 d. išduotame draudimo polise Nr. 0004175 nurodyta, kad draudimo sutarties pagrindas yra Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintos Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklės.
34. Taisyklių 4 punktas nustato sąlygas, kurioms esant draudėjui – administratoriui, sudariusiam draudimo sutartį (toliau – draudėjas), – ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas tinkamu. Pagal 4.5 punktą reikalavimas turi būti pareikštas draudimo laikotarpiu (draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienų metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos). Šios nuostatos yra analogiškos anksčiau galiojusių Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 ir 8.3 punktų nuostatoms, kuriomis buvo remiamasi nutarties 32 punkte aptartoje kasacinio teismo nutartyje, tai yra reikalavimas yra pripažįstamas tinkamu, jeigu per draudimo laikotarpį jis yra pareiškiamas tiek draudėjui, tiek draudikui.
35. Lietuvos teismo informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad BUAB „Aftalitana“ ieškinį atsakovams UAB „Atenergo“ ir A. M. dėl žalos atlyginimo Tauragės apylinkės teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 7 d. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-574-204/2019, 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje įtraukė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialą ir jiems įstatymo nustatyta tvarka išsiuntė procesinius dokumentus, nustatydamas 14 dienos terminą atsiliepimams į ieškinį pareikšti. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atsiliepimą nurodytoje byloje pateikė 2017 m. spalio 4 d. Taigi draudėjai, nemokumo administratorei UAB „Atenergo“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas 2017 m. rugpjūčio 7 d., o atsakovė, bankroto administratorės draudikė, apie šį reikalavimą jau žinojo 2017 m. spalio 4 d.
36. Pripažintina, kad Taisyklių 4.5 punkto ir Draudimo poliso sąlyga, pagal kurią reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti pareikštas iki 2018 m. gegužės 15 d., buvo įvykdyta tinkamai. Atsakovei, kaip draudikei, buvo pranešta apie draudžiamąjį įvykį, ji žinojo, kad jai gali kilti pareiga mokėti draudimo išmoką. Dėl to pripažintina, kad ir nagrinėjamoje byloje netiesioginį reikalavimą pagal CK 6.68 straipsnį pareiškęs žalą patyrusios BUAB „Aftalitana“ kreditorius nėra praleidęs termino reikalavimui (pretenzijai) atsakovei, kaip bankroto administratorės draudikei, pareikšti.
Dėl bankroto administratorės kaltės formos
37. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bankroto administratorės kaltės forma nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo ieškovo argumentu.
38. Pagal Taisyklių 8.1 punktą draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), išskyrus Civiliniame kodekse nustatytas išimtis, kai draudikas vis tiek privalo mokėti draudimo išmoką. Atsakovė savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką 2021 m. liepos 19 d. rašte ieškovui ir nagrinėjamoje byloje grindė aplinkybe, kad administratorė žalą padarė tyčiniais veiksmais. Atsakovė teigė, kad bankroto administratorės tyčią patvirtina bankroto administratorei taikomi didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, žala padaryta administratorei pažeidžiant jos profesinę veiklą tiesiogiai reglamentuojančias imperatyviąsias ĮBĮ nuostatas, todėl tokie bankroto administratorės veiksmai (šiuo atveju – neveikimas) civilinės teisės prasme vertintini kaip tyčiniai.
39. Pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas).
40. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-574-204/2019 nustatė, kad atsakovė UAB „Atenergo“ trejų metų laikotarpiu (nuo tada, kai 2013 m. balandžio 2 d. perėmė BUAB „Aftalitana“ priklausančius automobilius iki jos atstatydinimo iš bankroto administratorės pareigų 2016 m. balandžio 11 d.) neorganizuodama turto pardavimo ir neparduodama turto (automobilių BMW 745 ir BMW X5), intensyviai naudodama juos, didindama jų ridą, veikė neteisėtai, mažino kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš gautinų lėšų, pardavus automobilius už to meto rinkos kainą. Atsakovės kaltę įrodo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 4 d. išvada Nr. D4-11, kurioje konstatuota, kad administratorius, neorganizuodamas įmonės turto pardavimo bei neorganizuodamas klausimo sprendimo įmonės kreditorių susirinkime dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies nustatyto termino pratęsimo, šiam terminui nesuėjus, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Elgesio kodekso 11.2 punktą. Už šiuos ir kitus pažeidimus administratorei skirta nuobauda – viešas įspėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
41. Vertindamas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo teisėtumą, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1261-459/2019 23 punkte nurodė, kad bankroto administratorė pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą neužtikrindama įmonės turto apsaugos, IBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, netinkamai gindama visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (nutarties 17 punktas), IBĮ 33 straipsnyje 1 dalies 2 punktą, neorganizuodama turto pardavimo (nutarties 18 punktas), apeliantės veiksmų neteisėtumą taip pat įrodo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 4 d. išvada, kur konstatuota, kad apeliantė pažeidė ĮBI 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą (nutarties 21 punktas), ir šios nutarties 19 ir 20 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės dėl apeliantės (UAB „Atenergo“) nerūpestingumo, vykdant ieškovės bankroto procesą.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020 47 nutarties punkte pripažino, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų šaukti bendrovės kreditorių susirinkimus (kreditoriui AB Šiaulių bankui pateikus pasiūlymą dėl ginčo automobilių pardavimo, dėl kurio balsuojama nebuvo, kitas kreditorių susirinkimas, kuriame šis klausimas buvo svarstomas, atsakovės buvo sušauktas daugiau nei po dvejų metų nuo pasiūlymo pateikimo), bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai buvo įvertinta kaip neteisėtas atsakovės neveikimas, pasireiškiantis, be kita ko, rūpestingumo pareigos nevykdymu.
43. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-574-204/2019 vertindami apeliacinės instancijos ir kasacinis teismas pasisakė dėl bankroto administratorės nerūpestingumo ar rūpestingumo pareigos nevykdymo, tai yra jos tyčia nebuvo konstatuota. Dėl to pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių teigti, jog kitose bylose teismų sprendimais jau būtų nustatyta UAB „Atenergo“ kokia nors konkreti kaltės forma – tyčia arba neatsargumas. Tiek Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties motyvų analizė atskleidžia, kad bankroto administratorės veiksmuose (neveikime) nebuvo nustatyta tyčios. Tuo tarpu pagal Taisyklių 8.1 punktą nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstami tik tyčiniai bankroto administratoriaus veiksmai.
44. Atsakovės, draudikės, argumentas nagrinėjamoje byloje, kad dėl to, jog žala padaryta administratorei pažeidžiant jos profesinę veiklą tiesiogiai reglamentuojančias imperatyviąsias ĮBĮ nuostatas, bankroto administratorės veiksmai (šiuo atveju – neveikimas) civilinės teisės prasme vertintini kaip tyčiniai, yra nepagrįstas. Iš dalies sutiktina, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Tačiau kiekvieną bankroto administratoriaus padarytą ĮBĮ imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, sukėlusį žalos, pripažįstant tyčiniu, būtų iš viso paneigta bankroto administratoriaus profesinės civilinės privalomojo atsakomybės draudimo esmė, nes tokiu atveju draudikė įgytų neribotą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Dėl to nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti Taisyklių 8.1 punktą ir juo remiantis bankroto administratorės padarytą žalą bankrutuojančiai įmonei pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu.
Dėl kitų netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygų
45. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).
46. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiškiai suformuluota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).
47. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-574-204/2019 priteisė BUAB „Aftalitana“ iš UAB „Atenergo“ 17 917,70 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 17 917,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 2 788,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
48. BUAB „Aftalitana“ 2021 m. vasario 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta pagal vykdomąjį raštą Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą perduoti vykdyti antstoliui, UAB „Atenergo“ 4 000 Eur bankrutavusiai įmonei jau buvo sumokėjusi (el.b., failas 1, l. 81-82). Antstolis 2021 m. vasario 9 d. patvarkymu priėmė 2020 m. birželio 25 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 20 471,00 Eur skolos išieškojimo vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0118/21/00169 (el.b., failas 1, l. 84-85).
49. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas yra įrodęs visas netiesioginio ieškinio sąlygas, tai yra ieškovas turi reikalavimo teisę į BUAB „Aftalitana“, kuri yra patvirtinta teismo nutartimi, Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu priteisdamas iš UAB „Atenergo“ bankrutuojančiai įmonei 17 917,70 Eur žalos atlyginimo, patvirtino BUAB „Aftalitana“ teisę reikalauti priteistos žalos dydžio draudimo išmokos iš atsakovės, kaip bankroto administratorės civilinės atsakomybės draudikės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad BUAB „Aftalitana“ kreipimasis į antstolį dėl Tauragės apylinkės teismo sprendimo priteistos sumos išieškojimo iš buvusios bankroto administratorės UAB „Atenergo“ nėra tinkamas bankrutavusios įmonės teisės gauti 17 917,70 Eur žalos atlyginimą įgyvendinimo būdas.
50. Aplinkybė, kad dėl teismo priteistos žalos išieškojimo yra pradėta vykdomoji byla, patvirtina, jog UAB „Atenergo“ neturi tokio turto, iš kurio iš karto galėtų atlyginti priteistą žalą, arba nesiekia geranoriškai atlyginti žalos. Taigi kartu su vykdomosios bylos procesu yra nepagrįstai ilginamas ir bankroto procesas, tiek bankrutavusi įmonė, tiek jos kreditoriai neatgauna padarytos žalos atlyginimo. Tuo tarpu įstatymo įtvirtinto privalomojo bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo paskirtis yra galimybė bankrutuojančiai įmonei operatyviai greitai gauti padarytos žalos dydžio draudimo išmoką iš draudimo bendrovės. Taigi nagrinėjamoje byloje yra visi pagrindai pripažinti ieškovo ieškinį pagrįstu.
51. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 24 979,57 Eur draudimo išmoką ir nurodė, kad šią sumą sudaro: 17 917,70 Eur draudimo išmoka, 2 788,50 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 4 273,37 Eur procesinės 6 proc. dydžio palūkanos nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovės bankrutavusiai įmonei priteistina 17 917,70 Eur dydžio draudimo išmoka, nes būtent tokio dydžio bankroto administratorės padaryta žala buvo nustatyta ir priteista Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-574-204/2019, taip pat 4 273,37 Eur procesinės palūkanos, apskaičiuotos nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.
52. Pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bankrutavusiai įmonei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio palūkanos nuo 17 917,70 Eur draudimo išmokos sumos nuo bylos iškėlimo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Tauragės apylinkės teismo BUAB „Aftalitana“ iš UAB „Atenergo“ priteista 2 788,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nepripažintina patenkanti į atlygintinos žalos sumą, kurios bankrutavusi įmonė galėtų reikalauti iš draudimo bendrovės, kaip draudimo išmokos. Nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma buvo patirta dėl to, kad bankrutavusi įmonė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė ne tiesiogiai bankroto administratorės draudikei, bet pačiai buvusiais bankroto administratorei.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad dėl bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės draudimo santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo bei kitų teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų aplinkybių neįvertinimo yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Aftalitana“ iš atsakovės 17 917,70 Eur draudimo išmoką, 4 273,37 Eur palūkanų ir 6 proc. metines palūkanas už 17 917,70 Eur priteistą draudimo išmokos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies2 punktas).
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese
56. Ieškovas neprašė teismo priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
ieškovo L. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aftalitana“, juridinio asmens kodas 177421664, iš atsakovės užsienio įmonės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 17 917,70 Eur (septyniolika tūkstančių devynis šimtus septyniolika eurų 70 eurocentų) draudimo išmoką, 4 273,37 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris eurus 37 eurocentus) palūkanas ir 6 proc. metines palūkanas už 17 917,70 Eur priteistą draudimo išmokos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.