Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams A. D. (A. D.), Č. V. ir K. V. dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine, dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Vilniaus miesto 17-o notarų biuro notarė L. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos K. V. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė.Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad I. J. 2012 m. vasario 1 d. priklausė ½ dalis pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1165/2300 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui A. D. priklausė ¼ namo dalis ir 1135/2300 ha žemės sklypo dalys, esančių (duomenys neskelbtini) (pagrindas, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2012 m. sausio 17 d. Nr. 6-35VZ). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. D. tėvas S. D., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės T. D. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą, t. y. ¼ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdyti. 2012 m. rugsėjo 5 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas notarinio registro Nr. 6-2253VZ, kuriuo buvo patvirtinta tai, kad ir likusią ¼ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldi A. D.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pripažino apsimestine 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 1135, sudarytą tarp atsakovų Č. V. ir A. D., pagal kurią A. D. išmainė 227/460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), į sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); laikė šį mainų sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovas A. D. pardavė, o Č. V. nupirko dalį žemės sklypo ir 1/4 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), už 450 000 Lt; perkelė ieškovei I. J. nurodyto turto pirkėjo teises ir pareigas ir priteisė iš ieškovės I. J. atsakovei Č. V. 450 000 Lt, nustatant, jog ši pinigų suma sumokėtina per 20 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4061, sudarytą tarp atsakovių Č. V. ir K. V. dėl 1135/2300 dalies žemės sklypo ir ¼ gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Be to, perkėlė ieškovei I. J. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 10518, sudarytą tarp atsakovų A. D. ir K. V., pagal kurią A. D. pardavė K. V. ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš ieškovės I. J. atsakovei K. V. 40 000 Lt, nustatant, jog ši pinigų suma sumokėtina per 20 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienosApeliantė tvirtina, kad 2012 m. vasario 1 d. mainų sutarties sudarymo metu namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturte buvo ne tik I. J. ir atsakovas A. D., bet ir T. D. (jos įpėdiniai), kas turėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3252-467/2014, tai nei teismui, nei jai nebuvo žinoma. Apeliantės teigimu, civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 tinkamai nenustačius visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teisinius santykius, nepagrįstai ieškovei perkėlė pirkėjo teises pagal 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pasak pareiškėjos, ji apie tai sužinojo tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-5303-392/2017, kai atsakovas A. D. 2017 m. gruodžio 5 d. jai pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-5604-872/2012 medžiagą.Bylos duomenys patvirtina, kad S. D. ir T. D. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijo santuokos metu. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Taigi nuo (duomenys neskelbtini) S. D. ir T. D. bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė. Po T. D. mirties susiklostė paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes mirusioji testamento nebuvo sudariusi. Bylos duomenys patvirtina, kad po T. D. mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai: mirusiosios sutuoktinis S. D. bei mirusiosios vaikai A. D. ir V. S.. Nei vienas iš nurodytų įpėdinių po T. D. mirties į notarą įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendime konstatuota, kad S. D., po sutuoktinės T. D. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą (CK 5.50 str. 2 d.). Po S. D. mirties į notarą įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik A. D., kuris galiausiai ir paveldėjo visą tėvams priklausiusį turtą, t. y. 1135/2300 dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi bet kuriuo atveju faktiškai 2012 m. vasario 1 d. mainų sutarties, kurios viena iš šalių buvo A. D., sudarymo metu negalėjo būti pažeistos kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių, išskyrus I. J., teisės ir teisėti interesai. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3253-467/2014, tiek teismui, tiek apeliantei turėjo būti žinomos aplinkybės apie visus ginčo turto bendraturčius bei aplinkybė, kada atsakovas A. D. paveldėjo ¼ dalį namo, kuri priklausė mirusiai jo motinai T. D. iki jos mirties. Tai, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo aprašomosios dalies turinys, iš kurio matyti, kad pats atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad po tėvo S. D. mirties jis paveldėjo 1135/2300 dalį žemės sklypo ir ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalį to paties namo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio tėvas nebuvo susitvarkęs dokumentų, liudijančių nuosavybės teisę po sutuoktinės mirties. 2012 m. rudens pradžioje atsakovas, sutvarkęs dokumentus dėl nuosavybės teisių į likusią ¼ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiūlė atsakovei Č. V. įsigyti ir šią dalį. Be to, pastebėtina, kad A. D. šią žemės sklypo dalį galėjo parduoti ir pardavė atsakovei K. V., tik kai įgijo nuosavybės teisę į ją (šiuo atveju paveldėjęs), t. y. 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5604-872/2012 ir šio pagrindu atsakovui A. D. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į likusią ¼ turto dalį. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai patvirtina tai, kad apeliantė, sudarydama 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo, jog A. D., sudarant mainų sutartį, negalėjo disponuoti minėta namo dalimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3252-467/2014, apeliantė K. V. turėjo atstovą – advokatą A. J., kuris atstovavo A. D. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5604-872/2012 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Maža to, minėtoje civilinėje byloje kaip liudytoja buvo apklausta ir pačios apeliantės motina Č. V..Nurodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad apeliantei K. V. civilinės bylos Nr. 2-3252-467/2014 nagrinėjimo metu buvo žinomos visos jos nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių.Situacijos vertinimo nekeičia ir apeliantės nurodytas argumentas, kad, tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-5303-392/2017, kai atsakovas A. D. 2017 m. gruodžio 5 d. jai pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-5604-872/2012 medžiagą, ji sužinojo apie visus namo bendraturčius, buvusius 2012 m. vasario 1 d. mainų sutarties sudarymo dieną. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. advokatų bendrijos CLARUS grupė lydraštis, kuriuo K. V. perduota Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos medžiaga, niekaip nesietinas su konkrečios bylos medžiaga, todėl jis negali nei patvirtinti, nei paneigti apeliantės nurodomų neva naujai paaiškėjusių aplinkybių ir apeliantės argumento dėl trijų mėnesių skaičiavimo. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, jai buvo žinomi civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl šie duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. Vien šio fakto konstatavimas sudaro pakankamą pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau nepasisako dėl kitų proceso atnaujinimo sąlygų bei kitų skundo argumentų, neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, tinkamai motyvavo bei sprendė, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas ar nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos. Suinteresuotas asmuo I. J. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus, kad ji už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens I. J. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.16 punkte nurodytą dydį (0,4 koeficientas dauginamas iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (atsiliepimas į atskirąjį skundą rengtas 2018 m. balandžio mėnesį, o užpradėjusio ketvirčio, t. y. 2017 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 884,8 Eur), jos, įvertinus bylos pobūdį bei suteiktų teisinių paslaugų apimtį, mažintinos iki 300 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos K. V. suinteresuotam asmeniui I. J. 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.