- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-14
- Bylos Nr.
- 2-1014-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00392-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- Č. V., K. V., A. D.
- Ieškovas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Č. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovės K. V. vardu registruotam nekilnojamajam turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams A. D. (A. D.), Č. V., K. V. dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu, dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei, trečiasis asmuo - Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarė L. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. D., Č. V. ir K. V., dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei, dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento bei pirkimo – pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ginčo objektu esančiam turtui ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei K. V. priklausančias 1135/2300 dalis žemės sklypo bei 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant perleisti bei kitų asmenų vardu registruoti jų nuosavybę, taip pat kitaip uždraudžiant atlikti su nurodyto sklypo ir namo dalies valdymu bei disponavimu susijusius veiksmus, kurie galėtų apsunkinti savininko teises į juos.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino ir: 1) pripažino apsimestine 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, sudarytą tarp atsakovų Č. V. ir A. D., pagal kurią A. D. išmainė 227/460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), į sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); laikė šį mainų sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovas A. D. pardavė, o Č. V. nupirko dalį žemės sklypo ir 1/4 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), už 450 000 Lt; perkėlė ieškovei I. J. nurodyto turto pirkėjo teises ir pareigas bei priteisė iš ieškovės I. J. atsakovei Č. V. 450 000 Lt, nustatant, jog ši pinigų suma sumokėtina per 20 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių Č. V. ir K. V. dėl 1135/2300 dalies žemės sklypo ir ¼ gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); 3) perkėlė ieškovei I. J. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. D. ir K. V., pagal kurią A. D. pardavė K. V. ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš ieškovės I. J. atsakovei K. V. 40 000 Lt, nustatant, jog ši pinigų suma sumokėtina per 20 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisė ieškovei I. J. iš atsakovų A. D., Č. V. ir K. V. po 2 966,66 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų bei po 1 452 Lt iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 5) priteisė valstybei iš atsakovų A. D., Č. V. ir K. V. po 15,16 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Tuo pačiu sprendimu teismas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teisme 2015 m. vasario 12 d. buvo gautas ieškovės I. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ieškovė nurodė, kad sprendimo dalis dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo yra įvykdyta - 2015 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į 227/460 žemės sklypo ir 1/2 gyvenamojo namo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nebereikalingas. Be to ieškovė įrodė ir tai, kad yra atsiskaičiusi su atsakovėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgęs į tai, jog byloje gauti duomenys patvirtina, kad ieškovė yra įvykdžiusi įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir atsakovėms Č. V. ir K. V. į jų nurodytas sąskaitas banke yra pervedusi teismo sprendime nurodytas sumas - atitinkamai Č. V. – 130 329,01 EUR sumą, K. V. – 11 584,80 EUR sumą. Taip pat bylos šalys yra sumokėję ir kitas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu priteistas sumas. Todėl teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Č. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties yra pateiktas kasacinis skundas, kuriuo atsakovės ginčija bylas nagrinėjusių teismų išvadas, priimtas išnagrinėjus bylą ir tenkinus ieškinį, todėl kyla pavojus, jog kasacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą gali būti neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo dėl to, jog turtas bus perleistas. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė teismo sprendimu jai priteistą turtą yra įkeitusi ir ketina jį perleist, kas rodo jos siekį pasipelnyti atsakovių sąskaita. Atsakovė teigė, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas netyrė bylos nagrinėjimui aktualios informacijos, jog atsakovė K. V. ir Č. V. yra dukra ir mama bei, kad mainų sutartimi, kuri pripažinta apsimestiniu sandoriu, perleistas turtas yra šeimos turtas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį, taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pažymi, jog pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra, kadangi bylas nagrinėjusių teismų sprendimai yra įsiteisėję ir įvykdyti. Atsiliepimu paaiškinta, jog turtas buvo įkeistas siekiant atsiskaityti su atsakovėmis pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Nors laikinosios apsaugos priemonės skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, jos pasižymi procesiniu teisiniu pobūdžiu, kuris lemia tai, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, kurių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu: jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Teismui ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir perkėlė ieškovei I. J. ginčijamais sandoriais perleistas nuosavybės teises į ginčo objektu esantį turtą - dalį žemės sklypo ir 1/4 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš ieškovės I. J. atsakovei Č. V. 130 329,01 Eur (450 000 Lt), o atsakovei K. V. 11 584,80 Eur (40 000 Lt), nustatant, jog šios pinigų suma sumokėtina per 20 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. spendimą paliko nepakeistą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių perkėlimo ieškovei yra įvykdytas - ieškovei perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, jos vardu registruotos nuosavybės teisės į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 141-143), atsakovėms priteistos sumos – sumokėtos (t. 2, b. l. 183-184). Todėl, egzistuojant visiems CPK 150 straipsnio 3 dalyje numatytiems pagrindams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kadangi užbaigus bylą, turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, t. y. ne tik klausimai, susiję su byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu, bet ir kiti procesiniai klausimai, tarp jų ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas.
Nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties ir apeliantės nurodoma aplinkybė, jog priimtas procesinis sprendimas yra apskųstas kasacine tvarka ir kasaciniame teisme panaikinus ar pakeitus byloje priimtą sprendimą, jis gali tapti neįvykdomas dėl ginčo objektu esančio turto perleidimo. Tačiau tai nesudaro pagrindo esant duomenims apie byloje įvykdytą teismo sprendimą, nespręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susietų būtent su teismo sprendimo įvykdymu, panaikinimo. Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, yra baigiamasis teismo aktas, kuriuo bylos nagrinėjimas užbaigtas. Galimybė pateikti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) nereiškia, kad byla neužbaigta, ir tai nėra pagrindas palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-781/2008). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kasacinės instancijos teismas, priėmęs atsakovės Č. V. skundą dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi byloje Nr. 3P-921/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčo objektu esantį turtą. Išdėstytos aplinkybės paneigia atskirajame skunde dėstomus argumentus dėl galimos grėsmės, jog ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas bus perleistas. Jei išnagrinėjus bylą kasacine tvarka būtų priimtas naujas teismo sprendimas, kiltų poreikis taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą (CPK 760 str.).
Atmetus kaip nepagrįstus atsakovės atskirojo skundo argumentus, dėl galimos ginčo objekto perleidimo grėsmės, teismo išvadų nekeičia ir kiti atskirojo skundo argumentai. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl ieškovės siekio perleisti ir pasipelnyti iš ginčo objektu esančio turto, turto įkeitimas (ieškovės teigimu (t. 2, b. l. 185), buvo būtinas užtikrinant kredito grąžinimą, kuris panaudotas atsiskaitant su atsakovėmis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą), bylą nagrinėjusių teismų nevertintos ar netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės dėl ginčo turtui suteikto šeimos turto statuso, teisiškai nereikšmingos sprendžiant klausimą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus apie teismo sprendimo įvykdymą, teisėtai panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties nėra pagrindo ir ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.