- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2-1639/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00392-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytas Milius
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- A. D., Č. V., K. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3577-262/2013 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams A. D., Č. V., K. V., trečiasis asmuo Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarė L. M. dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu, dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. D., Č. V. ir K. V., prašydama pripažinti apsimestine 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų Č. V. ir A. D., pagal kurią A. D. išmainė dalį žemės sklypo ir 1/4 dalį gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini), į sodo pastatą, garažą, kiemo statinius bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); laikyti šį mainų sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovas A. D. pardavė, o Č. V. nupirko žemės sklypo ir 1/4 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), už 450 000 Lt; perkelti ieškovei nurodyto turto pirkėjų teises ir pareigas ir priteisti iš ieškovės atsakovei Č. V. 450 000 Lt; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovių Č. V. ir K. V. dėl 1135/2300 dalies žemės sklypo ir 1/4 dalies gyvenamo namo, esančių (duomenys neskelbtini); perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų A. D. ir K. V., pagal kurią A. D. pardavė K. V. 1/4 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės atsakovei K. V. 40 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovės Č. V. ir K. V. pateikė atsiliepimą, prašydamos ieškovės reikalavimui perkelti 227/460 dalių sklypo ir 1/2 dalies namo pirkėjų teises ir pareigas taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu minėtus reikalavimus atmesti, o netaikius ieškinio senaties atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovei Č. V. galimo nepalankaus teismo sprendimo tinkamam ir savalaikiam įvykdymui užtikrinti taikyti ieškovės piniginių lėšų areštą, neviršijant 450 000 Lt sumos, o jų nesant ar esant nepakankamai – taikyti ieškovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei jai priklausančių turtinių teisių, esančių pas ieškovę ar trečiuosius asmenis areštą, neviršijant 450 000 Lt sumos; atsakovei K. V. galimo nepalankaus teismo sprendimo tinkamam ir savalaikiam įvykdymui užtikrinti taikyt ieškovės piniginių lėšų areštą, neviršijant 40 000 Lt sumos, o jų nesant ar esant nepakankamai taikyti ieškovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei jai priklausančių turtinių teisių, esančių pas ieškovę ar trečiuosius asmenis areštą, neviršijant 40 000 Lt sumos. Nurodė, kad ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi areštavo 1/2 dalį namo ir 227/460 dalis sklypo. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. toks teismo procesinis sprendimas reikštų, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškovė ieškiniu prašo perkelti jai iš pirkimo-pardavimo sutarties kylančias pirkėjo teises ir pareigas, atitinkamai priteisiant atsakovei K. V. iš ieškovės 40 000 Lt sumą. Ši suma, nesant byloje duomenų apie ieškovės turimas pingines lėšas ir turtą, laikytina didele, todėl yra reali būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovė ieškiniu taip pat reikalauja pripažinus mainų sutartį negaliojančia dviem atskirais pirkimo-pardavimo sandoriais perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas, atitinkamai priteisiant atsakovei Č. V. iš ieškovės 450 000 Lt. Nesant byloje duomenų, apie ieškovės turimas pinigines lėšas ir turtą, 450 000 Lt suma laikytina didele, dėl ko egzistuoja reali būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovių Č. V. ir K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo ieškovės I. J. pinigines lėšas, neviršijant 490 000 Lt dydžio pinigų sumos, o jų nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises. Teismas nurodė, kad atsakovės atsiliepimu siekia, kad būtų užtikrintas būsimo ieškovei palankaus ir, atitinkamai, atsakovėms Č. V. ir K. V. nepalankaus teismo sprendimo tinkamas ir savalaikis įvykdymas. Svarbu, kad ieškovė turėtų tokio dydžio pinigines lėšas, kuriomis įvykdytų būsimą teismo sprendimą. Siekdamas apsaugoti atsakovių interesus joms nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, teismas taikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė I. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad K. V. ir Č. V. yra atsakovės ir jokių ieškinio reikalavimų byloje nėra pareiškusios, todėl visiškai nesuprantama kokiu teisiniu pagrindu minėtų atsakovių naudai yra areštuojamos ieškovės piniginės lėšos ir turtas visai ieškinio sumai. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos apsaugoti ieškovo turtinius interesus, tuo tarpu atsakovų interesams ginti tuo atveju, jei teismas priimtų jiems nepalankų sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės iš principo negali būti taikomos, nes įstatyme tai nenumatyta. Mano, kad ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios. Nurodė, kad ginčas vyksta dėl dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo, iš kurio 1/2 dalis priklauso ieškovei ir 1/2 dalis atsakovei. Visiškai protingas ir pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių mastas būtų ieškovei priklausančios ginčo objektu esančios lygiavertės nekilnojamojo turto dalies areštas, o ne piniginių lėšų areštas, apribojant galimybes pragyventi, mokėti mokesčius, išlaikyti šeimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Č. V. ir K. V. pateikė atsiliepimą, prašydamos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos apsaugoti išimtinai ieškovo turtinius interesus. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali reikšti ne tik ieškovas, bet ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Ieškovė pareiškė reikalavimą perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas bei priteisti iš jos atsakovių naudai 490 000 Lt, t. y. 450 000 Lt Č. V. ir 40 000 Lt K. V.. Tenkinus ieškinį, įsipareigojimų atsirastų ne tik atsakovėms, bet ir ieškovei, todėl siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą būtina apsaugoti ir atsakovių interesus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos gerą finansinę padėtį ir kad galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ji bus realiai pajėgi sumokėti atsakovėms 490 000 Lt sumą. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė K. V. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovė siekia tapti vienintele šio turto savininke. Tuo atveju, jeigu ieškovė neturėtų pakankamai piniginių lėšų įvykdyti galimai jai palankų teismo sprendimą – sumokėti atsakovėms 490 000 Lt, ši pinigų suma turėtų būti išieškoma realizavus ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Susidarytų tokia situacija, kad ginčo objektu esanti turto dalis galėtų būti ieškovės įsigyta tik prieš tai realizavus kitą to paties turto dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui. Tai susiję su tuo, kad materialiniai teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, priklausomai nuo būsimo teismo sprendimo turinio tokios priemonės kai kuriais atvejais gali būti taikomos ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, kuriam nepareikšta savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 apžvalga Nr. AC-34-2 Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrųjų klausimų; Teismų praktika Nr. 34, 2011 m.). Todėl nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos apsaugoti ieškovo turtinius interesus, o atsakovų interesams ginti šios priemonės iš principo negali būti taikomos.
Nustatyta, kad ieškovė I. J. pareikštu ieškiniu ginčija mainų ir dovanojimo sutartis, kurių pagrindu buvo perleistas nekilnojamasis turtas, taip pat prašo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas bei priteisti iš jos atsakovei Č. V. 450 000 Lt, o atsakovei K. V. – 40 000 Lt. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, akivaizdu, kad ieškinio tenkinimo atveju įsipareigojimai atsirastų ne tik atsakovėms, bet ir pačiai ieškovei, kadangi jai tektų sumokėti atsakovėms 490 000 Lt sumą. Pažymėtina, kad priešpriešinių ginčo šalių vykdytinų turtinių prievolių atsiradimo galimybė teismo sprendimu tenkinus ieškinio reikalavimus, lemia būtinybę užtikrinti tokio teismo sprendimo įvykdymą, jei byloje esančių įrodymų pagrindu būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Tokiu atveju teisę reikalauti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju turi ne tik ginčą teisme inicijavusi ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškusi ieškovė, bet ir pagal pareikštą ieškinį privalančios atsakyti atsakovės. Kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ieškovės atžvilgiu šiuo atveju lemia pats ieškinio dalykas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus ir, atitinkamai, atsakovėms nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, taip pat atsižvelgdamas į atsakovėms iš ieškovės priteistinos sumos dydį (490 000 Lt) ieškinio tenkinimo atveju, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemonės I. J. atžvilgiu. Kaip minėta, ieškinio tenkinimo atveju ieškovė I. J. turėtų sumokėti atsakovėms 490 000 Lt sumą, kuri ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; ir kt.). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdami su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismui kartu su skundu nepateikė jokių savo turtinę bei finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, kurie leistų spręsti apie jos gerą finansinę padėtį.
Apeliantės teigimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios. Nurodė, kad protingas ir pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių mastas būtų ieškovei priklausančios ginčo objektu esančios lygiavertės nekilnojamojo turto dalies areštas, o ne piniginių lėšų, kadangi apribojamos galimybes pragyventi, mokėti mokesčius, išlaikyti šeimą. Pažymėtina, jog šios apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Kita vertus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei, šiuo atveju, ieškovės teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei nurodė Vilniaus apygardos teismas, pirmiausiai turėtų būti areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės ieškinio sumai užtikrinti ir tik jo nesant (trūkstant) – piniginės lėšos.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į šalies, kurios atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, bet ir į jos šeimos narių (ypač mažamečių vaikų, jei jų yra) interesus, jų teisių apsaugą. Šiuo atveju, kaip minėta, apeliantė nepateikė savo turtinę bei finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, nenurodė, kokia pajamų dalis reikalinga būtiniems jos bei šeimos narių poreikiams tenkinti. Kita vertus tai neatima iš apeliantės teisės, pateikus tokius duomenis, prašyti teismo panaikinti areštą atitinkamai pajamų daliai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį pakeisti.
Areštuoti ieškovės I. J. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises 490 000 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 490 000 Lt sumai. Bendra areštuoto turto vertė ir/ar lėšų suma neturi viršyti 490 000 Lt sumos.
Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.