- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-13
- Bylos Nr.
- 2-1047-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00392-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- Č. V., A. D., K. V.
- Ieškovas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Č. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės I. J. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams A. D. (A. D.), Č. V., K. V. dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu, dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei, trečiasis asmuo - Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarė L. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti apsimestine 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, sudarytą tarp atsakovų Č. V. ir A. D., pagal kurią A. D. išmainė dalį žemės sklypo ir 1/4 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), į sodo pastatą, garažą, kiemo statinius, bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); laikyti šį mainų sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovas A. D. pardavė, o Č. V. nupirko dalį žemės sklypo ir 1/4 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), už 450 000 Lt; perkelti ieškovei nurodyto turto pirkėjo teises ir pareigas ir priteisti iš ieškovės atsakovei Č. V. 450 000 Lt; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių Č. V. ir K. V. dėl 1135/2300 dalies žemės sklypo ir 1/4 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); 3) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. D. ir K. V., pagal kurią A. D. pardavė K. V. 1/4 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovės atsakovei K. V. 40 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovių prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo ieškovės I. J. pinigines lėšas, neviršijant 490 000 Lt dydžio pinigų sumos, jų nesant ar esant nepakankamai, leido areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1639/2013 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį pakeitė: leido areštuoti ieškovės I. J. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises 490 000 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 490 000 Lt sumai.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodytu sprendimu teismas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovės I. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ieškovė nurodė, kad sprendimo dalis dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo yra įvykdyta - 2015 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į 227/460 žemės sklypo ir 1/2 gyvenamojo namo, ieškovė įrodė ir tai, kad yra atsiskaičiusi su atsakovėmis, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tapo nebetikslingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir panaikino sprendimo įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės I. J. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių 490 000 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų 490 000 Lt sumai, areštą.
Atsižvelgęs į tai, jog byloje gauti duomenys patvirtina, kad ieškovė yra įvykdžiusi įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir atsakovėms Č. V. ir K. V. į jų nurodytas sąskaitas banke yra pervedusi teismo sprendime nurodytas sumas - atitinkamai Č. V. – 130 329,01 EUR sumą, K. V. – 11 584,80 EUR sumą. Taip pat bylos šalys yra sumokėję ir kitas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu priteistas sumas. Todėl teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Č. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino ieškovės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismo sprendimas nėra įvykdytas. Be to, atsakovės duomenimis, ieškovė skolinasi lėšas siekdama atsiskaityti su atsakovėmis ir perleisti turtą. Taip pat atsakovė pažymi, kad buvusioje atsakovės K. V. nuosavybėje yra nemenką piniginę vertę turintis kilnojamasis turtas, svarbūs jos valdomos įmonės dokumentai, kuriuos atsakovėms atsiimti sudaromos kliūtys.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. D. prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį.
Nurodo, kad ketinama teikti kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. teismo sprendimo, todėl panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovei perleidus ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą, kasacinės instancijos teismui tenkinus atsakovų skundą, jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįgyvendinamas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį, taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pažymi, jog pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra, kadangi bylas nagrinėjusių teismų sprendimai yra įsiteisėję ir įvykdyti. Atsiliepimu paaiškinta, jog ieškovė siekia tvarkyti sprendimais įgytą namą ir žemės sklypą, apmoka sąskaitas už vandenį ir elektrą ir ketinimų jį perleisti neturi. Ieškovė patvirtino, jog jokių kliūčių atsakovėms atsiimti joms priklausančius daiktus ji nesudaro, priešingai yra paraginusi atsakoves atsiimti joms priklausančius daiktus, taip pat ėmėsi veiksmų, dėl ginčo name rastų UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ dokumentų perdavimo saugoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Nors laikinosios apsaugos priemonės skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, jos pasižymi procesiniu teisiniu pobūdžiu, kuris lemia tai, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, kurių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu: jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Teismui ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir perkėlė ieškovei I. J. ginčijamais sandoriais perleistas nuosavybės teises į ginčo objektu esantį turtą - dalį žemės sklypo ir 1/4 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš ieškovės I. J. atsakovei Č. V. 130 329,01 Eur (450 000 Lt), o atsakovei K. V. 11 584,80 Eur (40 000 Lt), nustatant, jog šios pinigų sumos turi būti sumokėtos per 20 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. spendimą paliko nepakeistą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių perkėlimo ieškovei yra įvykdytas - ieškovei perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, jos vardu registruotos nuosavybės teisės į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 57-58), atsakovėms priteistos sumos – sumokėtos (t. 3, b. l. 125-126). Todėl, egzistuojant visiems CPK 150 straipsnio 3 dalyje numatytiems pagrindams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kadangi užbaigus bylą, turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, t. y. ne tik klausimai, susiję su byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu, bet ir kiti procesiniai klausimai, tarp jų ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas.
Nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties ir atsakovo A. D. nurodoma aplinkybė, jog priimtas procesinis sprendimas yra apskųstas kasacine tvarka ir kasaciniame teisme panaikinus ar pakeitus byloje priimtą sprendimą, jis gali tapti neįvykdomas dėl ginčo objektu esančio turto perleidimo. Esant duomenims apie byloje įvykdytą teismo sprendimą, kasacinio skundo padavimas nesudaro pagrindo nespręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susietų būtent su teismo sprendimo įvykdymu, panaikinimo. Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, yra baigiamasis teismo aktas, kuriuo bylos nagrinėjimas užbaigtas. Galimybė pateikti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) nereiškia, kad byla neužbaigta, ir tai nėra pagrindas palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-781/2008). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kasacinės instancijos teismas, priėmęs atsakovės Č. V. skundą dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi byloje Nr. 3P-921/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčo objektu esantį turtą. Išdėstytos aplinkybės paneigia atskirajame skunde dėstomus argumentus dėl galimos grėsmės, jog ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas bus perleistas. Jei išnagrinėjus bylą kasacine tvarka būtų priimtas naujas teismo sprendimas, kiltų poreikis taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą (CPK 760 str.).
Atmetus kaip nepagrįstus atsakovės atskirojo skundo argumentus, dėl galimos ginčo objekto perleidimo grėsmės, teismo išvadų nekeičia ir kiti atskirojo skundo argumentai. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl ieškovės sudaromų kliūčių atsakovei K. V. atsiimant jai priklausantį kilnojamąjį turtą bei įmonės dokumentus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad yra imtasi priemonių dėl ginčo objekte buvusių UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ dokumentų apsaugos ir jų perdavimo nurodytam juridiniam asmeniui (t. 3, b. l. 12-130), atsakovės buvo raginamos iki 2015 m. balandžio 19 d. atsiimti joms priklausančius kilnojamuosius daiktus (t. 3, b. l. 128, 131).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus apie teismo sprendimo įvykdymą, teisėtai panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties nėra pagrindo ir ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovės jos, ruošiant atsileipimą į atskirąjį skundą, patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikti tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai, todėl prašymas nevertinamas (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.