Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. J. prašymą priimti papildomą nutartį ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą civilinėje byloje, išnagrinėjote apeliacine tvarka pagal atsakovų Č. V., K. V. ir A. D. (A. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka buvo iš esmės išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovų Č. V., K. V. ir A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-06-07 nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-06 nutartimi netenkino atsakovų atskirojo skundo ir pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.Ieškovė 2016-12-09 Lietuvos apeliaciniam teismui per EPP sistemą pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisti iš atsakovų 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Ieškovė nurodo, kad atsakovams pateikus atskirąjį skundą, ji turėjo pateikti atsiliepimą, dėl to kreiptis teisinės pagalbos. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, o apeliacinės instancijos teismas šio prašymo neišsprendė. Kadangi byla apeliacine tvarka buvo išspręsta jos naudai, atsakovai turi jai atlyginti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

Pagal teisinį reguliavimą, įtvirtintą CPK 277 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba/ir teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba/ir teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, jog papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.Sutiktina su ieškove tuo aspektu, kad ir apeliacinės instancijos teismas savo priimto procesinio dokumento (sprendimo ar nutarties) trūkumus gali ištaisyti taikydamas papildomo teismo sprendimo institutą, o tokią teisę įtvirtina ne kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais remiamasi ieškovės prašyme, bet įstatyminis reglamentavimas. CPK 302 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniam procesui taikomos šio Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK XVI skyriuje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nurodytoms taisyklėms. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančio CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tačiau šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės konkrečios instancijos teisme pabaigos. Kaip matyti iš Lietuvos teismo informacinėje sistemoje LITEKO esančių šios bylos duomenų ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-06 nutarties turinio, teismas nesprendė šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kadangi apeliantams bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos netenkinus jų atskirojo skundo, o ieškovė nepateikė duomenų (įrodymų) apie patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį.Pirmiau nurodyta, kad papildomo procesinio sprendimo institutas yra skirtas teismo sprendimo trūkumų ištaisymui, t. y. tam atvejui, kai teismas neišsprendžia tam tikrų klausimų, kuriuos galėjo ir turėjo šiuo sprendimu išspręsti. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti šių išlaidų paskirstymo klausimo ir priteisti jas iš atsakovų, kadangi ieškovė laiku nepateikė duomenų apie atlygintinas išlaidas, ką, pažymėtina, pripažįsta ir ji pati savo prašyme. Todėl teisinių prielaidų priimti papildomą nutartį šiuo konkrečiu atveju nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. J. prašymo priimti papildomą nutartį netenkinti.