Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovei K. M. ir jos atstovei advokatei Rūtai Globytei bei atsakovo UAB „Open Agency“ vadovui A. K. (2023 m. rugsėjo 12, 27, 29 d.), atsakovo atstovei advokatei Gintarei Butnoriūtei,

teismo posėdžiuose (2023 m. rugsėjo 12, 27, 29 d., 2023 m. spalio 11, 30 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui UAB „Open Agency“ dėl darbo ginčo dėl teisės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijai 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-5209/2023 atsisakius nagrinėti ieškovės prašymus.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. lapkričio 9 d. 13:00 val.

1. Ieškovė 2023 m. birželio 16 d. pateikė teismui ieškinį (CBP-9016), kuriuo pateikė šiuos reikalavimus:

1) pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikyti, kad ieškovės ir atsakovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

3) priteisti 392,69 Eur dydžio turtinę žalą;

4) priteisti 20 000 Eur neturtinę žalą;

5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Darbo ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos prašymą.

1.2. Nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2023 m. vasario 10 d. dirbo pas atsakovą interneto planuotojos pareigose. Su atsakovu nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. susiklostė įtempti darbo santykiai, naudojant psichologinį smurtą buvo bandoma nutraukti darbo santykius, galiausiai nepagrįstai konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, 2023 m. vasario 10 d. ieškovė buvo atleista iš darbo.

1.3. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas 2023 m. sausio 27 d. – vasario 10 d. neatvykstant į darbą konstatuotas nepagrįstai, nes tuo laikotarpiu ji dirbo nuotoliniu būdu, nuotoliniam darbui teikė prašymus, t. y. laikėsi darbdavio nustatytos vidaus darbo tvarkos nuotoliniam darbui. Be to 2023 m. vasario 2 d. jai buvo suteiktos atostogos, todėl ši diena negalėjo būti laikoma pravaikšta.

1.4. Psichologinis smurtas jos atžvilgiu buvo vykdomas 2022 m. nuo rugpjūčio 31 d., neetišku elgesiu, žeminimu ir įžeidinėjimu, sarkastiškais komentarais, pajuokimu, ignoruojant ir engiant ieškovę, neatsakant į elektroninius laiškus, grasinant, meluojant, naudojant psichologinį spaudimą, manipuliaciją, viešai gadinant ieškovės reputaciją. Konkrečios psichologinio smurto dienos: 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. rugsėjo 5-7 d., 2022 m. lapkričio 28-30 d., 2022 m. gruodžio 1 d., 2023 m. sausio 4 d.

1.5. Ieškovė buvo diskriminuojama pašalinant iš koordinatorių grupės, fizinė darbo vieta perkelta į kitą vietą, darbo vieta nebuvo tinkamai įrengta. Be jos sutikimo buvo pakeistos darbo funkcijos, iš jos buvo reikalaujama nurodyti nuotolinio darbo priežastis, nebuvo leidžiama dalyvauti pasitarimuose.

1.6. Dėl neteisėto atleidimo ir netinkamo darbdavio elgesio darbo santykių metu patyrė 20000 Eur neturtinės žalos.

1.7. Ieškinį grindė tinkamu jos kaip darbuotojos Darbo kodekso 24, 25, 52 straipsnio vykdymu, Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 4 dalyje nurodytų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nebuvimu, atsakovo padarytu Darbo kodekso 30 straipsnio pažeidimu, rėmėsi teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktu; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 63 punktu, bei Civilinio kodekso 6.246, 6.249, 6.251 straipsniais.

1) DOK-107712: nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovo iniciatyva buvo planuojama nutraukti darbo santykius, tačiau jai susirgus, atleidimo klausimas iki 2022 m. lapkričio 28 d. buvo atidėtas. Sugrįžus į darbą nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. vėl buvo daromas poveikis nutraukti darbo santykius, pakeistos jos darbo funkcijos. Nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. sausio 2 d. ji vėl buvo nedarbingume. Nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. vasario 10 d. ji vėl dirbo ir buvo toliau daromas poveikis nutraukti darbo santykius jai nepriimtinomis sąlygomis. Nebuvo grąžinama į savo senąją komandą, nebuvo įtraukta į nė vieną reklamos koordinatorių susitikimą. Darbas nuotoliniu būdu niekuo nesiskyrė nuo darbo bendrovės patalpose. 2023 m. sausio 27 d. – 2023 m. vasario 10 d. ji atliko jai pavestus darbus, dalį jų savo iniciatyva. Siųsdavo atliktus darbus, tačiau grįžtamojo ryšio negavo. 2023 m. vasario 2 d. buvo jos atostogų diena. Visus darbus galutinai perdavė 2023 m. vasario 10 d. 16:40 val.

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-113549), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, jokios psichinės prievartos ieškovės atžvilgiu nevykdė, pažymėjo, kad:

1) ieškovės darbo kokybė pasibaigus bandomajam laikotarpiui pradėjo ženkliai prastėti, todėl 2022 m. rugpjūčio 2 d. vedė pokalbį su ja dėl darbo kokybės gerinimo. Ieškovei nepavyko įgyvendinti sudaryto darbo rezultatų gerinimo plano, todėl prasidėjo jos konfliktai su vadovybe ir kolegomis. Todėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. įvyko dar vienas darbo kokybės gerinimo aptarimas, nepavykus rasti sutarimo su tiesioginiu vadovu, atsakovo vadovas iniciavo darbo sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu pokalbius, tačiau susitarti nepavyko, nors iš pradžių ieškovė lyg ir buvo sutikusi darbo sutartį nutraukti bendru sutarimu, todėl buvo parengtas susitarimo projektas. Ieškovė reikalavo nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva išmokant 6 mėnesių vidutinį darbo užmokestį, tačiau darbdaviui toks pasiūlymas buvo nepriimtinas. Nenutraukus darbo sutarties pagal ieškovės sąlygas, ji pradėjo neatvykti į darbą, pažeidinėti darbo drausmę. Galiausiai jai neatvykus į darbą nuo 2023 m. sausio 27 d. iki vasario 10 d. (ji nedalyvavo ir 2023 m. vasario 2 d. bei vasario 9 d. savaitiniuose darbuotojų pasitarimuose) buvo priimtas sprendimas ją atleisti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Nors ieškovė buvo pateikusi prašymą nuotoliniam darbui 2023 m. sausio 27 d., tačiau darbdavys sutikimo nedavė, nes manė, kad ieškovei bus skiriamas nedarbingumas, su ieškove susisiekti nepavyko. 2023 m. sausio 31 d. pateikė ieškovei pranešimą, kad ši paaiškintų dėl neatvykimo į darbą, pateikti paaiškinimai buvo kitokie, nei prašyme dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinį darbą ieškovė galėjo dirbti tik gavusi tiesioginio vadovo sutikimą, tačiau jo negavo;

2) ieškovė nebuvo diskriminuojama lyginant su kitais darbuotojais, nes visų vienodai buvo reikalaujama pateikti prašymus su priežastimis nuotoliniam darbui. Dėl būtinybės ieškovei dirbti nuotolinį darbą negalima remtis ieškovės pateiktomis 2023 m. kovo 7 d. rekomendacijomis, nes jos yra po darbo santykių nutraukimo. Susitikimo su darbo inspektore 2023 m. sausio 26 d. metu, darbdavys nurodė, kad negali ieškovei leisti dirbti nuotoliniu būdu, nes ji darbo laiką naudoja asmeninėms reikmėms. Darbo inspektorė siūlė ieškovei dirbti nuotoliniu būdu, tik jei bus darbdavio sutikimas, jei darbdavys nesutiks, darbuotoja gali inicijuoti darbo ginčą. Atsakovas aktyviai bandė suprasti tikrąsias neatvykimo priežastis bei sugrąžinti ieškovę į darbo vietą, tačiau ieškovė į darbo vietą neatvyko;

3) ieškovės pateikti garso įrašai padaryti neteisėtai, jie negali būti laikomi įrodymais;

4) ieškovė pažeidė Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, todėl padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą, vien neatvykimo fakto užtenka minėto pažeidimo konstatavimui;

5) nors profesinės rizikos vertinimas nebuvo atliktas, tačiau ieškovės gyvybei ar sveikatai negrėsė joks realus pavojus, todėl ji negalėjo neatvykimo į darbą grįsti neatliktu rizikos vertinimu;

6) ieškovei atsakovas nepadarė nei turtinės, nei neturtinės žalos, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir jos susirgimų.

1) pateikė paaiškinimus (DOK-127696), nurodė, kad ieškovė buvo supažindinta su vidaus darbo tvarka, ieškovė el. paštu darbo reikalais laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m, vasario 10 d. nebendravo su niekuo, jokie darbo pavedimai nebuvo jai duoti, pateikė profesinės rizikos ataskaitą, vidutinis darbo dienos atlygis 109,10 Eur, vidutinis mėnesio užmokestis 2307,45 Eur.

2) pateikė paaiškinimus (DOK-130786), kuriuose nurodė, kad ieškovė nesuderino nuotolinio darbo 2023 m. sausio 27 – vasario 10 d., išskyrus 2023 m. vasario 2 d., kuri buvo jos atostogų diena. Pažymėjo, kad galiojo taisyklė apie nebuvimą darbe informuoti Absence programėlėje. Ieškovė nepaisydama pritarimo dirbti iš namų nebuvimo, savavališkai pasiėmė atsakovo nešiojamą kompiuterį ir be sutikimo išsinešė jį namo. Už pravaikštos laiką mokėjo darbo užmokestį, nes Darbo kodeksas nedraudžia taip elgtis. Atsakovas priimdamas sprendimą atleisti atsakovę vertino ieškovės atliktų veiksmų visumą: 1) faktą, jog ieškovė nepaisydama įmonėje nustatytos tvarkos, negavusi leidimo dirbti iš namų nuotoliu, neatvyko į darbo vietą; 2) faktą, jog ieškovė buvo kviečiama atvykti į darbo vietą, tą daryti piktybiškai atsisakė; 3) faktą, jog paprašius pasiaiškinti ieškovė nurodė vis skirtingas priežastis, lemiančias neatvykimą į darbo vietą, taip iki galo ir nesuformuodama konkrečios neatvykimą į darbą pateisinančios priežasties; 4) faktą, kad darbuotojas gali atsisakyti dirbti tik tuo atveju, kai yra realus ir pagrįstas pavojus darbuotojo sveikatai ar gyvybei, ko šiuo atveju nebuvo; 5) faktą, jog ieškovė į darbo vietą net ir kviečiama neatvyko ilgą laiką – 2 savaites; 6) faktą, jog ieškovė neatliko jokių darbo funkcijų; 7) faktą, jog net ir pasamdžius psichoterapeutę šiai aiškiai buvo nurodyta, jog į darbą grįžti neplanuojama, susidariusios situacijos akivaizdžiai spręsti noro taip pat nebuvo išreikšta;

3) pateikė paaiškinimus (DOK-152603), kad ieškovei buvo žinoma, kad norint dirbti nuotolinėje darbo vietoje reikėjo ne tik pateikti prašymą, bet ir gauti suderinimą, tačiau laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m, vasario 10 d., išskyrus 2023 m. vasario 2 d., atsakovas nesutiko, kad ieškovė dirbtų iš namų, todėl nepaklusdama darbdavio tvarkai, ji į darbą neatvyko;

4) pateikė paaiškinimus (DOK-153583), kad ieškovė iš darbo praktikos turėjo suprasti, kad nuotoliniam darbui dirbti reikia tiesioginio vadovo sutikimo, kad jis turi būti gautas iš anksto. Be to atsakovo pateiktose į bylą Vidaus tvarkos taisyklėse pažymėta, kad (5.7 punktas) dėl laikino nebuvimo darbo vietoje (daugiu nei 30 min.) darbuotojai turi gauti savo tiesioginio vadovo išankstinį žodinį sutikimą. Atitinkamai sutikimas norint neatvykti į darbo vietą ilgiau nei 30 min. (įskaitant ir dirbti iš namų) buvo būtinas ir iš anksto suderintas. Ieškovei galimybė dirbti iš namų 2023 m. sausio 24 d. buvo atšaukta 2023 m. sausio 24 d., nes ji nebuvo pasiekiama darbo metu nei telefonu, nei el. paštu, neatliko darbų nurodytu terminu. 2023 m. sausio 26 d. susitikimo su VDI inspektore metu buvo paaiškinta, jog ieškovei nebus suteikiama galimybė dirbti iš nuotolinės darbo vietos, taip pat jai detaliai buvo paaiškinta, kodėl nebus leidžiama dirbti iš nuotolinės darbo vietos, tačiau buvo pasiūlyta, esant poreikiui, naudotis privačiu darbo kambariu, kuriuo ieškovė yra besinaudojusi anksčiau. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 27 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, jog pirmo aukšto darbo kambariai buvo saugūs ir tinkami darbui. Atitinkamai ieškovė nepakluso atsakovo nurodytai tvarkai ir vis tiek pateikusi prašymą ir iš anksto žinodama, jog jis nebus tenkinamas, negavusi pritarimo į darbą neatvyko;

5) paaiškino (DOK-170849), kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bei teiktoje sudarytoje stenogramoje naudoja iš konteksto išimtus pavienius žodžius bei sąvokas taip iš esmės iškreipdama tikrąją pokalbio esmę bei ką tais žodžiais norėta iš tikrųjų pasakyti.

3) paaiškino (DOK-150975), kad pasižymėjus darbą nuotoliniu būdu per „Absence“ sistemą, tiesioginiai vadovai bet kuriuo atveju prašymus patvirtindavo. Prašymą dėl darbo nuotoliniu būdu tiesioginiai vadovai patvirtindavo jau tos dienos, kurią dirbama nuotoliniu būdu, eigoje. Ieškovė iš anksto žymėjosi darbą nuotoliniu būdu kiekvienai minėtai darbo dienai: 2023 m. sausio 27 d., 2023 m. sausio 30 d., 2023 m. sausio 31 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 7 d., 2023 m. vasario 8 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. vasario 10 d. Šias aplinkybes pagrindžia ieškinio Priedas Nr. 7.

4) paaiškino (DOK-153679), kad atsakovas taikė darbo praktiką su kitais darbuotojais, jog nuotolinio darbo prašymų netvirtindavo, tačiau leisdavo jiems dirbti nuotoliniu būdu;

5) pateikė prašymą dėl 5873,34 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo (DOK-152342).

1) ieškovė paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3.1. Ieškovė paaiškino iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose. Pažymėjo, kad į darbą buvo priimta atsakovo direktoriaus siūlymu, visada stengėsi atlikti darbą ir išsaugoti darbo vietą, tačiau darbdavys dėl neaiškių priežasčių norėjo su ja nutraukti darbo santykius, galimai dėl pablogėjusios finansinės padėties, nes tiesioginis vadovas pradėjo komentuoti, kad ji gauna per didelį darbo užmokestį. Tiesioginis vadovas nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. pradėjo teikti jai pastabas dėl darbo kokybės, atitinkamai santykiai darėsi vis įtampesni, o nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. jos atžvilgiu pradėjo taikyti psichologinę prievartą, jai sunku buvo atlaikyti daromą psichologinę prievartą nutraukti darbo sutartį, todėl ji susirgo, buvo nedarbingume kelis kartus, galiausiai atsakovas be pagrindo pripažino, kad ji neatvyko į darbą ir atleido už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. 2023 m. sausio 27 d. – vasario 10 d. ji dirbo iš namų, nes darbe nebuvo tinkamų sąlygų dirbti, darbe buvo per daug streso. Tuo laikotarpiu nuolat siuntė atliktus darbus atsakovui, prašymus dirbti nuotoliniu būdu, tačiau iš atsakovo nebuvo jokios reakcijos. Psichologinis smurtas buvo taikomas šiomis dienomis ir šiais veiksmais:

1) 2022 m. rugpjūčio 31 d. pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio su bendrovės vadovu garso įrašą (ieškinio priedas Nr. 28);

2) 2022 m. rugsėjo 5, 6, 7 dienomis, pagal tų dienų pokalbių įrašus (ieškinio priedai Nr. 59-61);

3) 2022 m. lapkričio 28, 29, 30 d. pagal 2022 m. lapkričio 29 d. garso įrašą (ieškinio priedas Nr. 63), 2022 m. lapkričio 30 d. bendrovės vadovo, advokatės el. laišką (ieškinio 30 d. priedas); 2022 m. lapkričio 30 d. ieškovės pranešimą dėl darbų (1 ekrano nuotrauka) (ieškinio priedas Nr. 31);

4) 2022 m. gruodžio 1 d. pagal 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovės ir atsakovo vadovo komunikaciją dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (1 puslapis) (ieškinio 34 priedas);

5) 2023 m. sausio 2 d. ir sausio 4 d. aplinkybes dėl darbo vietos daiktų perstumdymo ir įpareigojimo pateikti paaiškinimą;

6) 2023 m. sausio 27 – vasario 10 d. neatsakymu (ignoravimu) dėl leidimo dirbti iš nuotolinės darbo vietos, neatsakymu (ignoravimu) į jos pateiktus darbus, klausimus dėl darbų, vertimu atvykti į darbo vietą ir kalbėtis apie darbą fiziškai susitikus, nors žinojo, kad tokie susitikimai jai kelia stresą, ignoravimu jos pasiūlymo kalbėtis nuotoliniu būdu, ignoravimu kalbėtis su mediatoriumi.

Neturtinė žala patirta, nes dėl ieškovo elgesio ji patyrė didelį netikrumo jausmą ir nestabilumą darbo santykiuose, atsirado psichikos sveikatos problemų.

Ieškovės atstovė pažymėjo, kad svarbūs du dalykai – atleidimo procedūra ir psichologinis smurtas darbo santykių metu. Įsakymas dėl atleidimo yra neteisėtas, nes pritaikyta Darbo kodekso norma, kuri negalėjo būti taikoma, t. y. Darbo kodekso 58 straipsnis nustato galimybę atleisti už neatvykimą į darbą apskritai, o ieškovė dirbo nuotolinėje darbo vietoje, tik atsisakė atvykti į darbo vietą. Net ir priėjus išvados, kad ieškovė pažeidė darbo tvarką, tačiau atleidimas iš pareigų nėra adekvati priemonė. Ieškovė darbo santykių metu patyrė psichinį smurtą dėl ko ji susirgo, gydėsi, t. y jai padaryta žala dėl netinkamo darbdavio elgesio, todėl yra ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir jos patirtos žalos.

3.2. Atsakovo vadovas paaiškino, kad rūpinosi tinkamais darbo santykiais su ieškove, tačiau suprastėjus jos darbų kokybei nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo diskutuoti dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, ieškovė nesutiko, todėl darbo santykių šalių susitarimu nepavyko nutraukti. 2023 m. sausio 2 d. ieškovei po nedarbingumo grįžus į darbą, darbo santykių nutraukimas šalių susitarimu ar darbdavio iniciatyva nebuvo svarstomas. 2023 m. sausio 24 d. atšaukė ieškovės nuotolinį darbą 2023 m. sausio 25 d., nes jos atliekamos užduotys nebuvo kokybiškos, darbų neatlikdavo laiku, darbo metu nebuvo galima su ja susisiekti. 2023 m. sausio 26 d. jis perspėjo ieškovę, kad jai nebus leidžiama dirbti nuotoliniu būdu, todėl į jos prašymus leisti dirbti nuotoliniu būdu neatsakė, kelis kartus kvietė ieškovę atvykti į darbo vietą ir kalbėtis, tačiau kadangi ji neatvyko į darbą, pripažino, kad ji padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleido iš darbo. 2023 m. sausio 27 d. – vasario 10 d. negalėjo duoti ieškovei darbo užduočių, nes ji neatvyko į darbą, nuotolinių darbo užduočių duoti negalėjo, nes netenkino ieškovės darbo kokybė, be to visus naujus darbus darbuotojams duodavo gyvai, aptariant jų vykdymo aspektus. 2023 m. sausio 27-31 d. ieškovė galėjo turėti darbo dėl užduočių duotų anksčiau, todėl nors laikė, kad ieškovė neatvyko į darbą, tačiau už minėtas dienas sumokėjo darbo užmokestį. Neatvykdama į darbą ieškovė padarė žalos, nes nevyko planuotas darbas. Paaiškindamas byloje esančias pokalbių su ieškove stenogramas, pažymėjo, kad bet kurio pokalbio nereikia išimti iš konteksto, bet kokiu atveju jis ar kiti atsakovo darbuotojai nebuvo nusiteikę prieš ieškovę, vadybinėmis priemonėmis bandė spręsti atsiradusias problemas, viena jų kvietė ieškovę atvykti ir kalbėtis, tačiau ši atsisakė.

3.3. Liudytoju apklaustas L. P. paaiškino, kad keturis metus dirba pas atsakovą komandos vadovu. Ieškovė buvo jo komandos nare. Po bandomojo laikotarpio ieškovės darbo kokybė suprastėjo, todėl su ja vedė pokalbius dėl darbo kokybės gerinimo, tačiau ieškovei nesisekė gerinti darbo kokybę. Nesisekant komunikuoti su ieškove, bendravimą perėmę atsakovo vadovas. Su ieškove kiekvieną savaitę aptardavo darbus ir problemas. Darbo užduotys ir jų vykdymas buvo žymimi programėlėje Asana. Apie nuotolinį darbą darbuotojai žymėdavosi programoje Absence, kurioje jis paprastai nieko neturėjo daryti, bet buvo reikalingas papildomai žodinis susitarimas su darbuotoju dėl darbuotojo nuotolinio darbo. Klientai darbuotojams buvo skirstomi pagal darbuotojų gebėjimus, taip klientai buvo skiriami ir ieškovei. Nuo 2023 m. sausio 27 d. užduočių ieškovei neskyrė, bendravimą su ja perėmė direktorius. Visada reaguodavo į ieškovės laiškus, tačiau nuo 2023 m. sausio 27 d. bendravimą perėmus direktoriui, jis ieškovei nieko neatsakė. Nuotoliniam darbui turėjo būti priežastis ir jis turėjo tvirtinti nuotolinį darbą.

3.4. Liudytoju apklaustas D. Ž. paaiškino, kad nuo 2022 m. vasario mėnesio pažįsta ieškovę, o nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio kartu su ja gyvena. 2022 m. liepos – rugpjūčio mėnesį buvo palaidotas ieškovės tėtis, o 2022 m. rugpjūčio mėnesį prasidėjo nesutarimai su darbdaviu. Matė, kaip ieškovė pergyveno ir stresavo dėl to, kad jai buvo siūloma nutraukti darbo santykius 2022 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais, ieškovė dėl to gydėsi. Ieškovė 2023 m. sausio 27 d. – vasario 10 d. (išskyrus 2023 m. vasario 2 d., nes tą dieną turėjo atostogų dieną) dirbo iš namų, matė ją prisijungusią prie darbo platformų. Gavusi 2023 m. vasario 10 d. įsakymą dėl atleidimo buvo šokiruota dėl to, kaip taip gali pasielgti darbdavys. Ieškovė pergyveno dėl ateities ar sugebės susirasti naują darbą.

3.5.1. Ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus, pažymėjo, kad darbo sutartis buvo neteisėtai nutraukta, dėl to ieškovė patyrė neturtinės žalos, darbo santykių metu atsakovas naudojo prieš ją psichologinį smurtą, dėl ko ji patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai įrodytos (pateikė ir rašytines baigiamąsias kalbas DOK-171198).

Prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.5.2. Atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad ieškovė atleista iš darbo pagrįstai, kad ji neatvyko į darbą daugiau nei vieną darbo dieną, kad darbo santykių metu nenaudojo ieškovės atžvilgiu nei mobingo, nei psichologinio smurto, tik pagrįstą kritiką, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o ieškovės ne (pateikė ir rašytines baigiamąsias kalbas DOK-171424)

Prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovės reikalavimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintini iš dalies, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. kovo 15 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 170 (e. t. 1, b. l. 58-60), pagal kurią ieškovė nuo 2022 m. kovo 16 d. (7 punktas) ėjo interneto planuotojos pareigas (1.2 punktas). Darbo sutartyje pažymėta, kad įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio arba darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Darbo kodekso 55-57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas. Bandomasis laikotarpis trys mėnesiai (5 punktas).

4.2. Darbo santykių metu ieškovė šiais laikotarpiais buvo nedarbingume: 1) 2022 m. rugpjūčio 20-22 d. (t. 3, b. l. 4); 2) 2022 m. rugsėjo 16-30 d. (t. 3, b. l. 5); 3) 2022 m. spalio 1-21 d. (t. 3, b. l. 5); 4) 2022 m. spalio 26-31 d. (t. 3, b. l. 6); 5) 2022 m. lapkričio 1-25 d. (t. 3, b. l. 6); 2022 m. gruodžio 7-30 d. (t. 3, b. l. 7).

4.3. Faktinės aplinkybės susijusios su ieškovės atleidimu iš darbo:

1) ieškovė 2023 m. sausio 24 d. dirbo iš nuotolinės darbo vietos, atsakovas nuotolinį darbą 2023 m. sausio 24 d. atšaukė nuo 2023 m. sausio 25 d. ir prašė dirbti „iš ofiso“ (t. 1, b. l. 113, 215-218);

2) 2023 m. sausio 26 d. ieškovė dirbo įprastoje darbo vietoje, turėjo darbo pokalbį su atsakovo vadovu, Valstybinės darbo inspekcijos atstove, atsakovo advokate (10 garso įrašas, priedas prie DOK-101650, saugomas USB rakte prie popierinio bylos aplanko, šio priedo dėl jo didelės apimties teismui nepavyko įkelti į elektroninę bylos medžiagą prie protokolo (garso įrašo): 2023-06-23 Nr. CB-138906-2-68-3-09030-2023-8). Minėto darbo aptarimo metu atsakovo vadovas ir ieškovė diskutavo dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu, atsakovo vadovas pateikė nuomonę ieškovei, kad negali suteikti ieškovei nuotolinio darbo, nes jo nuomone nuotolinėje darbo vietoje nėra dirbama;

3) 2023 m. sausio 26 d. 16:45 val. ieškovė vėl prašė leisti jai dirbti iš namų (t. 1, b. l. 33-34), pateikdama atsakovo vadovui el. parašu pasirašytą prašymą, kuriame nurodė, kad prašo leisti dirbti iš namų, kol nebus supažindinta su kvalifikuotų specialistų atliktu tyrimu dėl darbuotojo saugos ir sveikatos darbo vietoje, t. y. ar jai suteikta darbo vieta atitinka higienos normų reikalavimus, ar toleruotini yra psichosocialinės rizikos veiksniai darbo vietoje. Papildomai apie darbą iš namų pranešė tiesioginiam vadovui 2023 m. sausio 27 d. (t. 1, b. l. 51-52), nurodydama, kad jaučiasi labai prastai ir kad yra užsiregistravusi pas gydytoją. Papildomai ieškovė 2023 m. sausio 27 d. pateikė užklausą per „Absence“ sistemą dėl darbo nuotoliniu būdu 2023 m. sausio 30 d., o 2023 m. sausio 30 d. pateikė užklausą per „Absence“ sistemą dėl darbo nuotoliniu būdu 2023 m. sausio 31 d. ir taip dėl kiekvienos darbo dienos iki pat 2023 m. vasario 10 d. (t. 5, b. l. 177-178). Teikdamas paaiškinimus atsakovo vadovas teigė, kad ieškovės nuotolinį darbą atšaukė 2023 m. sausio 24 d., papildomai paaiškino tai ieškovei 2023 m. sausio 26 d., todėl ir neatsakė į ieškovės užklausas ir prašymus, laukė jos atvykstant į darbo vietą;

4) 2023 m. sausio 31 d. 17:17 val. (t.2, b. l. 163-164) atsakovas informavo ieškovę, kad ji nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. sausio 31 d. neatvyksta į darbo vietą, darbui iš namų patvirtinimas nebuvo suteiktas, kad darbdaviui nėra žinomos objektyvios neatvykimo į darbą priežastys, prašė iki 2023 m. vasario 3 d. pasiaiškinti kodėl nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. sausio 31 d. neatvyksta į darbo vietą;

5) 2023 m. vasario 2 d. ieškovė turėjo laisvą dieną/atostogas, šalių ginčo dėl to nebuvo, atsakovas sutiko, kad 2023 m. vasario 10 d. įsakyme (t. 3, b. l. 96) nepagrįstai nurodė 2023 m. vasario 2 d., kaip dieną kurią ieškovė privalėjo atvykti į darbą;

6) 2023 m. vasario 3 d. ieškovė pateikė paaiškinimą į atsakovo 2023 m. sausio 31 d. prašymą (t. 1, b. l. 25), kuriame nurodė, kad neatvyksta į darbą, nes dirba iš namų, tam 2023 m. sausio 26 d. teikė prašymą. Dirba iš namų, nes saugo savo gerbūvį ir emocinę sveikatą;

7) 2023 m. vasario 10 d. atsakovas įsakymu (t. 3, b. l. 96) nutraukė darbo sutartį su ieškove dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kuriame nurodyta, kad ieškovė nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 10 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, jai nebuvo patvirtintas nuotolinis darbas, nepateikus pateisinamų priežasčių, laikoma, kad atleidimas yra proporcinga priemonė. Ginčo, kad įsakymas būtų nepateiktas susipažinti ieškovei nebuvo. Įsakyme nurodytas jo priėmimo pagrindas – Darbo kodekso 58 straipsnis;

8) ieškovei už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 10 d. buvo sumokėtas nustatytas darbo užmokestis, ginčo dėl to tarp šalių nebuvo.

4.4. Faktinės aplinkybės susijusios su galimu psichologiniu smurtu:

1) tarp ieškovės ir jos tiesioginio vadovo, atsakovo vadovo 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. rugsėjo 5, 6, 7, 9 d., 2022 m. lapkričio 29 d., 2022 m. gruodžio 2 d., 2023 m. sausio 2, 26 d. (t. 2, b. l. 25-26 ir DOK-101650 priedai; t. 5, b. l. 10-39) vyko diskusijos dėl atleidimo iš darbo, darbo sąlygų, nuotolinio darbo, kuriuos ieškovė vertina, kaip psichologinį smurtą;

2) 2023 m. sausio 3-4 d. ieškovė bendravo su atsakovo vadovu (t. 1, b. l. 137-138) bei gavo ieškovo rašytinį įspėjimą (t. 1, b. l. 233), kuriuo ieškovė buvo įspėjama dėl savavališko darbo vietos perstatymo, kitų darbuotojų darbo trikdymo, kad tokiais veiksmais daromas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, kad nenutraukus pažeidimo darbdavys bus priverstas nutraukti darbo santykius;

3) ieškovė teikė prašymus nuotoliniam darbui 2023 m. sausio 27 – vasario 10 d., tačiau negavo atsakovo atsakymų (t. 1, b. l. 230, 235, 236, 237, 241, 244, 261, 265);

4) ieškovė 2023 m. sausio 27 d. – vasario 10 d. teikė klausimus dėl atliktų darbų ir darbų užduočių, tačiau negavo atsakymų (t. 1, b. l. 231, 232, 234, 238, 239, 234, 243, 262, 263);

5) atsakovas el. paštu kvietė ieškovę atvykti į darbo vietą ir kalbėtis apie darbą fiziškai susitikus: 2023 m. vasario 3 d. (t. 3, b. l. 116); 2023 m. vasario 7 d. (t. 3, b. l. 116), vasario 9 d. (t. 1, b. l. 81). Ieškovė 2023 m. vasario 3, 7 d. atsakydama į atsakovo kvietimus nesutiko atvykti į darbą fiziškai, prašė nuotolinių susitikimų, siuntė nuorodą atsakovo vadovui susitikti nuotoliniu būdu (t. 1, b. l. 77-80). Papildomai 2023 m. vasario 8 ir 10 d. (t. 1, b. l. 80-82) siūlė atsakovo vadovui kalbėtis nuotoliniu būdu, prašė įtraukti mediatorių.

4.5. Atsakovas buvo nustatęs lanksčią tvarką dirbti iš namų, kur pažymėta, kad esant būtinybei yra galimybė dirbti iš namų, apie nebuvimą „ofise“ būtina vieni kitus informuoti Absence programėlėje (t. 1, b. l. 246), papildomai taikė praktiką, kad darbuotojas, norėdamas dirbti iš namų, turėjo gauti per Absence programėlę tiesioginio vadovo patvirtinimą arba sutikimą žodžiu (atsakovo vadovo paaiškinimai). Ieškovės tiesioginiu vadovu buvo liudytoju apklaustas L. P.. Atsakovo Darbo tvarkos taisyklėse (t. 4, b. l. 52-61) nuostatų apie nuotolinį darbą nėra, t. y.: 10.4 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 10.3 punkte nustatyta, kad darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą nurodytu laiku, nebuvimas darbe darbo valandomis; 5.7 punkte nustatyta, kad dėl laikino nebuvimo darbo vietoje dėl asmeninių priežasčių (daugiau nei 30 min.) darbuotojai turi gauti savo tiesioginio vadovo išankstinį žodinį leidimą. Teismo vertinimu minėtas 5.7 punktas nenustato sąlygų nuotoliniam darbui dirbti, o nustato sąlygą, leidžiančią tiek įprastoje tiek nuotolinėje darbo vietoje esančiam darbuotojui neatlikti darbo funkcijų.

4.6. Ieškovės vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 109,10 Eur, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis 2307,45 Eur (t. 4, b. l. 105-106), ginčo dėl to tarp šalių nebuvo.

4.7. Tarp šalių kilusį ginčą ieškovės iniciatyva atsisakė nagrinėti darbo ginčų komisija, kuri 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. DGKS (registracija 2023-05-22 Nr. DGKS-2743) (t. 2, b. l. 317-320) nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovės pareiškimą praleidus procedūrinį kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys).

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl to ar atsakovas darbo santykių galiojimo metu naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, ar ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ar ieškovė buvo pagrįstai atleista iš darbo, atitinkamai ar ieškovei, kaip darbuotojai turi būti priteisiamas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, neturtinė ir turtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas tarp šalių kilusio ginčo esminius klausimus, nustatytas faktines aplinkybes, vertins ir spręs ar byloje gali būti remiamasi ieškovės padarytais garso įrašais, ar atsakovas naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, ar ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ar ji pagrįstai atleista iš darbo, ar ji patyrė neturtinės ir turtinės žalos, ar mokėtinos Darbo kodekse nustatytos išmokos. Teismas, darydamas išvadas, spręs ar ieškovės reikalavimai tenkintini ar atmestini.

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovės padaryti garso įrašai yra leistini įrodymai šioje civilinėje byloje.

6.1. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktų dešimties garso įrašų (priedai prie DOK-101650), kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma vertina, ar šie įrodymai buvo gauti, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą.

1) kaip teisingai nurodo atsakovas – ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019);

2) teismas įvertinęs, kad ieškovė garso įrašus (dešimt priedų prie DOK-101650) darė darbo vietoje, darbo klausimais bendraudama su tiesioginiu vadovu ir darbdavio vadovu, bendravimo vieta – darbo patalpos į kurias galėjo užeiti darbuotojai, daro išvadą, kad padaryti garso įrašai padaryti ne privačioje aplinkoje, nėra skirti rinkti duomenis apie kurio nors asmens privatų gyvenimą, juose nėra duomenų apie nei vieno asmens privatų gyvenimą, todėl laikytina, kad jie surinkti pagrįstai, siekiant apsaugoti darbuotojo teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant nei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, nei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, nei 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88), nei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų. Taip pat garso įrašais nebuvo pažeistas Lietuvos advokatūros įstatymo 46 straipsnis, nes garso įrašas Nr. 10, kuriuo buvo įrašytas atsakovo advokatės pasisakymas, nebuvo advokatės privatus pokalbis su atstovaujamuoju, priešingai, pokalbyje dalyvavo ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovė bei ieškovė, todėl tokiam pokalbiui netaikytina Lietuvos advokatūros įstatymo 46 straipsnyje nustatyta apsauga advokato veiklos privatumui. Aktualu ir tai, kad panašiose bylose teismai darbuotojo slapta padarytus garso įrašus laiko leistinais įrodymais (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-476-372/2022). Teismo vertinimu darbuotojas, siekdamas įrodyti, kad darbdavys galimai nesilaiko Darbo kodekso 30 straipsnio nuostatų, turi teisę, pernelyg neįsiterpdamas į darbdavio atstovų privatų gyvenimą, slapta daryti garso ir vaizdo įrašus ir juos pateikti darbo ginčą nagrinėjančiam subjektui, priešingu atveju darbuotojo pareiga įrodyti, kad darbdavys nesilaiko Darbo kodekso 30 straipsnio nuostatų būtų labai apsunkinta arba neįmanoma. Šiuo atveju ieškovė darydama slaptus garso įrašus neįsiterpė į darbdavio atstovų privačius gyvenimus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės pateikti dešimt garso įrašų (priedai prie DOK-101650) yra leistini įrodymai pagal CPK 177 straipsnio nuostatas.

7. Ieškovės pirmasis reikalavimas – pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikyti, kad ieškovės ir atsakovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, tenkintinas, nes, nors ieškovė ir nesilaikė darbdavio nustatytos darbo drausmės, tačiau jos padarytas pažeidimas nepagrįstai pripažintas šiurkščiu, nepagrįstai pritaikant griežčiausią poveikio priemonę – atleidimą iš darbo.

1) darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis, Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas);

2) sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021);

3) dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu <...> Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja <...> darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle <...> (Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalis);

4) vienas iš darbo santykių bruožų yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalis) <...> Darbuotojo pavaldumas darbo santykyje reiškia darbdavio teisę vienašališkai, bet nepažeidžiant sutarties ir imperatyviųjų viešosios teisės reikalavimų, duoti nurodymus ar nustatyti taisykles, pagal kurias atliekamas darbas (žr. pvz., Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 132). Būtent darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 49 p.).

7.2. Nagrinėjamu atveju kaip nustatyta šio sprendimo 4.3 punkte, atsakovas laikė, kad ieškovė neatvyko į darbą nuo 2023 m. sausio 27 d. iki vasario 10 d. ir taip padarė šiurkštų daro pareigų pažeidimą numatytą Darbo kodekso 58 straipsnyje. Su tokia atsakovo išvada negalima sutikti, nes dėl tarp ieškovės ir atsakovo netinkamos komunikacijos, netinkamo aplinkybių vertinimo, netinkamo teisės aktų normų aiškinimo ir taikymo, atsakovas priėjo nepagrįstos išvados, kad ieškovės padarytam pažeidimui taikytinos Darbo kodekso 58 straipsnio nuostatos:

7.2.1. Ieškovė nuo 2023 m. sausio 27 d. iki vasario 10 d. (išskyrus 2023 m. vasario 2 d.) dirbo nuotolinėje darbo vietoje, todėl nėra pagrindo taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.3 ir 4.4 punktuose, ieškovė ir atsakovo vadovas 2023 m. sausio 26 d. – vasario 10 d. bent kelis kartus komunikavo dėl ieškovės atvykimo į darbo vietą, ieškovė 2023 m. sausio 26 d. – vasario 10 d. atliko tam tikrus darbus (t. 3, b. l. 38 – 42), teikė jų atlikimo ataskaitas, atsakovo vadovas, teikdamas paaiškinimus pripažino, kad ieškovė iki 2023 m. sausio 31 d. turėjo užduočių, kurias turėjo atlikti, ieškovė kiekvieną dieną teikė atsakovui prašymus leisti dirbti nuotoliniu būdu, atsakovas jos prašymų nesvarstė, tačiau bent kelis kartus kvietė atvykti į fizinę darbo vietą ir aptarti darbus, susiklosčiusią situaciją. Atitinkamai teismas daro išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė jam Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą nagrinėti darbuotojo prašymą dėl darbo nuotoliniu būdu, t. y. nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės 2023 m. sausio 26, 27, 30, 31 d., 2023 m. vasario 1, 3, 6-9 d. prašymų leisti dirbti nuotoliniu būdu, neįvertino ieškovės atliktų darbų 2023 m. sausio 27 d. – vasario 10 d., netinkamai įvertino ieškovės 2023 m. vasario 3 d. paaiškinimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė padarė šiurkštų pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. neatvyko į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, kuris taikytinas tik tuo atveju, kai darbuotojas apskritai neatvyksta į darbą, t. y. darbuotojo apskritai nėra darbo vietoje ir jis nedirba nei nuotolinėje, nei įprastoje darbo vietoje. Atsakovas nepaneigė ieškovės argumentų, kad ji 2023 m. sausio 27 d. – vasario 10 d. (išskyrus 2023 m. vasario 2 d.) iš esmės dirbo būdama nuotolinėje darbo vietoje. Tai, kad atsakovas 2023 m. vasario 1 d. – vasario 10 d. (išskyrus 2023 m. vasario 2 d.) nedavė ieškovei naujų darbo užduočių, negali lemti, kad ieškovė apskritai nedirbo būdama nuotolinėje darbo vietoje. Aktualu ir tai, kad kaip nustatyta šio sprendimo 4.5 punkte, atsakovė taikė labai lanksčią leidimų dirbti nuotolinio darbą praktiką, atsakovo vadovas paaiškino, kad pakakdavo apie nuotolinį darbą pranešti prieš prasidedant darbo dienai, liudytoju apklausas L. P., aiškindamas apie tai, kaip suteikiamas nuotolinis darbas, taip pat nebuvo labai nuoseklus, vienais atvejais atsakė, kad suderinimas su juo turėjo būti, kitais atvejais, kad neturėjo. Atitinkamai neaiškumai taikytini darbuotojo/ieškovės naudai (Darbo kodekso 6 straipsnis) ir laikytina, kad ieškovė, pranešusi tiesioginiam vadovui, galėjo dirbti nuotolinėje darbo vietoje;

2) negalima sutikti su atsakovu, kad jis dėl to, kad 2023 m. sausio 24 d. ieškovei nutraukė nuotolinį darbą, apie tai pakartojo 2023 m. sausio 26 d. pasitarimo metu, be to neva ieškovė, teikdama prašymus nurodė skirtingas aplinkybes, todėl neva pagrįstai neatsakė ieškovei į pakartotinius prašymus. Aktualu yra tai, kad ieškovė 2023 m. sausio 26 d. prašymą atsakovo vadovui grindė tuo, kad jos darbo vieta neatitinka higienos reikalavimų, o 2023 m. sausio 27 d. žinutėje tiesioginiam vadovui papildė, kad jaučiasi blogai ir ketina vykti pas gydytoją, todėl teismo vertinimu atsakovas, tinkamai vykdydamas jam nustatytas pareigas, turėjo išnagrinėti ieškovės prašymus leisti dirbti nuotoliniu būdu, pateikti motyvuotą atsakymą, o ne apsiriboti 2023 m. sausio 31 d. prašymu ieškovei pasiaiškinti kodėl ši neatvyksta į darbą. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalis nustato – jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja <...> darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle <...>. Šiuo atveju ieškovė tiek žodžiu 2023 m. sausio 26 d. pasitarime, tiek vėliau rašytuose prašymuose nurodė, kad nuotolinis darbas reikalingas ir dėl sveikatos problemų, todėl atsakovas būdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti gydytojo išvadą nuotoliniam darbui, tačiau to nepadarė. Kaip vėliau paaiškėjo, ieškovė 2023 m. kovo 7 d. tokią gydytojo išvadą gavo (t. 1, b. l. 206-207), neatmestina, kad tokią išvadą ieškovė būtų gavusi ir 2023 m. sausio 27 d., jeigu būtų pasikreipusi į gydytoją su tokiu prašymu;

3) nors negalima paneigti fakto, kad darbą įmonėje/įstaigoje/organizacijoje organizuoja darbdavys, kad būtent darbdavys, atsižvelgdamas į įmonės/įstaigos/organizacijos tikslus, vykdomą veiklą, sprendžia dėl tinkamiausios darbo organizavimo formos, tačiau šiuo atveju darbdavio veiksmai nebuvo pakankamai atsargūs, rūpestingi ir nuspėjami ieškovės atžvilgiu (kaip minėta atsakovas kelis kartus kvietė atsakovę atvykti ir kalbėtis, tačiau nebuvo pakankamai aiškus tokių pasikalbėjimų tikslas – neaišku ar ieškovas norėjo atnaujinti diskusijas dėl darbo sutarties nutraukimo, ar jis norėjo kalbėtis apie naujas darbo užduotis ieškovei, ieškovas prašydamas paaiškinimo iš ieškovės nenurodė kokiu tikslu tai daroma, neįspėjo, kad sprendžiamas ieškovės atleidimo klausimas, aktualu ir tai, kad ieškovė į kiekvieną atsakovo kvietimą reagavo atsakydama el. laiškais, kodėl jai nepriimtina atvykti ir kalbėtis gyvai), todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė privalėjo dirbti vien tik atvykusi į darbo vietą arba, kad yra pagrindas taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas;

4) iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nebuvo sukūręs tinkamų ir aiškių taisyklių nuotoliniam darbui (byloje nėra pateiktos nuoseklios ir išsamios atsakovo nuotolinio darbo taisyklės). Darbdavio praktika vertinant leisti ar ne darbuotojams dirbti nuotolinėje darbo vietoje nebuvo pakankamai nuosekli. Ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vienais atvejais darbdavys leisdavo nuotolinį darbą prieš darbo pradžią, kitais atvejais, jau darbui prasidėjus. Be to darbdavio pristatoma nuotolinio darbo politika netgi galėjo sudaryti darbuotojams regimybę, kad darbas nuotolinėje vietoje reiškė ir galimybę tvarkytis asmeninius reikalus darbo metu (atsakovo vadovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu). Todėl laikytina, kad atsakovas, būdamas stipresnioji darbo santykių pusė, pats nesilaikė darbdaviui taikomo racionalaus, rūpestingo, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalono (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020) dėl nuotolinio darbo organizavimo. Atitinkamai, teismo vertinimu, dėl to praranda teisę reikalauti idealiai rūpestingo elgesio ir iš darbuotojų ir taikyti jiems griežčiausią atsakomybę – atleidimą iš darbo už tai, kad įvyko nesusikalbėjimas su darbuotoju dėl nuotolinio darbo;

5) aktualu ir tai, kad atsakovas, kaip darbdavys neatliko išsamaus tyrimo dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimo, t. y. byloje nėra pateikta kokia nors tyrimo išvada, kurioje būtų išsamiai analizuojamos ieškovės neatvykimas į darbą kiekvieną dieną, todėl atsakovas padarė ir klaidą įsakyme nurodydamas, kad ieškovė neatvyko į darbą ir 2023 m. vasario 2 d., kai tą dieną pats atsakovas suteikė ieškovei kaip laisvą/atostogų. Atitinkamai darytina išvada, kad atsakovo elgesys netiriant ieškovės galimai padarytą pažeidimą, nėra suderinamas su Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, nes darbdavys turi įrodyti ir būti visiškai įsitikinęs, kad padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, o ne manyti, kad toks pažeidimais galimai padarytas;

6) atsakovas neįrodė ir ieškovės tyčinės kaltės formos, kuri yra būtina padaryto pažeidimo priskyrimui šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui. Priešingai, kaip minėta atsakovo 2023 m. vasario 10 d. įsakyme (t. 3, b. l. 96), teigiama, kad ieškovei nėra išduotas biuletenis, nebuvo patvirtintas nuotolinis darbas, tačiau nėra nustatyta, kodėl ieškovė neatvyksta į darbą, tokia atsakovo įsakymo formuluotė leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas ieškovės pažeidimų nelaikė padarytais tyčia. Atitinkamai ir dėl šios priežasties negalima laikyti, kad net ir įrodžius ieškovės konkretų padarytą neteisėtą veikimą, kad jį ieškovė galėjo padaryti tyčia, šiurkščiai pažeisdama nustatytą darbdavio tvarką, siekdama pakenkti darbdavio interesams;

7) atsakovas neįrodė ir to, kad dėl ieškovės veiksmų jis būtų patyręs kokios nors žalos ar nuostolių, priešingai atsakovas už visą ginčo laikotarpį mokėjo ieškovei darbo užmokestį ir nepateikė teismui priešieškinio prašydamas priteisti jam ieškovei nepagrįstai sumokėtą darbo užmokestį.

7.2.2. Ieškovės elgesyje neatvykstant į darbą pagal atsakovo vadovo kvietimą yra darbo pareigų pažeidimo požymių, t. y. požymių, kad ieškovė pažeidė Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalies punkto nuostatas, tačiau toks ieškovės elgesys, įvertinus jo padarymo aplinkybes ir priežastis nepriskirtinas prie šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienas iš darbo santykių bruožų yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Šio sprendimo 7.2.1 punkte nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, tačiau kaip minėta, darbuotojas turi paklusti darbdavio nurodymams ir tvarkai. Atitinkamai nors negalima daryti išvados, kad ieškovė apskritai neatvyko į darbą ir nedirbo 2023 m. sausio 27 d. – vasario 10 d. (išskyrus 2023 m. vasario 2 d.), kaip ir kad negalima teigti, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, tačiau darbdaviui kviečiant atvykti į fizinę darbo vietą, ieškovė turėjo ieškoti galimybių tai padaryti. Ieškovė į fizinę darbo vietą darbdavio kvietimu neatvyko, nors ieškovės nurodytus argumentus neatvykti (patiriamas per didelis stresas, pablogėjusi psichinė sveikatos būklė) į darbą ir dirbti iš nuotolinės darbo vietos galima laikyti pateisinamais dėl ko negalima ieškovės elgesio laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, tačiau šiuo atveju negalima paneigti fakto, kad tokiu elgesiu ieškovė vis tik nesilaikė atsakovo Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalies sąlygų. Ieškovė būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, laikydamasi Darbo kodekso 24 ir 25 straipsnių nuostatų (veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo, laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą), siekdama išvengti konflikto su atsakovu/darbdaviu privalėjo paklusti darbdaviui, imtis priemonių ir atvykti į darbo vietą bei susitikti su atsakovo vadovu. To nepadarius, laikytina, kad ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, savo neatsargiu elgesiu prisidėjo prie kilusių pasekmių – atleidimo iš darbo, tačiau toks ieškovės elgesys neįrodo, kad atsakovo 2023 m. vasario 10 d. įsakymas dėl ieškovės atleidimo yra teisėtas ir, kad netaikytinos Darbo kodekso nustatytos pasekmės darbdaviui, tačiau teismo nuomone, gali turėti įtakos darbdaviui/atsakovui taikytinos atsakomybės, kuri bus aptariama vėliau, laipsniui. Esant abejonių ar darbuotojo elgesį laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ar ne, taikytinas ir Darbo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, t. y. situacijos neaiškumai aiškintini darbuotojo naudai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai ir nepagrįtai, todėl atsakovo 2023 m. vasario 10 d. įsakymas (t. 3, b. l. 96) naikintinas, ieškovės ir atsakovo 2022 m. kovo 15 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 170 (e. t. 1, b. l. 58-60) laikytina nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (Darbo kodekso 218 straipsnis). Ieškovė neprašė jos grąžinti į darbą. Teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, mano, kad nėra pagrindo ieškovės grąžinti į darbą, nes dėl tarp šalių susiklosčiusio nesusikalbėjimo, darbo santykiai negalės būti racionalūs, ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Atitinkamai toliau aptariamos neteisėto atleidimo pasekmės.

8. Ieškovės antrasis reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos tenkintinas iš dalies, t. y. priteisiant vidutinį darbo užmokestį už devynis mėnesius nuo neteisėto atleidimo dienos:

1) Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus <...>;

2) pagal kasacinio teismo praktiką Darbo kodekso 218 straipsnio pagrindu priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Nuspręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus Darbo kodekso nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant klausimą dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021);

3) teismas, nuspręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Pagal formuojamą teismų praktiką kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012);

4) po darbo santykių reformos, kuri buvo įgyvendinta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, nustačius maksimalų 12 mėnesių priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį priteisiama aptariama išmoka, kasacinis teismas konstatavo, jog taikant ankstesnį reglamentavimą suformuota teismų praktika nesikeičia, t. y. teismui yra suteikta teisė (o kartu ir pareiga) įvertinti išmokos adekvatumą, atitikimą šalių interesų pusiausvyros principui (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-730-945/2023, 19 p.)

8.2. Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 7 punkte nustačius, kad ieškovė atleista nepagrįstai taikytina Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies nuostatos priteisiant ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, t. y. šiuo atveju už devynis mėnesius:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.6 punkte ieškovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 2307,45 Eur (t. 4, b. l. 105-106), nuo 2023 m. vasario 10 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo (2023 m. lapkričio 9 d.) yra praėję 9 mėnesiai, o iki įsiteisėjimo dienos praeis 10 mėnesių (jei būtų nagrinėjama apeliacinėje instancijoje praeitų apie 12 mėnesių, tokiu atveju atsakovė turėtų mokėti ieškovei apie 27 689 Eur (su visais darbuotojo mokamais mokesčiais), tačiau tokia teismo vertinimu didelė suma neatitiktų priteistinos sumos socialinės paskirties, t. y. šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmės, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažo (ieškovė dirbo apie 10 mėnesių, iš jų apie 4 mėnesius buvo nedarbingume), šalių tarpusavio santykių pobūdžio, taip pat aplinkybių, susijusiųjų teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (ieškovė kreipėsi į teismą praėjus 3 mėnesiams po darbo santykių pasibaigimo, nors galėjo tą padaryti per vieną mėnesį kreipdamasi į darbo ginčų komisiją, kur bylos nagrinėjamos pakankamai greitai, taip pat bylos nagrinėjimas vienam mėnesiui buvo atidedamas ir ieškovės prašymu);

2) vidutinis darbo užmokestis už devynis mėnesius sudarytų 20767,05 Eur (9*2307,45) ir teismo vertinimu labiau atitiktų Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies paskirtį, užtikrintų mokėjimo termino stabilumą, dėl užsitęsusios teisminio nagrinėjimo trukmės nelemtų nepagrįstai neigiamų pasekmių darbdaviui, tuo pačiu laikytina protinga ir pakankama kompensuojančia suma ieškovės praradimams dėl neteisėto atleidimo.

9. Ieškovės trečiasis reikalavimas priteisti 392,69 Eur dydžio turtinę žalą atmestinas:

9.1. Darbo kodekso 152 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į <...> turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo.

9.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti išlaidas patirtas gydymuisi vaistais, nurodo, kad liga buvo darbdavio veiksmų pasekmė, o dėl ligos turėjo pirkti vaisus. Įvertinus byloje pateiktus vaistų įsigijimo duomenis (t. 1, b. l. 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275, 276, 277) nėra pagrindo teigti, kad šios išlaidos yra būtent ieškovės tiesioginiai nuostoliai, nulemti būtent atsakovo elgesio, nes juose nepažymėta, nei kam jie skirti, nėra duomenų koks jų galimas poveikis žmogaus organizmui, ar juos pirko ir išlaidų patyrė pati ieškovė ir ar ji juos realiai naudojo. Ieškovės pateikti e.sveikatos sistemos duomenys (t. 5, b. l. 44-46), nors ir patvirtina, kad ieškovei buvo išrašyti tam tikri vaistai, pvz., 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2023 m. vasario 14 d. ieškovei išrašytas vaistas (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2023 m. vasario 14 d. (t. 1, b. l. 266). Viešai pateikiamais duomenimis minėtas vaistas yra skirtas gydyti (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų ji būtų susirgusi (duomenys neskelbtini), susijusia su (duomenys neskelbtini) sutrikimu, priešingai, ieškovės pateiktuose ligos išrašuose (t. 5, b. l. 50, 53) teigiama, kad ieškovei diagnozuotos ligos kodas yra (duomenys neskelbtini), kuriam nors ir gali būti reikalingas minėtas vaistas, tačiau ieškovė neįrodė, kad liga (duomenys neskelbtini) jai pasireiškė būtent dėl darbdavio neteisėto elgesio. Ligos anamnezėje (t. 5, b. l. 57) teigiama, kad ieškovė darbe patiria nuolatinę įtampą, tačiau viešais sociologinių tyrimų duomenimis trečdalis darbuotojų patiria įtampą darbe (pvz., https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1392234/susikaupusi-itampa-darbe-kisa-koja-produktyvumui-kaip-ismokti-reiksti-emocijas-ir-klausytis), dėl to paprastai nėra kaltas vien darbdavys, kiekvienas darbuotojas į įtampą darbe reaguoja skirtingai, ir turi imtis skirtingų įtampos ir streso valdymo priemonių.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, negalima teigti, kad ieškovės patirtos vaistų įsigijimo išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai nulemti neteisėto atsakovo elgesio.

10. Ieškovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 8000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo atmestinas, nes ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atleidimo iš darbo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, kitus nepatogumus:

10.1. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (151 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

10.2. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 255/2005).

Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

1) nustatyta, kad ieškovė buvo atleista iš darbo neteisėtai, tačiau taip pat nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama atvykti į darbą pagal atsakovo vadovo kvietimus nepakluso darbdaviui, ieškovė nesilaikė Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatų. Atitinkamai neturtinės žalos dėl atleidimo iš darbo taikymo pasekmėms šiuo atveju yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios nustato, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. teismo vertinimu ieškovė savo neatsargiais veiksmais prisidėjo prie kilusių pasekmių, sudarė prielaidas ieškovui pasielgti neteisėtai, todėl vien neteisėtas atleidimas negali būti pagrindu neturtinei žalai iš atsakovo priteisti. Ieškovė nors ir teigia, kad po darbo santykių nutraukimo ji patyrė dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau teismo vertinimu, tai yra įprastos neigiamos pasekmės nutrūkus darbo santykiams ir nėra pagrindas konstatuoti, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos, kuri galėtų būti išreiškiama ir atlyginama tam tikru piniginiu ekvivalentu;

2) teismo sprendimui įsiteisėjus, bus atkurta teisinė taika tarp šalių, atsakovas ieškovei turės sumokėti 20767,05 Eur, o tai bus kartu ir pakankama neturtinė satisfakcija ieškovei dėl neteisėto atleidimo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02), L. L. prieš Prancūziją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tenkinti reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo nėra faktinio pagrindo.

11. Ieškovės reikalavimas priteisti 12000 Eur neturtinės žalos už patirtą psichologinį smurtą darbo santykių metu, atmestinas, nes nors atsakovo elgesys ne visais atvejais ir buvo nepriekaištingas, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės atžvilgiu atlikti atsakovo veiksmai laikytini psichologiniu smurtu padariusiu neturtinės žalos, ar kad atsakovo veiksmai nulėmė ieškovės ligą:

1) Darbo kodekso 30 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas <...> nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo <...> garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją <...> įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (1 dalis); smurtu, įskaitant psichologiniu smurtu laikoma bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala (2 dalis);

2) dažniausiai smurtas ir priekabiavimas pasireiškia psichologiniu spaudimu, neetišku, nepagarbiu elgesiu kitų darbuotojų atžvilgiu, ignoravimu, engimu, nepagrįstomis pastabomis ir kritika, šaukimu, įžeidinėjimu, šmeižimu, manipuliavimu, pajuoka, patyčiomis, pasiekimų nuvertinimu, neetiškais komentarais, grasinimais, bauginimais, taip pat fiziniu ir (arba) seksualiniu išnaudojimu (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1666-855/2023, 14 p.);

3) nepriimtino elgesio išraiškos, kurios kenkia darbuotojo emocinei, o sunkiais atvejais – psichinei ir fizinei sveikatai, gali būti: nepriimtinas ar nepageidaujamas fizinis kontaktas (pavyzdžiui, fizinis prisilietimas; glostymas, plekštelėjimas, grybštelėjimas, siekimas prisiliesti (apkabinti), prisitraukti arčiau kito asmens ir kt.) ar tokio fizinio kontakto reikalavimas; nepadoraus turinio informacijos demonstravimas ar siuntimas; įkyrus domėjimasis apie privatų gyvenimą, intymius santykius; nepageidaujami komentarai dėl išvaizdos, kūno formos, aprangos; įžeidžiantys juokai, patyčios, apkalbos, gandai, šmeižtas, užgaulūs gestai; tyčinis darbuotojo izoliavimas darbinėje veikloje; informacijos, nesusijusios su darbuotojo funkcijomis, apie jį rinkimas ir (arba) platinimas; elgesys, kuriuo siekiama riboti asmens apsisprendimo laisvę; poveikis darbuotojui, siekiant tam tikrų su darbu nesusijusių funkcijų (paslaugų) atlikimo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1666-855/2023, 15 p.);

4) mobingas – darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryšių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose. Tokie veiksmai paprastai būna nevienkartinio pobūdžio (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1666-855/2023, 15 p.);

5) nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-416/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-174-910/2021, 38 p.);

11.2. Psichologiniu smurtu nelaikoma: konstruktyvi darbdavio kritika; pagarbus pastabų išsakymas; darbdavio reiklumas ir reikalavimas atlikti darbą; reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo; įspėjimas pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalį; įspėjimas apie numatomą atleidimą iš darbo kitais Darbo kodekso numatytais pagrindais; pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (žr. pvz., Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijos https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=3925&lang=lt).

11.3. Kaip nustatyta šio sprendimo 3.1 punkte ieškovė įrodinėja, kad psichologinis smurtas buvo taikomas šiomis dienomis ir šiais veiksmais: 1) 2022 m. rugpjūčio 31 d. pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio su bendrovės vadovu garso įrašą (ieškinio priedas Nr. 28); 2) 2022 m. rugsėjo 5, 6, 7 dienomis, pagal tų dienų pokalbių įrašus (ieškinio priedai Nr. 59-61); 3) 2022 m. lapkričio 28, 29, 30 d. pagal 2022 m. lapkričio 29 d. garso įrašą (ieškinio priedas Nr. 63), 2022 m. lapkričio 30 d. bendrovės vadovo, advokatės el. laišką (ieškinio 30 d. priedas); 2022 m. lapkričio 30 d. ieškovės pranešimą dėl darbų (1 ekrano nuotrauka) (ieškinio priedas Nr. 31); 4) 2022 m. gruodžio 1 d. pagal 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovės ir atsakovo vadovo komunikaciją dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (1 puslapis) (ieškinio 34 priedas); 5) 2023 m. sausio 2 d. ir sausio 4 d. aplinkybės dėl darbo vietos daiktų perstumdymo ir įpareigojimo pateikti paaiškinimo; 6) 2023 m. sausio 27 – vasario 10 d. neatsakymu (ignoravimu) dėl leidimo dirbti iš nuotolinės darbo vietos, neatsakymu (ignoravimu) į ieškovės pateiktus darbus, klausimus dėl darbų, vertimu atvykti į darbo vietą ir kalbėtis apie darbą fiziškai susitikus, nors atsakovas žinojo, kad tokie susitikimai jai kelia stresą, ignoravimu jos pasiūlymo kalbėtis nuotoliniu būdu, ignoravimas kalbėtis su mediatoriumi.

11.4. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis įrodymų pakankamumo bei kitomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis, teismas neturi pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad atsakovo elgesys buvo pernelyg nepriimtinas, kad juo buvo daromas psichologinis smurtas, kad juo buvo pažeidžiama ieškovės garbė ir orumas, kad jis buvo priešiškas, žeminantis ar viršijantis darbdavio elgsenos padorumo ribas ir kad jį galima būtų laikyti psichologiniu smurtu (atsakovo taikyto mobingo ieškovės atžvilgiu sąvokos ieškovės atstovė atsisakė bylos nagrinėjimo iš esmės metu). Darbuotojų ir darbdavio tarpusavio nesutarimai įvairiais darbo funkcijų įgyvendinimo aspektais (šiuo atveju – dėl atliktinų darbo funkcijų, jų vykdymo tinkamumo ir pan.) yra natūraliai galimi ir yra neatsiejama bet kokių darbo teisinių santykių dalis, todėl įprastai jie negali būti laikomi psichologiniu smurtu:

1) teismas, perklausęs visus ieškovės pateiktus 10 garso įrašų (priedai prie DOK-101650), įvertinęs ieškovės pateiktas minėtų garso įrašų stenogramas (t. 5, b. l. 10-39) neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovo atstovai garso įrašuose ar jo stenogramose viršijo atidaus ir rūpestingo darbdavio veikimo ribas, ar kad užfiksuotu elgesiu nesilaikė Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies sąlygų. Teismo vertinimu minėtuose įrodymuose užfiksuota konstruktyvi darbdavio kritika; neįžeidžiantis pastabų išsakymas; darbdavio reiklumas ir reikalavimas atlikti darbą; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Nors atsakovo atstovo L. P. 2022 m. rugpjūčio 31 d. teiginys, kad su ieškove yra nuspręsta nutraukti darbo santykius ir nelaikytinas visiškai nepriekaištingu, tačiau teismo vertinimu, darbdaviui nėra ribojama būti atviram ir darbuotoją informuoti apie ketinimus. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad atsakovo atstovo L. P. 2022 m. rugpjūčio 31 d. teiginį, kad su ieškove yra nuspręsta nutraukti darbo santykius, toliau ieškovė aptarinėjo su atsakovo vadovu ir tarėsi dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, o tai kaip minėta, paprastai nėra laikoma psichologiniu smurtu. Kituose garso įrašuose teismo vertinimu užfiksuotas iš esmės pagarbus atsakovo vadovo bendravimas su ieškove, neperžengiantis tinkamos darbdavio ir darbuotojo bendravimo kultūros ir etikos, todėl negali būti laikomas psichologiniu smurtu, lėmusiu jos psichikos sveikatos sutrikdymą ir padariusiu ieškovei neturtinės žalos;

2) psichologiniu smurtu nelaikytinas ir atsakovo elgesys, kuriuo pastarasis nesutiko nutraukti darbo santykius pagal ieškovės nustatytą sąlygą – išmokant šešių mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Atsakovo pasiūlymas išmokėti 1,5 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, laikytinas atitinkančiu Darbo kodekso 54 straipsnio nuostatas, negali žeminti ieškovės, kelti jai streso, ją menkinti;

3) 2023 m. sausio 2 d. ir sausio 4 d. aplinkybės dėl darbo vietos daiktų perstumdymo ir įpareigojimo pateikti paaiškinimą, taip pat negali būti laikoma psichologiniu smurtu, nes atsakovas, kaip darbdavys, turi teisę ir pareigą palaikyti darbo drausmę ir tvarką darbo vietoje, todėl darbuotojų darbo priemonių perstumdymai gali būti netoleruojami darbdavio, jei darbo vietos buvo sukurtos laikantis tam tikros logikos ir nuoseklumo. Atsakovo vadovas paaiškino, kad darbuotojų darbo vietos buvo bendroje erdvėje, kad jos buvo sukurtos laikantis tam tikros logikos ir nuoseklumo, ieškovės darbo vieta, taip pat buvo viena iš darbo vietų, teismas neįžvelgia, kad nustatant darbo vietas ir jas suskirstant, ieškovė būtų buvusi, kaip nors diskriminuojama. Ieškovės teiginius dėl nepakankamo apšvietimo, nepakankamo skaičiaus elektros rozečių suteikimo, teismas vertina kritiškai, nes jie nėra paremti jokia bylos medžiaga. Be to, kaip teigė pati ieškovė, atsakovas tenkino jos prašymus ir suteikė papildomą apšvietimą, papildomą galimybę elektros prietaisų pakrovimui;

4) negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad 2023 m. sausio 27 – vasario 10 d. atsakovas visiškai neatsakė ieškovei (ignoravo ją) dėl leidimo dirbti iš nuotolinės darbo vietos, neatsakė (ignoravimu) į ieškovės pateiktus darbus, klausimus dėl darbų, vertė atvykti į darbo vietą ir kalbėtis apie darbą fiziškai susitikus, nors atsakovas žinojo, kad tokie susitikimai jai kelia stresą, ignoravo jos pasiūlymą kalbėtis nuotoliniu būdu, ignoravo kalbėtis su mediatoriumi. Kaip nustatyta šiame sprendime, teismas atsakovo elgesį, kuriuo šis neatsakė į ieškovės prašymus dirbti nuotoliniu būdu laikė nepakankamai apdairiu ir rūpestingu. Be to kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte, atsakovas 2023 m. sausio 31 d. pateikė ieškovei prašymą pasiaiškinti dėl to, kodėl ji neatvyksta fiziškai į darbą, nurodydamas, kad nuotolinis darbas jai nebuvo suteiktas, vėliau ieškovė pateikė paaiškinimą, vėliau atsakovas dar bent tris kartus kvietė ieškovė atvykti į darbą kalbėtis. Kaip nustatyta šio sprendimo 7 punkte nei ieškovės, nei atsakovo elgesys 2023 m. sausio 27 – vasario 10 d. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, tiek ieškovė, tiek atsakovas manipuliavo turimomis teisėmis, atitinkamai teismas priėjo išvadų, kad ieškovė atleista iš darbo nepagrįstai, nors ir nepakluso darbdavio kvietimui atvykti į darbą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad 2023 m. sausio 27 – vasario 10 d. atsakovas taikė psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu;

5) ieškovė nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, kad jai 2022 m. rugsėjo 13 d. diagnozuota liga (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 53) bei 2022 m. rugsėjo 8 d. konstatuota liga (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 148) išsivystė vien dėl atsakovo elgesio. Aktualu, kad viešai skelbiamais duomenimis liga (duomenys neskelbtini) (toliau duomenys neskelbtini). Stresą sukeliantis veiksnys gali paveikti individo socialinę aplinką (gedėjimas, išsiskyrimas) arba platesnes asmens socialines atramas ir vertybes (migracija, pabėgėlio statusas). Byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. liepos 25 d. ieškovė palaidojo savo tėtį (t. 1, b. l. 158), todėl natūrali galima asmens gedėjimo reakcija, ir nors negalima atmesti, kad atsakovo diskusijos apie netinkamą darbo kokybę, darbo santykių nutraukimą, galėjo papildomai įtakoti ieškovės ligą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovės reakcija ir susirgimas nebuvo subjektyvaus charakterio, t. y. priešingai, kaip teigiama viešais minėtais duomenimis liga – (duomenys neskelbtini) yra (toliau duomenys neskelbtini), todėl už ją negali būti atsakingas vien tik atsakovas. Atitinkamai negalima ir teigti, kad dėl atsakovo 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. rugsėjo 5, 6, 7 d. veiksmų ieškovė susirgo ir taip patyrė neturtinės žalos. Atitinkamai ir dėl atsakovo veiksmų 2022 m. lapkričio 28, 29, 30 d. 2022 m. gruodžio 1 d., kuriuos ieškovė vertina, kaip atnaujinusius jai ligą, tačiau nenustačius, kad minėtomis dienomis atsakovas būtų elgęsis netinkamai, negalima spręsti, kad už ieškovės susirgimus yra atsakingas atsakovas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tenkinti reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl atsakovo elgesio darbo santykių metu nėra faktinio pagrindo.

12. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

12.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

12.2. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. patenkintas esminis reikalavimas – pripažinti, kad ji atleista iš darbo nepagrįstai, tam tikra apimtimi tenkintas išvestinis reikalavimas dėl išmokos už priverstinė pravaikštą priteisimo ir netenkinti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas, įvertinęs patenkintų ir nepatenkintų ieškovės reikalavimų apimtį, daro išvadą, kad yra patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų ir 50 procentų reikalavimų nepatenkinta, atitinkamai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos:

1) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas 6599,33 Eur (advokato pagalbai apmokėti (DOK-157525). Nustačius, kad netenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų, laikytina, kad 50 procentų ieškovės reikalavimų patenkinta, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3299,66 Eur (6599,33-50 procentų) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo argumentai, kad ieškovė realiai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų vertintini kritiškai, nes ieškovė pateikė įrodymus, kad realiai yra sumokėjusi už atstovavimą (priedai prie DOK-157525);

2) atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-116475). Nustačius, kad 50 procentų ieškovės reikalavimų nepatenkinta, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 2420 Eur (4 840-50 procentų) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės argumentai, kad 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai yra per didelė suma, vertintina kritiškai, nes vien už atsiliepimą į ieškinį maksimalus įkainis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (https://www.tagidas.lt/savadai/9006/ duomenimis tai yra 5000,25 Eur), o atsakovas už visą bylą prašo priteisti 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma teismo vertinimu atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Taigi šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytų maksimalių įkainių.

13. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jų priteisimo Lietuvos valstybei klausimas nespręstinas.

14. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis):

14.1. Nagrinėjamu atveju yra patenkintas vienas ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas – dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, už jį mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis. Ieškovės patenkintų turtinių reikalavimų dalis iš atsakovo yra 20767,05 Eur, už kuriuos mokėtinas 467 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi byloje mokėtina 576 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo, t. y. taikytinas principas „pralaimėjęs moka“.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovės K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Open Agency“ (j. a. k. 302414298) civilinėje byloje Nr. e2-13743-1159/2023 kilusį ginčą ir ieškovės reikalavimus tenkinti iš dalies, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, t. y:

1) Pripažinti, kad ieškovė K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš darbo buvo atleista nepagrįstai ir neteisėtai, todėl panaikinti atsakovo UAB „Open Agency“ (j. a. k. 302414298) 2023 m. vasario 10 d. įsakymą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo bei darbo sutarties su K. M. nutraukimo (t. 3, b. l. 96), laikyti, kad ieškovės ir atsakovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

2) Priteisti ieškovės K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Open Agency“ (j. a. k. 302414298) devynių mėnesių ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką už priverstinę pravaikštą – 20767,05 Eur (dvidešimt tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 5 centus) (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai).

3) Priteisti ieškovės K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Open Agency“ (j. a. k. 302414298) – 3299,66 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų.

4) Priteisti atsakovo UAB „Open Agency“ (j. a. k. 302414298) naudai iš ieškovės K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

5) Kitoje dalyje šalių reikalavimus ir prašymus atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo UAB „Open Agency“ (j. a. k. 302414298) 576 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.