- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-24
- Bylos Nr.
- T-147-571/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46907-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2026 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. LK-N-239 dėl nuteistojo M. O. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 85 straipsnį.
Komisija nutarime nurodė, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis bausmę atlieka nepriekaištingai, laikosi visų režimo reikalavimų ir vidaus tvarkos taisyklių. Nuo 2024 m. gegužės mėn. kai buvo perkeltas į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą, jokių drausminių nuobaudų nėra gavęs. Bausmės atlikimo metu skatintas 5 (penkis) kartus. Nuteistasis aktyviai dalyvavo resocializacijos programose, pasiekdamas akivaizdžią pažangą. Turi darbinės patirties, bausmės atlikimo metu mokėsi ir dirbo, nuo 2024 m. birželio 10 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) staliumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini) pateikta bendradarbiavimo sutartis. Pripažįsta narkotikų vartojimą, bausmės atlikimo metu nebuvo nustatyta psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Dalyvavo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos užsiėmimuose ir juos sėkmingai baigė, motyvuotas nevartoti. Daug apsauginių veiksnių. Jis turi stiprius socialinius ryšius, užtikrintą gyvenamąją vietą ir realias įsidarbinimo galimybes, kas sudaro prielaidas sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Esami kriminogeniniai veiksniai yra valdomi, o motyvacija gyventi teisėtai vertinama kaip pakankama. Atsižvelgiant į tai manytina, kad asmuo gali atlikti likusią bausmės dalį probacijos sąlygomis.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą, prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.
Atsiliepime nurodo, kad nuteistajam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, jis atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Susipažinus su nuteistojo M. O. socialinio tyrimo išvada, Komisijos nutarimu matyti, kad pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei, tačiau tai nėra vienintelis rodiklis, kuriam esant turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo atveju vertinama nuteistojo pažanga, kuri turi būti itin akivaizdi, kad nekeltų jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo tinkamo taisymosi progreso. M. O. Lietuvoje teistas vieną kartą, anksčiau kartą teistas užsienio valstybėje, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o tokios nusikalstamos veikos visuomenei daro itin didelę žalą. Laisvėje 11 kartų baustas administracine tvarka. Nuteistajam vis dar nustatyti du kriminogeniniai veiksniai (mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimas narkotikais, kuris vis dar išlieka aktualus), kuriuos savo pastangų dėka jis privalo sumažinti ar visai eliminuoti, dėl ko nekiltų pagrįsta abejonė pakankama jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, kas neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, kad net ir taikant intensyvią priežiūrą, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokuroras pažymi, kad iki nuteisimo M. O. narkotines medžiagas vartojo apie 20 metų, jas pardavinėdavo butuose. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis baigė priemones, skirtas priklausomybių prevencijai, tačiau akivaizdu, jog asmuo buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas ne tik vartojo, bet ir jomis prekiavo, todėl sprendžiant priklausomybės problemas yra itin svarbus asmens noras keistis, jo dedamos pastangos, kas reikalauja itin kruopštaus ir nuoseklaus asmens darbo kovojant su priklausomybe. Šiuo atveju, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis išlieka ypatingai aukštu rizikos veiksniu, kuris lygtinio paleidimo atveju gali nulemti asmens nusikalstamumą. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, darbą ar mokymąsi.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis teistas 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 2 d., 260 str. 2 d. - galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. Bausmės pabaiga 2030 m. kovo 22 d.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nustatyta, kad nuteistasis Lietuvoje teistas pirmą kartą, anksčiau buvo teistas Vokietijoje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Bausmės atlikimo metu nebaustas. Laisvėje 11 kartų baustas administracine tvarka.
Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Socialinio tyrimo duomenimis, nuteistasis būdamas laisvėje apie 20 metų vartojo narkotines medžiagas. Nors nuteistasis lankė priklausomybių intervencijos ir prevencijos programas atlikdamas bausmę, tačiau piktnaudžiavimas narkotikai vis dar išlieka kaip kriminogeninis veiksnys. Teismo vertinimu, nors nuteistasis ir deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, jam nustatyta žema pakartotinio elgesio rizika, pastangos nėra pakankamos, kadangi kaip jau minėta išlieka kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas narkotikais, kas yra tiesiogiai susiję su jo padaryta nusikalstama veika, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo vykdomose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, dirba - jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismas pažymi, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Kaip jau minėta, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nuteistajam vis dar nustatomi (išlieka) 2 kriminogeniniai poreikiai susiję su piktnaudžiavimu narkotikais bei mąstymu ir elgesiu. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Nuteistajam nustatomi 5 apsauginiai veiksniai, galintys turėti įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teismas pabrėžia, kad apsauginiais veiksniais, įvardintos aplinkybės (gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, ryšiai, nuostatos, lėšų tvarkymas ir pajamos) egzistavo ir prieš nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau tai nuteistojo elgesio ir pasirinkimų iš esmės neįtakojo.
Teismo vertinimu, atsižvelgus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis ir jo pastangos dėl elgesio korekcijos nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2026 m. balandžio 3 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. LK-N-239 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam M. O..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.