Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. O. gynėjos advokatės Lauros Songailienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. O. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 25 d., bausmės pabaiga – 2030 m. kovo 22 d.

2. Komisija 2025 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė taikyti nuteistajam M. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad visų su nuteistojo M. O. elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. O. gynėjos advokatės Lauros Songailienės skundas atmetamas.

5. BVK 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. O. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje, kuri sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo M. O. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama žemai, fiksuota mažėjimo dinamika. Pažymėtina, kad net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina skunde nurodomas aplinkybes, kad M. O. bausmės atlikimo metu buvo skatintas penkis kartus, drausmine tvarka nebaustas. Nuteistasis 2023 m. įgijo suvirintojo specialybę, 2024 m. – tiltinių kranų mašinisto kvalifikaciją, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir buvo įdarbintas gamybos zonoje šlifuoti metalinius dangčius, nuo 2024 m. balandžio 7 d. įsidarbino už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų tekintoju, o nuo 2024 m. birželio 10 d. dirba UAB ,,I.“ staliumi. Be to, laisvės atėmimo vietų įstaiga yra gavusi UAB ,,V.“ įmonės direktorės sutikimą įdarbinti nuteistąjį M. O., taikius lygtinio paleidimo institutą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis M. O. yra motyvuotas dirbti ir suvokia darbą kaip privalumą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeima, trumpalaikių išvykų metu reguliariai grįžta į namus. M. O. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo prasmingai išnaudojamą bausmės atlikimo laiką, tvirtą darbinę motyvaciją ir asmeninio tobulėjimo siekį.

8. Nors nuteistojo M. O. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys kelia abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvėje buvo linkęs rizikuoti ir pasirinkti netinkamus laisvalaikio praleidimo būdus, savo poreikius iškelti aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Praeityje buvo pasireiškęs nuteistojo savitvardos ir agresyvaus elgesio atvejis, kai 2002 m. Vokietijoje buvo nuteistas už sunkų kūno sužalojimą. Dabartinis nuteistojo nusikalstamas elgesys siejamas su neteisėtu disponavimu dideliu narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekiu, praeityje narkotines medžiagas vartojo apie 20 metų. Nors bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuoti apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktai, nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai baigė socialinės reabilitacijos priemonėse, skirtose priklausomybių prevencijai, tačiau narkotinių medžiagų vartojimo problema išlieka aktuali, kadangi yra vertinama kaip kriminogeninis veiksnys (ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais), skatinantis nusikalsti pakartotinai, todėl šiuo metu dar negalima teigti, kad nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai yra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

9. Sėkminga probacijos taikymo galimybe abejoti verčia ir tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyti ir Socialinio tyrimo išvadoje išskirti du kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą dėl tolimesnio vien tik teigiamo, teisėto nuteistojo elgesio laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiuo atveju egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą manyti, kad, nors nuteistasis ir deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jo pataisos procesas dar nėra baigtas.

10. Nuteistasis M. O. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Nors šis teistumas nuteistajam yra pirmasis, tačiau su teisėsaugos institucijomis M. O. susiduria ne pirmą kartą, kadangi, kaip minėta, buvo nuteistas ir Vokietijoje. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju, taikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (daugiau, nei ketveri metai) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

12. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, pažymėtina, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Pažymėtina, kad, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. O. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. O. gynėjos advokatės Lauros Songailienės skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.