Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų J. M. ir Vytauto Zeliankos,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. B. ir apeliantės (atsakovės) L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovei L. B., ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Danske Bank A/S, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti, jog atsakovė su sūnumi bendraus ieškovo ir atsakovės bendru sutarimu, priteisti iš atsakovės 150 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnus pilnametystės, pripažinti santuokos metu įgytą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 18 500 Eur, (duomenys neskelbtini), ieškovo asmenine nuosavybe, priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise vienbutį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 169 000 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovo atsakovei 39 717,09 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą vienbutį gyvenamąjį namą ir įpareigoti ieškovą šią kompensaciją sumokėti atsakovei toka tvarka: 19 858,55 Eur sumokant per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusius 19 858,55 Eur mokant periodinėmis išmokomis ne mažiau kaip po 150 Eur per mėnesį, pradedant mokėti praėjus ne daugiau kaip 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį investicinių fondų (duomenys neskelbtini) vienetų, kurių bendra vertė yra 15 371,29 Eur, nustatyti, jog po teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos, visus kreditorinius įsipareigojimus, kylančius iš 2005-08-29 Kredito sutarties Nr. BP0135050894 (įskaitant visus prie jos sudarytus vėlesnius pakeitimus bei papildymus) vienasmeniškai prisiima ir vykdo ieškovas, nustatyti, jog po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas prievoles, kylančias iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškovui V. B. išduotos kreditinės mokėjimų kortelės VISA CLASSIC, kuri susieta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), prisiima ir vykdo ieškovas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-06-09 šalys sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus J. Gimus sūnui atsakovė 3 metams išėjo vaiko priežiūros atostogų, atsakovas tuo metu dirbo, rūpinosi šeima, namų ūkiu, atlikdavo didžiąją dalį namų ruošos darbų, stengėsi sudaryti visas sąlygas atsakovei pailsėti, lavintis, lankytis bažnyčioje. Šalys 2009 m. įsigijo Berno Zenenhundų veislės šunį, atsakovė susidomėjo kinologija, vis daugiau laiko skyrė su ja susijusiai veiklai, vyko į parodas, pradėjo grįžti namo po 24 val. Nuo 2011 m. antros pusės šalių bendravime vis dažniau kildavo konfliktai. Atsakovė be ieškovo žinios perskaitė ieškovo asmeninį el. paštą ir apkaltino ieškovą neištikimybe, 2012 m. rugsėjo pradžioje pasiūlė ieškovui išsikraustyti iš bendro būsto. Ieškovas išsikėlė į nuomojamą butą, kur gyveno 3 mėnesius, po ko šalys susitaikė, ieškovas grįžo gyventi namo. Ieškovo iniciatyva 2013 m. šalys dalyvavo psichologų kursuose šeimoms. Nuo 2013 m. rudens dėl atsakovės veiklos šalys praktiškai nustojo matytis. Atsakovė neprisidėjo prie šeimos biudžeto, neteikė ieškovui informacijos apie savo darbinę veiklą, pati nusprendė kurioje mokykloje mokysis sūnus. 2014 m. kelionės į Graikiją metu, atsakovė nuolat rašė trumpąsias žinutes nežinomiems asmenims, vakarais palikdavo ieškovą prižiūrėti vaiką, išeidavo į kurorto barus. Atsakovė siūlė ieškovui gyventi formalioje santuokoje, ieškovas nesutiko. Atsakovė 2014 metų balandžio - liepos mėnesiais bendravo su abonentu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), dalis žinučių ir pokalbių vyko tarp 00.00-08.00 val. Nuo 2014-07-31 ieškovas nebesiekė normalizuoti santykių, pateikė atsakovei parengtą skyrybų sutarties projektą. Nuo 2014 m. rugpjūčio šalių sūnus pradėjo miegoti atsakovės lovoje, nors ieškovas tam prieštaravo. Atsakovė 2014-11-19 pateikė ieškovui sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą, ieškovui nesutikus su atsakovės siūlomomis sąlygomis, ėmė trukdyti ieškovo ir sūnaus bendravimą. Santuokos pradžioje šalys namų ūkio darbus dalinosi pusiau, tačiau nuo vaiko priežiūros atostogų pradžios vis daugiau darbų teko ieškovui. Atsakovė prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo neprisidėjo nuo 2009 metų lapkričio, kai buvo nutrauktas motinystės išmokų mokėjimas. Atsakovė negrįžo į darbą advokatų kontoroje, nes darbas jai nepatiko. Ieškovas 2012 m. buvo informuotas, kad atsakovė su partneriais steigia gyvūnų prekių parduotuvę. Ieškovas puikiai sutaria su sūnumi, atliko ir atlieka pareigas sūnaus atžvilgiu. Ieškovas yra aukštos kvalifikacijos specialistas, turi stabilų, gerai apmokamą darbą, o atsakovė dirba mažai apmokamą darbą įmonėje bei sferoje, kurios stabilumas abejotinas. Atsakovės materialinė, sveikatos bei psichologinė būsena, auklėjimo metodai neleis užtikrinti darnaus sūnaus vystymosi. Santuokos metu ieškovo tėvai ieškovui padovanojo 50 000 Lt (14 481 Eur), kurie buvo panaudoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šiame žemės sklype šalys pasistatė gyvenamąjį namą. Šalys santuokos metu įgijo lengvąjį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo vertybinius popierius, esančius Danske Bank A/S Lietuvos filiale. Santuokos metu gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui ieškovas su Danske Bank A/S Lietuvos filialu 2005-08-29 sudarė Kredito sutartį Nr. BP0135050894, kuri vėliau buvo papildyta sutarties sąlygų pakeitimais. Ieškovas yra finansiškai pajėgus vienasmeniškai perimti šios solidarios šalių prievolės vykdymą. Ieškovas turi Danske Bank A/S Lietuvos filialo išduotą kreditinę kortelę VISA CLASSIC, kuri susieta su ieškovui priklausančia banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokos buvusią pavardę – A., šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti atsakovės parengtą ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui 434,43 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis; dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atsakovei natūra priteisti: ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, kurių įsigijimo kaina 4 127,4 Eur, ½ dalies vertė – 2 063,7 Eur; ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, kurių įsigijimo kaina 5 504,43 Eur, ½ dalies vertė – 2 752,215 Eur; ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, kurių įsigijimo kaina 6 486,17 Eur, ½ dalies vertė – 3 243,085 Eur; ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, kurių įsigijimo kaina 2 752,27 Eur, ½ dalies vertė – 1376,135 Eur; ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, kurių įsigijimo kaina 4 128,4 Eur, ½ dalies vertė – 2 064 Eur; lengvąjį automobilį Toyota Corolla valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 600 Eur; Berno Zenenhundenų veislės šunį (duomenys neskelbtini). Ieškovui priteisti ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį investicinio fondo MA(duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, kurių įsigijimo kaina 4 127,4 Eur, ½ dalies vertė – 2 063,7 Eur; ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, kurių įsigijimo kaina 5 504,43 Eur, ½ dalies vertė – 2 752,215 Eur; ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, kurių įsigijimo kaina 6 486,17 Eur, ½ dalies vertė – 3 243,085 Eur; ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, kurių įsigijimo kaina 2 752,27 Eur, ½ dalies vertė – 1376,135 Eur; ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, kurių įsigijimo kaina 4 128,4 Eur, ½ dalies vertė – 2 064 Eur; po santuokos nutraukimo visas teises ir pareigas pagal 2005-08-29 kreditavimo sutartį Nr. BP0135050894, sudarytą su Danske Bank A/S Lietuvos filialu, su vėlesniais jos pakeitimais palikti solidaria sutuoktinių atsakomybe, nustatant, kad kiekviena iš šalių grąžina po ½ dalį kredito; iš ieškovo atsakovei priteisti 1 500 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas savo elgesiu, nelojalumu sugriovė šalių santykius ir tolimesnį gyvenimą santuokoje padarė neįmanomą. Ieškovas jau keletą metų gyvena tik dėl savęs, ignoruoja atsakovę, daro jai psichologinį spaudimą, ieškovas nepalaiko atsakovės, nerodo pagarbos, žemino atsakovę giminės ir draugų švenčių metu, pavyduliavo, kontroliavo atsakovę. Ieškovas taip pat nevengė kritikos. Šalių sprendimu buvo įsigytas šuo, ieškovo iniciatyva atsakovė pradėjo vedžioti šunį po parodas, į treniruotes. Sūnus 2011 m. pradėjo lankyti ieškovo draugės rekomenduotą darželį, sūnus daug sirgo, jį slaugė atsakovė. Ieškovas 2012 m. pavasarį, pasiūlė nutraukti santuoką, tačiau gyventi kartu ir auginti sūnų, atsakovė nesutiko. Šalys pradėjo lankytis pas šeimos psichologą. Ieškovas, nežinant atsakovei prašė atsakovės mamos pinigų paskolai sumokėti, atsakovės mama ilgą laiką pervesdavo pinigus paskolai mokėti į ieškovo sąskaitą. Šalys nesutarė dėl sūnaus aklėjimo, tai lėmė dažnėjančius konfliktus, kurie neigiamai veikė sūnų, atsakovė pasiūlė ieškovui pagyventi skyriumi, sudarydama ieškovui visas galimybes bendrauti su sūnumi. Šalys vėl pradėjo gyventi kartu 2012 m. pabaigoje, tačiau šalių santykiai vėl pablogėjo 2013 m. atsakovei atsisakius duoti ieškovui pinigų. Ieškovui netiko atsakovės darbas, jis jame nematė perspektyvos, priekaištavo atsakovei dėl mažų pajamų, reikalavimo prisidėti prie savo išlaidų. Šalių konfliktai pagilėjo 2014 m. Atsakovė santuokos metu į ieškovo sąskaitą pervedė apie 65 000 Lt. Atsakovė 2014 m. dažnai blogai jautėsi, tačiau ieškovui tai nerūpėjo, 2014 m. pavasarį ieškovas liepė atsakovei išeiti iš miegamojo miegoti į kitą kambarį, nes ji netenkino jo lytinių poreikių. Atostogų Graikijoje metu atsakovė buvo terorizuojama ieškovo, po jų ieškovas pasiūlė atsakovei nutraukti santuoką, pasirašyti sutartį. Atsakovei nusprendus pasitarti su advokatais, ieškovas supyko. Šalims konfliktuojant, sūnus pradėjo darytis neramus, blogai miegoti, prašytis miegoti atsakovės lovoje. Atsakovė sūnui tai daryti leido, tačiau ieškovas atsakovei nepritarė, prieš sūnų pradėjo naudoti jėgą - pakeliui vaiką fiziškai sustabdydavo ir neleisdavo pas atsakovę. Atsakovės darbo laikas nėra normuotas, ji gali pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos, atsakovės sveikatos būklė leidžia jai rūpintis vaiku. Atsakovės ir sūnaus emocinis ryšys stipresnis. Atsakovės turtinė padėtis prie vaiko išlaikymo leidžia prisidėti minimaliai, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 257,01 Eur. Ieškovo pajamos yra didesnės, jo 2014 m. pateiktame pasiūlyme nutraukti santuoką buvo nurodytas teiktino sūnui išlaikymo dydis 434,43 Eur, todėl tokio dydžio išlaikymas sūnui iš ieškovo ir priteistinas. Atsakovei reikalingas gydymas, numatoma planinė operacija, todėl ji turi papildomų išlaidų ir ribotas galimybes dirbti papildomai ir uždirbti daugiau pajamų. Atsakovei teko vienai rūpintis vaiku, ji neturėjo galimybės karjerai, todėl ieškovas atsakovei turėtų teikti periodinį 150 Eur dydžio išlaikymą. Dovanojimo sutartis, kurios pagrindu gautomis lėšomis ieškovas neva įgijo žemės sklypą, sudaryta 2005-11-14, o žemės sklypas pirkimo - pardavimo sutartimi įgytas 2005-09-05. Žemės sklypas įsigytas bendrąja jungtinė nuosavybe, registruotas abiejų vardu. Kredito 2005-09-27 sutartimi Nr. BP0135050894 ieškovui suteiktas 86 886 Eur kreditas sodo namo ir žemės sklypo pirkimui bei statybos/rekonstrukcijos darbų finansavimui, laiduotoja – atsakovė. Šalims finansiškai padėjo tėvai. Sutuoktiniams nuo 2003-10-08 iki 2007-08-23 priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris parduotas už 350 000 Lt. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 144 810 Eur, atėmus nepadengto kredito 89 418 Eur likutį bankui nekilnojamojo turto vertė – 73 892 Eur. Ieškovo darbovietės (duomenys neskelbtini) vardu registruotas ieškovo naudojamas automobilis VW PASSAT (duomenys neskelbtini) vertė yra 33 900 Lt su PVM (9818 Eur), kuris po santuokos nutraukimo pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe. Atsakovės vardu registruotas automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 2 600 Eur, po santuokos nutraukimo pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe. Ieškinyje ieškovo nurodyti vertybiniai popieriai (vertė 15 371,29 Eur), po santuokos nutraukimo pripažintini ieškovo asmenine nuosavybe. Berno Zenenhundų veislės asmeninės nuosavybės teise priskirtinas atsakovei. Dalijant šalims priklausantį turtą, vertintini nepilnamečio vaiko poreikiai, atsakovės sveikatos būklė, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, jai turėtų būti paskirtinas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bei atsakovės automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, atsakovei priteistinos 2/3 dalys turto, ieškovui – 1/3 dalis. Prievolė pagal kredito sutartį Nr. BP0135050894 yra solidari. Šalių santuokos nutraukimas kreditoriaus interesams ir teisėms negali daryti neigiamos įtakos, todėl nutraukiant santuoką nustatytina, kad prievoles vykdys atsakovė. Atsakovė savo patirtą moralinę žalą įvertina 1 500 Eur. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Vaikas labiau prisirišęs prie atsakovės, kuri geriau rūpinasi vaiko lavinimu, sveikata. Ieškovas linkęs vaiką auklėti fizinėmis bausmėmis. Ekspertizė nustatė, kad žemės sklypo su gyvenamuoju namu vertė yra 219 000 Eur. Žemės sklypas įgytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, įregistruotas abiejų šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o gyvenamasis namas registruotas kiekvienos iš šalių vardu, nustatant, kad kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį turto, taigi, šį turtą šalys yra pasidalinusios natūra po ½ dalį. Registro duomenimis gyvenamasis namas nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nė viena iš šalių negalėtų kitai šaliai išmokėti 109 500 Eur kompensacijos. Ieškovo reikalavimas jam priteisti turtą, pusę mokėtinos kompensacijos išmokant atsakovei per 132 mėnesius, neatitinka atsakovės intereso. Gyvenamasis namas yra 203,59 m². ploto, žemės sklypas – 0,0590 ha ploto, byloje nėra įrodymų, jog šis turtas negali būti dalinamas natūra lygiomis dalimis. Tik nustačius, jog natūra turto padalinti neįmanoma, gali būti pasirinkti kiti turto padalijimo variantai. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti, tenkinti ieškovo ieškinį, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti ieškovo parengtą atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui 150 Eur kas mėnesį (iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos) periodinėmis išmokomis į ieškovo nurodytą sąskaitą banke mokamą išlaikymą, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant iki sūnus sulauks pilnametystės; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, rinkos vertė 19 200 Eur, bei vienbutį gyvenamąjį namą, rinkos vertė 164 000 Eur, bendra rinkos vertė – 183 200 Eur ir kurio apmokėta vertė sudaro 95 450,49 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad baldai ir kitas kilnojamasis turtas, namų apyvokos daiktai, kitas name esantis turtas šalims atitenka proporcingai po 1/2 bendro tokio turto vertės, konkrečius daiktus pasidalinant atskiru šalių susitarimu gera valia, dalinant juos taip, kad nebūtų padaroma žala daiktams, jų nesugadinant ir nepadarant jų nepanaudojamų pagal paskirtį; priteisti iš ieškovo atsakovei 47 725,25 Eur dydžio piniginę kompensaciją; įpareigoti ieškovą kompensaciją sumokėti atsakovei tokia tvarka: 24 000 Eur sumokant per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusius 23 725,25 Eur - mokant periodinėmis išmokomis ne mažiau kaip po 200 Eur per mėnesį, pradedant mokėti praėjus ne daugiau kaip 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir kiekvieną išmoką sumokant ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 10 dienos; priteisti atsakovei automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti šalims po ½ dalį investicinių fondų, kurių bendra vertė yra 15 371,29 Eur; tenkinus patikslintus ieškinio reikalavimus nustatyti, jog visus kreditorinius įsipareigojimus, kylančius iš Kredito sutarties Nr. BP0135050894 prisiima ir vykdo ieškovas; nustatyti, jog visas prievoles, kylančios iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškovui išduotos kreditinės mokėjimų kortelės VISA CLASSIC, kuri susieta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), prisiima ir vykdo ieškovas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai nepaneigia atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, neįrodo egzistuojant ieškovo kaltę. Nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su ieškovu, nes atsakovės materialinė, sveikatos būsena, auklėjimas neleis užtikrinti darnaus vaiko vystymosi. Atsakovės išvada, kad jos ir sūnaus emociniai ryšiai yra stipresni tėra jos subjektyvi nuomonė. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, turi būti sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes atsakovė eskaluoja konfliktus. Ieškovas nesutinka, kad iš jo būtų priteisiamas atsakovės prašomas priteisti 434,43 Eur išlaikymas sūnui, nes šis dydis pažeidžia proporcingumo reikalavimą, atsakovės nurodomos išlaidos yra nepagrįstos arba nepagrįstai padidintos. Ieškovas sutiktų mokėti 300 Eur dydžio išlaikymą sūnui. Su atsakovės reikalavimu priteisti jai periodinį 150 Eur dydžio išlaikymą nesutinka, nes atsakovei užtenka turimo turto ir gaunamų pajamų, atsakovė yra darbino amžiaus, darbinga, turi aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties, užima vadovaujančias – direktorės pareigas, dirba pilnu etatu, be to, prašo priteisti nemažos vertės turtą. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta bendra 130 000,00 Lt kaina, iš kurios 23 200 Lt sudarė sodo pastato vertė. Atsakovei žinoma, jog tikroji perkamo turto kaina buvo 180 000 Lt, iš kurių 130 000 Lt buvo fiksuota sutarties tekste ir kurią šalys dengė iš banko gauto kredito. Tuo tarpu likusi dalis, t.y. 50 000 Lt, buvo sumokėta grynaisiais pinigais iš ieškovo kaip dovanos gautų lėšų. Ieškovas sklypo įsigijimo metu jau buvo gavęs minėtą dovaną, ją panaudojo atsiskaitymui su pardavėju, o dovanojimo sutartis buvo įforminta po atsiskaitymo fakto. Šalims santuokos metu suteiktas 130 329 Eur kreditas, už parduotą butą gauta 102 525,48 Eur, šios lėšos buvo skirtos žemės sklypo įsigijimui, gyvenamojo namo statyboms, pilnam įrengimui ir kitiems šeimos poreikiams. Transporto priemonė WV Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), ieškovui suteikta naudojimo teisė. 2014-04-14 buvo parduotas ieškovo automobilis OPEL Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už jį gauta 1 600 Lt suma panaudota šeimos poreikiams. Nesutiko su atsakovės siūloma turto dalinimo tvarka, kuri nedetalizuota, nepagrįsta. Nesutiko ir su siūloma kreditorinių įsipareigojimų padalinimo tvarka, nes kredito gavėju pagal 2005-08-29 kredito sutartį yra ieškovas, o atsakovė - laiduotoja. Kreditorius sutinka, jog atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo po santuokos nutraukimo būtų perleisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, sutinka atsisakyti atsakovės duoto laidavimo. Atsakovės reikalavimas priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui nepagrįstas, atsakovė neįrodė civilinei atsakomybei taikyti būtinų elementų. Nesutiko su reikalavimu nekilnojamąjį turtą šalims padalinti natūra po ½ dalį, nes šalys nėra pasidalinusios namo. Registre nurodytos dalys, tačiau neįregistruotas juridinis faktas, jog turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovas turi galimybę išmokėti atsakovei kompensaciją už jam prašomą priteisti visą nekilnojamąjį turtą natūra. Atsakovė siekia įgyti turtą, prie kurio išlaikymo nėra prisidėjusi. Šalims turtą natūra padalijus lygiomis dalimis būtų pažeistos šalių teises ir teisėti interesai. Atsakovės siūlomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. Atsakovė nepateikė turto padalijimo projekto. Atsakovė pateiktu pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo atsisakė priešieškinio reikalavimų dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims natūra priteisti po ½ dalį vienbučio gyvenamojo namo. Nurodė, kad 2003-10-08 šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys 2004-06-09 sudarė santuoką ir 2005-09-05 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys 2007-08-23 pardavė joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklaususių butą, esantį Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), už 354 000 Lt, kuriuos panaudojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statymui. Namas buvo pastatytas už lėšas, kurias šalys gavo pardavusios butą, todėl susitarė, jog namas, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šį susitarimą šalys įgyvendino įregistruodamos namą. Trečiasis asmuo Danske Bank atsiliepimu sutiko su ieškovo prašymu po santuokos nutraukimo jam priskirti asmeniškai teises ir pareigas pagal kredito sutartį su sąlyga, kad, pagal kredito sutartį bus nustatyta 2 % metų palūkanų marža ir po teismo sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje ieškovas pasirašys su banku atitinkamą papildomą susitarimą prie kredito sutarties. Nesutiko su atsakovės prašymu priskirti jai asmeniškai vykdyti teises ir pareigas pagal kredito sutartį, nes atsakoves pajamos, pagal banko turimą informaciją, nėra pakankamos finansinių įsipareigojimų vykdymui. Neprieštaravo, jog įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų priteistas asmeninėn ieškovo nuosavybėn arba būtų padalintas tarp ieškovo ir atsakovės kaip bendroji dalinė nuosavybė, išliekant nekilnojamojo turto hipotekai banko naudai.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Skyrius taip pat nurodė, kad neturi teisinio pagrindo prieštarauti atsakovės reikalavimui nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su motina ir jos pasiūlytai bendravimo tvarkai, kuri labiau atitinka vaiko interesus ir sudaro galimybę skyriumi gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ieškovo siūlomas išlaikymo dydis atitinka įstatymo nuostatas ir leistų užtikrinti ne tik minimalius vaiko poreikius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu nepriėmė atsakovės atsisakymo nuo reikalavimo padalinti santuokoje įgytą pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), šalims po ½ dalį, išdėstyto 2016-03-23 pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo; ieškinį ir priešieškinė tenkino iš dalies: ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko iki santuokos turėtą pavardę „Aleksandravičiūtė“; nustatė nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; priteisė iš atsakovės nepilnamečiui sūnui periodinį 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedant į ieškovo nurodytą banko sąskaitą; paskyrė ieškovą nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; nustatė atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: 1. L. B. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su sūnumi kas ketvirtą savaitę (antrą, šeštą, dešimtą ir t.t. metų savaites), paimant vaiką pirmadienį po pamokų ir grąžinant pirmadienio rytą į mokyklą; 2. L. B. turi teisę nepertraukiamai papildomai bendrauti su sūnumi du savaitgalius per keturias savaites (ketvirtą ir penktą, aštuntą ir devintą, dvyliktą ir tryliktą t.t. metų savaites), paimant vaiką penktadienį po pamokų ir grąžinant pirmadienio rytą į mokyklą; 3. L. B. turi teisę papildomai bendrauti su sūnumi darbo dienomis tris kartus per savaitę, išskyrus savaitę, kai sūnus nepertraukiamai bendrauja su L. B., paimant vaiką po pamokų ir tą pačią dieną grąžinant jį suderintu laiku į suderintą vietą, bet ne vėliau, kaip 21 val. konkrečios savaitės dienos turi būti iš anksto suderinamos raštu su V. B.; 4. L. B. su sūnumi bendrauja kiekvienais metais gruodžio 24 ir gruodžio 25 dienomis, bei visą katalikų Šv. Velykų savaitgalį; 5. V. B. su sūnumi bendrauja kiekvienais metais gruodžio 26, gruodžio 31, sausio 1 birželio 23 ir birželio 24 dienomis; 6. V. B. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) bei per savo gimimo dieną; 7. L. B. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena), bei per savo gimimo dieną; 8. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su sūnumi praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais; šalys konkretų atostogų laiką laikotarpiui nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d. suderina iki prieš tai einančių metų gruodžio 1 d., o atostogų laikotarpiui nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. - kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d.; kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų grafiko; 9. L. B. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja V. B. apie atvejus, kuomet ji negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką; 10. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos; santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalijo taip: 1. ieškovui natūra priteisė ½ dalį 0,0590 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato - vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); 2. ieškovui priteisė ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, ½ dalį investicinio fondo M(duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių; 3. atsakovei natūra priteisė ½ dalį 0,0590 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato - vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); 4. atsakovei priteisė ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių, ½ dalį investicinio fondo (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių; 5. atsakovei priteisė transporto priemonę Toyota Corolla (duomenys neskelbtini); 6. atsakovei priteisė gyvūną, Berno Zenenhundenų veislės šuo (duomenys neskelbtini); prievolę trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2005-08-29 kredito sutartį Nr. BP0135050894 (su vėlesniais susitarimais), po santuokos nutraukimo paliko solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Nekeičiant prievolės pobūdžio, įpareigojo ieškovą ir atsakovę kiekvieno mėnesio mokėjimus pagal 2005-08-29 kredito sutartį Nr. BP0135050894 (su vėlesniais susitarimais) trečiajam asmeniui vykdyti lygiomis dalimis; prievoles iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškovui išduotos kreditinės mokėjimų kortelės VISA CLASSIC, kuri susieta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo laikė asmeninėmis ieškovo prievolėmis; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovui 2693,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo atsakovei 1546,35 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 615,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo valstybei 690,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nenustatė, kad vienas sutuoktinių buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sąskaitų išrašai patvirtina, kad šeima buvo išlaikoma iš ieškovo pajamų, ieškovo ir atsakovės šeimą finansiškai rėmė abiejų sutuoktinių tėvai. Išklotinės, skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinių santrauka patvirtina, kad atsakovė nuo 2014 metų balandžio intensyviai bendravo su E. T., duomenys apie pokalbių laiką ir trukmę paneigia atsakovės argumentus, kad su šiuo asmeniu buvo bendraujama darbiniais klausimais. Ieškovas, duodamas paaiškinimus, pripažino, kad 2012 m. artimai bendravo su bendradarbe, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad tik atsakovė dvasine prasme galimai išdavė ieškovą. Šalių santykiai ėmė blogėti 2012 m., šią aplinkybę pripažino abi šalys. Santuoką šalys nusprendė nutraukti 2014 m. rudenį, nuo 2012 m. siekė santuoką išsaugoti. Teismas pažymėjo, jog šalių paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai vienas sutuoktinis. Šalims susidūrus su finansiniais sunkumais, buities našta ir rutina, nesutariant dėl vaiko auklėjimo, kylantys nesutarimai silpnino sutuoktinių emocinius ryšius, ėmė trūkti tarpusavio supratimo, pagarbos, pasitikėjimo ir lojalumo, o visa tai ir sudarė priežastis santuokai iširti. Abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas, todėl teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo teismas jai paliko iki santuokos turėtą pavardę. Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini)šalims gimė sūnus J. Liudytojų parodymai nesudarė pagrindo spręsti, kad kuris nors iš tėvų netinkamai įgyvendina savo valdžią nepilnamečiui vaikui. Vaiko išsakytos aplinkybės patvirtina, kad juo rūpinasi ir globoja abu tėvai. Teismo pažymėjo, jog vienas iš tėvų ar abu tėvai aiškino vaikui, jog bus užduotas klausimas dėl jo noro gyventi su vienu iš tėvų, todėl nesivadovavo mažamečio atsakymu į klausimą su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, o vadovavosi kitomis vaiko nurodytomis aplinkybėmis, kurios kartu su 2015-10-23 akte Nr. A715-5424/15 bei 2015-10-26 aktuose Nr. A715-5485/15, Nr. A715 – 5489 pateikta informacija sudarė pagrindą teismui spręsti, kad šalių nepilnamečiu vaiku rūpinasi ir jį globoja abu tėvai, tačiau tėvai taiko skirtingus aklėjimo metodus: atsakovė galimai nuolaidžiauja nepilnamečiui, ieškovas yra reiklus. Tėvų bendravimas su vaiku skirtingas: atsakovė vaiko laisvalaikį derina prie savo darbo, siekia sudominti vaiką viena veikla – gyvūnų priežiūra, ieškovas siekia vaiką ugdyti įvairiapusiškai, laisvalaikis turiningas. Ieškovas vaiku rūpinasi pats, atsakovė pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi iš dalies perkelia nepilnamečio senelei. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog nepilnamečio vaiko interesus geriau užtikrina ieškovas. Pažymėjo, jog dalyvauti tėvų susirinkimuose gali vienas iš tėvų, nes kitas tuo metu turi rūpintis vaiku. Į bylą pateiktas 2016-02-17 nutarimas, šalių paaiškinimai paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovas prieš vaiką naudojo smurtą. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktus psichologės dr. L. K. atsakymus į klausimus dėl J. B. Įrodymai patvirtina, kad atsakovė manipuliavo vaiku, siekdama išspręsti šalių turto pasidalijimo klausimus, atsakovė ribojo ieškovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, bendravimo su sūnumi laiku savo pareigą bendrauti su vaiku perkeldavo seneliams. Liudytojų parodymai teismo vertinimu taip pat sudarė pagrindą abejoti atsakovės atsakingumu. Teismas nustatė, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis (duomenys neskelbtini)2015 m. buvo 257 Eur atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini)atsakovės pajamos buvo 7,28 Eur per mėnesį. Ieškovo pajamos 2014 m. buvo 64 505,73 Lt atskaičius mokesčius, vidutinis darbo užmokestis 2015 m. buvo 1 511,63 Eur, atskaičius mokesčius. Teismas sprendė, kad ieškovas turi geresnes galimybes išlaikyti nepilnametį sūnų bei tenkinti ne tik jo būtinuosius, bet ir kitus poreikius, be to, ieškovas turi galimybę daugiau laiko praleisti su nepilnamečiu sūnumi, užtikrinti vaikui įvairiapusį laisvalaikį, pasibaigus ugdymo procesui pasiimti jį iš mokyklos, nuvežti į būrelius ir pan., todėl teismas nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, o atsakovės reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja atmetė. Vaiko interesas taip pat yra būti vienodai su kiekvienu iš tėvų, todėl nustatė ieškovo pasiūlytą atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Teismas nustatė, kad ieškovo pajamos bylos nagrinėjimo metu yra ženkliai didesnės, jis turi pareigą sūnui suteikti didesnį nei 150 Eur dydžio išlaikymą ir užtikrinti ne tik minimalų sūnaus poreikių patenkinimą, bet ir kitus šalių nepilnamečio sūnaus lavinimo, ugdymo, sveikatos priežiūros poreikius, todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti sūnui periodinį 150 Eur dydžio išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas taip pat įpareigojo ieškovą tvarkyti nepilnamečio sūnaus turtą uzufrukto teisėmis. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad joms bendrosios jungtinės nusavybės teise priklauso investicinių fondų (duomenys neskelbtini) vienetai, kurių bendra vertė yra 15 371,29 Eur, gyvūnas, Berno Zenenhundenų veislės šuo (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 250 Eur. Atsakovės vardu registruotas automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 600 Eur. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių nustatyti, kokius kilnojamus daiktus jis pageidauja dalintis, nepagrindė šių daiktų vertės, todėl ieškovo reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, teismas atmetė. Šalių vardu nuo 2005-09-15 nenurodant dalių registruotas 0,0590 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nuo 2009-06-16 po ½ dalį pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Šalims nuo 2003-10-22 iki 2007-08-27 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog viešajame registre nėra pažymėta, jog vienbučio gyvenamojo namo dalys šalims priklausytų asmeninės nuosavybės teise. Šalys gyvenamąjį namą įregistravo 2009-06-16, būdamos santuokoje, nesudarė povedybinės sutarties, kurios pagrindu būtų galėjusios pakeisti įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo spręsti, kad namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir į dalintino turto balansą netrauktinas. Teismas į dalintino turto balansą įtraukė žemės sklypą ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu bylos duomenys patvirtina, kad atliekant registraciją įvyko klaida ir santuokoje įgytas turtas buvo įregistruotas ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šią aplinkybę taip pat patvirtina iš notarės į bylą pateiktas raštas. Teismas pažymėjo, jog atsakovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų prieštarauja atsakovės interesams, todėl jo nepriėmė. Teismas nenustatė pagrindo abejoti eksperto nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte ir sprendė, jog nekilnojamojo turto vertė yra 219 000 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė, kaip laiduotoja, su Danske Bank A/S Lietuvos filialas (AB Sampo bankas teisių perėmėju) 2005-09-27 sudarė kredito sutartį Nr. BP0135050894, kurios pagrindu buvo suteiktas kreditas sodo namo ir žemės sklypo pirkimui bei statybos/rekonstrukcijos darbų finansavimui. Sutartis buvo keičiama 2006-11-15 susitarimu Nr. BP0135050894-P-1, 2007-02-06 susitarimu Nr. BP0135050894-P-2, 2007-02-09 susitarimu Nr. BP0135050894-P-2, 2007-06-06 susitarimu Nr. BP0135050894-P-3, 2007-10-12 susitarimu Nr. BP0135050894-P-4, 2008-12-30 susitarimu Nr. BP0135050894-P-5. Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2016-04-07 raštu Nr. dnk1602953 informavo, kad kredito likutis 2016-04-07 yra 87 438,24 Eur. Taigi, teismas nustatė, kad šalių santuokoje įgyto turto aktyvo vertė yra 237 221,29 Eur, pasyvo – 87 438,24 Eur, šalims dalintino turto vertė – 149 783,05 Eur, todėl kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto, kurio vertė 74 891,53 Eur.Šalys sutarė, kad vertybiniai popieriai joms būtų padalinti lygiomis dalimis, todėl teismas ieškovui ir atsakovei priteisė po ½ dalį investicinių fondų vienetų. Tarp šalių nesant ginčo, teismas priteisė atsakovei gyvūną, Berno Zenenhundenų veislės šunį ir lengvąjį automobilį Toyota Corolla valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės ieškovui kompensacijos nepriteisiant. Taip pat nustatė, kad šalių santuokoje įgytame dviejų aukštų gyvenamajame name, yra 183,32 m² naudingo ir 134,58 m² gyvenamojo ploto, jame gali gyventi buvę sutuoktiniai. Nei vienas iš sutuoktinių neturi kito būsto, kuriame galėtų gyventi po santuokos nutraukimo. Atsakovės pajamos yra minimalios, todėl ji neturi realios galimybės įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi, būstą ji galėtų įsigyti tik ieškovui išmokėjus dalijamo nekilnojamojo turto vertės ½ dalies dydžio kompensaciją iš karto. Ieškovo suformuluotas reikalavimas dėl turto padalijimo patvirtina, kad jis supranta, jog visos kompensacijos išmokėjimas vykdant kitus įsipareigojimus, jam būtų didelė našta, todėl teismas sprendė, kad ieškovas taip pat neturi realios galimybės sumokėti atsakovei visą kompensaciją iš karto. Teismas sprendė, jog šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir vienbutis gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), nutraukiant santuoką šalims dalijami natūra po ½ dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl prievolės trečiajam asmeniui solidarumo, teismas šalių prievolės nemodifikavo, po santuokos nutrakimo paliko ją solidaria, tačiau nustatė, kad kiekvienas skolininkų kiekvieną mėnesį prievolę kreditoriui vykdo po ½ dalį. Nesant tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl prievolės, kylančios iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškovui V. B. išduotos kreditinės mokėjimų kortelės VISA CLASSIC, susietos banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo asmenine ieškovo prievole, jos ir po santuokos nutraukimo laikytinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 1 641,11 Eur dydžio žyminį mokestį, patyrė 3 746,01 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-24 ir 2015-10-20 nutartimis jai buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas, atsakovė sumokėjo 800,30 Eur už byloje atliktą ekspertizę, patyrė 2292,40 Eur atstovavimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu patirta 5,72 Eur pašo išlaidų. Teismas sprendė, kad šalims jų patirtos išlaidos paskirstomos 50/50. Iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 820,56 Eur žyminio mokesčio ir 1 873 Eur bylinėjimosi išlaidų. patenkinus ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, iš atsakovės valstybės naudai teismas priteisė 40,50 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė turėjo sumokėti 1 410 Eur žyminį mokestį. Atmetus atsakovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, skirstant bylinėjimosi išlaidas, teismas 34 Eur suma sumažino sumokėto žyminio mokesčio dalis. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas iš atsakovės valstybei priteisė 572 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovo – 688 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovo taip pat priteisė 400,15 Eur už atliktą ekspertizę bei 1 146,20 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės pašto išlaidų iš šalių valstybei teismas nepriteisė, nes jos neviršija 3 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ėsmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Šalims 2007 m. lapkričio 12 d. gimė sūnus J. B.. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, tuo tarpu atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. priimtu sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Atsakovė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti, nepilnamečio J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Pažymėtina, jog ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos turi būti sprendžiamas, vadovaujantis tėvų lygybės principu, reiškiančiu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Taigi, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; kt.). Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė gyvena viename name, esančiame (duomenys neskelbtini), tik skirtinguose kambariuose, naudojasi bendromis erdvėmis, šalių nepilnametis sūnus būna visame name, miega savo kambaryje, kaip ir iki tėvų skyrybų. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus gerai sutaria tiek su ieškovu, tiek su atsakove, abu tėvai rūpinasi vaiku, tačiau tėvų požiūris į auklėjimą ir rūpinimąsi sūnumi yra skirtingas – ieškovas yra griežtesnis, atsakovė nuolankesnė vaikui. Tiek ieškovo, tiek atsakovės santykiai su sūnumi yra geri, prasmingi. 2016-02-17 priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos, nes nėra pakankamai faktinių duomenų konstatuoti, kad V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą. Kaip pagrįstai sprendė pirmos instancijos teismas, šis įrodymas nepatvirtina, jog ieškovas prieš vaiką smurtauja. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, jog bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, taip pat pateikti įrodymai bei šalių paaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti, kad kuris nors iš tėvų netinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį, jog CK 3.164 str. 1 d. įtvirtinta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams, o CK 3.177 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-23 akte nurodyta, kad pokalbio metu šalių nepilnametis sūnus sakė, jog sutaria su abiem tėvais, juo rūpinasi tiek ieškovas, tiek atsakovė, tačiau tėtis jam yra griežtesnis nei mama. Vaiko pasisakymai, jog naktį pabudęs ar ką nemalonaus susapnavęs norėtų nubėgti pas mamą, patvirtina, jog su mama vaikas jaučiasi saugiau, šią išvadą patvirtino ir byloje atlikta ekspertizė. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad vaiko emocinis ryšys su atsakove yra stipresnis. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą iš esmės pirmos instancijos teisme, buvo išklausyta Jono nuomonė – vaikas pasakė, jog nori gyventi su mama. Pirmos instancijos teismas šia išsakyta vaiko nuomone nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teismo išvada nepagrįsta. Aplinkybės, jog vaikas norėjo išsakyti nuomonę dėl tolimesnio gyvenimo su vienu iš tėvų ar įvardijo šį klausimą kaip „pagrindinį“, nesudaro pagrindo nesivadovauti vaiko išsakyta nuomone. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad šalys ar viena iš šalių prieš teismo posėdį paaiškino sūnui kur jis vyksta, kodėl jis bus klausinėjamas teisme, nereiškia, kad vaikas buvo paveiktas, kuri nors iš šalių jo nuomonės susiformavimui darė įtaką. Kitos vaiko apklausos metu nurodytos aplinkybės nepaneigia jo noro gyventi su atsakove, taip pat nepagrindžia aplinkybės, kad vaikas nori gyventi su ieškovu. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymo centro atlikto psichologinio įvertinimo ekspertizės tikslais išvadoje nurodyta, kad šalių nepilnametis sūnus nori gyventi su mama, o pas tėtį lankytis savaitgaliais, per atostogas ir pan. Išvadoje taip pat pažymėta, jog šiuo metu vaikui būtų sunku atsiskirti ilgam laikui nuo mamos, tai padidintų įtampą, pablogintų jo emocinę būseną, padidintų nesaugumo jausmą, nerimą dėl santykių su mama ateities ar baimę prarasti mamą. Eksperto vertinimu, nors mamos santykyje su vaiku yra sunkumų, tačiau vaiko išreikštas noras gyventi su mama ir bendrauti su tėčiu savaitgaliais ir per atostogas šiuo metu geriau atitiktų vaiko interesus. Taigi, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios teismui leistų nepaisyti vaiko išsakytos nuomonės bei norų, taip pat nenustatyta aplinkybių, jog šis vaiko noras prieštarautų jo interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad skyrius neturi teisinio pagrindo prieštarauti atsakovės reikalavimui nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl atsakovės darbo grafiko ji neturės galimybės tinkamai rūpintis vaiku, o tuo tarpu ieškovo darbo grafikas labiau atitinka vaiko interesus bei sudaro ieškovui geresnes galimybes rūpintis vaiku. Pažymėtina, jog pats vaikas Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams paaiškino, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė vedasi vaiką į darbą ir ten jis leidžia laiką po pamokų. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė šiuo metu dirba direktore, taigi, gali pati planuoti savo dar dieną bei ją derinti su sūnaus poreikiais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovei vaiku rūpintis padeda seneliai, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė nesirūpina ar mažiau rūpinasi sūnumi. (duomenys neskelbtini)raštas patvirtina, kad atsakovė dažniau domisi su sūnaus lavinimu susijusiais klausimais, susirinkimuose dalyvauja abu tėvai, atsakovė nėra praleidusi nei vieno susirinkimo, aktyviai dalyvauja mokyklos veikloje. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas Vaikų ligoninė 2016-03-04 raštu nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus ambulatoriškai gydėsi 22 kartus, stacionare vieną kartą, sutikimą gydyti nepilnametį vaiką vieną kartą pasirašė V. B., vieną kartą močiutė I. A., visus kitus kartus pasirašė L. B. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė didesnį dėmesį skiria vaiko lavinimui, sveikatos priežiūrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko laisvalaikio organizavimas negali būti vienu iš pagrindinių veiksnių, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovė su vaiku laisvalaikį leidžia skirtingai, negali nulemti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovės nesutikimas, kad ieškovas, šalims konfliktuojant, vežtųsi vaiką į užsienį, nepatvirtina netinkamo atsakovės elgesio su vaiku ar kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku sukūrimu. Paminėtina, jog atsakovė nesutiko, kad ieškovas su vaiku keliautų į užsienį, tačiau aiškiai išreiškė sutikimą kelionėms Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove L. B.CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 str. 1 d. nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Pažymėtina, jog tėvų asmeninės teisės ir pareigos rūpinantis savo vaikais turi būti įgyvendinamos vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą riboti ieškovo bendravimą su sūnumi, nustatyti minimalią bendravimo tvarką, todėl nustatytina maksimali ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktoje ekspertizės išvadoje taip pat pažymėta, jog nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina, turėtų būti užtikrintas kuo platesnės apimties bendravimas su tėvu. Atskyrimas nuo tėvo atimtų iš vaiko galimybę patirti kitokį vyrišką santykį, padarytų psichologinės žalos vaiko asmenybės raidai ir psichologinio tapatumo formavimuisi. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, šalys pateikė bendravimo tvarkas, kurias prašė nustatyti. Teismo vertinimu, atsakovės pateikta bendravimo tvarka labiau atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus, užtikrina stabilumą, būtina šalių nepilnamečiui sūnui, suteikia ieškovui galimybę maksimaliai bendrauti su sūnumi, taip pat užkerta kelią galimiems šalių konfliktams dėl bendravimo su sūnumi tvarkos ateityje, todėl su nežymiais pakeitimais nustatytina atsakovės pateikta sūnaus bendravimo tvarka su ieškovu.Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra valstybės numatyta priemonė, kai vienas iš tėvų trukdo kitam bendrauti su vaiku. Šio ginčo išsprendimas nustatant bendravimo tvarką teisme nereiškia, kad tėvui draudžiama bendrauti su vaiku kitaip, kaip tik nustatyta tvarka, t. y. kad jis nebeturi teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime maksimaliai. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Šalims išaiškintina, kad sveikam ir saugiam vaiko asmenybės formavimuisi, būtinas visavertis ir nuolatinis vaiko bendravimas su abiem tėvais, pozityvus reagavimas į vaiko savijautą, būseną, emocinius bei psichologinius poreikius. Abu vaiko tėvai turi vienodai stengtis mažinti vaiko patiriamą įtampą, atkurti vaiko saugumo jausmą, psichologinę pusiausvyrą, reguliarų bendravimą su tėvu.Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 434,43 Eur dydžio periodinį išlaikymą. Ieškovas prašė nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš ieškovo priteisti 300 Eur dydžio periodinį kas mėnesį mokamą išlaikymą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), jo vidutinis atlyginimas 2015 m. buvo 1511,63 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nuo 2016-02-01 jam mokamas 2 200 Eur atlyginimas neatskaičius mokesčių, o nuo 2016-07-01 – 2 500 Eur atlyginimas neatskaičius mokesčių. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės pajamos 2015 m. sudarė 257 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat dirba (duomenys neskelbtini)kur jos vidutinės pajamos per mėnesį 2015 m. buvo 7,28 Eur, 2016 m. atsakovės vidutinės pajamos (duomenys neskelbtini)buvo 400 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, (duomenys neskelbtini)- 8,52 Eur per mėnesį, (duomenys neskelbtini)– 4,26 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus J. B., gim. 2007-11-12, lanko mokyklą, būrelius, taip pat be būtinų tinkamai vystytis gyvenimo sąlygų užtikrinimo, Jonas turi poreikį į laisvalaikį, poilsį, kultūrinį bei kitokį ugdymą. Šalys įrodymų į bylą, patvirtinančių, kad šalių nepilnametis sūnus turi specialiųjų poreikių, nepateikė, todėl nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismas sprendžia, jog vaikas specialiųjų poreikių neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašoma priteisti iš ieškovo išlaikymo suma neatitinka vaiko realių poreikių, yra per didelė, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutinka mokėti didesnį nei teismų praktikoje įtvirtintas minimalus išlaikymo dydis, įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus bei visas nustatytas aplinkybes, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisiama 300 Eur dydžio išlaikymo suma, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei pavedant atsakovei tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei kompensacijų priteisimo

Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė šalims priklausančio namo padalijimo būdą, todėl ši sprendimo dalis naikintina. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Ieškovas reikalavimų bei argumentų dėl turto priskyrimo bendrajai ar asmeninei sutuoktinių nuosavybei nepateikė, taigi, darytina išvada, jog sutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo registro išrašų duomenys patvirtina, kad šalių vardu nuo 2005-09-15 nenurodant dalių registruotas 0,0590 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir nuo 2009-06-16 po ½ dalį pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, įstatyme įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, jog turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, pareiga įrodyti šią aplinkybę tenka sutuoktiniui, kuris nurodo, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o asmeninė nuosavybė (CPK 178 str. ). Turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymą ir pagal sutartis (CK 3.81 str. 1 d.). Šalys į bylą vedybų sutarties (CK 3.81 str. 3 d.), kuria būtų nustatę, jog ginčo namas šalims priklauso asmeninės nuosavybės teise, nepateikė. Atsakovės nurodomas prierašas 2006-12-28 Hipotekos lakšte, jog ieškovas ir atsakovė pareiškia, kad įkeičiamas daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį, nepilnamečių vaikų neturi, negali būti vertinamas kaip vedybų sutartis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai ginčo turto teisinį režimą nustatė vadovaudamasis įstatymu (CK 3.81 str. 2 d.). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Viešajame registre nėra nurodyta, kad vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso asmeninės nuosavybės teise. Šis nekilnojamasis įregistruotas Statybos inspekcijos tarnybos pažymos bei Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu 2009-06-12, t. y. santuokos metu. Kaip jau minėta, šalys nėra sudariusios povedybinės sutarties, todėl apeliantės argumentai, jog ginčo pastatas šalims priklauso asmeninės dalinės nuosavybės teise, nepagrįstas. Skundžiamu sprendimu teismas gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis – kiekvienai šaliai po ½ minėto gyvenamojo namo. Ieškovas, nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad teismas netinkamai pasirinko turto padalijimo būdą ir minėtas namas turi būti priteistas jam, atsakovei iš ieškovo priteisiant kompensaciją. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2006). Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/20112011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamu sprendimu ginčo namas šalims pagrįstai padalintas natūra. Ginčo namas yra dviejų aukštų, 183,32 kv. m. naudingojo ploto bei 134,58 kv. m. gyvenamojo ploto, jame gali gyventi abu sutuoktiniai. Objektyvių duomenų, patvirtinančių šio ginčo turto padalijimo negalimumą šalys į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad namas negali būti pertvarkytas ir pritaikytas gyventi dviejų šeimų gyvenimui, užtikrinant bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą į jiems tekusias namo dalis, net ir įvertinus nesutarimų ir konfliktų tarp sutuoktinių egzistavimo faktą. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, atmestini ir ieškovo argumentai dėl subjektyvių aplinkybių egzistavimo. Vien konfliktiški šalių santykiai nesudaro pagrindo netaikyti turto padalijimo sutuoktiniams natūra būdo. Atkreiptinas dėmesys, jog nei ieškovas, nei atsakovė neturi kito gyvenamojo būsto. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovė galėtų gyventi jos tėvams priklausančiame bute ginčo kontekste yra nepagrįsta. Atsakovės tėvų nuosavybė nėra atsakovės nuosavybė, kuria ji gali laisvai naudotis. Teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, jog turto padalijimas natūra pakenks šalių nepilnamečio sūnaus interesams, priešingai, šalių nepilnametis sūnus ir toliau galės gyventi jam įprastoje aplinkoje, matytis su abiem tėvais.Ieškovas nurodė, kad yra pajėgus sumokėti atsakovei kompensaciją už jos netektą dalintino turto dalį, pateikė bankų paskolų skaičiuokles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie įrodymai nėra pakankami spręsti, jog atsakovas turi realią galimybę išmokėti atsakovei visą kompensaciją iš karto. Nors ieškovo gaunamos pajamos yra nemažos, tačiau ginčo turtą priteisus ieškovui, jam tektų ir pareiga mokėti būsto paskolą kreditoriui DanskeBank, taip pat išlaikyti minėtą turtą, mokėti sūnui išlaikymą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kompensaciją atsakovei jam padės sumokėti jo mama, turinti reikiamą sumą pinigų sąskaitoje. Nors ieškovas pateikė išrašą apie ieškovo mamos banko sąskaitoje esančias lėšas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai neužtikrina realaus prievolės atsakovei įvykdymo. Kitų įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus ar aplinkybę, kad atsakovei bus išmokėta visa kompensacijos suma, nepateikė, neįmokėjo lėšų į teismo, advokato ar antstolio depozitinę sąskaitą, todėl šiuos ieškovo argumentus teismas vertina kaip nepagrįstus. Atmestini ir ieškovo argumentai dėl Sodininkų bendrijos įstatymo nustatytų reikalavimų. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nėra įtvirtintas draudimas, priešingai, šia įstatymo norma yra leidžiama statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, projektų ir kitų dokumentų. Toks reglamentavimas nėra kliūtimi, parengus įstatyme nurodytus dokumentus, atsidalinti šalims priklausantį būstą natūra. Aplinkybė, jog turtas padalytas šalims natūra nesukuria tarp šalių naujų teisminių ginčų, nes jų inicijavimas tiesiogiai priklauso nuo šalių bei kiekvienos iš šalies geranoriškumo kitos šalies atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimtu sprendimu teismas tinkamai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovavosi teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais bei išvadomis, o apeliacinio skundo argumentai naikinti ar keisti teismo sprendimą šioje dalyje nesudaro pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo pakeitimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl prievolės kreditoriui DanskeBank modifikavimo. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už pareikštą ieškinį mokėjimo nurodymu sumokėjo 1 641,11 Eur dydžio žyminį mokestį, patyrė 3 746,01 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė už sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovei atidėtas, atsakovė sumokėjo 800,30 Eur už atliktą ekspertizę, patyrė 2 292,40 Eur atstovavimo išlaidų. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių santuokoje įgytą turtą padalijus šalims natūra lygiomis dalimis, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos lygiomis dalimis. Iš atsakovės ieškovui priteisiama 820,56 Eur sumokėta žyminio mokesčio dalis ir 1 873 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 81 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė turėjo sumokėti 1 410 Eur žyminio mokesčio. Atmetus atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, skirstant bylinėjimosi išlaidas šalims 34 Eur suma mažintina sumokėto žyminio mokesčio dalis. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės iš atsakovės valstybei priteistina 572 Eur žyminio mokesčio suma, iš ieškovo valstybei – 688 Eur žyminio mokesčio suma. Iš ieškovo atsakovei priteistina 400,15 Eur už byloje atliktą ekspertizę ir 1 146,20 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 88 str. 1 d. 1, 3, 6 p. 93 str. 2 d. 93 str. 2 d., 96 str.).Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, iš esmės tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 62 Eur dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, jog ieškovė reiškė reikalavimus dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo bei išlaikymo sūnui priteisimo. Už neturtinius reikalavimus teikiant apeliacinį skundą mokėtinas 31 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 81 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kas atsakovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei turėjo sumokėti, dalis žyminio mokesčio, t. y. 31 Eur, jai grąžinama (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, šioje dalyje 81 Eur žyminio mokesčio priteisiama iš ieškovo valstybės naudai. Atsakovė sumokėjo 600 Eur už ekspertizės atlikimą, pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 2 504,70 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš ieškovo atsakovei priteistina 3 135,70 Eur (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovui atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, viso už apeliacinį skundą mokėtinas 1 796 Eur žyminis mokestis, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 1 646 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą dalyje dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakove L. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinį 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą.

Paskirti atsakovę L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti tokią ieškovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

Ieškovas V. B. turi teisę bendrauti su sūnumi J. B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas sūnų penktadienį iš sūnaus ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 18 val. (tuo atveju, jeigu sūnus nebuvo ugdymo įstaigoje) ir grąžindamas jį sekmadienį 20 val. į jo gyvenamąją vietą;Ieškovas V. B. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį nėra numatytas; pirmadienį ir trečiadienį – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį yra numatytas. Ieškovas V. B. pasiima sūnų nustatytą darbo dieną ryte iš vaiko gyvenamosios vietos, nuveža jį į vaiko ugdymo įstaigą, 16 val. arba kitu laiku kuomet vaikas baigia ugdymą, pasiimą jį iš ugdymo įstaigos ir grąžina jį tą pačią dieną 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas V. B. turi teisę bendrauti su sūnumi porinių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena) ir per Naujuosius metus (gruodžio 31 d.) pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieššventinę dieną 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą šventinę dieną 20 val. Ieškovas V. B. turi teisę bendrauti su sūnumi neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieššventinę dieną nuo 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą šventinę dieną 20 val. Ieškovas V. B. bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per stačiatikių Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir per Šv. Velykas pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieššventinę dieną 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 19.00 val. Atsakovė L. B. su sūnumi bendrauja kiekvienais metais per katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, todėl ieškovo bendravimas su vaiku per šias šventes nevyksta. Jei katalikų šventinės dienos sutampa su stačiatikių šventinėmis dienomis, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko. Ieškovas V. B. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) bei per savo gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieššventinę dieną 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 19 val. Atsakovė L. B. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena), bei per savo gimimo dieną. Jei nurodyta diena sutampa su atsakovo bendravimo su sūnumi laikotarpiu, tuomet jis grąžina sūnų iki šios šventinės dienos 11:00 val. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su sūnumi praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką laikotarpiui nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d. suderina iki prieš tai einančių metų gruodžio 1 d., o atostogų laikotarpiui nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. - kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko. Atsakovė L. B. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja ieškovą apie pagrįstus atvejus, kuomet sūnus negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovas V. B. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja atsakovę apie atvejus, kuomet jis negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks sūnaus interesams.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės L. B. ieškovui V. B. 2693,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. B. atsakovei L. B. 1 546,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. B. valstybei 572 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. B. valstybei 769 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei L. B. 31 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo V. B. atsakovės L. B. naudai 3 135,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. B. valstybės naudai 1 646 Eur žyminio mokesčio.